Klaipėdos restauravimo darbai
Klaipėdoje būsto modernizavimui - išskirtinis dėmesys
http://www.valdos.net/files/pi2-1_.jpg
Praėjusią savaitę Aplinkos ministerijoje savivaldybių atstovams buvo pristatyta Lietuvos būsto strategija 2007-2013 metams. Pasak pasitarime dalyvavusio Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus Aloyzo Každailevičiaus, Daugiabučių namų modernizavimo programa šalyje įgyvendinama jau nuo 2005 metų. Tačiau nuo šių metų atsiradusi galimybė tam tikslui naudoti Europos Sąjungos fondų lėšas leis žymiai padidinti jos efektyvumą.
Būstai gali būti modernizuojami naudojant kelių šaltinių lėšas. Valstybė gali finansuoti iki 50 proc. atliekamų darbų. Konkreti suma kiekvienu atveju priklausys nuo planuojamų darbų apimties. Į maksimalią finansavimo sumą galės pretenduoti tie namai, kurių gyventojai apsispręs imtis ne dalinio, o kompleksinio jų atnaujinimo.
Nustatyta, kad gyventojai iš karto turės sumokėti 10 proc. jų namui atnaujinti reikalingos sumos grynaisiais. Tiesa, sakė A. Každailevičius, šiuo metu svarstoma galimybė pradinį įnašą sumažinti iki 5 proc. Taip pat dalį lėšų bus galima pasiskolinti iš banko. Socialiai remtiniems asmenims ketinama taikyti lengvatas.
Gyventojams ypač palanku tai, kad ketinama parengti tipinius namų modernizavimo projektus. Tai jiems leis sutaupyti nemažai lėšų bei laiko.
Naujojoje strategijoje taip pat siūloma modernizuoti ne atskirus namus, o ištisus jų kvartalus. Tokių pavyzdžių, sakė A. Každailevičius, jau esama Vilniuje.
Pasak A. Každailevičiaus, prognozuojama, kad būsto modernizavimo bumas prasidės maždaug po ketverių metų, todėl Savivaldybė tam turi tinkamai pasiruošti - parengti savo politiką. Tai, kokia dalimi Savivaldybė galės prisidėti prie esamo būsto modernizavimo, daugiausiai lems jos pajamos.
Žinia, į valstybės ir savivaldybės paramą gali pretenduoti tik tie namai, kurių gyventojai yra įsteigę bendrijas. Tokia pati tvarka, pasak uostamiesčio mero Rimanto Taraškevičiaus, išliks ir ateityje. Dėl šios priežasties, sakė miesto vadovas, būtina visapusiškai skatinti tokių bendrijų steigimą.
"Įsteigti bendriją gana brangu, todėl Savivaldybė ketina padengti su tuo susijusius kaštus, taip pat bus ieškoma lėšų energetiniam auditui apmokėti. Tokiu atveju, jei tipinis projektas netiktų, mes turėtume finansuoti ir projektavimo darbus", - sakė R. Taraškevičius.
Šių metų gegužės 18 dienos duomenimis, Klaipėdos regione vertinimui jau yra pateikti 46 investiciniai projektai. Numatoma suma jiems įgyvendinti - apie 25 mln. litų. Numatoma valstybės parama - 6 mln. litų. Visi šie projektai jau yra gavę Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros prie Aplinkos ministerijos pritarimą.
Sutartys pasirašytos dėl 32 projektų. Bendra jų vertė - 12 mln. litų, numatoma valstybės parama - apie 3,6 mln. litų. Jau įgyvendinti 22 investiciniai projektai, kainavę apie 6 mln. litų.
Pozicija dėl uosto švelnėja
Klaipėdoje vis nesibaigia diskusijos dėl giliavandenio uosto. Paskutiniame miesto Tarybos posėdyje buvo išplatintas viešas Liberalų sąjūdžio frakcijos pareiškimas, kuriuo klaipėdiečiai ir miesto Tarybos nariai raginami priešintis Vyriausybės diktatui.
Pasak R. Taraškevičiaus, Savivaldybę jau pasiekė Vyriausybės išvažiuojamojo posėdžio, kurio metų buvo analizuojami giliavandenio uosto statybos klausimai, protokolas. Jame išdėstyta Vyriausybės pozicija Klaipėdos ir klaipėdiečių atžvilgiu, sakė R. Taraškevičius, jau nebėra tokia kieta ir agresyvi.
Protokole rašoma, kad būtina sudaryti tarpžinybinę darbo grupę, kuri per du mėnesius išnagrinėtų ginčytinus giliavandenio uosto statybos aspektus. Dokumente taip pat akcentuojama, kad Klaipėdos miesto savivaldybei turėtų būti suteikta daugiau galimybių dalyvauti uosto valdyme.
Tokia pozicija, mero įsitikinimu, garantuoja, kad priimant sprendimą dėl giliavandenio uosto statybos Klaipėdos miesto pozicija nebus ignoruojama.
Comment