Viešosios erdvės ir Klaipėdos mažoji architektūra

[win2k3]

Į Skulptūrų parką sugrįžta "išgydytos" skulptūros


Skulptoriui K. Pūdymui buvo gaila nuniokoto savo darbo, todėl jis iškart sutiko su pasiūlymu skulptūrą restauruoti

Skulptūrų parką administruojantis Mažosios Lietuvos istorijos muziejus ėmėsi "gydyti" laiko ir vandalų suniokotas skulptūras. Vakar namo - į Skulptūrų parką - sugrįžo pirmoji restauruota skulptūra - Klaudijaus Pūdymo "Kriauklė".

Šiais metais iš viso buvo išvežtos restauruoti trys skulptūros. Dalios Matulaitės skulptūra "Dvylika brolių" bei Gintauto Jonkaus "Į kelionę" dar nebaigtos restauruoti, bet jau šiemet atnaujintos jos sugrįš į Skulptūrų parką.

Rudenį Mažosios Lietuvos istorijos muziejus ruošiasi surengti simpoziumą, į kurį žada pakviesti skulptūrų autorius ir pakalbėti apie Skulptūrų parko situaciją, planus. Neatmetama galimybė, kad parke galėtų atsirasti naujų skulptūrų.

"Skulptūrų parkas - unikalus dalykas. Toks parkas - pirmas Lietuvoje. Ir Europoje nelabai atrastume analogų, kad vienoje vietoje būtų sukaupta tiek daug kūrinių", - sakė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotojas Evaldas Jurkevičius.

Muziejus kviečia skulptūrų autorius, su jais pasirašo autorines sutartis dėl restauracijos, sutariama data, kada skulptūra grįš į savo senąją vietą. Pinigus restaravimui skiria Klaipėdos savivaldybė.

Skulptūrų rekonstrukcija kainuoja nuo kelių iki keliasdešimt tūkstančių litų.

Kai kurie kūriniai per du dešimtmečius yra smarkiai nukentėję nuo laiko, vandalų ar norinčiųjų greitai pasipelnyti - per spalvotųjų metalų vogimo vajų buvo "nurengta" ne viena skulptūra.

Smarkiausiai nuniokota Vitalijaus Lukošaičio "Vakarienė keturiems" - iš kompozicijos kažkur dingo viena skulptūra. Kūrinį imsis restauruoti jau mirusio skulptoriaus sūnus, tėvo darbą į Šiaulius išsivežęs jau vakar. Vandalai nepagailėjo ir D. Matulaitės "Dvylikos brolių" bei Vytauto Naručio "Motinos".

Saugos kameros

Šios dvi skulptūros Skulptūrų parko administratoriams kelia tikrą galvos skausmą. Skulptūra "Dvylika brolių", sverianti apie 400 kilogramų, bei "Motina" yra pagamintos iš bronzos.

Pastaroji skulptūra yra atokioje vietoje. Atkūrus kūrinį, jį planuojama pastatyti labiau apsaugotoje vietoje.

Šioms skulptūroms apsaugoti turėtų būti įdiegta saugumo sistema, - mano E. Jurkevičius. Vertingąsias skulptūras ruošiamasi apsupti vaizdo kameromis.

"Tokia apsauga padės tik tada, jei kamoris bus tiesiogiai sujungtos su policija ar saugos tarnyba. Vien tik įrašo pagalba skulptūrų neapsaugosime. Panašiai buvo su šiemet sulaužytais suoleliais. Buvo parašytas pareiškimas policijai, bet rezultato sunku tikėtis. Tai - vieša vieta, daug kas čia per dieną praeina, ir, jei už rankos nepagausi nusikaltėlio, jo nenubausi", - sako E. Jurkevičius.

Skulptūrų parkui prižiūrėti šiemet skirta 266 tūkst. litų. Iš šios sumos bus atnaujinti ir sulaužyti suoleliai. Naujieji suoleliai, pastatyti dar pernai rudenį, nuo vandalų nukentėjo pavasarį. Vieno suolelio vertė - tūkstantis litų, iš viso buvo patirta maždaug 7 tūkst. litų žala. Dabar parke bus pastatyta apie dešimt naujų suolų.

Be to, už šiemet skirtus pinigus ruošiamasi perkloti keliuko į Skulptūrų parką iš Liepų gatvės asfalto dangą, prie kai kurių skulptūrų atsiras lentelės su pavadinimais ir autorių pavardėmis.

Kiek vėliau parke, einant M. Mažvydo alėjos link, turėtų būti įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, viešasis tualetas, žaidimo aikštelės.

2001 metais buvo patvirtintas Skulptūrų parko detalusis planas. "Jo laikantis reikėtų perkelti skulptūras iš vienos vietos į kitą. Keistųsi visas išdėstymas. Vis dėlto manau, kad autentika turėtų išlikti. Nauji, patogūs takai jau yra nutiesti, o senieji vingiuoti takeliai, mano galva, irgi turėtų išlikti", - teigė E. Jurkevičius.

Jis pastebėjo, kad reikėtų išretinti menkaverčius medžius - tada atsirastų daugiau erdvės. Šiemet pavasarį Savivaldybė jau skyrė 70 tūkst. litų medžių retinimui.

Parkas - istorijos dalis

"Skulptūrų restauravimas - sveikintinas dalykas. Net abejojau, ar tai įvyks. Gerai, kad skulptūros nebuvo iškeltos ir imamasi jas tvarkyti. Visos skulptūros nebus sutvarkytos, nes daugelis autorių jau yra mirę arba išvykę į užsienį. Man buvo gaila savo darbo, laukiau tokio pasiūlymo restauruoti ir iškart sutikau", - sakė skulptorius K. Pūdymas.

Savo kūrinį jis atnaujino per porą mėnesių - kita medžiaga pakeitė metalines detales. "Kodėl buvo nuniokotos skulptūros? Primityviausia priežastis - buvo metalo vajus. Niekas nežiūrėjo, ar čia geresnis menininkas, ar įdomesnė skulptūra", - sakė K. Pūdymas.

Skulptūrų parkas gimė 1977 metais, kai iš kūrybinės stovyklos Smiltynėje skulptoriai suvežė savo kūrinius. Tokios stovyklos vyko keletą metų. K. Pūdymas dalyvavo jose 1981 ir 1983 metais.

"Stovyklos vykdavo vasarą du mėnesius. Reikėjo sugalvoti tokį darbą, kurį būtų galima atlikti per du mėnesius. Mums, pradedantiesiems skulptoriams, tai buvo savotiškas išbandymas", - prisiminė jis.

"Parke matyti skulptūros raida: juk čia yra ir mokytojų, ir mūsų, ir net mūsų mokinių darbų. Negali būti net kalbos, kad šį parką reikėtų sunaikinti. Reikia tausoti šį didelį turtą", - tikino menininkas.

Jam pritarė ir skulptorius iš Šiaulių Gintautas Lukošaitis. "Ką turi Klaipėda, neturi nė vienas Lietuvos ar net Baltijos miestas ir, nemanau, ar artimiausiu metu turės. Klaipėda gali tuo didžiuotis. Tai yra Lietuvos kultūros istorija, ištisa skulptūros epocha", - sakė jis.

Savo tėvo V. Lukošaičio kompoziciją "Vakarienė keturiems" restauruosiantis sūnus turės nemažai paplušėti - jam teks atkurti vieną dingusią skulptūrą.

"Bandyta visą nuversti, ji sudaužyta. Iš skulptūrinės grupės pavogta berniuko skulptūra. Ją bus galima atkurti iš nuotraukų, maketo, pagal kitų skulptūrų mastelį ir plastiką. Kainuos nemažai - reikės atnaujinti, nuimti nuo akmens žalėsius, montuoti. Iš viso kainuos maždaug tiek, kiek kainuotų naują skulptūrą pastatyti. Restauracija - brangus malonumas", - apie darbo subtilybes pasakojo G. Lukošaitis.

[win2k3]

Informacija apie Klaipėdą - ne vien nuorodose, bet ir žemėlapiuose

Uostamiestį baigia apraizgyti vieninga turizmo informacinė sistema - gausias įvairių objektų rodykles paįvairins ir dideli stendai bei informacinės kolonos.

Stendas, kurio vienoje pusėje yra uostamiesčio žemėlapis, o kitoje - informacija apie autobusų važiavimo grafikus, jau iškilo šalia Klaipėdos autobusų stoties.

Anot jos direktorės Danutės Kubilienės, šioje vietoje stendas pastatytas laikinai - renovavus stotį ir autobusų atvykimo aikštelę, jis bus perkeltas. Be to, tuomet ir kitoje jo pusėje, kuri skirta stoties informacijai, atsiras ne spausdintas autobusų reisų tvarkaraštis, o modernus grafikas su magnetine laiko reguliavimo sistema.

Be tokio tipo stendų ir kelių šimtų informacinių rodyklių, svarbiose Klaipėdos vietose iškils ir keliasdešimt informacinių kolonų, kurios ne tik orientuos mieste, bet ir primins reikšmingus jo objektų istorijos faktus, pasakojo sistemą projektavusio ir statančio Klaipėdos dizaino centro (KDC) projektų vadovas Kristupas Šliogeris.

Anot pašnekovo, šios sistemui sukūrimui skirta pora metų, buvo apibendrinta ir kitų šalių patirtis, tad KDC šiuo metu - bene vienintelis dizaino centras Lietuvoje, galintis vykdyti tokio pobūdžio projektus. Analogiškas sistemas klaipėdiečiai jau sukūrė Kėdainiams ir Liepojai.

Turizmo informacinės sistemos įdiegimas Klaipėdoje kainuoja apie 500 tūkst. Lt. Jis daugiausia finansuojamas iš bendradarbiavimo abipus sienos Baltijos jūros regione programos PHARE 2002 lėšų, devynis procentus sumos ketina padengti Klaipėdos savivaldybė.

[Montezauras_klp]

Del tu nuorodu is ties labai gerai padare, ir miesta puosia ir nepasiklysi, tikekimes jie dar ilgai stoves...

[Edgaex]

Miesto centrą žymės skulptūra

DAIVA JANAUSKAITĖ

Šiandien, „Klaipėdos“ 60-mečio dieną, dienraščio žmonės pačiame uostamiesčio viduryje atidengs miesto centrą žyminčią skulptūrą. Tai - „Klaipėdos“ dovana savo miestui.

Geografinis miesto centras yra Tilžės gatvėje ties 54-uoju namu.

„Klaipėdos“ redakcija savo gimtadienį nusprendė pažymėti neįprastai - rasti geografinį miesto centrą ir jį paženklinti. Šio centro paieškos tapo neįprastu ir įdomiu galvosūkiu ne tik redakcijos žmonėms, bet ir miesto savivaldybės Geodezijos ir geoinformacijos sistemos skyriaus vedėjui Vytautui Nausėdai.

Apskaičiuotasis miesto centras nustebino, bet drauge ir pradžiugino „Klaipėdą“. Tai graži vieta - šalia „Trinyčių“ tvenkinio, netoli Sendvario žiedo. Čia turėtų puikiai derėti jauno dailininko Jurgio Malinausko sukurta skulptūra. Ji bus atidengta šiandien 12 valandą. Kviečiame klaipėdiečius dalyvauti.

Iškilmių išvakarėse V.Nausėdą dienraštis kalbino, norėdamas sužinoti, kaip įmanoma apskaičiuoti tokio neįprasto silueto miesto, kokia yra Klaipėda, geografinį centrą.

Geodezijos skyriaus viršininkas dėstė, jog šiaurinė miesto riba dabar yra Kretingos ir Palangos kelių sankirta, pietinė - 3-iosios vandenvietės pabaiga, vakarinė - šiaurinis molas Melnragėje, rytinė - Asfaltbetonio gamykla Lypkiuose. Iškirptas iš popieriaus miesto siluetas primena paukštį, stovintį ant vienos kojos.

V.Nausėda pasakojo, jog skaičiavo paprasčiausiu būdu - kaip vaikus moko per geometrijos pamoką. Skaičiavimo teisingumą buvo nesunku patikrinti. Iškirpę miesto siluetą iš popieriaus rado jame nustatytąjį geografinį miesto centrą, įsmeigė į jį adatėlę ir pabandė pasukti maketą. Jis dailiai sukosi, vadinasi, centras pažymėtas teisingai.

„Klaipėda“ pasiryžusi kas 10 metų ieškoti nuolat besiplečiančio ir besikeičiančio miesto geografinio centro ir kaskart pažymėti jį skulptūromis. Jeigu Kalotė bus prijungta prie uostamiesčio, centras netrukus gali pasislinkti į rytus, o jei miestui bus priskirtas Kairių poligonas, jis bus piečiau.

Šventinės viktorinos dalyvius prašėme spėti, kur yra geografinis miesto centras. Iš daugybės atsakiusiųjų arčiausiai tiesos buvo skaitytoja Ona Kasabuckienė, pirmoji atsakiusi, jog centras yra ties „Trinyčių“ tvenkiniu. Malonu, kad žingeidžiausi skaitytojai net skambino į savivaldybę ir sužinojo teisingą atsakymą.

www.klaipeda.daily.lt

hm.. cia kur ?

[Edgaex]

Dienraštis įteikė dovaną miestui

Nuo šiol geografinį Klaipėdos centrą žymės skulptūra „Žydėjimas“


Miesto meras R.Taraškevičius ir skulptūros autoriaus tėvas, žinomas dailininkas Edvardas Malinauskas, pirmieji apžiūrėjo “Žydėjimą”. Vytauto LIAUDANSKIO nuotrauka

DAIVA JANAUSKAITĖ

Savo įkūrimo 60-metį vakar šventęs dienraštis „Klaipėda“ uostamiesčiui padovanojo skulptūrą, žyminčią dabartinį miesto geografinį centrą. Iš metalo nukaltas „Žydėjimas“ turėtų tapti dar vienu Klaipėdos akcentu.

Muzika nuvaikė žvejus

Vidurdienį šalia Trinyčių tvenkinio trenkė Karinių jūrų pajėgų orkestro maršas. Tvenkinyje žvejoję vyrai skubiai susivyniojo meškeres, nes prasidėjusios iškilmės išbaidė žuvis. Būrys ištikimų „Klaipėdos“ skaitytojų, redakcijos žmonės, menininkai žvelgė į baltu audeklu apgobtą skulptūrą. Nors švelnus šilkas nesunkiai leido nuspėti jos siluetą, visiems buvo smalsu, koks jis - „Žydėjimas“.

Kai miesto meras Rimantas Taraškevičius ir „Klaipėdos“ vyriausiasis redaktorius Valdemaras Puodžiūnas nutraukė audeklą, prapliupo aplodismentai ir pasigirdo šūksnis: „Šedevras!“ Redakcijos žmonės pažino „Kokteilio“ skilties plakėjo balsą. Česka savo emocijų nepratęs slėpti.

Oficialios kalbos buvo trumpos, bet įdomios. Kalbėjo V.Puodžiūnas, R.Taraškevičius, geografinį centrą apskaičiavęs savivaldybės Geodezijos ir geoinformacijos sistemos skyriaus vedėjas Vytautas Nausėda, menotyrininkė Goda Giedraitytė, skulptūros autorius Jurgis Malinauskas.

Po dešimties metų planuojama ieškoti ūgtelėjusio miesto naujo geografinio centro ir jį pažymėti kita skulptūra.

Primena augimą

Jaunųjų menininkų grupės „Žuvies akis“ narys J.Malinauskas padėkojo už pasitikėjimą.

Menotyrininkė G.Giedraitytė susirinkusiesiems dėstė, jog „Žydėjimas“ pagamintas iš dviejų rūšių plieno: skulptūros kojelė nukalta iš nerūdijančio, o burbulas - iš rūdijančio plieno. Rūdijantis burbulas ne tik keis spalvą, bet ir tūrį. Tokia skulptūrinio objekto formos ir koloristikos kaita yra simboliška nuoroda į paties dienraščio „Klaipėda“ pokyčius per šešis dešimtmečius.

Skulptūros forma primena augalą ir simbolizuoja gimimą, augimą, nokimą, brandą, išsiskleidimą, išsiveržimą iš žemės, iš kieto į minkštą, iš stabilaus į kintantį, iš praeities į ateitį - visa apie gyvenimą ir pasaulį, kaip ir pats dienraštis. Menotyrininkės žodžiais tariant, tokios paralelinės sąsajos su gamta neatsitiktinės, siekia skulptūros universalumo ir atvirumo supančiai erdvei - parkeliui.

J.Malinauskas „Klaipėdai“ pažįstamas iš kito projekto. Šiemet, švęsdami spaudos atgavimo dieną, dienraščio žmonės drauge su J.Malinausku bei „Žuvies akies“ nariais Klaipėdos gatvėmis rideno metalinį burbulą, simbolizavusį naujienas, - tokias dažnai nepakeliamai sunkias, bet trumpalaikes.

Baiminasi vagių

Kai baigėsi kalbos, susirinkusieji įsidrąsino iš arčiau apžiūrėti skulptūrą. Žmonės sakė, kad skulptūra jiems primena tuoj tuoj išsiskleisiantį narcizo pumpurą. Kiti įžvelgė parkerio plunksną ir iš jos ištryškusį rašalo lašą, treti pamatė pučiamą muilo burbulą.

Dažnai skambinantis į redakciją nuolatinis „Klaipėdos“ skaitytojas Vytautas Tamošiūnas pasakojo, jog skulptūra savotiškai įgyvendina jo seną troškimą. Prieš gerą dešimtmetį, kai pradėta kalbėti apie skulptūrų iškėlimą iš buvusių senųjų miesto kapinių, jis siūlė meno kūrinius pastatyti prie Trinyčių tvenkinio.

Ne vienas miestietis, gyręs mintį įamžinti geografinį miesto centrą bei skulptoriaus darbą, baiminosi, kad į skulptūrą nenusitaikytų metalo vagys. Tačiau jos autorius nuramino - metalo skulptūroje nėra daug, ji lengva, o metalas nėra brangus. Vargu ar kuri nors supirktuvė rizikuotų priimti šį meno kūrinį.

Miestiečiai neatspėjo

Klaipėdos meras R.Taraškevičius prisipažino visada šventai tikėjęs, kad miesto centras - Teatro aikštė. Panašiai manė ir nemažai dienraščio skaitytojų.

Dvi savaites trukusioje viktorinoje apie miestą ir laikraštį „Klaipėda“ skaitytojų prašėme spėti, kur yra geografinis miesto centras. Atsakymai buvo labai įvairūs. Vieni manė, jog tai - Baltijos ir Taikos prospektų žiedinė sankryža. Kiti spėjimai - dar originalesni: centrinis paštas, Jono kalnelis, piliavietė, pilies bei laikrodžių muziejai, uostas, net prekybos centras „Hyper Maxima“.

Laikraštyje dirbantiems žmonėms labiausiai patiko spėjimas, jog miesto centas yra redakcijos pastatas. Tačiau visi šie spėjimai buvo neteisingi. Dar ankstyvą pavasarį V.Nausėda apskaičiavo, jog miesto centras yra netoli Trinyčių tvenkinio.




www.klaipeda.daily.lt

Man visai patinka ta skulptura

[win2k3]

Edgaex, cia prie trinyciu prudo, netoli ziedo

[felar]

Man visai patinka ta skulptura

There is no spoon

[Eimantas]

Senamiestyje apsigyvens „Stebuklingas peliukas“

Rita Bočiulytė

„Yra katinas, betrūksta tik pelės“, - juokėsi klaipėdiečiai architektas Vytautas Paulionis, skulptoriai Sergejus Plotnikovas ir Svajūnas Jurkus, gruodžio 21-ąją 17 val. Klaipėdos senamiestyje įkurdinsiantys naują jo puošmeną - „Stebuklingo peliuko“ skulptūrėlę.

Šis požeminis miesto gyventojas įsikurs Kurpių ir Kepėjų gatvių santryžoje. Tai bus nedidelė, vos 30 cm skulptūrėlė iš bronzos ir akmens. Menininkų trijulė ją pastatys savo lėšomis. Miestas davė leidimą ir ketina apdrausti „peliuką“ nuo ilgapirščių.

„Tą akmeninį kalnelį, ant kurio peliukas tupės, apjuosime bronzine juosta su burtažodžiais: „Mintis pavers žodžiais – žodžiai taps stebuklais“, - pasakojo autoriai apie savo idėją.

Jie tvirtina, kad ir šis „peliukas“, kaip ir R.Midvikio „Senamiesčio katinas“, bus stebuklingas – išpildys gerus norus. „Tik reikės juos pašnibždėti į ausį“, - paslaptingai šypsojosi jie, per atidarymą žadėdami pasakyti ir daugiau burtažodžių.

Trijulė įsitikinusi, kad jų skulptūrėlė gali tapti patraukliu objektu ne tik Klaipėdos gyventojams, bet ir turistams.

„Mūsų senamiestyje trūksta mielų puošybinių architektūros akcentų. Mes norime padėti jiems atsirasti“, - sakė menininkai, planuojantys ir daugiau nedidelių skulptūrėlių įkurdinti miesto širdyje. Juolab kad miesto valdžia pirmąjį jų pasiūlymą sutiko džiaugsmingai.

"Klaipėda"

[Eimantas]

Peliuko atėjimui į senamiestį mėginta sutrukdyti



Klaipėdos senamiestį papuošė dar viena žaisminga skulptūra - vakar šalia džiazo klubo "Kurpiai" buvo atidengtas "Senamiesčio peliukas".

www.ve.lt

[tadux]

Stebuklingasis peliukas:

[Bandit_romis]

Nėr nė ką sakyti, gražu... Labai pagyvins ir paįvairins senamiestį.

[Paulius]

Tik kad jo nenufyrintų

[Eimantas]

Dovana senamiesčiui - drakonas

EGLĖ PETKUTĖ

Netrukus senamiestį papuoš dar viena dailininko Vytauto Karčiausko dovana – trijų su puse metrų aukščio skulptūra.

Projektui, kuriam dar turi pritarti miesto Įvaizdžio komisija, regis, kliūčių neliko.

„Kūrinys puikus. Padarysiu viską, kas nuo manęs priklauso, kad ši idėja būtų įgyvendinta. Gerbiu ir myliu V.Karčiauską, tad padėti jam – mano pareiga“, - „Klaipėdai“ sakė miesto vyriausiasis dailininkas Mindaugas Petrulis.

Skulptūrą ketinama privirtinti ant šalia galerijos esančio namo, kurio bendrasavininkis - verslininkas Rimantas Cibauskas, sienos. R.Cibauskas iš karto pritarė idėjai, kurią iš dalies ir finansavo.

Įspūdingas drakonas pagamintas iš plieno, dengtas emaliu ir bronza. Kūrinį autorius pavadino „Sena istorija“ ir skyrė Klaipėdos miesto vardo atsiradimui atminti.

„Noriu, kad jis būtų mobilus, gyvas ir priverstų nors trumpam stabtelėti. Drakonas atliks ir lietvamzdžio funkciją. Lyjant vanduo pasipils iš drakono nasrų ir nubėgs į apačioje pastatytą senovinį aštuonioliktojo amžiaus akmenį“, - pasakojo dailininkas.

Teatralizuotą kūrinio pristatymą V.Karčiauskas ketina surengti vasario 2-ąją.

Šį pavasarį menininkas tikisi pagaliau įgyvendinti ir kitą projektą – Turgaus gatvėje, šalia galerijos „Pėda“ esančioje liepų alėjoje pastatyti metalinę skulptūrą „Gyvybės medis“. V.Karčiauskas vylėsi, kad jo kūriniai suteiks gyvumo ir spalvų pilkam Klaipėdos senamiesčiui.

"Klaipėda"

[Eimantas]

Klaipėdos "Slibinas" spjaudys vandeniu


Kitą savaitę Klaipėdos senamiestyje, Vežėjų gatvėje, ant "Pajūrio" parduotuvės sienos, turėtų atsirasti naujas meninis akcentas - metalo plastiko Vytauto Karčiausko sukurta skulptūra "Slibinas", beje, turinti ir taikomąją lietvamzdžio funkciją.

Vakar menininkas atliko savo kūrinio primatavimo būsimoje vietoje darbus. Apie 145 kg sverianti, 320 cm ilgio plieninė skulptūra kabos 1-3 m aukštyje. Raudonai juoda spalva nudažyto vienaakio slibino galva su paukščio snapu, šikšnosparnio ausys su apvaliais auskarais ir uodega bus puošta bronza. Gyvūno galva bus 120 cm aukštyje, pasak dailininko, kad praeiviai galėtų bendrauti su kūriniu, jį paglostyti. O lietui lyjant - pasigrožėti iš jo burnos teškančiu vandeniu.

Kurdamas "Slibiną" neturėjau pretenzijų padaryti amžiaus skulptūrą, tenorėjau, kad jis būtų žmogiškas ir modernus, ir papuoštų aplinką", - sakė V. Karčiauskas apie objektą, montuojamą prie lietvamzdžio.

Dailininkas pasakojo, jog idėja sukurti "Slibiną" kilo perskaičius padavimą apie du brolius, kurie išėjo ieškoti vietos miestui. Vienas išėjo aplinkkeliu palei upę, kitas pasirinko artimesnį kelią per pelkes ir paržuvo. Vėliau brolis radęs pražuvėlio pėdsakus ir klaikią pėdą. Toje vietoje vėliau brolio atminimui atsiradusi Klaipėda.

"Kieno gali būti klaiki pėda? Manau, kad slibino, - svarstė V. Karčiauskas. - Todėl "Slibino" skulptūrą dar papildys nuo stogo besileidžiantys trys bronziniai pabaisos pėdsakai.

Naujo meninio objekto atsiradimui Klaipėdos senamiestyje pritarė parduotuvės "Pajūris" savininkai, Savivaldybės administracijos komisija, architektai, beliko gauti Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pritarimą.

Jurga PETRONYTĖ
www.ve.lt

[ValdasJ]

Jega! Kad tik nesuvalgytu musu katino su peliuku . Beje, jei neklystu kazkur senamiesty ir varinis suo isikures.

[Bandit_romis]

Jega! Kad tik nesuvalgytu musu katino su peliuku . Beje, jei neklystu kazkur senamiesty ir varinis suo isikures.

tas šuo- "senamiesčio sargas", jis senajame turguje netoli dviračių parduotuvės, jei tą turi galvoje

[ValdasJ]

Jo, ta pati. Gal netycia kas nuotrauka turi?

Kolkas radau tik tokia:

www.ve.lt

[ILGAS525]

labai šaunu girdėti, jog kažkas bent kiek bando atgaivinti senamiestį

[Eimantas]

Klaipėdiečių teismui - tūkstantmečio paminklo projektai


Nuo vakar klaipėdiečiai gali susipažinti su menininkų siūlomais projektais, kurioje miesto vietoje ir koks paminklas turėtų būti pastatytas minint Lietuvos vardo tūkstantmetį.

Visi darbai iki vasario 18-osios bus eksponuojami Klaipėdos koncertų salės antrajame aukšte.

Tačiau vakar miestiečiai vangiai reagavo į siūlymus išsakyti savo nuomonę apie pateiktus projektus. Nors Koncertų salės budėtojos suskaičiavo, kad projektų apžiūrėti buvo atėję kone 15 žmonių, tačiau nė vienas jų nepaliko jokio atsiliepimo specialiai paliktoje atsiliepimų knygoje.

Žinia, idėja būtent tokiu būdu įamžinti visai Lietuvai svarbią datą kilo prieš keletą metų susibūrusio ir iki šiol tebegyvuojančio Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos paminklo, šiandien žinomo "Arkos" vardu, paramos fondo nariams.

Fondo pirmininkas Valentinas Greičiūnas akcentavo, kad konkurso dalyviams buvo suteikta visiška laisvė. Vienintelis apribojimas - paminklo idėja, ir kad jo vertė neturėtų viršyti 300 tūkst. litų.

Iki vasario 12 dienos savo projektus pateikė 9 autoriai. Kas jie, paaiškės, tik tuomet, kai bus išrinktas konkurso nugalėtojas. Dabar visi projektų autoriai užkoduoti skaitmenimis, o jų vardai paslėpti užklijuotuose vokuose.

"Manau, kad sulaukėme pakankamai projektų, o kokie jie, nesiimame vertinti - tegul tai padaro visuomenė ir speciali komisija", - sakė fondo valdybos sekretorė Nijolė Navogreckienė.

Vertinimo komisija, kuriai vadovaus miesto meras Rimantas Taraškevičius, konkurso rezultatus paskelbs vasario 23 dieną.

Pirmosios vietos laimėtojui bus įteikta 8 tūkst. litų, antrosios - 5 tūkst. litų, o trečiosios - 3 tūkst. litų premijos.

Paminklas turėtų būti atidengtas 2009 metų liepos 6-ąją.

Edita UŽKURAITĖ
www.ve.lt

[Jeffas]

Na nereikia ten tų pamiklų prie Danės (jau užtenka kažkokią nuskeltą koloną pastatė!). Verčiau tegu atstato namus, kurie ten prie upės prieš karą stovėjo...