Dangės slėnio konversija ir plėtra

[Eimantas]

http://klaipedosbalsas.eforum.lt/viewtopic.php?t=21

[Eimantas]

Dujų fabriką vaiduokliai "valdys" nebeilgai



Dar vienai miesto žaizdai - apleistam buvusiam dujų fabrikui atstatyti ir išsaugoti jau šią vasarą tikimasi pradėti ieškoti investuotojų.

Bendrovės "Vaiduoklių draustinis" užsakymu sklypo Liepų gatvėje 47, kur yra 1860-1861 metais statyto komplekso liekanos, detalusis planas jau parengtas ir derinamas.

Jei neiškils sunkumų, liepos mėnesį tikimasi procedūras baigti, tačiau kas atsiras buvusiame fabrike, - kol kas dar neaišku.

Nori išsaugoti

Svarstoma, kad be papildomo užstatymo nė vienas investuotojas nesiryžtų restauruoti dujų fabriko. Pasak "Vaiduoklių draustinio" direktoriaus Sauliaus Balčiūno, kol nebuvo detaliojo plano, galimi investuotojai apie dujų fabriko ateitį kalbėtis nenorėjo.

Nepaisant sunkumų, norima, kad viskas būtų išsaugota. Anot S. Balčiūno, privatizuojant buvo iškelta tik sąlyga išlaikyti siluetą, tačiau šis objektas klaipėdiečiams esąs labai brangus, todėl išliks ir spalva, ir plytos, ir jų raštas.

"Ten bus bet kas, kas komerciškai bus naudinga ir padės išsaugoti objektą", - sakė S. Balčiūnas.

Dujų saugyklose svarstyta įrengti ir alaus restoraną, ir visuomeninių pirčių kompleksą ar net nestandartinius butus, vadinamuosius loftus. Prieš metus gautas pasiūlymas investuoti 17 mln. litų ir įrengti čia sporto kompleksą, tačiau pasiūlymo atsisakyta.

Pasak S. Balčiūno, toks objektas neatitiktų vietos dvasios, be to, neatitiktų ir dydžiai, todėl baimintasi, kad būtų prasidėję griovimai ir pertvarkymai.

Ekspertai - griežti

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos ekspertų tarybai pateikus svarstyti detalųjį planą, kalbėta, kad dujų fabrike galėtų atsirasti apartamentų viešbutis.

Pasak detalųjį planą rengusios architektės Margaritos Ramanauskienės, prie užsakovui priklausančių pastatų formuojami trys žemės sklypai: prie dujų saugyklų, buvusio direkcijos pastato, kur dabar yra butai, ir dar vienas - kelių aukštų maždaug 50 vietų garažui, kuris yra numatytas miesto parengtoje automobilių stovėjimo schemoje.

Prie dujų saugyklų prisišliejusio naujo pastato cokoliniame aukšte būtų statomi automobiliai, o kituose aukštuose galėtų būti restoranai, konferencijų salės, kazino. Naujas pastatas planuojamas iki 8 metrų aukščio.

Pasak Savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjos Rimos Noreikienės, šio detaliojo plano laukta seniai, nes dujų fabrikas nyksta akyse.

Nors ir džiaugdamasi dėl žengto konkretaus žingsnio išsaugoti dujų fabriką, ekspertų taryba detaliajam planui nepritarė siūlydama griežtai reglamentuoti, kur ir kiek galima naujai užstatyti, kad senasis pastatas nebūtų užgožtas naujų.

Kainavo 120 tūkst. talerių

Dujų fabrikas - pirmas didesnis pramoninis statinys, pastatytas po 1854 metais Klaipėdą nusiaubusio gaisro. Iš pradžių dujų fabriką buvo planuojama statyti prie Danės. Tačiau grunto tyrimai parodė, kad statyba čia negalima. Todėl fabrikas buvo pastatytas netoli miesto kapinių, prie kelio į Luizės dvarą (dabar - Liepų gatvės tęsinys).

Ši vieta nebuvo patogi, nes akmens anglį, kuri buvo reikalinga dujų gamybai, reikėjo vežti nuo Danės uosto vežimais. Vėliau fabrikas bėgiais buvo sujungtas su miesto geležinkeliu.

Dujų fabrikas buvo pastatytas iš miesto lėšų - miesto seimelis 1860 metais gruodžio mėnesį nutarė dujų stotį statyti miesto sąskaita ir tam skyrė lėšų: 120 tūkst. talerių arba 360 tūkst. markių. Vos po 10 mėnesių fabrikas buvo pastatytas ir pradėjo veikti. Tiesa, pirmaisiais metais dujų fabrikas pelno nedavė. Beje, tūkstančio kubinių pėdų dujų kaina 1868 m. buvo 2 taleriai.

Dujų fabrikas buvo pastatytas pagal Karaliaučiaus dujų fabriko direktoriaus J. Hartmano projektą. Vėliau greta fabriko iškilo vandentiekis, skerdykla. Klaipėdos dujų įmonės kompleksą sudarė keliolika pastatų: čia buvo cechai, aparatinė, valyklos, aušyklos, dujų saugyklos, dirbtuvės, sandėliai, administraciniai ir gyvenamieji pastatai. Aštuoniakampės saugyklos ir administracinis pastatas liko iki šiol.

1894 m. fabrikas buvo rekonstruotas: padaugėjo pastatų, buvo sudarytos geresnės sąlygos darbininkams. Jiems buvo įrengta valgykla, prausyklos, net pastatytas aparatas, gaminęs pigų limonadą ir selterį.

Dujos Klaipėdoje buvo naudojamos apšvietimui - 1905 m. mieste buvo apie pusė tūkstančio dujinių gatvės žibintų. Dujinį apšvietimą turėjo Uosto valdyba, Šaulių namai, Mokytojų seminarija, Miesto taupomoji kasa ir kt. Vėliau dujos buvo pradėtos naudoti viryklėms bei pramonės įmonėms. Dujų fabrikas gamino ne tik dujas, bet ir koksą, dervą, benzolą ir kt.

1930 metais miesto dujotiekio tinklas siekė 44 kilometrus. Pradėjus veikti elektrinėms, elektra tapo dujų konkurente. Tačiau tarpukariu atokiau nuo miesto centro dar tebedegė dujiniai žibintai.

Giedrė NORVILAITĖ, Rima ČELIAUSKAITĖ
www.ve.lt

[ArTuRAs]

Namas - aklinu fasadu

Livija Grajauskienė

Vakar Teritorijų planavimo komitete buvo pritarta sklypų Priestočio g. 30 ir Liepų g. 53, 53A ir 55 (senoji skerdykla) pertvarkai.

Didžiausias dėmesys buvo skirtas ne senajai skerdyklai, kurios būklę žadama apžiūrėti kartu su Kultūros paveldo departamento specialistais, o galimų transporto srautų schemai ir šalia Priestočio gatvės ketinamam projektuoti namų kompleksui.

Užsakovas pažadėjo prisidėti prie numatomo statyti Danės ir Artojų gatvių “sujungimo”.

Sklype Priestočio g. 30 norima statyti trijų – septynių aukštų gyvenamųjų namų su komercinėmis ir visuomeninėmis patalpomis kompleksą.

Ginantis nuo triukšmo architektas siūlo pastatyti ekraninį namą su 170 metrų ilgio aklinu fasadu. Teritorija pernelyg triukšminga, todėl idėjai statyti ekraninį namą pritarė ir Visuomenės sveikatos centro specialistai.

[Eimantas]

Auksinė Danės kilpa

Urbanistai vertingas teritorijas nori prikelti iš komos

Edmundas Andrijauskas

Pastaraisiais metais Klaipėdos ir Vilniaus urbanistai skausmingai ruošia du labai svarbius mūsų miestui dokumentus – Bendrąjį miesto planą ir Aukštybinių pastatų išdėstymo specialųjį planą.

Vieno projekto įtaka miestui turi labiau kraštotvarkinę specifiką, o kitas apima daug platesnį miesto vystymosi sektorių. Jis iš dalies lems, kur ir kaip gyvensime, dirbsime ir ilsėsimės po dešimties ir dar daugiau metų.

Bendruoju planu domisi visi neabejingi savosios Klaipėdos ateičiai. Daug pastabų jau išsakė ir Klaipėdos architektai.

Šiame straipsnyje norisi paliesti temas, kurios, deja, liko nediskutuotos ir neaptartos ruošiamame dokumente.

Unikali teritorija

Žvilgtelėkime į miesto planą, sekdami Danės upės vaga. Neturime kalvų, kaip Vilnius. Kuršių marių pakrantės kaip buvo, taip ir liko užimtos uostų... Danė išlieka svarbiausias gamtinis elementas, laisvai vingiuojantis per miesto centrą. Skaitytojas paprieštaraus: ant Danės krantų išsidėsčiusios bemaž pusė miesto įmonių ir įmonėlių, užkertančių kelius prie vandens.

Tai, žinoma, tiesa. Bet tai nėra nepajudinama lemtis. Mūsų - Klaipėdos piliečių - valioje taisyti klaidas, gražinti savo miestą ateityje. Miesto Bendrasis planas iš esmės ir yra tas „raktas“, kuris suteiks šias galimybes.

Pažvelkime, kokia nuostabia kilpa Danė, atitekėdama nuo Tauralaukio, apjuosia miesto centrą. Ji prasideda maždaug ties Treko individualių namų kvartalu (Panevėžio, Anykščių gatvių gretimybė) ir baigiasi ties Trinyčių tvenkiniu ir Mokyklos gatvės transporto mazgu.

Milžiniškas upės lankas apjuosia 150 hektarų teritoriją greta miesto centro su savo žalia juosta, šlaitais ir net pliažais. Šie 150 ha yra unikalioje miesto vietoje: puikus susisiekimas su užmiesčiu, tik keletas kilometrų nuo senamiesčio, jau dabar išvystyta inžinerinė infrastruktūra. Visa tai leidžia skambiai įvardinti šią miesto dalį: „Auksinė Danės kilpa“.

Kas vyksta šioje unikalioje teritorijoje? Kokie laimingieji ten gyvena, mokosi, poilsiauja? Visi žinome, kad šiuo metu, kaip ir prieš 20 metų, visa kilpa užimta keliolikos įmonių. Aštuoniasdešimt procentų iš jų - komos būsenos; kelios, kaip “Klaipėdos monolitas” ar “Klaipėdos mediena”, darbuojasi iš peties ir, atrodytų, net nesvarsto išsikėlimo galimybės. Ar taip yra iš tikrųjų?..

Viena priežasčių, paskatinusių imtis plunksnos, buvo tai, kad iš kai kurių gautas kreipimasis į savivaldybę suteikti jiems galimybę po penketo metų išsikraustyti. Verslininkai greičiau nei mes, architektai, ima suprasti, kad turėti įmonę tokioje vietoje tiesiog neapsimoka. Amžinos problemos dėl dulkių, taršos, nesibaigiantys skundai ir t.t. Jie imtųsi teritorijų konversijos, jeigu miestas juos palaikytų. Deja, kol kas Bendrasis planas auksiniame Danės vingyje dešimčiai metų į priekį “užkonservuoja” pramoninę paskirtį.

Suprantu visas su Bendrojo plano ruošimu susijusias problemas ir komplikacijas. Neabejotinas yra poreikis kuo greičiau užbaigti šį labai svarbų dokumentą ir patvirtinti jį miesto taryboje. Bet, prieš sudedant visus taškus, kviečiu dar kartą apsvarstyti problemą, kad jau po keleto metų netektų aimanuoti dėl pasekmių.

Atlikę elementarius skaičiavimus, matysime, kad 150 ha teritorijos konversija užtikrina 800 000 kv. m gyvenamosios statybos plėtrą su savo komercine, visuomenine, transporto, socialine ir poilsio infrastruktūra. Tai apie dešimt tūkstančių būsto vienetų, arba apie 35 proc. to ploto, kurį per artimiausius dešimtmečius, kaip matysime vėliau, turėtume pastatyti mieste. Užstatymo intensyvumas šiuo atveju sudarys 70 būstų į hektarą ir laikomas labai “žaliu”, nes pagal dešimtbalę sistemą užima tik 2-3 pozicijas. Sunku rasti geresnę vietą miesto plėtrai nei „Auksinė Danės kilpa“. Sudėtingiau pagrįsti poreikio problemą. Šiuo metu netgi dažnas statytojas kelia sau klausimą: kas gyvens taip intensyviai statomuose daugiabučiuose namuose? Ar atsiras norinčių (ir galinčių) įsigyti naujus būstus?

Daug šnekama apie nekilnojamojo turto burbulą, kuris esą tuoj sprogs. Skaičiuojami menki šiandieniniai atlyginimai, apgailėtina klaipėdiečių perkamoji galia, euro likimas ir t.t.

Klausantis ar skaitant įvairiausių sričių specialistų pasisakymus, sunku atsikratyti svarstymų laikinumo, platesnės perspektyvos stokos įspūdžio.

Iš esmės vyksta įvairių interesų grupių, siekiančių savo tikslų, kova. Pavyzdžiui, triukšmingai reklamuojama pastatų renovacijos programa, kurios “stūmėjai” labai suinteresuoti, kad valstybės parama būtų nukreipta ne į naujų pastatų statybą ir atitinkamos infrastruktūros kūrimą, bet į dvasiškai ir fiziškai pasenusių “chruščiovkių” šiltinimą...

Ateities prognozė

Vis dėlto pabandykime pažiūrėti į problemą plačiau, prognozuodami savo ateitį bent 25 metus į priekį. Kodėl 25 metai? Pažvelgę 25 metus atgal į tada atsilikusias šalis Ispaniją, Portugaliją, Airiją, įsitikinsime, kad būtent per tokį ar panašų laiką šios šalys pasiekė (priartėjo ar aplenkė) Europos Sąjungos gyvenimo lygį. Būsto poreikio prasme tai reiškia, kad iš labai panašios situacijos, kaip dabar Lietuvoje, jie pasiekė 40 kv. m būsto ploto vienam gyventojui normą. Būtina atsiminti, kad šiandien Klaipėdoje vienam gyventojui tenka apie 23 kv. m būsto ploto. Manykime, kad Klaipėdos gyventojų nedaugės. Kai kas netgi mano, kad emigracija toliau mažins gyventojų skaičių mieste. Vis dėlto objektyvus požiūris verčia manyti, kad, kompensuojant išvažiavusiųjų į užsienį skaičių, į miestus (taip pat ir į Klaipėdą) kraustysis kaimų gyventojai. Kaimiečių ateityje iš dabartinių 20 proc. turėtų taip pat likti apie 7 proc. pagal Europos vidurkį. Tai reiškia, kad netgi kukliausiais skaičiavimais, Klaipėda ir jos gretimybės turės priimti apie 50 000 kaimo žmonių. Taigi gyvenamojo būsto komfortui užtikrinti, vietoje dabar turimo 4 mln. kv. m ploto bent po 25 metų reikės turėti 8 mln. kv. m (sutikime, kad miesto gyventojų skaičius laikotarpio pabaigoje stabilizuosis ties 200 000 riba).

Suprantu, kad pusamžiams politikams – ūkininkams, pastaraisiais metais formuojantiems šalies ir Klaipėdos plėtros strategiją, tokių perspektyvų analizė sukelia tik atsainų šypsnį. Numatyti tolimą perspektyvą ir atitinkamai veikti nėra jų stiprios savybės. Žymiai “racionaliau” planuoti veiklą nuo bulviakasio iki rinkimų. Tačiau miesto, ypač valstybės gyvenimas, yra žymiai sudėtingesnis procesas negu rinkėjų medžioklė per savo “geraširdiškas dovanėles čia ir dabar”. Net šiomis dienomis atlikti nuomonės tyrimai jau rodo, kad 31 proc. didžiųjų miestų gyventojų planuoja artimoje ateityje įsigyti naują būstą, o 44 proc. yra nepatenkinti turimu. Klaipėdoje šiems 31 proc. reikės pastatyti 2,2 mln. kv. m gyvenamojo ploto, t.y. pusė ploto, kurį, kaip svarstėme anksčiau, reikėtų pastatyti per 25 metus.

Taigi 4 mln. per 25 metus. Ar tai realu? Juk net jeigu sutiktume, kad pusė gyventojų (kaip skelbia statistika) nori nuosavo namo, vis tiek turime pastatyti 80 000 kv. m ploto, arba vidutiniškai 1 000 butų per metus. Šiuo metu mieste statomų butų skaičius nesiekia nė 500... Vargiai ar šiais metais statybininkai atiduos eksploatacijai bent 200 butų. Tokiais tempais iki šiandieninio Europos vidurkio priartėsime nebent po šimto metų.

Transporto arterijos

Grįžtant prie mūsų aptariamos teritorijos - Danės kilpos, derėtų keletą žodžių pasakyti ir apie transporto infrastruktūrą šioje miesto dalyje.

Transporto situacija kilpoje glaudžiai susijusi su dabar tiesiamu šiaurinio išvažiavimo keliu ir Liepų gatvės rekonstrukcija. Kartu su jau veikiančiu Mokyklos gatvės transporto koridoriumi statoma magistralė puikiai tarnautų „Auksinės Danės kilpos“ plėtros poreikiams. Jeigu, planuodami šiaurinio išvažiavimo kelią, būtume mąstę plačiau ir numatę šiaurinio aplinkelio tęsinį už Liepų gatvės palei geležinkelio liniją... Ir dabar vis dar egzistuoja galimybė miesto Bendrajame plane numatyti šią tąsą, kuri, praeidama per geležinkelio apsaugos zoną, įsikirstų į numatomą rekonstruoti Tilžės gatvę arba dar toliau - į Baltijos prospektą. Ši trasa, praeidama greta geležinkelio, nepareikalaus jokių griovimų ir esminių nuosavybės problemų paimant žemę visuomenės reikmėms. Toks transporto koridorius iš esmės sukurs dar vieną miesto centro apvažiavimo žiedą, į kurį bus galima patekti iš Liepų, Tilžės gatvių ir Baltijos prospekto įvažų. Tokiu būdu mes nepalyginamai padidinsime šiaurinio išvažiavimo kelio efektyvumą. Kilpos transporto aprūpinimui beliks, kaip yra jau planuojama Bendrajame plane, pratęsti Danės gatvę iki Mokyklos gatvės viaduko bei rekonstruoti Klemiškės ir Liepų gatves nuo Mokyklos viaduko iki Artojų gatvės.

Žinoma, minėtiems tikslams realizuoti būtina pradėti planavimo darbus. Būtina koreguoti dabar ruošiamą Bendrąjį planą, pirmiausia numatant jame minėtą šiaurinio apvažiavimo tąsą iki Tilžės (Baltijos) prospekto bei keičiant pramonės įmonėm skirtų teritorijų paskirtį (naudojimo būdą ir pobūdį).

Ilgalaikis strateginis miesto planavimas - komplikuotas ir sudėtingas procesas. Ypač tai pasakytina apie dabartinį radikalių pasikeitimų laikmetį. Vis dėlto visiems atsakingiems už šį procesą, o pirmiausia miesto politikams ir vadovams, būtina pradėti mąstyti ir veikti, turint galvoje ilgalaikę perspektyvą. Klaidos ar delsimas dabar turės sunkiai įvertinamų pasėkmių ateityje. Tik nuo gerai apgalvotų veiksmų priklausys, kokiame mieste gyvensime mes, mūsų vaikai ir anūkai.

www.klaipeda.daily.lt

[Eimantas]

Nauja Danės slėnio plėtros perspektyva

2006-11-13 Viešųjų ryšių poskyrio vedėjas Andrius Juškevičius


Klaipėdos miesto vadovai svarsto galimybę uostamiesčio vidurį kertančios Danės upės pakrantes paversti gyvenamaisiais ir komercinės paskirties rajonais.

Išdėstydamas šią naujovę Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjas Almantas Mureika sakė, kad pastaruoju metu į savivaldybę kreipiasi vis daugiau verslininkų, turinčių nuosavybę buvusiuose pramoniniuose rajonuose šalia Danės upės. Tik nedaugelyje buvusių gamyklų ir fabrikų, nuo seno veikusių šalia Danės, šiuo metu vyksta gamyba, daugelis stovi apleisti, uždaryti, gadina miesto centro vaizdą. Verslininkai domisi, kokios būtų galimybės pramonines teritorijas naikinti, sklypų paskirtį keisti į gyvenamosios statybos ir komercinę.

Miesto planuotojai, rengdami naują miesto bendrąjį planą, svarstė galimybę teritoriją nuo Jono kalnelio iki pat Tauralaukio paversti gyvenamosios paskirties ir komercine zona. Tačiau jų planus riboja privatizuoti ir šiuo metu nenaudojami pramoniniai objektai. Pasak A.Mureikos, dabar akivaizdžiai matosi galimybė bendromis jėgomis iš esmės keisti Klaipėdos miesto centro vaizdą.

Savivaldybės žiniomis, jau suderintas detalusis planas teritorijos, kurioje veikė medvilnės fabrikas „Trinyčiai“: čia numatoma statyti gyvenamųjų namų kvartalą. Savo plėtros vizijas šią savaitę pristatys buvusios „Klaipėdos grūdų“ teritorijos investuotojai. Verslininkai, šiuo metu įsikūrę teritorijoje vietoje senojo „Sirijaus“ fabriko Liepų gatvės pabaigoje, (Ten ne galas Liepų gatvės, o Artojo g. )taip pat galvoja apie kitokią šios vietovės ateitį. Naujoms perspektyvoms neprieštarauja ir bendrovės „Klaipėdos energija“, „Klaipėdos mediena“, dar viena kita smulkesnė bendrovė, veikianti šalia Danės upės.

„Atsižvelgdami į šiuos pageidavimus, mes siūlome verslininkams, pramoninių teritorijų šalia Danės upės valdytojams, kartu spręsti viso slėnio urbanistinės plėtros perspektyvas. Danės pakrantės – puiki vieta naujiems gyvenamųjų namų ir komercinės paskirties kvartalams. Tačiau norint pakeisti dabartinę padėtį būtina veikti kartu. Bet kuri įmonė, likusi naujų kvartalų pašonėje, stabdytų visą plėtrą, nes reikės išlaikyti sanitarinių zonų reikalavimus. O ir kas norėtų gyventi kad už kilometro esančio dūmijančio kamino pašonėje?“ – sakė A.Mureika.

Miesto bendrojo plano rengėjai iniciatyvą siūlo aptarti Klaipėdos verslo visuomenei.

www.klaipeda.lt

[Budulis]

Dėkui už naują informaciją.

[ArTuRAs]

Laukiu, nesulaukiu kada prasides tu teritoriju gaivinimas.

Idomu ka Norvegai sukurs "Klaipedos grudu" vietoj.

[Eimantas]

Danės pakrantėse dygs gyvenamieji kvartalai

VIGANTAS DANILAVIČIUS

Danės paupį ketinama išvaduoti nuo pramonės įmonių.

Pasak miesto mero Rimanto Taraškevičiaus, prie upės dar veikiančios įmonės galėtų persikelti į Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną, o abiejuose Danės krantuose iki pat Palangos plento galėtų išaugti gyvenamieji ir komerciniai kvartalai.

Miesto savivaldybės vyriausiasis architektas Almantas Mureika sakė, kad ketinama rengti galimybių studiją, kaip galėtų būti pertvarkyta 100-120 hektarų teritorija prie Danės.

„Daug įmonių nuo pat Danės žiočių yra sumaniusios keisti žemės paskirtį. Buvusiose „Klaipėdos laivų remonto“ ir „Laivitės“ bendrovių teritorijose bus komerciniai pastatai ir gyvenamieji namai, o piliavietės teritorija tarnaus kultūrai“, - pasakojo A.Mureika.

Jis priminė ir buvusių „Klaipėdos grūdų“ teritoriją, kurioje bus pastatytas dar vienas tiltas per upę.

Gyvenamuoju kvartalu taip pat virs buvusio „Trinyčių“ fabriko teritorija.

A.Mureika priminė, kad šalia Danės nebeliko saldainių, tabako fabrikų.

„Neseniai gautas bendrovės „Klaipėdos mediena“ prašymas leisti keisti teritorijos paskirtį į gyvenamąją“, - sakė meras.

Anot A.Mureikos, savivaldybės tikslas - paupys be pramonės įmonių.

„Kitaip jos viena kitai trukdys. Aplinką teršiančios bendrovės turi savo sanitarines zonas, todėl teks palikti laisvus brangios žemės plotus“, - paaiškino architektas.

Pasak R.Taraškevičiaus, netgi statybinių medžiagų parduotuvės teritorijoje buvusio „Gulbės“ kombinato sklype gali iškilti gyvenamieji namai.

Anot A.Mureikos, buvusi statybinių konstrukcijų gamykla taip pat ketina tapti gyvenamąja komercine zona.

„Jei bus poreikis, savivaldybė iškels į kitą vietą paupyje esančias Klaipėdos autobusų parko ir „Klaipėdos energijos“ bendroves. Jei kas nors pastatytų autobusų parką kitoje vietoje, būtų galima keistis teritorijomis“, - tikino meras.
Anot architekto, kol kas neaiškūs „Klaipėdos baldų“, „Pajūrio medienos“ bendrovių, gelžbetonio gamyklos ketinimai.

„Klaipėdos baldai“ rengia vietą bendrovės teritorijoje, kur palei Danę iki pat Paupio kvartalo bus nutiestas dviračių takas“, - sakė R.Taraškevičius.

Anot savivaldybės Investicijų ir verslo plėtros skyriaus vedėjos Elonos Jurkevičienės, jei pavyktų su visais paupio pramonininkais ir verslininkais susitarti, būtų galima pavasarį Kanuose pristatyti bendrą Danės pakrančių plėtros projektą.

„Gal pavyktų atrasti vieną ar kelis stambius investuotojus jam įgyvendinti“, - svarstė E.Jurkevičienė.

www.klaipeda.daily.lt

[Eimantas]

Pramonininkai viliojami atverti Danės krantines



Klaipėdos valdžia tikisi, kad šalia Danės upės gamybą plėtojančias įmones pavyks suvilioti keisti savo veiklos profilį arba bent jau iškelti gamybą į užmiestį, kad šalia upės atsirastų gyvenamieji kvartalai, o pakrantės taptų prieinamos visuomenei

Visgi pirmasis blynas prisvilo - į vakar Savivaldybėje organizuotą pasitarimą, kuriame turėjo paaiškėti įmonių ateities planai ir požiūris į idėją iškelti iš Danės krantinių nuo pramonę, atėjo tik trijų iš dvidešimties prie upės įsikūrusių įmonių atstovai.

Palankios sąlygos

Pasak vyriausiojo miesto architekto Almanto Mureikos, 1997 metais patvirtintame bendrajame miesto plane buvo užfiksuota tik galimybė palei Danės upę nutiesti dviračių ir pėsčiųjų takus.

"Per tuos metus atsirado iniciatyvų ir iš pačių verslininkų, todėl naujajame dar nepatvirtintame bendrajame miesto plane yra numatoma galimybė Danės pakrantėse esančių teritorijų paskirtį pakeisti iš pramoninės į daugiafunkcinę", - sakė A. Mureika.

Anot jo, sąlygos palei Danę statyti gyvenamuosius kvartalus ir komercinės paskirties objektus esančios palankios - yra visa būtina infrastruktūra, tiesiamas šiaurinio išvažiavimo iš uosto kelias užtikrins gerą susisiekimą su šiaurine miesto dalimi.

"Tačiau visų pirmą reikėtų, kad dėl savo ateities planų susitartų dauguma čia įsikūrusių įmonių. Jei vieni sutiktų keisti paskirtį, kiti ne - atsirastų trukdžiai, nes pramonės objektams yra reikalingos atitinkamos sanitarinės apsaugos zonos", - sakė vyriausiasis miesto architektas.

Gali tik gundyti

Pasak Klaipėdos mero Rimanto Taraškevičiaus, nors vakar į pasitarimą dauguma šalia Danės veikiančių įmonių atstovų neatvyko, su nemaža jų dalimi jau yra aptarta galimybė keisti žemės paskirtį.

"Planų išsikelti turi prekybos centrą "Gulbė" valdanti bendrovė, dėl galimybės keisti žemės paskirtį kreipėsi "Klaipėdos mediena", buvusio "Sirijaus" teritorijoje neseniai žuvies perdirbimo gamyklą atidariusi "Laivitė", - sakė meras.
Anot A. Mureikos, jau ruošiamas detalusis planas teritorijai, esančiai šalia buvusio "Sirijaus", kur anksčiau veikė statybinių medžiagų gamykla. Kitoje Danės pusėje esanti bendrovė "Klaipėdos baldai" yra parengusi techninį dviračių tako iki Paupių gyvenvietės projektą.

"Perspektyviniuose planuose yra numatyta iškelti katilinę iš miesto centro. Manau, kad realiai tokia galimybė atsiras Lypkiuose pradėjus statyti naują termofikacinę elektrinę. Toks projektas gali būti pradėtas įgyvendinti uždarius Ignalinos atominę elektrinę", - sakė susitikime su meru dalyvavęs AB "Klaipėdos energija" generalinio direktoriaus pavaduotojas Juozas Kregždys.

Kol kas miesto valdžiai yra visiškai neaiškūs įmonės "Pajūrio medina" ateities planai. Nuo jos vadovybės pozicijos priklausys ir aplinkinėse teritorijose esančių bendrovių planai, nes "Pajūrio medienai" yra reikalinga viena didžiausių sanitarinės apsaugos zonų.

"Rašykite įmonėms laiškus su konkrečiais klausimais, kad būtų galima išsiaiškinti jų poziciją ir daryti konkrečius sprendimus", - savivaldybės tarnautojams po nepavykusio susitikimo sakė meras.

Pasak A. Mureikos, Savivaldybė tikrai nesiruošia iš verslininkų išpirkti žemę visuomeninėms reikmėms, ji esą gali tik sugundyti imtis alternatyvių, pelningų ir miestui naudingų projektų.

Kartu jis akcentavo, kad Danės krantinių atlaisvinimo idėją būtų galima pristatyti Kanų tarptautinėje nekilnojamojo turto parodoje, nes taip būtų galima pritraukti investuotojų.

Pramonė jau traukiasi

Pramonės atsitraukimo nuo Danės ir iš kitų vertingų teritorijų pavyzdžių jau yra.

Šalia Danės žiočių esančios bendrovės "Klaipėdos laivų remontas" teritorijoje jau pradėtas įgyvendinti "Jūros vartų" projektas, kuriuo siekiama sukurti pramogų ir paslaugų zoną, ieškoma galimybių statyti ir gyvenamuosius namus.

Šalia Jono kalnelio, buvusioje "Klaipėdos konditerijos" teritorijoje, bendrovė "Invalda" pradėjo viešbučio statybą, taip pat rekonstruos palei Danę stovintį autentišką XIX amžiaus sandėlį.

Šią savaitę bus pristatyti taip pat šalia Jono kalnelio esančios teritorijos, anksčiau priklausiusios bendrovei "Kretingos grūdai", plėtros planai. Žinia, čia turėtų būti nutiesta nauja Bastionų gatvė bei naujas tiltas per Danę.

Pramonės neliks ir šalia Trinyčių tvenkinio. Vietoje bankrutavusios verpalų bendrovės "Trinyčiai" bus statomas gyvenamasis kvartalas.

Praėjusią savaitę Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komitete bendrovė "Memelio miestas" pristatė savo planus laivų remonto įmonės "Laivitė" teritorijoje statyti kvartalą su gyvenamaisiais, poilsio bei pramogų objektais.

Martynas VAINORIUS
www.ve.lt

[ArTuRAs]

„Neseniai gautas bendrovės „Klaipėdos mediena“ prašymas leisti keisti teritorijos paskirtį į gyvenamąją“, - sakė meras.

Kiek supratau, paziurejes per Google earth, tai "Klaipedos medienai" priklauso milziniska teritorija

[Eimantas]

Kiek supratau, paziurejes per Google earth, tai "Klaipedos medienai" priklauso milziniska teritorija

Jo, teritorija didele, ir dar didesne jei prideti laisva zeme salia Liepu gatves ir link autobusu parko, jau nekalbant apie pati parka...
Ir dar salia upes

[Eimantas]

Prie Danės įsikurti rizikinga

Adelė Žičkuvienė

Statytis namus vaizdingame upės slėnyje šalia Tauralaukio ir Mažojo Kaimelio mokslininkai nepataria.

Po pernai rugpjūčio pradžioje užklupusių liūčių Danės upė išsiliejo taip, kad tapo šimtmečio potvyniu.

Tokią išvadą padarė Klaipėdos apskrities administracijos užsakymu Danės upės potvynių rizikos galimybių studiją atliekantys Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslininkai.

Klaipėdos prieigose yra trys dažniausiai užliejamos vietos – Mažojo Kaimelio sodai, buvusių Tauralaukio šiltnamių vietoje įkurtas gyvenamųjų namų kvartalas ir su aplinkkeliu į Palangą besiribojantys sodai.

Mokslininkai daro prielaidas, kad Danės žemupio potvynių problemas lemia upės aukštupyje blogai prižiūrimi tvenkiniai.Viena iš galimybių Danėje išvengti staigaus ir didelio potvynio - dalį Akmenos-Danės vandens, iškasus 2 kilometrų kanalą, nukreipti į Tenžės upę.

Išvengti didelių potvynių galima ir nuolat mažinant tvenkiniuose vandens lygį. Taip daroma artėjant potvyniams Kauno mariose. Gerokai vandens lygį Danėje sumažintų ir iš upės išvalyti įvairios sąvartos bei krūmai.

Dar šiemet mokslininkai žada tiksliai nurodyti vietas, kuriose arti upės pavojinga statyti gyvenamuosius namus, kad jie neatsidurtų potvynių zonoje.

"Klaipėda"

Tai dėl blogai prižiūrimų tvenkinių turi kentėti miesto plėtra...tegul tvarko tuos tvenkinius, o ne nerekomenduoja tose vietose kurtis.

[Eimantas]

Nuo Danės vejama pramonė

VIGANTAS DANILAVIČIUS

Vietoje apgriuvusių „Trinyčių“ fabriko sandėlių ketinama pastatyti aštuoniolikos aukštų gyvenamąjį namą.

Čia ketinama įrengti apie 100 butų, kur galėtų įsikurti per 300 gyventojų.

Naujasis statinys su dar dviem kaimyniniuose sklypuose planuojamais aukštais pastatais sudarys trijų daugiaaukščių grupę. Pasak architekto Edmundo Andrijausko, vienas dangoraižis tarp kitų - žemų - gadintų miesto vaizdą.

Šalia vieno hektaro planuojamos teritorijos Joniškės gatvėje 3 bus nutiesta nauja gatvė, dubliuojanti Bangų gatvę.

Architektas E.Andrijauskas vakar savivaldybės Teritorijų planavimo komitete būsimą gatvę pašaipiai vadino „Bėgių“ gatve, nes ją planuojama tiesti vietoj nebenaudojamos geležinkelio atšakos. Netoli Danės esančiame sklype Joniškės gatvėje 3 bus ne tik gyvenamasis daugiaaukštis namas, bet ir statiniai komercijai.

Komitete buvo pasidžiaugta, kad prie Danės sparčiai nyksta pramonės zonos ir planuojami gyvenamieji namai.

"Klaipėda"

[Eimantas]

Gyvenamieji kvartalai peržengs Danę

Livija Grajauskienė

Teritorijose tarp Danės, Liepų gatvės tęsinio ir Palangos plento, kuriose pagal Klaipėdos miesto bendrąjį planą numatyta gyvenamoji statyba, artėja pokyčiai.

Buvusią žemės ūkio paskirties žemę susipirkę naujieji jos savininkai pradeda rengti detaliuosius planus.

Architektų ekspertų tarybai buvo pristatyta penkių žemės sklypų buvusiame Šaulių kaime detaliojo plano koncepcija.

Ją UAB „Edfermus projektai“ bei Tomo Kesmino, Sauliaus Štombergo ir Valdo Štombergo užsakymu rengia klaipėdiečių architektų bendrovė „Studija 33“.

Dešimt hektarų užimančioje teritorijoje planuojamame statyti kvartale projektuojami trys gyvenamieji mikrokvartalai.

Nuo trijų iki devynių aukštų sieksiančiuose daugiabučiuose numatoma apie tūkstantį butų, kurių bendrasis plotas – iki 65 tūkst. kv. m. „Palaiptuoti“ daugiabučiai lanku suptų tris vidinius kiemus – aikštes, į kuriuos įvažos numatytos iš vidinės gatvės.

Pasak architekto Nerijaus Mikulio, 80 proc. kvartalui reikalingų automobilių stovėjimo vietų projektuojama požeminiuose garažuose bei cokoliniuose namų aukštuose. Dar 20 proc. vietų automobiliams numatoma prie namų bei kiemuose.

Kvartalo pietiniame pakraštyje palikta vietos komercinės paskirties pastatui – manoma, kad čia galėtų atsirasti sporto kompleksas su SPA centru, gal galėtų įsikurti ir viešbutis. Didesnių parduotuvių nenumatoma, nes rytinėje dalyje kvartalas ribojasi su palei Palangos plentą numatytais komercinės paskirties sklypais.

Vakarinėje kvartalo pusėje planuojama statyti vaikų darželį.

Abejonių architektams kėlė tai, jog daugiabučių „lankai“ labai jau ilgi – 250 metrų. Tai esą primena sovietinę gigantomaniją. Nelabai geras sprendimas per 10 ha sklypą tiesti tik vieną gatvę.

Pastabų būta daug, tad ekspertų išvada tokia: „Naujoms neužstatytoms teritorijoms neužtenka bendrajame plane nurodomo žemės naudojimo būdo,- sakė architektai ekspertai. - Didžiulė problema tai, kad iki šiol nėra sukurta tarpinės grandies tarp labai „stambaus“ bendrojo plano ir „smulkių“ atskirų sklypų detaliųjų planų.

Gyvenamajai statybai skiriamoms teritorijoms (planuojami gyvenamieji kvartalai šiaurinėje miesto dalyje, teritorija už Danės upės iki greitkelio į Palangą, „rytinis“ gyvenamasis rajonas, teritorija už Jūrininkų prospekto) būtina rengti užstatymo koncepcijas – kas galima ir ko negalima vienoje ar kitoje teritorijoje, priešingu atveju tai bus ne nauji Klaipėdos gyvenamieji kvartalai, o chaosas“.

Architektai ekspertai mano, kad tokių koncepcijų rengimą turėtų inicijuoti savivaldybė.

www.klaipeda.daily.lt

Tikrai reikia, bent vienos gatvės, analogiškos Taikos prospektui ar Šilutės plentui, kuri eitų šiaurės pietų kryptimi per naujai įsisavintas rytines teritorijas tarp geležinkelio (upės) ir Jakų-Palangos kelio. Kitaip sakant kad, miestas taptų "keturių gatvių miestu".

[ArTuRAs]

Prie to pacio:

[Eimantas]

Įdomu ar čia prie Liepų gatvės, ar toliau link Tauralaukio.

Jei žinai, gal gali su žemėlapiu susieti tuos maketus (teritoriją)

Kaip manote, ar reikėtų ten tokių daugiabučių, ar reikėtų apsiriboti individualiais, sublokuotais ir kelių aukštų daugiabučiais?
Šiaip galvoju, kad reikėtų baigti kampo tarp Taikos ir Jūrininkų prospektų užstatymą daugiabučiais.
Tuose rytiniuose pakraščiuose (iki Palangos plento) reikia kuo greičiau numatyti, kur ką galima statyti ir tuo remiantis numatyti žemę visų pirma gatvėms.

Jeigu Klaipėdos mediena išsikeltų, tada atsivertu galimybė urbanizuoti didelį sklypą tarp Joniškės ir Liepų gatvių bei Dangės. Dabar turbūt sanitarinė zona.

[Eimantas]

Uostamiesčio paveldas: kova dėl trąšų fabriko dar laukia
2007 m. Balandžio 10 d.


Paskutiniuoju metu nemažai paveldo objektų praradusiam uostamiesčiui gali tekti pradėti kautis ir dėl buvusio trąšų fabriko sandėlių išlikimo.

Penkių sandėlių kompleksas, stovintis ant Danės kranto Artojų gatvėje 7, yra įtrauktas į valstybės saugomų nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Pasak Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiojo valstybinio inspektoriaus Laisvūno Kavaliausko, jau apie dešimtmetį dalis čia esančių pastatų yra apleisti, kai kurie, bent jau iš pažiūros, gali būti avarinės būklės.

L. Kavaliauskas prisiminė, jog prieš kelerius metus, kai sandėliai priklausė bendrovei "Laivitė", būta pažadų juos restauruoti pritaikant įvairiai paskirčiai, taip pat - sutvarkyti krantines, kad galėtų priplaukti laiveliai. Čia dar yra išlikusios akmenimis grįstos senos terasos.

Tačiau sandėlių šeimininkai keitėsi vienas po kito, o apleisti sandėliai tik vis labiau nyko. Vienas iš šių vertingų pastatų buvęs apgriautas per uraganą "Anatolijus", o po to dalį tekę nuardyti.

Šiuo metu bent jau didieji prie Danės esantys sandėliai priklauso bendrovei "Kleta", o ši juos ketina parduoti.

Anot L. Kavaliausko, vieta, kurioje stovi vertingi pastatai, yra graži ir perspektyvi - nors tai gamybinė teritorija, tačiau miesto invazija į apleistus pramoninius kvartalus yra akivaizdi, ir yra perspektyva, jog šios teritorijos paskirtis taip pat bus pakeista. Juolab kad priešingoje Danės pusėje netoliese jau planuojama statyti gyvenamąjį kvartalą, vadinamą "Malūnų kalva".

L. Kavaliausko teigimu, parduodant sandėlius Kultūros paveldo departamentas privalės būti apie tai informuotas, ir bus galimybė paraginti naujuosius savininkus imtis veiksmų. Tačiau paveldosaugininkas pripažino, jog lengva nebus.

"Turėsime rimtų problemų - pastatų būklė prasta, o restauruoti reikia didelių pinigų. Laukia celiuliozės virimo cecho likimas. Kova dėl jo dar bus", - apie sandėlių komplekso išsaugojimą sakė jis.

Anot Savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjos Rimos Noreikienės, buvusio trąšų fabriko sandėliai buvo pastatyti 1913 metais. Pirmtakas buvo 1869 metais čia įkurtas degintų kaulų miltų fabrikėlis, iš kurio išaugo ir nuo 1881 metų veikė trąšų fabrikas, kuriame buvo gaminamas superfosfatas, salietra, sieros rūgštis.

1900-ųjų spaudoje gamykla vadinta "Union" vardu, ir priklausė Ščecino trąšų fabrikui. 1912 metais pastatus sunaikino gaisras, bet netrukus jie buvo atstatyti.

Fabrikui priklausė 400 metrų Danės krantinės. Upe buvo plukdomi turistai, todėl čia stovinčių pastatų architektūrai buvo skirta daug dėmesio.

Trąšomis fabrikas aprūpino ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos ūkininkus. Jis veikė dar ir po II pasaulinio karo, o vėliau buvo pertvarkytas į "Sirijaus" fabriką.

Giedrė NORVILAITĖ
www.ve.lt

[tad]

Uostamiesčio paveldas: kova dėl trąšų fabriko dar laukia
2007 m. Balandžio 10 d.


Paskutiniuoju metu nemažai paveldo objektų praradusiam uostamiesčiui gali tekti pradėti kautis ir dėl buvusio trąšų fabriko sandėlių išlikimo.

Penkių sandėlių kompleksas, stovintis ant Danės kranto Artojų gatvėje 7, yra įtrauktas į valstybės saugomų nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. .......................


Giedrė NORVILAITĖ
www.ve.lt

kazkoks marazmas -visiskai suknisti elementariausi perpuve ir sutrese griuvenos, kuriuos statant ir naudojant niekam nė į galva neatejo jokios mintys apie kazkokia verte, isskyrus grynai utilitarinę, dabar jau kulturinis paveldas del kurio reikia "kautis"? wtf?

[Eimantas]

kazkoks marazmas -visiskai suknisti elementariausi perpuve ir sutrese griuvenos, kuriuos statant ir naudojant niekam nė į galva neatejo jokios mintys apie kazkokia verte, isskyrus grynai utilitarinę, dabar jau kulturinis paveldas del kurio reikia "kautis"? wtf?

Tai gal pats savo šnipu knisai tuos pastatus?
Papasakok apie perpuvimo ir sutrešimo arba neperpuvimo ir nesutrešimo santykį su išliekamąja verte

O statant Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos senamiesčio pastatus ar dvarus, svirnus kaimuose, iškart buvo mintys apie kažkokią vertę?

[Hazard]

Jeigu mes juos issaugosime kaip mes juos panaudosime ? vel prades ten ka nors gaminti? gal promonei sandelius paskirs ? ar parduotuves ten gal kursis man tai jokio susizavejimo nekelia , o tuo labiau man neprimena kokia nors istorine vertybe netgi dabar pramone tokius sandelius statos