Šv. Jono bažnyčios atstatymas

[syle]

Atrodo visai neblogai, nenorėčiau, kad nusprestų kurti kaž ką naujo, nes mūsiškiai architektai vargu ar sugalvotų ką nors geriau.

[Berliner]

Labai graži bažnyčia, primena pilies bokštelį - LT tokios neesu matęs.

[Linasss]

Nuotrauka lyg ir ta, bet minimas adresas Turgaus g. ne ta.

Klaipėdos evangelikų liuteronų parapija Pylimo g. 2 turi namus, bet priesais juos yra lyr ir pamati baznycios. Ar ja planuojama atstatyti. Atviruluose ir fotografijose ji fantastiska. Cia butu 10 kartu svarbiau visiais aspektais nei gandralizdziu monstras....

[Linasss]

http://klaipeda.liuteronai.lt/ lyg ir priesais situos manus stovejo baznycia

[ArTuRAs]

Pagal adresa atrodo, kad taip ir turetu but. Nieko as nebesuprantu, kur cia kokia baznycia ir kokias zada atstatyt...

[Eimantas]

Karštasis telefonas

Norėčiau maldos namų

Teisingai pastebėjo klaipėdietis Antanas, kad naujosios katalikų bažnyčios tikrai nepuošia miesto. Ir už tai „ačiū“ plėšriems architektams, kurie, beje, yra vietiniai, klaipėdiečiai. Tačiau žmonių nuomonė jiems visai nerūpi.

O kaip būtų gražu, kad visų konfesijų krikščionys būtų suvieniję pastangas ir bendromis jėgomis atstatę evangelikų liuteronų šv. Jono bažnyčią tokią, kokia ji buvo. O pastačius būtų galima pavadinti bendrais maldos namais. Čia galėtų svečiuotis pasaulinio garso pamokslininkai, rengiamos įvairios konferencijos. O pamaldos – savo keliu. Atskiromis dienomis ir valandomis jos galėtų vykti įvairių konfesijų krikščionims.

Bet panašu, kad viskas prarasta. Statys kažkokią bažnytėlę, nė iš tolo neprilygstančią buvusiai.

Feliksas
www.klaipeda.daily.lt

[Hazard]

O kaip atrodė ta liuteronų šv. Jono bažnyčia ?

[Bandit_romis]

O kaip atrodė ta liuteronų šv. Jono bažnyčia ?

Čia liuteronų švento Jono bažnyčia iki 1944metų, kas vėliau jai nutiko patingėjau skaityt, bet gal tu nepatingėsi.. http://www.liuteronai.lt/parapijos/k...a/istorija.htm

[Hazard]

O kur ji stovėjo ? Ten prie jono kalnelio, kur vyksta archeologiniai kasinėjimai (kur buvo kalkes rastos) ? Nes girdėjau ir mačiau per balticum TV apie kažkokia bažnyčia, kur buvo kažkokiam žemėlapy pažymėta

[ValdasJ]

O kur ji stovėjo ? Ten prie jono kalnelio, kur vyksta archeologiniai kasinėjimai (kur buvo kalkes rastos) ? Nes girdėjau ir mačiau per balticum TV apie kažkokia bažnyčia, kur buvo kažkokiam žemėlapy pažymėta

Nesu tikras ar sitoj vietoj kokie archeologiniai kasinejimai buvo atlikti.

[Hazard]

Jeigu tą bažnyčią atstatytų toje vietoje tai čia būtų turistų traukos centras, bažnyčia taptų ir klaipėdos simboliu juk ne kiekvienas miestas turi tokias bažnyčias

[TheNewYork_er]

Tai, kad jos, tokios kokia ji buvo neatsatines. Kiek pamenu, buvo skelbtas konkursas moderniai baznyciai statyti

[tricky_kid]

pora radau kadru tik gaila, kad cia neturiu tu kur fotkinta turgaus gatve link teatro aikstes, ten tai tikrai matos ...

[tricky_kid]

ziuriu dabar i sias senas fotkes ir pagalvojau, jog galetu kuo greiciau atstayti Sv. Jono baznycia, nes jos boksto turis nukonkuruotu kamina, aisq dar jei nudazytu sviesiai pilka spalva ir raudona juosta paliktu tik paciam virsuj, tai tada jis netaip i akis kristu (nors man jis patinka toks ryskus is tikro ... nes toj senoj atvirutej, tai beveik jo ir nematyti .. na tas naujasis aisku yra truputi didesnis, bet tai manau jokio skirtumo nesudarytu ...

dar ir medziam kokiu trasu galetu papilti, kad geiciau uzaugtu

[Eimantas]

Klaipėda nesiryžta žengti istorinio žingsnio

Klaipėdos senamiestyje, Turgaus gatvėje, ant senų šventovės pamatų planuojama statyti naują Klaipėdos evangelikų liuteronų Šv. Jono bažnyčią.

Projektą rengianti vilnietė architektė Elena Nijolė Bučiūtė sako, kad nauja bažnyčia bus šiuolaikinė ir mažesnė už toje pačioje vietoje po Antrojo pasaulinio karo nugriautą gotikinio stiliaus Šv. Jono bažnyčią.


"Dabar kur kas mažesnei nei prieš karą uostamiesčio evangelikų liuteronų parapijai nereikia tokios didelės šventyklos. Bažnyčia bus apie 12 metrų aukščio su beveik 40 metrų aukščio varpinės bokštu.

Viduje suprojektavau 250-400 vietų salę, kurioje vyks pamaldos bei koncertai, patalpas zakristijai, raštinei ir atskiras patalpas su virtuvėle parapijos susirinkimams, patalpą, kurioje stovės keletas kompiuterių, skirtą jaunimui. Į pamaldų salę ir parapijos patalpas bus atskiri įėjimai iš vestibiulio, o jame bus drabužinė, tualetai. Bokšte, 30 metrų aukštyje, bus įrengta apžvalgos aikštelė", - pasakojo E. N. Bučiūtė.

Architektė teigė, kad naujoji Šv. Jono bažnyčia nebus senosios bažnyčios sumažinta kopija. "Tai bus modernios architektūros statinys. Tačiau siekiu, kad jis keltų asociacijas su senąją šventove, taktiškai, harmoningai įsilietų į senamiesčio aplinką. Todėl šventovės išorės apdaila bus iš natūralių raudonai rudų klinkerio plytų, o ne stiklo ar betono", - žadėjo architektė.

E. N. Bučiūtė pridūrė, jog senojo Šv. Jono bažnyčios statinio pamatų, esančių 60 centimetrų po žeme, naujosios statybos nepalies - jie apgaubs naująją šventovę iš išorės.

Pasak pokalbininkės, Šv. Jono bažnyčios projektas bus užbaigtas ir atiduotas derinti jau šį mėnesį.

Miestui nerūpi?

Tuo tarpu Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos kunigas Moras apgailestauja, kad projektuojama nauja bažnyčia, o ne atstatoma senoji.

Anot Moro, uostamiesčio architektai, paminklosaugininkai, Savivaldybės valdininkai išsakė pageidavimus, kad šiuo metu religinę mažumą sudarančios evangelikų liuteronų parapijos bažnyčia nebūtų didelė, kad statybos neįstrigtų kaip naujųjų katalikų bažnyčių. Todėl svarstant projektus buvo pasirinktas E. N. Bičiūtės projektas.

"Žinoma, mes norėtume atstatyti šioje vietoje bažnyčią tokią, kokia buvo iki karo, tačiau mūsų mažai parapijai tai per didelis užmojis ir finansinė atsakomybė. Tiesa, lėšų tokiam projektui galima prašyti iš Europos Sąjungos fondų, tačiau tam reikia ir miesto valdžios pritarimo. Aš tokio suinteresuotumo nepastebėjau, Klaipėdos miesto valdininkai abejingi religiniam, kultūriniam ir istoriniam paveldui", - sakė dvasininkas.

Uostamiesčio vicemerė Judita Simonavičiūtė "Vakarų ekspresui" sakė, jog iniciatyvos teisė priklausė sklypo savininkams - Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijai, tad dabar ji esą turi tai, ką turi. O prašymo prisidėti ar tarpininkauti ieškant lėšų senosios bažnyčios atstatymui miesto valdžia negavusi.

Yra net brėžiniai

Istorikas, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys, taip pat apgailestauja, jog neketinama atstatysi senosios Šv. Jono bažnyčios.

Pasak jo, medžiagos, pagal kurią galima atstatyti bent jau išoriškai tokią pačią Šv. Jono bažnyčią, tikrai yra pakankamai.

"Yra išlikę Šv. Jono bažnyčios brėžiniai, fotografijos iš skirtingų jos pusių, bažnyčios išorės ir vidaus aprašymai, pagaliau yra archeologinių tyrimų duomenys, išlikę pamatai. Ko gero, galima rasti ir dar daugiau duomenų. Mano manymu, Klaipėda tikrai gali ryžtis atstatyti bent vieną, beje, pačią svarbiausią, senamiesčio bažnyčią tokią, kokia buvo. Tai būtų svarbus ne tik architektūrinis, bet ir istorinis žingsnis. Jei toje vietoje bus pastatyta kita paprasta bažnyčia, unikali galimybė bus prarasta visiems laikams", - sakė J. Genys.

Apie Šv. Jono bažnyčią faktais

Šv. Jono bažnyčia parapijos bažnyčia miestiečiams buvo paskelbta 1258 m. liepos 27 d.

1562-1571 m. buvo pastatyta stacionari Šv. Jono bažnyčia - įspūdingas fakchverkinis statinys su dideliu stačiakampiu bokštu. Bažnyčios bokštas XVI-XVII a. miesto vaizde išsiskyrė kaip antroji ryški vertikalė po pilies.

XVII a. pradžioje, kai Klaipėdą pradėta juosti gynybiniais pylimais, valdžia buvo sugalvojusi Šv. Jono bažnyčią nugriauti, gal net ir bandė įgyvendinti šiuos ketinimus.

Manoma, kad šventovė galėjo nukentėti per švedų antpuolį 1678 m. Iki šiol nėra nustatyta, kada ši bažnyčia buvo nugriauta ir užpilta smėliu.

1706-1719 m. Šv. Jono bažnyčia vėl iškilo tuometinio miesto panoramoje. Bažnyčios bokšte skambėjo keturi varpai ir tiksėjo laikrodis. Bokšto aikštele naudojosi gaisrininkai, o pačioje smailės viršūnėje sukiojosi paauksuota burlaivio pavidalo vėjarodė, pagal kurią orientavosi mariomis plaukiojančių laivų vairininkai.

1823 m. ją pakeitė paauksuoti valstybės ir tikėjimo simboliai - sparnus išskleidęs erelis bei kryžius.

1854 metais Šv. Jono bažnyčia nukentėjo per didįjį gaisrą, bet netrukus (1856-1864 m.) buvo atstatyta.

1864-1945 m. ši bažnyčia su į 75 m. aukščio bokštu buvo aukščiausias visuomeninis pastatas ir geografinis Klaipėdos centras. Jos atvaizdas išliko ne tik senuose atvirukuose, fotografijose ir piešiniuose, bet ir senųjų klaipėdiškių atmintyje.

1944 m. šventovė apdegė. Paskutinis jos kunigas O. Obereingeris apie tas dienas rašė: "1944 m. spalio 8d. [...] Paskutinės pamaldos Šv. Jono bažnyčioje buvo numatytos su šventa vakariene. [...] Kai viskas jau buvo paruošta išvykimui, tie, kas dar galėjo išgirsti varpų kvietimą ir kam leido tarnyba, pajuto šauksmą dalyvauti atsisveikinimo pamaldose. [...] Kad netaptume priešo lėktuvų taikiniu, išplaukti turėjome vos pradėjus temti. Niekas iš mūsų nedrįso kalbėtis degančio miesto akivaizdoje. Jono bažnyčia degė kaip fakelas, ir jo šviesa mus lydėjo".

1947-1949 m. plane bažnyčia pažymėta kaip griuvėsiai, kuriuos reikia "nuvalyti".

Dabar bažnyčios pamatus ženklina dekoratyvių krūmelių kontūras, o vietą, kur stovėjo altorius, - kryžius.
Jurga PETRONYTĖ








www.ve.lt

[Bandit_romis]

pyktis ima: tokią įspūdingą bažnyčią turėjom, tiek duomenų jai atstatyti turim ir kažkodėl niekam tai nerūpi.. Vilniuje Valdovų rūmus sugebėjo atsatyti iš, praktiškai, nieko, o čia... Taigi visa Klaipėda su šia bažnyčia panoramoje atsigautų ir ne tik panoramoje..

[Svecias]

Labai gaila būtų, jei vietoj buvusios pastatytų "šiuolaikinę", juo labiau, kad yra išlikę pamatai, nuotraukos, brėžiniai

[ValdasJ]

As uz tai, kad baznycia atstatytu net jei nei vieno liuterono Klaipedoj nebutu like. Man si baznycia labiau miesto, o ne religinis simbolis. Ir kazin prie ko cia tas rudai-raudonas klinkeris? Senoji lyg ir neraudona buvo. Vel eilinis fantazijos trukumas maskuojamas "Klaipedietisku koloritu"?

[enigma]

Ikonografinės medžiagos yra pakankamai, tad sunku suprasti, kodėl norima "kurti" naują statinį, užuot atkūrus senąją bažnyčią.

[Vladass]

Klaipėda nesaugo istorinio paveldo

Laužant restauruojamos Tiltų gatvės dangą tarp Biržos tilto ir Turgaus gatvės, paaiškėjo, kad po asfaltu beveik visas šis ruožas nuklotas didelių gabaritų betono plokštėmis.

Jos labai priminė prieškario laikais vokiečių tiestas autostradas, nes šių dangai ir buvo naudojamos didelių gabaritų betono plokštės.

Mažesnėmis betono plokštėmis buvo iškloti keliai prie visų septynių aplink Klaipėdą esančių karo laikų fortų, kurių statyba daugiausia vyko 1939 metais.

Tokiomis betono plokštėmis buvo išklota ir plačiai žinoma Karaliaučiaus-Berlyno autostrada.

Galimas dalykas, kad ir Tiltų gatvės plokštės dar buvo likusios iš tų prieškario ar karo laikų. Manau, kad jas galima buvo ir palikti kaip istorines.

Galima suabejoti, ar centrinių gatvių dažni tvarkymai buvo būtini, nes bandyta gražinti tai, kas ir taip gražu, o mažiau dėmesio skiriama toliau nuo centro esančių gatvių ir kiemų tvarkymui.

Daug kur senamiestyje yra lopai šaligatviuose su smulkių akmenukų danga. Netvarkant tokių šaligatvių, sužalojimai ilgainiui tik plečiasi. Vėliau tvarkant juos reikės naujos dangos.

Jau prasidėjo kruizinių laivų viešnagės Klaipėdoje, ir per visą vasarą uostamiestyje apsilankys daug žmonių. Kai pagalvoji, kaip atrodo mūsų uostamiestis po Venecijos, Amsterdamo, Rygos ar Sankt Peterburgo, darosi nesmagu.

Visuose tuose miestuose išliko daug istorinio paveldo, kokio mūsų Klaipėdoje ir su žiburiu nerasi.

To paveldo mūsų uostamiestyje išlikę palyginti labai nedaug. Jau ne pirmą dešimtmetį jis labiau panašus ne į istorinį miestą, o į didelę sovietinę gyvenvietę, jame pilna, neišskiriant nei senamiesčio, beveidžių šabloninių dėžučių tipo pastatų, kurių dalis primena paprasčiausius barakus.

Mieste paeiliui vyko du konkursai Lietuvos tūkstantmečio paminklui. Sveikintinas sumanymas. Mačiau ir aš gerų projektų, skirtų tam jubiliejui.

Bet manęs vis neapleidžia mintis, ar ne geriau būtų Klaipėdoje pažymėti Lietuvos tūkstantmetį su atstatyta pagal seną modelį Turgaus gatvės Šv. Jono bažnyčia, kuri savo išskirtiniu siluetu labai pagyvintų ir papuoštų tiek senamiesčio, tiek ir viso miesto panoramą.

Tai būtų traukos objektas turistams, o ir patys klaipėdiečiai žymiai smagiau pasijustų. Ypač tie, kurie neabejingi savo miesto istorijai ir grožiui. Gaila, kad daliai valdininkų ir daliai visuomenės tokių dalykų nereikia, jie net priešinasi panašiems sumanymams, panašiai kaip bandė ir tebebando sukritikuoti sostinės Valdovų rūmų atstatymą.

VYTAS TAMOŠIŪNAS
www.klaipeda.daily.lt

Stai jums ir Klaipeda. Didziuotis, progresuojat nesunku, o nesuvokiat, kas svarbiau miestui ar Pilsoto godzila, ar liuteroniska baznycia...
Kokios pavarde zmoniu priemusiu ta sprendima? Sprendima ne atstatineto, ta surogata... ir kokia pabaisa.....

Klaipedieciai turit galimybe susorganizuoti mitingus ir piketus... bet kur jus... kiska tanka....

eikit statyti akropoli ir dziaukites tuo "kaip vystosi kaminu KLP"