"Asmuo, kuriam pateikti šio straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte nurodyti reikalavimai, turi teisę parengti projektinę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka ir, sumokėjęs šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams...."
Man asmeniskai kaip tik patinka ivairove. Klaipeda grazus miestukas ir niekada nebuvo kazkoks tai architekturos ir kulturos sedevras. As nesakau kad nereikia saugoti ar statyti kokybisku pastatu, bet mano nuomone nereikia iseiti ir is krasto... Cia ne Neringa. Isivaidzuokit sio juodulio vietoje modernu raudona pastata, atrodytu irgi neblogai, bet daug 'ramiau' ir neissauktu jokios reakcijos, bei neuzkliutu akiai. Man taip pat labai patinka K ir D pastatai - unikalus ir sakyciau miesta puosiantys atributai, toli grazu nuo konservatyvios ir atsargios architekturos. Jei butu atsizvelgiama i visu nuomone, tai isvis nieko nebutu pastatyta. Vienam neitiktu spalva, kitam forma, treciam medziaga...
Lietuviai apskritai yra per daug uzsidepresave, visur dominuoja pilkos ir neissokancios spalvos...
2011-06-07, 19:00 Teismai dėl žemės sklypo Klaipėdos senamiestyje nesibaigia
Klaipėdos apygardos administracinis teismas pripažino, jog Klaipėdos savivaldybės administracija savo veiksmais pažeidė Teritorijų planavimo įstatymą, sutankino statybas, neleistinai padidino pastatų aukštingumą. Teismas panaikino senamiesčio kvartalo tarp Danės upės, Tiltų, Žvejų ir Pilies gatvių detalųjį planą ir visų su juo susijusių naujų statybų dokumentus. Taipogi teismas nurodė atlyginti verslininkui padarytą materialinę žalą. Viešąjį interesą gynusi prokurorė L.Paulikienė pažymėjo, kad Klaipėdos visuomenė nebuvo supažindinta su senamiestyje suplanuotomis statybomis.
Šių metų “Wienerberger Brick Award” konkurse dalyvavusi “Algimanto Kančo studija” nustebino pasiekimais. Tarp atrinktų projektų iš 20 pasaulio šalių ir 5 pasaulio kontinentų, jų projektuotas plytinis namas Klaipėdoje pateko į pasaulio 50 – tuką.
Kas du metus didžiausias pasaulyje plytų gamintojas “Wienerbergeis” organizuoja konkursą “Wienerberger Brick Award”, kurio metu renkami gražiausi plytų pastatai bei išleidžiama knyga – albumas su 50 geriausių mūro pavyzdžių iš viso pasaulio.
Tarp atrinktų 50 projektų iš 20 pasaulio šalių ir 5 pasaulio kontinentų, jų projektuotas plytinis namas Klaipėdoje pateko į “Wienerbergeis” knygą – albumą, kitaip sakant į pasaulio 50 – tuką. „Knygoje esame šalia tokių žvaigždžių, kaip Mario Botta“ – džiaugiasi lietuvaičiai.
Norėdami dalyvauti konkurse, dalyviai pirmiausia turi laimėti savo šalyje, tada pabaltyje ir gliausiai pareiti tarptautinę atranką. Algimanto Kančo studijos atveju buvo kitaip. Juos iškart atrinko tarptautinė komisija.
„Prizinių vietų nelaimėjome, bet džiaugiamės, kad mūsų namas, kurį Lietuvos paveldo sargai vadina „baisuoklis-naujadaras betonoidas“ pateko į pasaulio 50-tuką”.
vis dėlto jis nėra toks jau "betonoidas", nes bent vizualiai jis visai nebetoniškas (greta stovintis 1923 m. laivininkystės firmos septynaukštis kur kas betoniškesnis ir nepalyginti labiau išsišokantis)
antra. tokiom prabangiom medžiagom apdailintas ir optimizuotų gabaritų pastatas vargu ar galėtų iškilti kažkur priemiestyje
trečia. grynai empiriškai pasitvirtino dėsnis, jog šiuolaikinė architektūra pernelyg pataikaudama ją supančiam istoriniam užstatymui (šiuo atveju net ne senamiesčiui, nes tie du sandėliai priskirtini greičiau istorinei pramoninei uosto zonai) jau po dešimtmečio atrodo nenatūralūs, stilizuoti, falsifikuojantys savo laikmetį
ketvirta. naujo pastato "neleistinas individualumas" apspręstas tik jo spalvos ir langų ritmo, tačiau ir tūrio, ir gabaritų, ir kontūro, ir ypač medžiagos požiūriu jis nėra kontekstualiai beatodairiškas ir gretimam apstatymui daugiau nuolaidžiauja, nei jį transformuoja.
Comment