Viešosios erdvės ir Klaipėdos mažoji architektūra

[Eimantas]

Plaukiantiems mariomis mos berniukas su šuneliu


Jau už kelių mėnesių uostamiestis turėtų pasipuošti nauju dekoratyviu elementu - skulptūra "Vaikystės svajonė".

Ant lauko akmens atsistojęs kepure mojantis berniukas, kitoje rankoje už pavadėlio laikantis lietuvių skaliką, pasitiks atvykstančiuosius ir išlydės išvykstančiuosius Kruizinių laivų terminale.

Bronzinę maždaug 1,4 metro aukščio skulptūrą planuojama pastatyti prie vandens, terminalo kampe, kad jos neužstotų prišvartuoti laivai.

Tikimasi, kad skulptūra taps šios teritorijos traukos objektu turistams ir miestiečiams. Jeigu bus gauti visi reikiami pritarimai, ją planuojama pastatyti prieš Jūros arba Klaipėdos gimtadienio šventę.

"Vaikystės" svajonės autoriai - skulptorius Svajūnas Jurkus ir architektas Vytautas Paulionis, uostamiestį papuošę jau ne vienu savo kūriniu. Projekto mecenatas - bendrovė "Pamario restauratorius".

"Vakarų ekspreso" informacija

[Eimantas]

Gatvių džiunglėse gelbės naujos iškabos


Klaipėdiečiams ir miesto svečiams nebeilgai teks klaidžioti po uostamiestį ieškant reikiamos gatvės ar pastato.

Iki šių metų pabaigos žadama užbaigti naujų informacinių ženklų ir nuorodų projektą. Jo rengėjai sako, jog naujoji sistema bus paprasta, aiški, informatyvi ir logiška.

Ydinga kaimynų patirtis

Praėjusių metų pabaigoje uostamiesčio Savivaldybė paskelbė konkursą vizualinės informacijos bei nuorodų techniniam projektui parengti, kurį laimėjo Klaipėdos dizaino centras (KDC).

Nors sutartis dėl projekto parengimo iki šiol dar nėra pasirašyta, KDC nesnaudžia.

Vienas iš centro vadovų Vakaris Bernotas "Vakarų ekspresui" sakė, kad rengiant projektą iš pradžių buvo susipažinta su kituose šalies bei užsienio miestuose įdiegtomis informacinėmis sistemomis.

Kitas žingsnis - duomenų analizė, problemų įvardijimas ir uostamiesčio planinės struktūros bei klaipėdiečių poreikių nustatymas.

Anot V. Bornoto, Lietuvoje nė vienas miestas negali pasigirti turįs nepriekaištingą modelį: "Pavyzdžiui, Kaune ant daugiabučių sukabinti didžiuliai skydai su namų numeriais matomi net nuo autostrados, bet gatvės sužymėtos klaidingai. Palanga turi prasto dizaino, vizualiai nepatrauklią, tačiau efektyvią informacijos atžvilgiu nuorodų sistemą, kai ties kiekviena gatvių sankirta stovi stulpai su gatvių pavadinimais, tačiau neišspęstos problemos dėl pastatų numeracijos ir jos krypties."

KDC specialistams ryškų įspūdį paliko Vokietijos, Prancūzijos ir Anglijos patirtis, tačiau, atsižvelgus į finansines galimybes, kokybės ir kainos santykį labiau atitiko Lenkijos sostinėje Varšuvoje įdiegta sistema, kuri esanti kokybiška ir paprasta.

Spalviniai kodai

KDC atstovo teigimu, Klaipėdos informacinės sistemos kūrimo procese siekiama atsižvelgti į aibę dalykų. Pavyzdžiui, namų numeraciją išdėstyti taip, kad reikiamą pastatą galėtų rasti ne tik automobiliu važiuojantis asmuo, bet ir pėsčiasis.

KDC dizaineriai taip pat siekia aiškumo dėl gatvių numeracijos didėjimo ar mažėjimo krypčių nustatymo, kokiu šriftu ir kokio dydžio raidėmis turi būti parašyti gatvių pavadinimai, iš ko, atsižvelgiant į pajūryje vyraujantį klimatą, gaminti lenteles su nuorodomis.

"Be to, turime atsižvelgti, kaip ženklai derės prie skirtingos miesto architektūros: senamiestyje, ant šiuolaikinių vadinamųjų stiklinių pastatų, miegamuosiuose rajonuose bei privačių namų kvartaluose. Juk tai, ką užkabinsi ant blokinio daugiaaukščio, gali visiškai netikti prie raudonų plytų architektūrinio paveldo", - aiškino V. Bernotas.

Nors dizaineriai kol kas neapsisprendė, ar būtina mieste įvesti spalvinį rajonų kodavimą, jau aišku, kad sovietinių laikų palikimo - juodai baltų lentelių - ant pastatų nebeliks.

KDC specialistai naują Klaipėdos informacinę sistemą projektuoja taip, kad ji atitiktų klaipėdietišką dvasią, todėl iškaboms bus naudojama miesto logotipo su šūkiu "Laisvu stiliumi" spalvinė gama.

"Naujasis projektas taps Klaipėdos turizmo informacinės sistemos tąsa, todėl ir toliau naudosime tamsiai mėlyną - vadinamąją Klaipėdos safyro spalvą, Klaipėdos herbo spalvas - raudoną ir geltoną", - sakė KDC dizaineris Linas Dzimidas.

Jau sukurtų naujos informacinės ir nuorodų sistemos eskizų KDC neskuba viešai demonstruoti iki tol, kol bus pasirašyta sutartis su Savivaldybe.

Nepaisant iškilusių kliūčių, KDC projektą žada užbaigti dar šiemet, nors pagal sąlygas, konkurso laimėtojas projektą turėtų parengti per dešimt mėnesių po sutarties pasirašymo, t.y. jau 2008-aisiais.

Dėl kokių priežasčių Savivaldybė delsia sudaryti sutartį su KDC, išsiaiškinti nepavyko: atsakinga Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus specialistė šiuo metu serga. Anksčiau teigta, kad sutartis bus sudaryta iš karto, kai tik bus patvirtintas biudžetas.

Natalija MOGUČAJA
www.ve.lt

[Eimantas]

Fontanai trykš gegužę

VINCAS GRIGAS

Atšalę orai atitolino ir uostamiesčio puošmenų - fontanų čiurlenimo pradžią.

Vis dėlto kai kurių kaimyninių šalių miestuose jie jau trykšta. Rygos fontanas prie Nacionalinės operos jau dabar pilnas vandens.

Šiuo metu Klaipėdoje dar tik rengiamasi įvertinti fontanų techninę būklę ir parengti sezonui.

Džiugins tie patys penki fontanai, kaip ir pernai.

Fontanus Teatro aikštėje prie Toravos Anikės paminklo ir skvere prie „Meridiano“ burlaivio prižiūri Klaipėdos savivaldybė. Šie įrenginiai miestui pernai atsiėjo 49 tūkst. litų.

Danės skvere esantį vandens čiurlentoją už savo pinigus prižiūri jūrų krovinių kompanija „Bega“, Karlskronos aikštėje - „Klaipėdos vanduo“, o fontanu Danės gatvėje prie paminklo žvejui rūpinasi „Klaipėdos Smeltė“.

Tikėtina, kad ir šiemet liks du neveikiantys fontanai prie Debreceno prekybos centro ir „Pempininkų“.

Jiems remontuoti pinigų dar nėra skirta.

www.klaipeda.daily.lt

[Eimantas]

Neringa rūpi

Vienas puikiausių paminklų Klaipėdoje – laivus ant pečių nešanti Neringa. Ji stovi netoli senojo Turgaus, pačioje Taikos pr. pradžioje. Jau seniai mačiau, kad dvi postamento plokštės yra atsilupusios. Ilgai jos stovėjo atremtos. Žiūriu, jau sudaužytos. Dabar gal kas toliau lups ir daužys. Juk buvo galima sutvarkyti bent per kokią savaitę, kai pirmosios atsilupo. Kodėl reikia laukti, kol nuardys, nugriaus tiek, kad jau reikės projektų ir fondų. Dažniau reikia prisiminti darbo nebijančias rankas ir kibirą skiedinio. Jau ir taip „nusiprojektavome“...

B.

www.klaipėda.daily.lt

Tikrai užmiršta skulptūra su skveru. O pastačius naują tiltą ir nutiesus Bastionų gatvę turbūt neliks ir to skvero. Kur skulptūrą dės?

[Eimantas]

Vandentiekininkai gražina Plytinės gyvenvietę

JANINA ZVONKUVIENĖ

Pasikeitė anksčiau kiek apleista Plytinės gyvenvietė.

Joje sėjami nauji žolynai, lyginami šaligatviai, pavyzdingai susitvarko vis daugiau sodybų.

Plytinės gyvenvietė pasikeitė ne tik ant žemės, bet ir po žeme. Įrengta apie keturis kilometrus vandentiekio linijų ir dar tiek pat kanalizacijos. Dabar liko sutvarkyti trasų paviršių.

Visus darbus nuo pirmo griovio iki paskutinės šaligatvio plytelės atlieka bendrovė „Plungės lagūna“. Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ Tinklų departamento direktorė Dalia Venckūnienė sakė, kad Plytinės gyvenvietėje įrengti vandentiekio ir kanalizacijos linijas kainavo apie 3 milijonus litų. Šiomis dienomis viskas turi būti parengta vertinimo komisijai, nes jau priartėjo ir planuotas terminas.

„Turėjome pastabų dėl aplinkos tvarkos – taisosi!“,- sakė Miesto ūkio departamento direktorius Alfonsas Šimkus.

Pagrindinėje gatvėje bendrovė „Klaipėdos želdiniai“ dar ankstyvą pavasarį išgenėjo didelius tankius medžius, dabar čia daug šviesiau ir erdviau. Gaila, kad į privačius objektus važiuojanti sunkioji technika laužo asfaltuotą pėsčiųjų ir dviratininkų taką.

www.klaipeda.daily.lt

[ValdasJ]

Pasaulio kalviai Klaipėdai nukaldino "Penktąjį vėją"



Tris dienas Klaipėdos miesto Pilies muziejuje vykusiame tarptautiniame kalvystės plenere "Keturi vėjai" prie žaizdro ir priekalo susitikę pusšimtis profesionalių kalvių iš įvairių pasaulio šalių ne tik demonstravo amato meistrystę, tradicijas ir naujoves, bet ir dovanojo miestui bendrą skulptūrinę kompoziciją.

"Iš geležies galima nukaldinti viską - nuo vinies iki jūros ir keturių vėjų stichijos", - šį devizą įkūnijo kanadiečių, latvių, čekų ir mūsiškių kalvių darbai. Šio didingo archaiško amato kūrinių ekspozicijoje gausiai susirinkę klaipėdiečiai išvydo visko: nuo geležim inkrustuotų atvirukų, juvelyrikos dirbinių ir dvylikasluoksnio Damasko plieno durklo iki mažųjų architektūros formų, sakralių bei modernių skulptūrų. Jose matėme neįprasčiausias dermes: geležies ir odos, geležies ir keramikos bei geležį, papuoštą žalvariu bei bronza.

Kalviai seminare aptarė iš šiuolaikinių technologijų invaziją į kalvystę, esą, staklėmis padaryta architektūrinė detalė - pigiau, greičiau, parankiau, bet tai - bedvasiai daiktai, o ne menininko individualybe alsuojantys šedevrai. Net aptarti kalvių santykiai su pameistriais. Ir net naktimis su kūju prie žaizdro ir dumplių "džiazuodavo" hefaistai - lyg gyva ugnies stichijos metafora. Žiūrovus linksmino dvi trapios, bet pečiuitos kalvės iš Kanados, besidarbuojančios toną sveriančiu pneumatiniu kūju, ir artistų grupė "Viduramžių pasiuntiniai" bei fejerverkai. Renginiui baigiantis, kalvių kalviu buvo išrinktas alytiškis Vytautas Jarutis bei sumontuotas kolektyvinis kūrinys "Penktasis vėjas", o svečiai atsisveikino Klaipėdos kalvystės muziejuje.

Plačiau apie renginį ir jo dalyvių mintis skaitykite penktadienio "Kultūros uoste".

Ivona ŽIEMYTĖ

[Eimantas]

Kur pastatys įdomu

[Eimantas]

Klaipėdoje bus dar vienas saulės laikrodis
http://www.ve.lt/?data=2007-05-26&ru...&id=1180107663

[Eimantas]

Miesto įmonėms pinigų fontanams negaila
http://www.ve.lt/?rub=1065924810&dat...&id=1180543545

[ValdasJ]

Laivams mos bronzinis berniukas

VINCAS GRIGAS

Klaipėdos jūriniu simboliu turėtų tapti laivams mojuojančio berniuko su šunimi skulptūra.


S.Jurkus ir V.Paulionis siekė sukurti grakščią berniuko skulptūrą.

Ji stovės Kruizinių laivų terminalo kampe ties Danės upe.

„Dar nenusprendėme, kada pastatysime skulptūrėlę. Tai gali būti per Džiazo festivalį, Jūros šventę ar miesto gimtadienį. Turbūt trauksime burtus“, - aiškino idėjos autorius, įgyvendintojas ir rėmėjas bendrovės „Pamario restauratorius“ direktorius Aldas Kliukas.

Skulptūra bus 1,6 metro aukščio, bronzinė. Berniukas mojuos jūreiviška kepure, jį atgal į miestą temps šuo ant pavadžio. Skulptūra bus pritvirtinta ant 1,4 metro aukščio akmens.

„Klaipėda turi jaunatviško, džiazuojančio miesto įvaizdį, šia skulptūra norėjome tai įtvirtinti“, - aiškino A.Kliukas.

Skulptūra pavadinta „Vaikystės svajonė“. Jos autoriai - skulptorius Svajūnas Jurkus ir architektas Vytautas Paulionis. Šiuo metu jau nulietas šuo, o berniukas baigiamas lieti.

„Tikimės, kad skulptūra taps Klaipėdos simboliu. Panašiai kaip Kopenhagoje undinėlė“, - aiškino kita sumanymo iniciatorė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros skyriaus viršininkė Lina Gudelionytė-Gylienė.

Per sezoną Kruizinių laivų terminale apsilanko 30 tūkst. turistų. Norintieji galėtų įsiamžinti prie nedidelės skulptūros.

„Mieste yra šuns, katino, peliuko skulptūros, o šalia vandens nieko panašaus neturėjome“, - teigė L.Gudelionytė-Gylienė.

Mažas sėdintis berniukas yra Klaipėdos simbolis herbe.

Pastatyti skulptūrą norėta dar 2003 metais atidarius Kruizinių laivų terminalą. Idėjų buvo daug, bet neatsirado norinčių tam skirti pinigų.

„Mes tą skulptūrą tikrai pastatysime. Mūsų sumanymas buvo meninis, kūrybinis, kurį ir norime įgyvendinti. Tikrai nenorėtume, kad ši idėja būtų siejama su politika“, - vylėsi A.Kliukas.

http://www.klaipeda.daily.lt/

[zilviz]

Laivams mos bronzinis berniukas

VINCAS GRIGAS

Klaipėdos jūriniu simboliu turėtų tapti laivams mojuojančio berniuko su šunimi skulptūra.


S.Jurkus ir V.Paulionis siekė sukurti grakščią berniuko skulptūrą.

Ji stovės Kruizinių laivų terminalo kampe ties Danės upe.

„Dar nenusprendėme, kada pastatysime skulptūrėlę. Tai gali būti per Džiazo festivalį, Jūros šventę ar miesto gimtadienį. Turbūt trauksime burtus“, - aiškino idėjos autorius, įgyvendintojas ir rėmėjas bendrovės „Pamario restauratorius“ direktorius Aldas Kliukas.

Skulptūra bus 1,6 metro aukščio, bronzinė. Berniukas mojuos jūreiviška kepure, jį atgal į miestą temps šuo ant pavadžio. Skulptūra bus pritvirtinta ant 1,4 metro aukščio akmens.

„Klaipėda turi jaunatviško, džiazuojančio miesto įvaizdį, šia skulptūra norėjome tai įtvirtinti“, - aiškino A.Kliukas.

Skulptūra pavadinta „Vaikystės svajonė“. Jos autoriai - skulptorius Svajūnas Jurkus ir architektas Vytautas Paulionis. Šiuo metu jau nulietas šuo, o berniukas baigiamas lieti.

„Tikimės, kad skulptūra taps Klaipėdos simboliu. Panašiai kaip Kopenhagoje undinėlė“, - aiškino kita sumanymo iniciatorė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros skyriaus viršininkė Lina Gudelionytė-Gylienė.

Per sezoną Kruizinių laivų terminale apsilanko 30 tūkst. turistų. Norintieji galėtų įsiamžinti prie nedidelės skulptūros.

„Mieste yra šuns, katino, peliuko skulptūros, o šalia vandens nieko panašaus neturėjome“, - teigė L.Gudelionytė-Gylienė.

Mažas sėdintis berniukas yra Klaipėdos simbolis herbe.

Pastatyti skulptūrą norėta dar 2003 metais atidarius Kruizinių laivų terminalą. Idėjų buvo daug, bet neatsirado norinčių tam skirti pinigų.

„Mes tą skulptūrą tikrai pastatysime. Mūsų sumanymas buvo meninis, kūrybinis, kurį ir norime įgyvendinti. Tikrai nenorėtume, kad ši idėja būtų siejama su politika“, - vylėsi A.Kliukas.

http://www.klaipeda.daily.lt/

kaip kolektyvui šita skulptūra gyvai?

[Eimantas]

Senamiestyje pažirs bronziniai pinigai
2007 m. Liepos 27 d.


Klaipėdos senamiestis turėtų pasipuošti dar vienu dekoratyviu elementu - prie pastato Tiltų gatvėje 1 bus išversta puodynė su monetomis.

Pasak skulptūros autorės Inos Šuliak, šiame 1915-1916 metais statytame name veikė pirmoji uostamiesčio taupomoji kasa. Kūriniu norima priminti praeitį, iš čia ir skulptūros, kuri yra menininkės diplominis darbas, pavadinimas - "Pamiršti daiktai pamirštose vietose".

Bronzinė puodynė padaryta remiantis Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje esančiais eksponatais. Monetos skirtingos - įvairių dydžių, įvairių šalių ir laikotarpių, yra ir su Klaipėdos simbolika. Tokia įvairovė simbolizuoja tai, kad Klaipėda - uostamiestis, kur suplaukia prekiaujant su užsienio valstybėmis gauti pinigai.

Pasak miesto vyriausiojo dailininko Mindaugo Petrulio, turėtų būti sutvarkyta ir aplinka, kur bus naujasis meno kūrinys - kad puodynė neliktų nematoma ir netaptų iš tiesų "pamirštas daiktas". Namo savininkai žadėję sutvarkyti fasadą.

Įvairios reikiamos institucijos skulptūros atsiradimui jau pritarė. Savo žodį dar turės tarti Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius.

Giedrė NORVILAITĖ
www.ve.lt

[Reptilias]

Senamiescio drakonas

[fatG]

Gaidelių likimas – neaiškus

Giedrė Balčiūtė

Rekonstruojant M.Mažvydo alėją išversta miesto simboliu laikoma skulptūra privertė prašnekti apie XXI amžiaus barbarus.

Išrovė po 35 metų

Šiuo metu išmontuota skulptūrinė kompozicija „Du gaideliai“ guli statybvietės pakraštyje ir laukia, kada bus išspręstas tolimesnis jos likimas.

Ąžuolinė skulptūra M.Mažvydo alėjoje stovėjo 35 metus.

Ją, kaip kavinės „Du gaideliai“ puošmeną, sukūrė dailininkas Dmitrijus Jefremovas.

Buvusios kavinės „Du gaideliai“ savininkė Marijona Maselskienė teigė nenorinti, kad skulptūra atsidurtų sąvartyne.

Tačiau, anot moters, viskas esą priklausys nuo jos būklės.

Jau dabar, pasak M.Maselskienės, matyti, kad skulptūros apatinė dalis, kuri buvo įkasta į žemę, gerokai sutrešusi.

Kokios būklės yra kitos jos dalys, spręs specialistai.

„Sunaikinti skulptūros tikrai nesinori. Pasistengsime, jei tik įmanoma, išsaugoti“, - žadėjo M.Maselskienė.

Ji taip pat pastebėjo, kad „Dviejų gaidelių“ skulptūra, kaip miesto simboliu, turėtų pasirūpinti ir savivaldybė.

Esą apie klaipėdiečiams gerai žinomos skulptūros likimą reikėjo pagalvoti jau anksčiau, iki iškasant, o ne dabar.

Tirs, ar nepavojinga

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Alfonsas Šimkus sakė, kad skulptūros likimą nulems M.Mažvydo alėjos projektą ruošęs architektas Vytautas Paulionis.

„Jei projekto autorius nuspręs, kad skulptūra netrukdo bendram vaizdui, tegul stovi. O jei bus nuspręsta, kad nebereikia, atiduosime ją „Dviejų gaidelių“ savininkams“, – sakė A.Šimkus.

V.Paulionis sakė, kad skulptūra M.Mažvydo rekonstrukcijos projektui netrukdo.

Tačiau esą reikia vertinti ją ne tik iš meninės pusės, bet ir pagal fizinę būklę – ar ji stovėdama M.Mažvydo alėjoje nekels pavojaus praeiviams.

„Jeigu skulptūra yra saugi, ji tikrai galės stovėti. Bet jos būklę turi įvertinti komisija“, – aiškino architektas.

Išsaugoti būtina

Dailėtyrininkė Kristina Jokubavičienė neslėpė, kad jai graudu matyti taip abejingai išrautą ir pamestą „Dviejų gaidelių“ skulptūrą, susijusią su keliomis klaipėdiečių kartomis.

K.Jokubavičienės nuomone, skulptūrą būtina išsaugoti. Ji vertinga tuo, kad atspindi septintojo – aštuntojo dešimtmečio lietuvių skulptūros kryptį, kuri rėmėsi liaudies medžio skulptūros tradicijomis.

„Išmesti šios skulptūros negalima. Tai būtų XXI amžiaus barbarizmas. Manau, kad įmanoma rasti įvairiausių būdų, kaip ją restauruoti ir išsaugoti“, - įsitikinusi dailėtyrininkė.

www.klaipeda.daily.lt

[GigaMan]

vnz: sunakinti negalima restauruoti

[tricky_kid]

vnz: sunakinti negalima restauruoti

teisingai

Šiaip panašaus lygio barbarai jau pasidarbavo ankščiau kai sunaikino skulptūrinę kompoziciją ant buvusio "Bilduko" berods sienos, kur dabar Topo centras priešais "Vėtrungę" ... ir kam ? Ogi kad pakabintų reklamą su besišypsančia blondine su šildomais kotletais mikrobangų krosnelėje ... Barbarai ir tiek !

Dar labai tikiuosi, kad Baltijos ir Taikos pr žiedą neišvežtų į metalo lauža tų stilizuotų šviestuvų - vėtrungių ...

Ai ir dar ... pirma nugriauna ant žemės ir purvo, o tik tada galvoja apie kažkokios komisijos kūrimą .. o juk jau turėjo būti nusprendę, kur tie gaideliai stovės, įvertinę specai būkle ir tada nuvežę i kokį sandėlį restauruoti ... o dabar i purvą ir šaunu

[ValdasJ]

Mieste iškils dar vienas paminklas

Giedrė Balčiūtė

Klaipėdos akademinė bendruomenė siekia įamžinti žymiojo Mažosios Lietuvos kultūros veikėjo, tautinės giesmės „Lietuvininkai mes esam gimę“ kūrėjo Jurgio Zauerveino atminimą.

Šiam iniciatyvinės grupės, kuriai vadovauja humanitarinių mokslų daktaras Aleksandras Žalys, pasiūlymui dar pavasarį pritarė Klaipėdos savivaldybės taryba.

Kitą savaitę planuojama skelbti konkursą įžymiojo veikėjo atminimui įamžinti, kuris turėtų tęstis iki kitų metų kovo vidurio.

Klaipėdos savivaldybės Socialinio departamento direktorė Nijolė Laužikienė sakė, kad nenorima statyti grandiozinio paminklo. Priklausomai nuo to, kokie bus menininkų pasiūlymai, jau parinktos penkios vietos galimam įamžinimui.

Iškiliojo kultūrininko atminimas gali būti įprasmintas Manto ir Naujosios Sodo gatvės kampe, greta „Klaipėdos“ viešbučio, skverelyje tarp Tomo, Pasiuntinių, Vežėjų ir Didžiojo Vandens gatvių, Ferdinando skverelyje, ant Manto gatvės šaligatvio, greta „Megaplazos“, ir M.Mažvydo alėjoje.

Idėja įamžinti J.Zauerveino atminimą kilo minint 100-ąsias jo mirties metines. Tikimasi, kad išrinkus projektą, labiausiai tinkantį J.Zauerveino atminimui įprasminti, jis bus įgyvendintas 2008 metų pabaigoje – 2009-ųjų pradžioje.

http://www.klaipeda.daily.lt/

[ValdasJ]

Nuo šiandien klaipėdiečiams laimę žarstys kaminkrėtys



Didžiosioms metų šventėms jau pradėjusi ruoštis Klaipėda šiandien pasipuoš įspūdingu laimę nešančiu akcentu - bus iškilmingai atidengta ant "Žvejų" baro stogo įsitaisiusio bronzinio kaminkrėčio skulptūra.

"Norėdami atgaivinti senąją kaminkrėčių legendą, atnešti Klaipėdos senamiesčiui daugiau laimės ir patrauklumo, sušildyti jo dvasią ir žmones pralinksminti, kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe nutarėme šalia burlaivio "Meridianas" įkurdinti senamiesčio simbolį - kaminkrėtį. Tikimės, kad palietus prie pastato sienos pritvirtintą sagą mus visus aplankys laimė", - teigė skulptūrą miestui dovanojančios bendrovės "Pamario restauratorius" vadovas Aldas Kliukas.

Anot jo, perėjus prie centralizuoto šildymo jau nedaug kas atsimena, kad gatvėje sutikus suodiną juodą kaminkrėtį reikėdavo paliesti jo drabužį arba čiupti už sagos - pageidautina juodos - ir sušnibždėti norą: kaminkrėčiai atneša laimę.

A. Kliukas prisiminė, jog dar prieš keletą dešimtmečių ilgametis šviesaus atminimo Klaipėdos miesto vadovas Alfonsas Žalys svajojęs miesto centrą papuošti įdomiais mažosios architektūros akcentais. Tais laikais prie Danės atsirado Žvejo skulptūra, senamiestyje - žymusis Katinas.

2,4 metro ūgio ir maždaug 300 kg svorio kaminkrėčio skulptūra bus atidengta šiandien 15.30 val. šalia burlaivio "Meridianas". Žadama, jog ceremonijos metu artistai-kaminkrėčiai susirinkusiems dalins tikras laimės sagas.

"Vakarų ekspreso" informacija

[RDA]

gal kas buvot, turit foto kur jį ten įkomponavo
turbut įdomus senamiesčio akcentas..

[RDA]

Naujasis gyventojas - jau visateisis



Susirinkusiųjų pasveikinti naujo uostamiesčio gyventojo - ant Žvejų baro įsikūrusio bronzinio kaminkrėčio - vakar neišgąsdino net pliaupte pliaupęs lietus.

"Jeigu šventų Kalėdų rytą sutiksi kaminkrėtį - tie metai bus laimingi. Džiaugiuosi, kad Klaipėdoje turėsime kaminkrėtį, galėsime paglostyti laimės sagą ir paprašyti laimės", - sakė Klaudijaus Pūdymo skulptūrą uostamiesčiui dovanojusios bendrovės "Pamario restauratorius" vadovas Aldas Kliukas.

Jis taip pat tikėjosi, kad šis meninis akcentas padės atgaivinti ir apytuštį skverelį prie burlaivio "Meridianas" - trokštančiųjų ir linkinčiųjų vienas kitam laimės ypač tikimasi per šv. Kalėdas.

Kaminkrėtys ant stogo ir sienoje įtvirtinta jo saga uostamiestyje atsirado Klaipėdos miesto savivaldybės ir "Pamario restauratoriaus" iniciatyva.

Anot Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjos Godos Giedraitytės, buvo skelbtas konkursas papuošti senamiesčiui meniniu elementu. Miestas tam skyręs 35 tūkst. litų. Pasak konkursą laimėjusios UAB "Pamario restauratorius" direktoriaus pavaduotojo Algimanto Zokaičio, bendrovė pridėjo dar maždaug tiek pat.

Idėja senamiestį papuošti būtent kaminkrėčio skulptūra gimė pačiam skulptoriui. Ją sukurta ir išlieta per maždaug penkis mėnesius.
Giedrė NORVILAITĖ

"Vakarų ekspresas"