Dangės slėnio konversija ir plėtra

[ValdasJ]

Gal kas nors paaiškintumėte, kas yra tie jūsų vadinami "loftai" ?

Loftai - tai erdvus apartamentai paprastai isikure buvusiuose pramoniniuose pastatuose. Dazniausiai jie vieno didelio kambario su aukstom lubom.

Gana neblogas pavyzdys is http://www.greatatlantalofts.com/featuredlofts2 :

[Eimantas]

Artojo g.

Ir be visiems jau žinomų sandėlių prie krantinės, yra įdomių objektų.
Kairė gatvės atšaka (link geležinkelio tilto per Dangę).


Čia nuo dešinės atšakos (tarp buv. Sirijaus administracinio pastato ir apleistos Gelžbetonio konstrukcijų gamyklos (sovietmečiu numerį kažkokį turėjo, neprisimenu kelinta).
Tarp silikato matosi sena dalis, turbūt buvo apstatyta po karo, ar siena kokia išlikusi. Čia vaizdas į gel. tilto pusę.


Rekomenduoju pašmirinėti, ypač senų industrinių vaizdų mėgėjams. Kolkas trumpą žvalgybą padariau, turbūt ir į pačia teritoriją nesunku patekti, tik neaišku dėl šunų, ar nebus kur palaidas vokiečių aviganis. Palei Artojo gatvę beveik kiekvienoje teritorijoje šuo yra (ten įsikūrę ir Klaipėdos monolitas, Axies Industries (atrodo taip rašosi),ir kitos bendrovės.
Konversijai didžiulis plotas tarp "Naujojo" tilto, Liepų gatvės, geležinkelio pylimo ir upės (neminint kitų teritorijų upės slėnyje).
Senukai nugriovė dar kelis tarybinius sandėlius prie Liepų gatvės. (sandėliukai lyginant su šiuolaikiniais), ir ženkliai išplėtė stovėjimo aikštelę. Nebereikės grūstis kaip iki šiol. Geležinkelis į tą bazės teritoriją (kur dabar senukai) irgi nebeveikia: iešmai "užkalti", viena atšaka nuardyta, kita apaugusi. Nebeveikia geležinkelis ir į Gelžbetonio konstrukcijų gamyklą (ir Sirijų). Bėgiai toje aukščiau apibrėžtoje teritorijoje palaikomi (neseniai keista dalis pabėgių) turbūt tik dėl "Klaipėdos energijos": mazuto atsargoms atvežti. Taigi po kokių penkių metų turbūt išardys nusileidimą nuo pylimo ir visas atšakas dar pramoninėje zonoje. Atšaka į "Gulbę" nuardyta dar sovietmečiu, statant tiltą.
P.S. jei kam įdomu, galiu įdėti tų gel. atšakų nuotraukų. (nededu iškart nes gal nelabai kam įdomu tokie užkampiai, ar bėgiai).

[ArTuRAs]

Nuotraukas pamatyti visada idomu, taip, kad pirmyn

Idomu kaip su tuo daugiaauksciu, kuri planavo Artojo g. vietoj tos aiksteles, ar nebus jau "nudveses projektas"...

Edit: Nors dabar perskaiciau, kad kliutis projektui buvo nepatvirtintas BP, tai lauke kada jis bus patvirtintas, tai dabar kliuciu kaip ir nebelieka. Beje, jie yra pasizadeje padaryti gatves tesini tarp Artoju ir Danes g.

[Eimantas]

Nuotraukas pamatyti visada idomu, taip, kad pirmyn

Pradžiai keli vaizdeliai nuo geležinkelio pylimo (Klaipėda-Rimkai). Už nugaros (pora metrų) viadukas per Liepų gatvę. Aptariama teritorija yra dešinėje. Tie bėgiai nuo pylimo į tą seną pramoninę teritoriją, kur turbūt vyks konversija.




Vaizdas link tilto per upę:


Vaizdas nuo pylimo link Artojo gatvės:


Geležinkelio tiltas:


Vaizdas atgal (kyšo VST pastatas Liepų gatvėje):

[Eimantas]

Jau apačioje. Čia aklikelis, už poros dešimčių metrų, už nugaros, upė. Iš dešinės teritorija, kurioje sandėliai prie krantinės.


Vaizdas link Liepų gatvės. Kairėje geležinkelis link Artojo gatvės, o dešinėje jau matytas nusileidimas nuo pylimo.


Truputį toliau, ir vaizdas link tilto:


Sudegęs daržo namelis (dyzelinio traukinio D1 prikabinamas vagonas):


Dešiniau garažų teritorija, ten įvažiavimas iš Liepų gatvės prie gel. viaduko. Tiesiai buvusi bazė (Senukai dabar ten), o kairiau bėgiai link Artojo gatvės.


Į Senukus Dešiniau paraleli atšaka nuardyta:


Pervaža per Artojo gatvę. Upė kairėje, Liepų gatvė dešinėje.


Vaizdas nuo "Klaipėdos energijos" pusės link Artojo gatvės.
Dešiniausia atšaka į Gelžbetoninių konstrukcijų gamyklą(jos griuvėsius) ir Sirijų (jau nenaudojama).

To antro kelio link Artojo gatvės jau turbūt nebereikia, nes nenaudojama dešinėje esanti atšaka. Anksčiau, kad nugabenti vagonus į Sirijų reikėjo nusileisti nuo pylimo, atvažiuoti iki "Klaipėdos energijos", ir vėl atgal. Zigzagas gaunasi. Dabar tik šilumininkams dar bėgiai turbūt palikti. Manevrų mažiau.

[Eimantas]

Verslas meta žvilgsnį į šabakštynus Danės paupiuose

JANINA ZVONKUVIENĖ

Piktžolėse ir mauruose skendinti Danė ir jos paupiai ateityje gali tapti Klaipėdos pasididžiavimu.

Bus prieplaukų

Savivaldybės Investicijų ir verslo plėtros skyrius subrandino idėją parengti didelės teritorijos studiją. Tai – Danės paupiai nuo Biržos tilto miesto centre iki miesto ribas kertančio Palangos plento.

„Ši teritorija užima apie 440 hektarų. Specialistai siūlys, kurias Danės paupio dalis palikti poilsio parkams, kurias panaudoti vandens ir kultūros turizmo plėtrai, kokius plotus numatyti gyvenamosios ar komercinės paskirties statiniams. Bus įvertintos ir Danės pakrantėje esančios pramonės įmonės - ar nebūtų tikslinga keisti jų užimamų teritorijų paskirtį. Vandens tu-rizmo galimybėmis jau domisi lenkai“, - priminė Investicijų ir verslo plėtros skyriaus specialistė Jurgita Dumbauskaitė.

Kaimai nyksta

Paupių kaimas, kur yra vadinamoji Žemės ūkio mokykla (seniesiems klaipėdiečiams tai vis technikumas), dar prieš keletą metų priklausė Klaipėdos rajono Sendvario seniūnijai. Dabar kaimai iki Palangos plento atiduoti miestui. Seniūnijai liko Ginduliai, Jakai ir visa kita, kas už Palangos plento juostos.

„Dabar dažniau jaučiuosi vaikštantis po Sendvario miestą, o ne po seniūniją. Iškilo ištisi klaipėdiečių statomi ir jau gyvenami kvartalai. Viskas pasikeitė labai sparčiai. Seniūnijoje liko tik kelios karvės. Nyksta kaimai. Ir seniūnija dabar – nei priemiestis, nei miestas, nei kaimas... Pats nežinau kas“,- kalbėjo Sendvario seniūnas Juozas Lingis.

Seniūnijos būstinė dabar yra Jakuose. Anksčiau ji buvo Paupių kaime. Per jį baigiamas įrengti šiaurinis miesto apvažiavimo kelias.

Tiltas žvelgia į ateitį

Tiltas per Danę greta vadinamosios „fanerinės“ baigiamas kapitališkai suremontuoti, šalia pastatytas ir naujas.

Po tiltu kairėje Danės krantinėje palikta pėsčiųjų „pralanda“. Panašu, kad tai – pirmasis žingsnelis į pakrančių modernizavimą. Vandens ar dviračių turistai, pėstieji turės kada nors įrengtą romantišką taką – su Europos automobilių gausmu virš galvos.

Molio skardžiu nusileidus nuo tilto pylimo, žingsnį sustab-do skardžiabalsės lakštingalos, pasislėpusios pakrantės krūmuose. Numintas takelis vandens link. Aplink žolė sulig žmogaus ūgiu. O būdavo taip švariai nuganyta.

Miesto ganyklos

Palei Danę kadaise buvo užliejamos lankos. Vandeniui atslūgus, pieva likdavo natūraliai patręšta.

Viskas atrodė kaip dainoje - „žveng žirgelis lankoj...“. Tik ganydavosi ne žirgai, o darbiniai arkliukai, po kelias karves, avis. Ir tai buvo miestiečių, ne kaimiečių ūkis. Iš kaimų atvilioti žmonės apsigyvendavo bet kokiose po karo išlikusiose lūšnose, ieškodavo laisvų plotų susiarti žemę, sodinti bulves, daržoves. Jei nerasdavo, patys suręsdavo pašiūres gyvuliams. Po darbo dirbo dar daugiau nei darbe ir taip kėlė Klaipėdos gerovę.

Dabar ir žolė sulaukėjusi. Lankoje jau seniai nebesirenka klaipėdiečių šeimos pasėdėti, aptarti giminės reikalų. Buvo paprotys „aplaistyti“ gautą algą. Vaikai cypdavo iš džiaugsmo gavę po gurkšnį limonado „Diušės“ ir nubėgdavo maudytis į Dangę (niekas Dane šios upės nevadino!). Vanduo buvo perregimas. Varžydavosi vaikai, kas daugiau žuvyčių suskaičiuos.

Nušienauta brydė

Paupio džiunglės veda iki tilto per geležinkelį. Čia dar yra „viensėdijų“, pasislėpusių ne tik už neperžengiamų krūmų, bet ir už tvorų su spygliuotomis vielomis.

Vienoje vietoje nuo Joniškės gatvės iki upės nuveda nušienauta brydė. Tai kapinių lankytojų ir prekiautojų gėlėmis trasa iki vandens.

Prie buvusių fabrikų pakrantė vis negražesnė, užteršta net nesuprasi kuo. Bet sėdi jauna mama, šalia vaikišką vežimėlį su mažyliu pasistačiusi. Pučia tirštus kamuo-lius cigaretės dūmų ir padūmavusiu žvilgsniu žvelgia į aną upės krantą, kur kadaise stovėjo barakai. Juose gyveno klaipėdiečiai, pasiskirstę šeimai po kambariuką. Be langų, bet su „patogumais“ į skardinį kibirą.

Iš viso to kaip buvę liko tik senojo „Artojo“ fabriko, gaminusio trąšas, stogų kontūrai. Ir tie jau lyg ir miestas...

www.klaipeda.daily.lt

[fatG]

Liepų gatvėje – viešbutis darbininkams

Livija Grajauskienė

Liepų gatvėje 48B pažymėtame sklype bendrovė „Pamario būstas“ pageidauja statyti devynių aukštų pastatą, kuriame būtų viešbutis.

Šiame komercinės ir smulkiojo verslo paskirties sklype buvo planuota statyti trijų aukštų su mansarda pastatą. Pirmojo statybų etapo darbai jau prasidėjo.

Bendrovė „Pamario būstas“ supažindino miesto tarybos Teritorijų planavimo komiteto narius su pasikeitusias planais ir prašė jų leidimo keisti žemės naudojimo pobūdį į turizmo ir apgyvendinimo paslaugų teikimą. Pakeitus žemės pobūdį, bendrovė aukštintų vidurinę pastato dalį iki 9 aukštų pastato.

Požeminiame aukšte ir pirmuosiuose dviejuose aukštuose būtų vietos 47 automobiliams. Trečiajame aukšte numatomos administracinės patalpos. Pasak projektuotojų, nuo ketvirto iki devinto aukšto būtų „viešbutinio tipo patalpos“. Planuojama, kad čia galėtų apsistoti iš kitų miestų atvykstantys darbininkai. Kai kurios patalpos būtų skirtos bendrovės darbuotojų reikmėms.

Šalia planuojamo statyti pastato projektuojama antžeminė aikštelė dešimčiai automobilių.

Šis Liepų gatvėje esantis kvartalas greitai keisis - jau pareikšti ketinimai vietoj šalia esančių arkinių sandėlių statyti gyvenamuosius namus. Šalia esantį statybinėmis medžiagomis prekiaujantį prekybos centrą taip pat ruošiamasi iškeldinti. Kalbama, jog ir ten kils gyvenamieji namai.

www.klaipeda.daily.lt

[ValdasJ]

Rengiama Danės upės slėnio teritorijos galimybių studija ir specialusis planas

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos užsakymu šiuo metu rengiama galimybių studija „Danės upės slėnio teritorijos, nuo Biržos tilto iki Palangos kelio (miesto ribose), konversija ir panaudojimas vandens ir kultūros turizmo plėtrai“ ir Danės upės slėnio teritorijos, nuo Biržos tilto iki Palangos kelio (miesto ribose), specialusis planas.

Darbo tikslas – nustatyti Danės upės slėnio teritorijos, nuo Biržos tilto iki Palangos kelio (miesto ribose), erdvinio vystymosi konversijos ir turizmo plėtros galimybes, prioritetus ir veiklos priemones, skatinant šios teritorijos panaudojimą miesto poreikiams bei vandens ir kultūros turizmo plėtrą.

Galimybių studiją ir specialųjį planą rengia UAB „Eurointegracijos projektai“ (EIP). Vienas iš iškeltų uždavinių - atlikti gamybinių ir kitų teritorijų, esančių prie Danės upės, situacijos analizę. Šiuo tikslu atliekama įmonių, esančių prie Danės upės, apklausa. Taip pat atliekamas visų miesto gyventojų nuomonės dėl teritorijos išvystymo galimybių tyrimas.

Rengiant minėtus dokumentus bus vykdoma teritorijoje esančių įmonių apklausa. 2007 m. lapkričio 26 - 30 dienomis EIP specialistai lankysis įmonėse, kurios patenka į sudarytą preliminarų įmonių, esančių šioje teritorijoje, sąrašą. Jeigu Jūsų įmonė vykdo veiklą šioje teritorijoje, tačiau per nurodytą laikotarpį Jūs nesulauksite EIP atstovų, prašome kreiptis į EIP projektų vadovę Sofiją Slatvickają elektroniniu paštu s.slatvickaja@eip.lt ar telefonu (8 46) 30 06 77.

Šios apklausos bei kitos informacijos pagrindu bus rengiama galimybių studija ir specialusis planas, kuriame bus numatytos šios teritorijos plėtros ir žemės paskirties keitimo galimybės.

Taip pat kviečiame aktyviai dalyvauti ir visus miesto gyventojus, išsakant savo nuomonę ir teikiant pasiūlymus apie Danės upės slėnio teritorijos išvystymo perspektyvas. Pasiūlymus galite teikti nuo 2007 m. lapkričio 24 d. iki gruodžio 31 d. EIP projektų vadovei Sofijai Slatvickajai elektroniniu paštu s.slatvickaja@eip.lt ar faksu (8 46) 31 30 58, arba prašome skambinti telefonu (8 46) 30 06 77.

Tikimės Jūsų susidomėjimo ir aktyvaus dalyvavimo, nes šie dokumentai svarbūs mums visiems – įmonėms, miesto gyventojams ir svečiams.

Minėti dokumentai rengiami įgyvendinant bendrą Klaipėdos ir Tčevo miesto (Lenkija) savivaldybių projektą Nr. 2006/313 „Vandens kelio Berlynas–Kaliningradas–Klaipėda turizmo infrastruktūra Tčeve ir Klaipėdoje“ pagal Europos Bendrijų iniciatyvų INTERREG IIIA kaimynystės programą tarp Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities.

Bendras projekto tikslas – didinti vandens kelio Berlynas-Kaliningradas-Klaipėda patrauklumą turistams, plėtojant upių infrastruktūrą Tčeve ir Klaipėdoje.

Klaipėdos savivaldybė

[ValdasJ]

Didieji apsileidėliai nėrė į pogrindį
2008 m. vasario 26 d.


Buvusios skerdyklos komplekse ketinama įkurdinti sporto ir sveikatingumo centrą

Derybos su namų vaiduoklių bei apleistų teritorijų savininkais ar nuomininkais vis dar primena kovą su vėjo malūnais.

Iš viso būrio vakar į Miesto ūkio komiteto pasitarimą kviestų savo statinius ar teritorijas apleidusių bendrovių atvyko tik trys, o ir tos pačios, kurioms priekaištų turėta mažiausiai.

Galų gale pajudėjo valstybės saugomos kultūros vertybės statusą turinčio buvusios skerdyklos komplekso Liepų g. 53, 55 ir 55a reikalai. Keletą kartų ėjęs iš rankų į rankas, vertingų statinių kompleksas galiausiai atiteko vilniečių bendrovei "Minoleta". Jos užsakymu bendrovė "A 405" jau įpusėjo detaliojo plano rengimą, kartu pradėtas rengti ir techninis projektas.

Buvusioje skerdykloje nugriovus avarinės būklės statinius bei išsaugojus vertingiausias komplekso dalis ateityje turėtų įsikurti tinklui "Impuls" priklausantis sveikatingumo ir sporto centras.

Šiuo metu pastatai konservuoti, teritorija sutvarkyta ir aptverta, todėl jokio pavojaus aplinkiniams nekelia.

Esama permainų ir buvusioje dujų saugykloje ties Liepų ir Trilapio gatvių sankryža. Čia šeimininkauja UAB "Vaiduoklių draustinis". Pasak jos atstovo Sauliaus Balčiūno, detalusis planas jau parengtas, o dėl techninio iškilo šiokių tokių nesklandumų - esą reikia apsispręsti dėl pačios koncepcijos, nes statinys gana sudėtingas.

Anot S. Balčiūno, čia ketinama įrengti viešbutį ir patalpas biurams.

Nors, pasak bendrovės atstovo, pastatų angos užsandarintos, pašalinti valkatas traukę medžiai bei krūmai, išvežti betono luitai bei šiukšlės, politikai saugumo sumetimais pasiūlė teritoriją dar ir aptverti.

Į pasitarimą atvyko ir praėjusių metų gruodį privatizuoto pastato Liepų g. 75 savininkas. Pasak jo, šiuo metu statinys esąs sutvarkytas - durys užkaltos, langai užmūryti, tad pašaliniams patekti į jį nesą jokių galimybių. Šiuo metu derinama sutartis su projektuotojais dėl detaliojo plano rengimo.

Vadovaujantis juo, buvusį gyvenamąjį namą ketinama nugriauti, o vietoj jo statyti komercinės paskirties pastatą.

Vilija ŠILINIENĖ
www.ve.lt

[URBANISTAS]

Gamybininkai gundomi upę atiduoti miestui


Gamybos okupuotas Danės pakrantes atverti visiems miestiečiams senokai svajojanti uostamiesčio valdžia imasi konkrečių veiksmų - derybos su didžiausiomis įmonėmis pradėtos, ir kai kurios iš jų jau svarsto išsikėlimo galimybę.

Išsikrausčius pramonei nuo pat Biržos tilto iki Palangos plento pradėtų kilti gyvenamieji kvartalai su darželiais bei mokyklomis, nusidriektų sporto aikštynai, upe plaukiotų laiveliai.

Čia galėtų atsirasti 13 uostelių, per upę vestų keli pėstiesiems bei dviratininkams skirti tiltai. Vienas iš siūlymų - ir vėjo malūnų muziejus-parkas po atviru dangumi.

Tokios ateities vizijos pristatomos šiuo metu rengiamoje Danės upės slėnio teritorijos konversijos ir panaudojimo vandens bei kultūros turizmo plėtrai specialiojo plano koncepcijoje.

Pasak Savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjo Almanto Mureikos, specialiojo plano tikslas yra sugundyti visus Danės slėnyje įsikūrusius pramonininkus keisti žemės paskirtį iš gamybinės į gyvenamąją ir komercinę.

Galimybių studijos ir specialiojo plano rengėjų - UAB "Eurointegracijos projektai" - projektų vadovės Sofijos Slatvickajos teigimu, visoje teritorijoje yra apie 60 sklypų savininkų, iš kurių 7 turi didesnius nei 2 ha sklypus. Daugiausiai bendrauta būtent su stambiosiomis įmonėmis - "Pajūrio mediena", Klaipėdos mediena", VST, "Klaipėdos baldais" ir kt., mat smulkieji, anot S. Slatvickajos, nebuvę labai aktyvūs.

Be to, stambiųjų apsisprendimas sąlygotų ir smulkiųjų ateities planus.

Pasak S. Slatvickajos, iš pradžių daugumos kalbintų įmonių atstovai tarė "ne", išskyrus "Pajūrio medieną", kuri jau galvojanti apie detalųjį planą.

Derantis toliau kategoriško nesutikimo nebebuvę, pasiūlymus planuoja apsvarstyti įmonių valdybos, taip pat norima daugiau vizualinės informacijos.

"Kai kurie pasakė - jūs mums pasiūlykit kitą sklypą. Kiti mąsto nežinia ką, tačiau sako, kad gali nutraukti gamybą", - sakė S. Slatvickaja.

Pasak jos, tolesni susitikimai su įmonėmis bei gyventojais planuojami Klaipėdos miesto tarybai patvirtinus koncepciją, t. y. po 4-5 mėnesių. Miesto valdžiai bus pasiūlytas priemonių paketas deryboms su įmonėmis. "Priėjimas" prie kiekvienos įmonės turėsiantis būti individualus.

ve.lt

[jevgenijb]

Gerai bent kazkas vyksta teigiama linkme... Dziugu...

[Romas]

Dėl Danės upės slėnio teritorijos (nuo Biržos tilto iki Palangos kelio miesto ribose) galimybių studijos ir specialiojo plano rengimo
2008-04-02

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ragina visus miestiečius, miesto svečius, verslo subjektus ir visus suinteresuotus atstovus pasisakyti dėl Danės upės slėnio teritorijos (nuo Biržos tilto iki Palangos kelio miesto ribose) galimybių studijos ir specialiojo plano rengimo metu pasiūlytos minėtos teritorijos plėtros koncepcijos.

Pasiūlymus, nuomones prašome teikti iki š. m. balandžio 15 d.
(...)

Pagrindinės išvados, padarytos rengiant galimybių studiją:

- Miestas turi ribotas galimybes plėstis dabartinėse administracinėse ribose, todėl nagrinėjamos teritorijos konversija ir didesnis panaudojimas urbanistinės plėtros požiūriu vertinama labai palankiai: komunikacinių sistemų artumas, gera aplinka, susisiekimas, gamtos išteklių artumas, gretimybių plėtros planų įgyvendinimas.
- Mieste trūksta tiek gyvenamosios paskirties, tiek komercinės paskirties objektų, jų įrengimo galimybių pasirinkimo (pvz., derinant individualių namų ir daugiabučių namų kvartalus). Upės artumas, susiformavusios fragmentinės poilsio tradicijos (paplūdimiai, žvejybos taškai, dviračių takų atkarpos ir pan.) leidžia teigti, kad nagrinėjamoje teritorijoje būtų tikslinga derinti minėtąsias plėtros tendencijas;
- Nagrinėjamoje teritorijoje esančios viešosios erdvės nesutvarkytos, necivilizuotas upės ir jos prieigų lankymas sudaro pagrindą teritorijos erozijos procesams vystytis, mažos galimybės plėtoti kokybiškas viešąsias rekreacines, poilsio paslaugas esant esamoms sąlygoms;
- Turizmo požiūriu nagrinėjama teritorija tiek turistų, tiek turizmo paslaugas plėtojančių ūkio subjektų požiūriu nėra ypatingai patraukli, tačiau joje gali būti plėtojami atskiri traukos objektai, turintys patrauklumo miesto ir regiono lygmeniu. Šie objektai turėtų kurti pridėtinę vertę ir įsilieti į miesto viziją (per dideli objektai apsunkintų viešojo transporto sistemą, kelių infrastruktūrą, susidarytų naujus nepagrįstus migracijos koridorius);
- Vandens turizmas Lietuvoje vystomas nepakankamai sparčiai, parengti planavimo dokumentai nustatė pagrindinius vystymo prioritetus artimiausiam laikotarpiui iki 2013 m. Tačiau šiuose planuose Danės upė neminima, kadangi turi labiau vietinę reikšmę, jai nustatyta per trumpa leidžiamos laivybos atkarpa ir kiti apribojimai. Taigi, vandens turizmo plėtra tampa miesto savivaldybės prievolė, kurią vykdyti įmanoma kooperuojant viešojo ir privataus sektorių pastangas. Vandens turizmo vystymas nagrinėjamoje teritorijos gali būti tik fragmentinis, labiau siejamas su vietos gyventojais ir jų mobilumo, poilsio poreikių tenkinimu;
- Didelė potvynių įtaka, upės priežiūros stoka suformavo neigiamą gyventojų požiūrį į teritorijos vertę, sumažino jos rekreacines galimybes: šiukšlės, seklumos, upės vandens tarša sudaro pagrindą vyrauti nuomonei, kad „Danės upė netinkama rekreacijai, jos teritoriją vertėtų palikti esamam naudojimui“. Tik sistemingas visuomenės švietimas aplinkos apsaugos srityje, prevencinės taršos priemonės, efektyvi taršos kontrolė ir stebėsena leistų palaipsniui keisti tokias gyventojų nuostatas ir siekti užsienio šalių pavyzdžio, kur upės pakrantės ypač patrauklios turizmui, smulkiojo verslo plėtrai ir pan.

Atsižvelgiant į aukščiau pateiktas plėtros tendencijas, siūlomi 2 pagrindiniai plėtros scenarijai: teritoriją minimaliai panaudojant miesto gyventojų ir svečių poreikiams (labiausiai dėmesį skiriant aplinkos apsaugos aspektui, tyriminei veiklai, prevencijai ir pan. konservacinio pobūdžio veiklai) arba intensyvesnei teritorijos plėtrai pagal aktualias plėtros tendencijas.
Antrasis variantas labiausiai atitinka miesto plėtros tendencijas, gyventojų ir verslo subjektų lūkesčius nagrinėjamoje teritorijoje, kadangi sudaro pagrindą ilgalaikiam planavimui, darbo vietų sukūrimui ir išlaikymui, turistų ir poilsiautojų pritraukimui bei su tais ūkio sektoriais susijusių pajamų augimui. Šios alternatyvos esmė (brėžinys) – nagrinėjamoje teritorijoje intensyviai vystyti gyvenamosios ir komercinės paskirties objektus, įgyvendinti traukos centrų ir pramogų, laisvalaikio bei sporto infrastruktūros plėtros koncepciją, tuo didinant gyventojų gyvenimo kokybę, laisvalaikio leidimo formų pasirinkimą ir kokybę. Tam skirti žemės plotai nagrinėjamoje teritorijoje yra riboti dėl didelio potvynių poveikio, tačiau jie didinami dabartinių gamybinių plotų sąskaita, skatinant šiuos ūkio subjektus trauktis iš nagrinėjamos teritorijos į kitas miesto vietas arba traukiantis į labiau tam pritaikytas erdves (pvz., už miesto ribų).

Numatomos priemonės šiai alternatyvai įgyvendinti apima viešųjų erdvių (parkų, kitų žaliųjų plotų) sutvarkymą ir planingą plėtojimą, viešųjų lankymo, laisvalaikių ir pramogų objektų tinklo (kultūros paveldo objektų tvarkyba, saugojimas ir pritaikymas lankymui, švietimo objektų tinklo, traukos objektų) sukūrimą, verslo investicijų panaudojimą viešųjų interesų labui (uostelių tinklo sukūrimas ir palaikymas) bei kt. Prognozuojama, kad teritorija bus pilnai parengta konversijai ir įgaus naują veidą 5-10 metų laikotarpiu, tačiau galutinis įgyvendinimo terminas stipriai priklausys nuo išorinių veiksmų – bendradarbiavimo su kitomis institucijomis (užtikrinant neigiamo potvynių poveikio mažinimą), verslo plėtros ir makroekonominių rodiklių bei kt.

Vienas koncepcijos variantas vadinamas „minimalios“ plėtros variantu. Šios koncepcijos esmė ‑ minimaliai pritaikyti teritoriją miestiečių ir svečių poreikiams. Šios alternatyvos atveju įgyvendinamas bazinis priemonių paketas, kuris apjungia teritorijos valymą, krantinių sutvarkymą, poilsiui ir miestiečių/svečių apsilankymui skirtų vietų įrengimą (pėsčiųjų ir dviračių takų sistemos įrengimas, kultūros paveldo vertybių sutvarkymas ir tinkama priežiūra, uostelių tinklo įrengimas). Šios alternatyvos atveju pagrindinis dėmesys skiriamas teritorijos išsaugojimui, paliekant kuo natūralesnes erdves, nekeičiant užstatymo intensyvumo ar kitokių kiekybinių dabartinių teritorijos parametrų.

Kita alternatyva, „intensyvaus naudojimo“, yra gamtinio karkaso tausojančio naudojimo variantas, kai įgyvendinamas tiek bazinis priemonių paketas (aprašytas pirmajame punkte), tiek papildomos priemonės: gamybinių erdvių panaikinimas (sudarant sąlygas veiklos vykdymui kitose teritorijose ir/ar stabdant veiklą ir pan.) ir šių teritorijų konversija į gyvenamosios/komercinės paskirties teritoriją, socialinės ir viešosios paskirties objektų įrengimas ir plėtra, miestui svarbių teritorijų sutvarkymas ir panaudojimas gyventojų/svečių poreikiams. Priklausomai nuo suinteresuotų asmenų ir/ar institucijų pasirengimo bendradarbiavimui, galimos kitos, platesnės, priemonės, apimančios stambių projektų vystymą.

http://www.klaipeda.lt/klaipeda/cont...BA746164617373

[Romas]

Teritorijos planas

http://www.klaipeda.lt/stotisFiles/u...internetui.jpg

[Romas]

Šis projektas buvo nuvežtas ir į MIPIM Kanuose

THE CONVERSION OF THE RIVER DANE VALLEY

Objectives of the project: The objectives of the project is to fix the territory of the Dane river valley from Birza bridge up to Palanga road (within the city boundaries) – to set development prospects for special conversion, for priorities and activity measures, including the utilization of the territory for the city needs and the development of water and culture tourism. It is aimed that the conversion would create advantageous conditions for the city residents and guests to make use of this exceptional territory of Klaipeda city, attractive to live and rest.
Stage of the project: planning
Investment environment: compilation of a Feasibility Study and a special plan are under preparation. Further development and conversion will be passed on to private companies intending to do and expand their business in this region.
Infrastructure status: developed
Territorial use: commercial, public, recreational, housing

Territorial area: approx. 440 ha.
Building potential: not declared
Permitted height: not declared
Parking places: not declared
Total area of the buildings: not declared

Project developer: Klaipeda City Municipality.
Project author: Not declared
Design period: 2009-2012
Construction period: Not declared

http://www.development.lt/ / Klaipėda, projektas Nr.27

[Eimantas]

Susiję pranešimai atkelti ar nukopijuoti iš temos Klaipėda.

[Eimantas]

Labai nustebau kai pamačiau ten darbų pradžią...

Kateriukų oazė gyvenamųjų namų kvartale
2008 m. rugpjūčio 28 d.

[ValdasJ]

Jo, čia labai geros naujienos dėl tų sandėlių. Bet kaip suprantu ten tik pavienė entuziasto iniciatyva. Bet ką gali žinot, gal tokios gražios iniciatyvos paskatins ir tikrąją Dangės pakrančių konversiją.

[Fanas]

Pramonės šalia Danės - vis mažiau

Miesto valdžios troškimas iškeldinti pramonę iš teritorijos šalia Danės užleidžiant vietą klaipėdiečių poreikiams pradeda pildytis.

Antradienį Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komitetui pateiktos bendrovių "Pajūrio mediena" ir "Viremidos investicijos" idėjos dėl žemės sklypų Liepų gatvėje 83, 83a ir 85a konversijos.

Vietos išsikelti besidairanti "Pajūrio mediena" šiuo metu savo nuomojamoje 15 hektarų ploto teritorijoje norėtų statyti mažaaukščius bei daugiaaukščius gyvenamosios paskirties pastatus. Dėl tokio žingsnio, pasak bendrovės direktorės Irenos Vitkevičienės, būtų patenkinti ir aplinkiniai gyventojai, nuolat piktinęsi "Pajūrio medienos" veikla.

"Viremidos investicijų" direktoriaus Remigijaus Butkaus teigimu, gretimoje teritorijoje, kur yra nebeveikianti "Klaipėdos medienos" katilinė bei kai kurie kiti pastatai, sujungus du sklypus ketinama statyti daugiaaukštį biurų pastatą ir prekybos centrą. Atsižvelgiant į galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, preliminarus pastatų aukštis galėtų būti nuo 20 iki 100 metrų.

Šalia Danės esančių pramonės teritorijų konversija į kitos paskirties žemes yra numatyta miesto Bendrajame plane.

Tiesa, kol kas detaliojo plano organizatoriaus teisės ir pareigos "Pajūrio medienai" ir "Viremidai" neperduotos, nes Teritorijų planavimo komitetas posėdžiavo be kvorumo.

http://www.ve.lt/?data=2008-11-04&ru...rub=1190113119

[URBANISTAS]

Šalia Danės - statybų nuotaikos


Uostamiesčio valdžios užmojis įkalbėti teritorijoje šalia Danės įsikūrusias pramonės įmones išsikelti ir užleisti vietą gyvenamajai bei komercinei statybai darosi vis realesnis.

Antradienį Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komitetui pateiktos bendrovių "Pajūrio mediena" ir "Viremidosinvesticijos" idėjos dėl žemės sklypų Liepų gatvėje 83, 83A ir 85A konversijos.

Pasak "Pajūrio medienos" direktorės Irenos Vitkevičienės, įmonė jau dairosi sau alternatyvių sklypų prie Klaipėdos. Išsikėlusi iš šiuo metu nuomojamos 15 hektarų ploto teritorijos šalia Danės, "Pajūrio mediena" čia norėtų statyti gyvenamąjį kvartalą. Bendrovės vizija - mažaaukščiai, daugiaaukščiai ir aukštybiniai gyvenamieji namai, nuosekliai mažėjantys link Dviračių treko rajono, taip pat - komercinės paskirties objektai.

I. Vitkevičienės teigimu, tokiu bendrovės sprendimu turėtų būti patenkinti ir aplinkiniai gyventojai, nuolat piktinęsi "Pajūrio medienos" kaimynyste. Išsikeliant "Pajūrio medienai" būtų nutraukta ir šios įmonės teritorijoje esančios katilinės, kurią eksploatuoja UAB "Pramonės energija", veikla.

"Viremidos investicijų" direktoriaus Remigijaus Butkaus teigimu, gretimoje teritorijoje, kur yra nebeveikianti "Klaipėdos medienos" katilinė bei kai kurie kiti pastatai, sujungus du sklypus ketinama statyti daugiaaukštį biurų pastatą ir prekybos centrą. Atsižvelgiant į galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, preliminarus pastatų aukštis galėtų būti nuo 20 iki 100 metrų.

Pasak R. Butkaus, tokių planų įgyvendinimas užtruktų gal ir ne dešimtmetį, bet penkerius metus tai tikrai.

Šalia Danės esančių pramonės ir sandėliavimo paskirties teritorijų konversija yra numatyta miesto Bendrajame plane.

Tiesa, kol kas detaliojo plano organizatoriaus teisės ir pareigos "Pajūrio medienai" ir "Viremidai" neperduotos, nes Teritorijų planavimo komitetas posėdžiavo be kvorumo.

Be to, užsiminta ir apie tai, kad įmonėms sklypai skirti tam tikrai paskirčiai, o jeigu žemė pagal tą paskirtį nebenaudojama, ji turėtų būti grąžinta valstybei.

Vis dėlto, anot Savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktoriaus Kastyčio Macijausko, visoje Lietuvoje ir pačiame uostamiestyje pramoninių teritorijų konversija vyksta būtent taip, nes nėra kitos galimybės priversti pramonės įmones išsikelti iš patrauklių vietų.

Giedrė NORVILAITĖ

http://www.ve.lt/?data=2008-11-05&ru...&id=1225823202

[Fanas]

Vietoj "Pajūrio medienos" – gyvenvietė

Įsivyravęs sąstingis nekilnojamojo turto rinkoje gąsdina ne visus. Kai kurie investuotojai be baimės žvelgia į ateitį ir planuoja naują gyvenamųjų namų kvartalą.

Danės upės slėnyje, penkiolikos hektarų ploto teritorijoje, kur šiuo metu įsikūrusi bendrovė "Pajūrio mediena", po kelerių metų turėtų prasidėti naujos gyvenvietės statybų darbai. Pasak šią teritoriją projektuojančios bendrovės "Progresyvūs projektai" direktorės architektės Danutės Zubavičienės, čia 300 tūkst. kv. m teritorijoje planuojama pastatyti daugiaaukščių ir mažaaukščių namų kompleksą, kuriuose galėtų įsikurti apie 10 tūkst. gyventojų. Greta esančioje teritorijoje, kurioje yra nebeveikianti "Klaipėdos medienos" katilinė, sujungus du sklypus ketinama statyti daugiaaukštį biurų pastatą ir prekybos centrą. Atsižvelgiant į galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, preliminarus pastatų aukštis galėtų būti nuo 20 iki 100 metrų.

Pasak D.Zubavičienės, nors šiuo metu visi stengiasi suplanuotų nekilnojamojo turto objektų ar kvartalų įgyvendinimo atsisakyti, to daryti nereikėtų.

"Šiuo metu kaip tik palankus metas kažką pradėti, nes kol paruošime visus projektus, gausime leidimus ir atliksime kitus formalumus, praeis ne vieneri metai, todėl jau ir rinka turėtų būti atsigavusi. Realūs statybos darbai šiame kvartale prasidės tikrai ne anksčiau kaip po trejų ketverių metų", – įsitikinusi D.Zubavičienė.

Bendrovės "Pajūrio mediena" direktorės Irenos Vitkevičienės teigimu, į šį gyvenamąjį kvartalą investuos Kanados verslininkai. Tačiau kiek konkrečiai jo įgyvendinimui prireiks pinigų – kol kas neaišku.

Nors kol kas vyksta tik projektavimo darbai, vystytojai jau įsivaizduoja, kaip viskas turėtų atrodyti. Planuojama statyti Lietuvoje dar neįprastus kompleksinius pastatus – keli aukštai būtų mediniai, kiti – iš įprastų namo statybai skirtų medžiagų. Tokio tipo pastatai, anot I.Vitkevičienės, itin populiarūs Kanadoje. Taip pat sugalvotas ir pavadinimas – šis miesto kvartalas galėtų vadintis "Auksinė Danės kilpa".

http://klaipeda.diena.lt/dienrastis/...enviete-189245