Klaipėdos bendrasis planas

[Montezauras_klp]

Klaipėdos miesto bendrojo plano viešas svarstymas


Informuojame, kad parengtas Klaipėdos miesto bendrasis planas. Planavimo tikslai – numatyti miesto, uosto ir priemiesčio atskiras funkcines zonas, gerą jų tarpusavio ryšį, transporto ir inžinerinės infrastruktūros komunikacijas. Planuojamas laikotarpis – 10 metų. Bendrojo plano rengėjas – UAB „Klaipėdos miestprojektas“, Taikos pr. 24, Klaipėda, planavimo organizatorius – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyrius, Liepų g. 11, Klaipėda, tel. 39 61 60, 39 61 64, el. paštas – architekt@klaipeda.lt

Su parengtu bendruoju planu galima susipažinti nuo 2006-01-24 iki 2006-02-24, Klaipėdos miesto savivaldybės Architektūros ir miesto planavimo skyriuje, Liepų g.11, 420 kab. tel. 39 61 64. Planas bus viešai eksponuojamas nuo 2006-01-24 iki 2006-02-24 Klaipėdos miesto savivaldybėje, Liepų g.11 (eksponuojama 4 aukšte prie 418 kab. esančiame informaciniame stende). Viešas susirinkimas įvyks 2006-02-27 14.00 val. Klaipėdos miesto savivaldybėje, Liepų g.11, didžiojoje posėdžių salėje.

[UMBAS]

Miesto savivaldybėje vakar buvo viešai svarstomas Klaipėdos bendrasis planas.

Apie 70 klaipėdiečių klausėsi uostamiesčio vyr. architekto Almanto Mureikos pasakojimo ir atsakymų į klausimus apie svarbiausiąjį miesto planavimo dokumentą - bendrąjį planą.
Anot vyr. architekto, prieš viešą svarstymą savivaldybė gavo pusšimtį prašymų raštu.
„Didžioji dalis prašymų patenkinta, dalis patenkinti iš dalies. Netenkinome tų, kuriais buvo prašoma išspręsti pavienių sklypų problemas“, - teigė A.Mureika.
Jis mano, kad daugelis nesupranta, kas yra bendrasis planas.
Miesto vyr. architektas sakė, kad bendrasis planas sprendžia žemės funkcijų visumą, ryšį tarp skirtingų teritorijų.
„Pavienių sklypų problemos sprendžiamos detaliaisiais planais“, - paaiškino A.Mureika.
Tik detaliaisiais planais, anot jo, bus galima nustatyti, kuriuos sklypus teks paaukoti inžinerinėms komunikacijoms bei keliams.
A.Mureika sakė, kad viešam svarstymui pateiktas bendrasis planas nedaug kuo tesiskiria nuo preliminarių sprendinių, patvirtintų miesto taryboje dar 2004-aisiais.
Vyr. architektas mano, kad viešas plano svarstymas pavyko.
„Atsakyta į visus klausimus. Liko atsakyti į tuos, kurie raštu pateikti per svarstymą. Atsirado aiškumas, kur, kokiomis sąlygomis bus galima ką nors daryti“, - teigė A.Mureika.
www.klaipeda.daily.lt

[Eimantas]

Senajai valdžiai suplanuoti miesto nebepavyks


Dabartinės Klaipėdos miesto tarybos viltys iki kadencijos pabaigos patvirtinti naująjį bendrąjį miesto planą dūžta į šipulius.

Klaipėdos apskrities viršininko administracija (KAVA) konstatavo, kad rengiant šį svarbų dokumentą buvo padaryta nemažai teisinių aktų pažeidimų, todėl jis negali būti tvirtinamas.

Anot KAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto Edmundo Benečio, be smulkių pažeidimų, tokių, kaip nesunumeruoti dokumentų puslapiai, planai - be jų rengėjų parašų, 13 dokumentų tomų vietoje lydraštyje nurodytų vienuolikos, yra ir didžiulių problemų.

"Visų pirma sprendimą rengti naująjį bendrąjį planą turėjo priimti ne buvusi miesto Valdyba, o pati miesto Taryba. Didelė problema yra ir tai, kad planas rengtas pagal beviltiškai pasenusias projektavimo sąlygas. Jos išduotos dar 2001-ųjų gegužę. Pagal tuometinius įstatymus, sąlygos turėjo galios tik trejus metus", - dėstė E. Benetis.

Anot jo, neatitikimų yra ir dėl poveikio aplinkai vertinimo (PAV). Teisės aktai, galioję tuomet, kai buvo pradėtas rengti bendrasis planas, reikalavo atlikti PAV, tačiau tai nebuvo padaryta. Vietoje to buvo atliktas strateginis PAV, nors to minėtieji teisės aktai nereikalavo.

"Bene rimčiausia problema kyla dėl viešojo svarstymo procedūrų. Negana to, kad jos buvo atliktos nesilaikant nustatytos tvarkos ir terminų, apskrities administracija gavo fizinių ir juridinių asmenų skundų, kad kai kurie sprendiniai buvo pakeisti jau po viešojo svarstymo. Svarstymo metu jie tenkino suinteresuotus asmenis, o paskui buvo kažkodėl pakeisti. Turimi dokumentai rodo, kad Savivaldybė pripažįsta, jog tai buvo padaryta", - sakė pokalbininkas.

Pasak E. Benečio, dėl visų šių priežasčių apskritis nutarė bendrojo Klaipėdos plano nederinti. Be jos pritarimo miesto Taryba patvirtinti šio dokumento negalės.

"Miesto Taryba dabar pirmiausia turi priimti sprendimą dėl bendrojo plano rengimo. Jo rengėjai turi išsiimti naujas projektavimo sąlygas bei vėl surengti viešąjį svarstymą", - sakė KAVA specialistas.

Šiuo metu sergantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas sakė dar nematęs KAVA rašto su pastabomis ir verdiktu.

"Kai jį perskaitysiu, galėsiu pakomentuoti plačiau. Kol kas galiu pasakyti tik tiek, kad viską išanalizuosime ir ištaisysime galimus netikslumus", - sakė K. Macijauskas.

Martynas VAINORIUS
www.ve.lt

Geros naujienos

[Eimantas]

Paskutinis mūšis dėl Klaipėdos ateities


Kadenciją baigiančios Klaipėdos miesto tarybos valdančioji dauguma nepraranda vilties kitą savaitę vyksiančiame paskutiniame posėdyje patvirtini jau kelerius metus rengiamą bendrąjį miesto planą.

Miesto meras neigia kalbas, kad liberalcentristai taip skuba jį patvirtinti, nes turi įsipareigojimų nekilnojamojo turto plėtros projektus įgyvendinantiems verslininkams. Esą vienintelis jų įsipareigojimas - užtikrinti miesto plėtrą. Pastaroji neva galėtų sustoti, nes kol naujoji Taryba patvirtintų bendrąjį planą, gali prabėgti dar metai ar net daugiau laiko.

Tuo tarpu jau vakar prie Savivaldybės pastato protestavo iniciatyvinės miestiečių grupės ir kitų visuomeninių organizacijų atstovai, kurie įžvelgia plano rengimo tvarkos pažeidimų ir grėsmę kultūriniam uostamiesčio paveldui.

Viskas apskrities rankose

Vakar Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pritarė procedūriniams pakeitimams, kuriais turėtų būti panaikinti rengiant bendrąjį planą atsiradę neatitikimai teisės aktams. Tokius neatitikimus užfiksavo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (KAVA) specialistai.

Tiek Klaipėdos savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjas Almantas Mureika, tiek ir meras "Vakarų ekspresui" teigė tikį, jog priimto nutarimo užteks ir KAVA suderins planą iki ateinančio Tarybos posėdžio - jau paskutiniojo šią kadenciją, - kuris vyks balandžio 6-ąją.

Anot KAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto Edmundo Benečio, jei vakarykščiu miesto Tarybos sprendimu buvo ištaisyti visi trūkumai, visai realu, kad KAVA spės pateikti savo išvadas.

Reagina rengti iš naujo

Prieš prasidedant vakarykščiam Tarybos posėdžiui prie Savivaldybės pastato protestavo iniciatyvinės miestiečių grupės ir keleto kitų organizacijų atstovai. Jaunuoliai rankose laikė plakatą su užrašu "Maldaujame išaugoti senąją Klaipėdą". Tarybos posėdžio metu iš "Klaipėdiečių tribūnos" pareiškimą perskaitė šių grupių atstovas istorikas Dainius Elertas.

Anot jo, nemažai naujojo plano nuostatų neatitinka ar net pažeidžia ne tik procedūrinius normatyvus, bet ir įvairius teisinius aktus, Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus.

"Kovo 22-ąją miesto interneto svetainėje buvo paskelbta nauja bendrojo plano tekstinė dalis, kuri radikaliai skiriasi nuo senosios. Naujame tekste buvo padaryta ženklių pataisų kultūros paveldo sprendiniuose, tačiau išliko esminių spragų. Toks plano turinio pasikeitimas pirmiausia neišvengiamai reikalauja atidžios analizės bei visuomeninio svarstymo", - teigė D. Elertas.

Pasak istoriko, kliūva ir tai, esą jau dabar nemaža dalis detaliųjų planų rengiama vadovaujantis būsimu bendruoju planu. Neva dėl to galima įtarti egzistuojant asmeninius ar grupinius interesus.

Visuomenininkai ragino sugrąžinti bendrąjį planą į rengimo stadiją ir visas procedūras tęsti tik atsižvelgus į Valstybinės kultūros paveldo komisijos, nepriklausomos ekspertizės, visuomeninių stebėtojų rekomendacijas.

"Įsipareigojimai - nesąmonė"

Savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjas A. Mureika neigia, kad praėjusią savaitę buvo paskelbta nauja bendrojo plano tekstinė dalis. Esą buvo atlikta tik kalbinė korektūra, niekas nekeitė esminių sprendinių.

Meras kalbas, esą planą skubama patvirtini dėl to, kad dabartinė valdančioji dauguma turi įsipareigojimų, vadina absoliučia nesąmone.

"Vienintelis mūsų įsipareigojimas - užtikrinti miesto plėtrą. Jei bendrojo plano nepatvirtins dabartinė Taryba, kuri pradėjo ir vykdė visus darbus, naujoje Taryboje šio klausimo svarstymas gali užtrukti metus ar net ilgiau. Dėl to sustotų tokie projektai, kaip "Memelio miestas", norvegų bendrovės planuojamas kvartalas šalia Jono kalnelio, "Trinyčių" teritorijos virsmas į gyvenamąjį kvartalą. Nukentėtų ir uosto kompanijos, kurios negalėtų įgyvendinti naujų investicinių projektų", - sakė R. Taraškevičius.

Anot jo, nėra patvirtintas nė vienas detalusis planas, kurio sprendiniai atitiktų tik būsimojo bendrojo plano nuostatas. Meras taip pat akcentuoja, kad naujasis planas ne kartą buvo pristatytas visuomenei.

Dėl giliavandenio uosto - kompromisas

D. Elerto Tarybos nariams perskaitytame pranešime taip pat priminta, kad "didelė klaipėdiečių dalis - Melnragės bendruomenė - negali susitaikyti su giliavandenio uosto kaimynyste".

Bendrojo plano tekstinių uosto sprendinių dalyje rašoma: "Numatyti galimybę šiaurinės uosto dalies vystymui prie šiaurinio uosto <...>nesumažinant bendro naudojimo teritorijų" bei "Numatyti šiaurinės uosto dalies prisijungimą prie geležinkelių ir kelių tinklo, tam numatant trasas ir neprivatizuojant būsimų trasų žemės".

Tiek meras, tiek A. Mureika akcentuoja, kad jei šie punktai nepatiks miesto politikams, jie gali būti išbraukti Tarybos posėdžio metu.

"Dėl giliavandenio uosto praėjusią savaitę vykusiame Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto posėdyje buvo pasiektas kompromisas. Premjeras nusprendė suorganizuoti išvažiuojamąjį Vyriausybės posėdį Klaipėdoje, kuriame dar kartą bus svarstomas giliavandenio uosto klausimas. Kartu buvo sutarta, kad šio objekto poveikio aplinkai vertinimas yra būtinas dar prieš pažymint jį bendrajame plane. Kai atsiras būtinybė, dar kartą bus sužinota miesto visuomenės nuomonė, vienu metu būtų pradėtos ir poveikio aplinkai vertinimo, ir bendrojo plano korekcijos procedūros", - sakė meras.

Martynas VAINORIUS
www.ve.lt

[Eimantas]

Ar bendrasis planas bus dešimtmečio kiaulystė?


Šį kartą "Savaitės kiaulystės" rubrikoje - apie kiaulystę, kuri gali įvykti. Taip ir dar griežčiau kelių Klaipėdos visuomeninių organizacijų atstovai vadina nuo pjedestalo nueinančios miesto Tarybos ketinimus truks plyš patvirtinti bendrąjį miesto planą ateinantiems dešimčiai metų.

Visuomenininkai Valstybinei kultūros paveldo komisijai, Vyriausybės atstovui Klaipėdos apskrityje, Klaipėdos apskrities viršininkui ir Klaipėdos miesto tarybai adresuotame pareiškime reikalauja kol kas šio plano netvirtinti.


Uostamiesčio visuomenininkai įvairiomis formomis bando atkreipti dėmesį į naikinamą miesto kultūrinį paveldą

Skaitytojams pateikime minėtą pareiškimą (kalba netaisyta).


Uostamiesčio visuomenininkai įvairiomis formomis bando atkreipti dėmesį į naikinamą miesto kultūrinį paveldą
DĖL BENDROJO KLAIPĖDOS MIESTO PLANO PRIĖMIMO

Klaipėdos miesto taryba yra spaudžiama priimti patį svarbiausią miesto raidai dokumentą - naują miesto bendrąjį planą (toliau - BP). Tačiau visa eilė naujojo BP nuostatų neatitinka ar net pažeidžia ne tik procedūrinius normatyvus, į ką jau atkreipė dėmesį Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bet ir šiuo metu galiojančius, o taip pat ir BP rengimo eigoje jau galiojusius, LR įstatymus bei poįstatyminių aktų nustatytas normas, teritorinio planavimo dokumentus bei LR ratifikuotus tarptautinius įsipareigojimus, kaip: "Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencija", "Europos kraštovaizdžio konvencija", "Europos architektūros paveldo apsaugos konvencija", "Europos archeologijos paveldo apsaugos konvencija".

Dar daugiau, skubos tvarka 2007 03 22 internetinėje miesto svetainėje buvo paskelbta nauja BP tekstinė dalis, kuri radikaliai skiriasi nuo senosios. Nepaisant to, kad naujame tekste buvo padaryta ženklių pataisų kultūros paveldo sprendiniuose, tačiau ir toliau liko esminių spragų aukščiau minėtų teisinių dokumentų kontekste. Turėtų būti suprantama, kad toks BP turinio pasikeitimas pirmiausia neišvengiamai reikalauja atidžios analizės (priiminėjimas ne eilinis miesto sprendimas apie šiukšlių išvežimą) bei visuomenės apsvarstymo. Tai neatlikus galima būtų konstatuoti, kad mes susiduriame su akivaizdžiu svarbiausio miesto dokumento rengimo ir priėmimo skandalu.

Norime atkreipti Tarybos narių dėmesį į tai, kad jau gerokai prieš rinkimus Klaipėdos miesto meras, p. R. Taraškevičius, tvirtino, kad nemaža dalis detaliųjų planų rengiama vadovaujantis būsimu bendruoju planu. Tai žodis žodin buvo pakartota Vakarų eksprese 2007 03 13. Pasirodo įmanoma pradėti rengti detaliuosius planus remiantis dokumentu, kurio dar nėra. Tai ne kas kita, kaip dar vienas skandalas, kuris jau gali vesti į asmeninių ar grupinių interesų bei įsipareigojimų sferas. Į tai atkreipiame miesto partijų dėmesį.

Nesuprantamas BP rengėjų UAB "Klaipėdos Miestprojektas", Miesto Savivaldybės ir Miesto Tarybos siekis jį priimti be esminių korekcijų, be suformuotos paveldo koncepcijos, ignoruojant Valstybinės kultūros paveldo sprendimą dėl BP (skelbiamas Valstybės žinių priede, 2007.03. 21), neatsižvelgiant Klaipėdos apskrities viršininko administracijos pastabas, į klaipėdiečių nuomonę dėl aukštuminių statinių senosiose Klaipėdos urbanistinėse zonose ar dėl giliavandenio uosto Melnragėje - be viešojo svarstymo ir net būtino poveikio aplinkai vertinimo. Didelė klaipėdiečių dalis - Melnragės bendruomenė negali susitaikyti su giliavandenio uosto kaimynyste, nes net pasitvirtinus utopinėms uosto krovos augimo prognozėms, norint užtikrinti normalų tokio uosto terminalų darbą, gyventojus teks iškeldinti. Kalbos apie padidėjusį darbo vietų skaičių - niekinės (ir taip nebėra kas dirba). Bet kuris su uostu susijęs specialistas patvirtins, kad dabartinio uosto krovos galimybės neišnaudojamos net 50&#37;. O lygindami su kitų stambių valstybinių projektų realizavimu, (pvz. Būtingės terminalo) numanome, kad tai bus eilinė pinigų išplovimo statybose afera, kuri toliau skurdins pagrindinę šalies gyventojų dalį. Visuomenės nušalinimas, BP rengimo neskaidrumas nepakels šio miestui svarbaus dokumento kokybės. Todėl raginame sugrąžinti Klaipėdos miesto bendrąjį į rengimo stadiją ir reikalaujame:

- netvirtinti Klaipėdos miesto BP, kol dalyvaujant ir visuomenės atstovams, nebus parengta neprieštaraujanti LR įstatymams, bendriesiems programavimo dokumentams bei minėtiems LR ratifikuotiems tarptautiniams įsipareigojimams Klaipėdos miesto paveldo ir istorinio kraštovaizdžio koncepcija.

- inicijuoti rengiamų/parengtų Klaipėdos miesto BP ar detaliųjų planų priėmimo/galiojimo suspendavimą iki oficialaus jų įvertinimo.

- inicijuoti tolimesnę BP įteisinimo procedūrų tąsą tik atsižvelgus į Valstybinės kultūros paveldo komisijos, nepriklausomos ekspertizės, visuomeninių stebėtojų rekomendacijas.

- užtikrinti minėtų konvencijų laikymąsi bei taikymą rengiant naujojo Klaipėdos bendrojo plano paveldosauginę dalį, aukštybinių pastatų schemą, poveikio aplinkai vertinimą pajūryje, priekrantėje bei Kuršių nerijoje.

- užtikrinti visuomenės teisę susipažinti su visa naujojo Klaipėdos BP dokumentacija, kurią garantuoja LR visuomenės informavimo įstatymo 6 str., LR visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 6 str., LR teritorijų planavimo įstatymo 7 skirsnis; garantuoti atviras viešųjų svarstymų procedūras.

Klaipėdos miestiečių iniciatyvinės grupė
Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubas "Budys"
Lietuvos piliečių sąjungos jaunimo skyrius
Lietuvos piliečių sąjunga
Baltijos klubas
www.ve.lt

[Eimantas]

Klaipėda bris į jūrą

VIGANTAS DANILAVIČIUS

Paskutiniame šios kadencijos Klaipėdos savivaldybės tarybos posėdyje balandžio 5-ąją bus tvirtinamas naujasis uostamiesčio bendrasis planas - svarbiausias miesto teritorijų tvarkymo ir plėtros dokumentas.

Komentuodamas praėjusios savaitės įvykius meras Rimantas Taraškevičius stebėjosi, kad yra norinčių stabdyti bendrojo plano įteisinimą.

Praėjusį ketvirtadienį, kai vyko tarybos posėdis, grupė jaunuolių reikalavo nepriimti naujojo miesto bendrojo plano, nes esą dar reikia parengti labai svarbių dokumentų. Jie tvirtino, kad planas nesvarstytas viešai, kad jame jau neva numatyta vieta statyti Melnragėje giliavandenį uostą.

Atvažiuos Vyriausybė

„Visiška nesąmonė, kad bendrasis planas nebuvo viešai svarstomas. Aš dalyvavau mažiausiai keturiuose šio dokumento projekto svarstymuose. Jei nebūtume užtikrinę viešumo, tai apskritis neleistų bendrojo plano tvirtinti“, - sakė R.Taraškevičius.

Meras užtikrino, kad bendrajame plane nėra pažymėta teritorija giliavandeniam uostui.

„Niekas mūsų neprievartauja. Ministras Pirmininkas numatė surengti Klaipėdoje išvažiuojamąjį Vyriausybės posėdį. Jame bus svarstoma, ar reikalingas valstybei giliavandenis uostas. Jei bus apsispręsta statyti naują uostą, teks rengti poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą“, - sakė R.Taraškevičius.

Japonų galimybių studijoje dėl jūros uosto statybų yra pažymėta, kad pastačius dirbtinę salą prie šiaurinio molo bus padaryta didžiulė žala gamtai.

Vietoj gamyklų - namai

Bendrajame plane numatyta, kad miestas didės jūros sąskaita. Kol kas poilsiautojai pliaže įbridę į jūrą atsidurdavo niekieno teritorijoje. Kai bus patvirtintas bendrasis planas, nuo Karklės iki Neringos miesto 150 metrų pločio jūros juosta taps Klaipėdos teritorija.

Bendrasis planas išvaduos Danės krantus nuo pramonės. Čia nuo rytų iki pat upės žiočių bus statomi gyvenamieji namai, biurai, restoranai, viešbučiai, parduotuvės.

Nebeliks nei grūdų gamyklos nei Trinyčių fabriko - čia bus gyvenamieji kvartalai.

Vietoje dviejų bendrovių, esančių pamaryje, „Klaipėdos laivų“ remonto“ ir „Laivitės“ taip pat išdygs gyvenamieji - komerciniai kvartalai.

Per Danę – naujas tiltas

Bendrajame plane neliko nė žymės tiltui iš Klaipėdos į Smiltynę.

Tačiau Klaipėdoje planuojama pastatyti dar vieną tiltą per Danę, prie bendrovės „TEO LT“ pastato, Danės gatvėje.

Naujas bendrasis planas savivaldybei kainavo apie 380 tūkst. litų.

www.klaipeda.daily.lt

[Eimantas]

Lemiamos batalijos dėl miesto plano - ketvirtadienį


Praėjusią savaitę įsiplieskusios aistros dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano apogėjų grasina pasiekti šį ketvirtadienį.

Net ir jausdama milžinišką visuomeninių organizacijų spaudimą, kadenciją baigiančios miesto Tarybos valdančioji dauguma būtent tą dieną yra pasiryžusi bendrąjį planą patvirtinti, o aktyvistų jai svietus kaltinimą, esą tokios skubos priežastis - siekis įtikti nekilnojamojo turto plėtros projektus įgyvendinantiems verslininkams, įvardija kaip visišką nesąmonę.

"Jei ir esu kam įsipareigojęs, - tai tik klaipėdiečiams", - teigia uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius.

Tiek R. Taraškevičius, tiek Savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjas Almantas Mureika kategoriškai atmeta visuomenininkų priekaištus, esą dėl kai kurių bendrojo plano sprendinių būsianti sudarkyta istorinė miesto dalis.

Jie taip pat nesutinka, kad bendrasis planas buvo parengtas skubotai ir nekompetentingai.

"Dokumento rengimas užtruko apie ketverius metus, dar maždaug metus planas buvo derinamas ir koreguojamas. Per tą laiko buvo surengta apie dešimtį viešų aptarimų. Vien ataskaitą apie juos sudaro per 450 puslapių. Savo pastabas galėjo išsakyti kiekvienas, taigi teigti, kad planas buvo rengtas paskubomis ar šiai procedūrai trūko viešumo, mažų mažiausiai neatsakinga", - įsitikinęs miesto vadovas.

Pasak R. Taraškevičiaus, pirmas žingsnis naujojo plano patvirtinimo link buvo žengtas dar 2004-aisiais. Tų metų birželį miesto Taryba pritarė bendrojo plano preliminariems sprendiniams. Vadovaujantis būtent šiuo dokumentu buvo tvirtinami kai kurių teritorijų detalieji planai.

Pasak A. Mureikos, labiausiai apmaudu, kad visuomeninių organizacijų atstovai, užuot teikę konstruktyvius pasiūlymus, kaip būtų galima išspręsti vieną ar kitą abejonių jiems sukėlusį klausimą, siekia apskritai sužlugdyti kelerių metų didelio mokslininkų, ekspertų bei projektuotojų būrio triūsą.

Plano rengėjai bene daugiausiai priekaištų susilaukė dėl bendrojo plano paveldosauginės dalies. Tačiau A. Mureika teigia, kad istorinio paveldo apsaugai naujajame plane dėmesio skiriama kur kas daugiau nei senajame. Bendrajame plane, sakė A. Mureika, preciziškai sužymėti visi paveldo objektai bei saugotinos teritorijos, ir ne tik senamiestyje, bet ir visame mieste. To senajame plane nebuvo.

Pasak A. Mureikos, bendrajame plane esama ir daugiau naujovių. Tai ir visų pramonės įmonių iš Danės pakrančių iškeldinimas, ir vadinamojo Memelio miesto statyba dabartinėje "Laivitės" teritorijoje, piliavietės, viešųjų erdvių sutvarkymas ir t. t. Įgyvendinus šiuos sprendinius senamiesčio būklė tik pagerės, įsitikinęs A. Mureika.

Pasak A. Mureikos, yra parengtas ir atskiras aukštuminių pastatų planas. Jame, sakė miesto vyr. architektas, aiškiai įvardyta, kad nei senamiestyje, nei nacionalinio parko teritorijoje aukšti pastatai nebus statomi. Jiems numatytos vietos Taikos prospekte, Šilutės plente, Minijos gatvėje, taip pat prie pagrindinių įvažiavimo į miestą kelių.

R. Taraškevičiaus įsitikinimu, kadangi bendrasis planas buvo rengiamas dirbant šios kadencijos miesto Tarybai, būtent ji ir turinti padėti paskutinį tašką - jį patvirtinti. Priešingu atveju, šio klausimo svarstymas užtruktų metus ar net dar ilgiau, o tai neabejotinai sustabdytų miesto plėtrą ar net sužlugdytų kai kuriuos projektus.
www.ve.lt

Komentarai:
http://www.ve.lt/?data=2007-04-02&ru...638&page=atsil

Pasak A. Mureikos, yra parengtas ir atskiras aukštuminių pastatų planas. Jame, sakė miesto vyr. architektas, aiškiai įvardyta, kad nei senamiestyje, nei nacionalinio parko teritorijoje aukšti pastatai nebus statomi.

O istorinės miesto dalies nepaminėjo, ten pagal juos eilinis miegamasis rajonas kur viskas galima.

Iš plano projekto:
http://www.klaipeda.lt/klaipeda/sele...15&pathId=1019

2.6. Kompleksiškai įvertinus aukštybinių pastatų specialųjį planą ir pajūrio kraštovaizdžio plano koncepciją, nutarta aukštybiniais pastatais formuoti naują moderniško miesto įvaizdį, siluetą, planuojant juos:
2.6.1. Pagrindinių miesto įvažiavimų zonose prie Taikos pr., Jūrininkų pr. Baltijos pr., Agluonos g., Minijos g., Šilutės pl., Kauno g. ir Sausio 15-osios g., H.Manto g.;
2.6.2. Aplink miesto centrinę dalį, išskyrus senamiestį ir Nacionalinį parką;

Ir tikrai istorinėje dalyja galima bus toliau statyti aukštybinius pastatus

2.6.3. Pakrantės ruože nuo Melnragės iki Girulių formuojant modernišką miesto siluetą iš jūros pusės atskiromis vertikalėmis gamtiniame fone: modernizuojant Girulių TVR bokštą, numatant pramogų salos vertikalę, Kopų g.69A aukštybinį pastatą, uosto švyturį.

Aukštybiniai leidžiami (net plano projekte konkretus sklypas su turbūt konkrečiu investuotoju paminėtas)....

2.10. Neplanuoti daugiabučių pastatų saugomose, rekreacinėse teritorijose Smiltynėje, Giruliuose išsaugant jų vertingą užstatymo charakterį, ribojant aukštį ne daugiau kaip 2 a. su mansarda, suskaidytų atskirų nedidelių tūrių pastatais.

Tai tik Kopų g.69A galima, supratom...

2.8. Vertinant teritorinio planavimo dokumentų ir poveikio aplinkai sprendinių pasekmes, pirmiausia vadovautis savivaldybės atstovaujamu miestiečių viešuoju interesu, poreikiu, remtis Nacionaline darnaus vystymosi strategija.

Kurgi ne...jau stovint Teatro aikštėje ar einant Turgaus gatve "darna" lenda virš senų stogų. Sekantis darnos projektas turbūt bus vietoje "Vaivos". Autobusų stotyje "darna" nenugalėjo....

2.2. Nustatyti viešųjų erdvių prioritetą planuojamose teritorijose ir tvarkyti urbanistines struktūras, išsaugant gamtines ir kultūros paveldo vertybes, vadovautis atvirumo visuomenei principais planuojant šių struktūrų kokybišką plėtrą:

Labai uoliai saugojo, jei dar vieną kadenciją taip, tai galima iškart bent su keliais objektais atsisveikinti

7.12. Planuojant Vitės kvartalą bei “Laivitės” teritoriją, atkurti istorinę urbanistinę struktūrą, nesumažinant laisvai prieinamų viešųjų erdvių plotų, vizualinių perspektyvų į piliavietę ir į vandens erdves. Tikslinga keisti teritorijų funkcinę paskirtį, atsisakant sandėliavimo ir gamybinės veiklos.

N.Uosto gatvės, kuri laužo istorinę urbanistinę struktūrą, platinimas iki 6 eismo juostų labai "atitinka" šį punktą.

3.1.14. Pilies gatvę ir Naująją Uosto gatvę rekonstruoti iki 6 eismo juostų atkarpoje tarp Minijos ir Švyturio gatvių;

Vienas plano punktas prieštarauja kitam, puiku

O kur dar istorinės urbanistinės struktūros atkūrimas su Kletos biurais, ir kitais statiniais formuojant tą struktūrą sužalojusios gatvės perimetrą...
Pvz.priestatas pagal N.Uosto g. perimetrą:


Siekis suformuoti tos gatvės perimetrą buvo girdimas ir ankstesniuose savivaldybės veikėjų pasisakymuose. Viena jau daro, o kitą deklaruoja plano projekte...

6.4.8. Elektrifikuoti geležinkelį uoste ir geležinkelio ruožą nuo uosto iki Kretingos miesto, įskaitant Kretingos, Girulių, Melnragės, Klaipėdos, Rimkų ir „Draugystės“ geležinkelio stotis;

Manevriniai elektriniai lokomotyvai egzistuoja?

7.4. Saugoti ir tvarkyti senamiesčio teritorijoje esantį gatvių tinklą, aikščių, gatvių ir posesijų struktūrą, statinių kompleksus ir ansamblius, erdvinę struktūrą ir istorinį medžiagiškumą, reljefo formas, kultūrinį sluoksnį ir viešąsias erdves.

Tai tegul nebando statyti M.Lietuvos muziejaus priestato tokio, kokį ketina.

7.14. Planuojant naujas statybas Klaipėdos senamiestyje, Klaipėdos miesto istorinėje dalyje ir kitose kultūros paveldo teritorijose, išsaugoti istorinį urbanistinį audinį ir charakteringą erdvinę struktūrą, paryškinant paveldo objektų savybių savitumą, dominavimą naujos architektūros atžvilgiu. Naujos architektūros siluetas, tūriai, užstatymo linijos, kompozicija, masės, mastelis ir fasadų medžiagos turi būti suderintos su tradicinėmis, sudaryti pusiausvyrą su kontekstu, jam nepakenkiant, nesumažinant bendro naudojimo erdvių.

Ir kaip tai derinasi su aukštybinių pastatų statyba istorinėje miesto dalyje????????????? ir mažesnių monstrukų H.Manto gatvėje ir kitur...

7.16. Kultūros paveldo objektai saugomi kartu su visumą sudarančiu kraštovaizdžiu.

Kraštovaizdį patobulinant Andrijausko "kalvomis" prie Lisco ir Trinyčių tvenkinio

7.21. Planuojant urbanistines teritorijas: Girulius, Mažojo kaimelio gyv. namų kvartalą ir arch. G.Žemkalnio-Landsbergio suprojektuotą gyv.namų kvartalą, saugoti jų istorinę urbanistinę struktūrą ir jos elementus, nustatyti objektų vertingąsias savybes.

Kopų g.69A čia kaip ir nesiskaito, jis atskirai paminėtas Turi savo punktą, kuris viršesnis už pastarąjį

<...>ir arch. G.Žemkalnio-Landsbergio suprojektuotą gyv.namų kvartalą<...>

Prie Gandrališkių, Šoklys jau restauravo

[Eimantas]

Už paveldo išsaugojimą - su vainiku ir žvakelėmis


Norėdami atkreipti visuomenės dėmesį į miesto istorijos paveldo naikinimą ketvertas klaipėdiečių vakar surengė protesto akciją.

Uždegę keletą žvakelių prie Savivaldybės administracijos pastato Liepų gatvėje, jaunuoliai tylomis patraukė Herkaus Manto gatve. Čia, aikštelėje priešais nugriautą ir dabar atstatomą pastatą, kuriame buvo įsikūręs restoranas "Lūja", padėjo vainiką su užrašu "Amžiną atilsį "Lūjai", senajai Klaipėdai, malūnui ir Ferdinando mokyklai".

Pasak akcijos sumanytojo istoriko, Klaipėdos miestiečių iniciatyvinės grupės nario Dainiaus Elerto, šis jų žingsnis - ketvirtadienį prie miesto Savivaldybės organizuojamo protesto mitingo repeticija.

Priminsime, kad ketvirtadienį į paskutinį posėdį susirinkusi kadenciją baigianti miesto Taryba yra pasiryžusi patvirtinti naują Klaipėdos bendrąjį planą, nubrėšiantį pagrindines miesto plėtros gaires dešimčiai metų.

Dar praėjusią savaitę keletas nevyriausybinių organizacijų, tarp jų - ir jau minėtoji Klaipėdos miestiečių iniciatyvinė grupė, išplatino pareiškimą, kuriuo išreiškė nepritarimą tiems bendrojo plano sprendiniams, kurie, aktyvistų nuomone, kelia grėsmę istoriniam paveldui, sudaro sąlygas giliavandeniam uostui šiaurinėje miesto dalyje statyti, darko miesto kraštovaizdį.

Pareiškime reikalaujama Klaipėdos miesto bendrojo plano netvirtinti tol, kol dalyvaujant visuomenės atstovams nebus parengta įstatymams, bendriesiems programavimo dokumentams bei Lietuvos ratifikuotiems tarptautiniams įsipareigojimais neprieštaraujanti Klaipėdos miesto paveldo ir istorinio kraštovaizdžio koncepcija.

"Vakarų ekspreso" informacija

[AIDAS69]

As labai palaikau visa tai kas padeda issaugot pavelda ir dziaugiuosi kad tokiu zmoniu Lietuvoje dar yra!!!! Jega .Kita vertus keista skaityt kad jie priestarauja naujo gylavandenio uosto statybai...juk pagalvokim bet koks daugiaaukstis,ind.namu rojonas irgi darko krastovaizdi....ir pats senamiestis(tada dar turbut naujamiestis) kazkada turbut sudarke klaipedos kaimo krastovaizdi.... juk gyvename 21 amziuje ir reikia stengtis issaugoti tai ka iki jo sukureme ir harmoningai ijungt tai ka statome dabar i miesto audini...tai turi but grazu ir liuksiska......juk ir uosta galima pastatyt kad juo galima butu zavetis o ne bjauretis....galima juk ir pasitelkt apzeldinima kad zmogus galvotu kad tolumoje....sala...nerija...o ne uostas juroje...

[Eimantas]

Visuomenininkai - ir toliau prieš bendrąjį planą


Kadenciją baigiančios Klaipėdos valdžios ketinimus šiandien patvirtinti naują bendrąjį miesto planą visuomeninės organizacijos vadina kultūrinio Klaipėdos, taip pat Mažosios Lietuvos paveldo naikinimu.

Jų teigimu, plane numatyti sprendiniai kelia grėsmę ne tik istoriniam vienintelio Lietuvos uostamiesčio savitumui, bet ir Kuršių nerijai - pasaulio paveldo objektui.

Vakar išplatintame kreipimesi į politinių partijų frakcijas Seime, kultūros ministrą, Kultūros paveldo departamento direktorių teigiama, kad Klaipėdos valdžia nereaguoja nei į Nacionalinio UNESCO komiteto, nei į Valstybinės kultūros paveldo komisijos, nei į piliečių protestus išsaugoti paveldą.

"Agresyvios plėtros tendencijos, pražūtingos kultūriniam miesto savitumui bei istoriniam kraštovaizdžiui, bus įtvirtintos ir ateičiai - jeigu Klaipėdos valdžia patvirtins daug abejonių keliantį planą", - rašoma kreipimesi.

Visuomeninių organizacijų teigimu, už uostamiesčio ir Kuršių nerijos ateičiai lemtingus sprendimus yra atsakingos ir Seimo politinės partijos, nes jų nariai yra pasirengę balsuoti už planą, kurį yra neigiamai įvertinusi Valstybinė kultūros paveldo komisija.

Tiesioginę atsakomybę, anot kreipimosi autorių, turi prisiimti ir kultūros ministras bei Kultūros paveldo departamentas.

"Mums nesuprantama, kodėl jie iki šiol niekaip nereagavo į jiems adresuotą Valstybinės kultūros paveldo komisijos sprendimą ir nesiėmė jokių veiksmų, kad užtikrintų Klaipėdos paveldo išsaugojimą", - teigiama kreipimesi.

Jie ragina Seimo politines partijas įpareigoti savo narius šiandien miesto Tarybos posėdyje netvirtinti Klaipėdos miesto bendrojo plano.

Už paveldo apsaugą atsakingos institucijos turėtų užtikrinti, kad jis nebus tvirtinamas, kol nėra įvertinta, kaip jo sprendiniai paveiks Kuršių neriją.

"Iki šiol nėra viešai atsakyta į klausimą, svarbų visos šalies visuomenei - ar plane yra panaikinta galimybė statyti tiltą į Kuršių neriją. Tiltas šią kultūriniu kraštovaizdžiu unikalią vietovę paverstų magistraline transporto arterija Lietuva/ES - Rusijos Federacija. Klaipėdos taryba jau yra priėmusi sprendimą, kuriuo sudarė sąlygas tilto statybai. Mūsų žiniomis, šis sprendimas nėra panaikintas", - rašoma kreipimesi.

Jo autorių teigimu, pirmiausia turi būti įsitikinta, kad plane numatyti aukštybiniai pastatai nesudarkys istorinio Klaipėdos kraštovaizdžio ir nesudarys vizualinės taršos iš Kuršių nerijos perspektyvos.

Pasak jų, plane numatyta "sumažinti" istorinę miesto dalį - ir ypač Vitės kvartalą - kai kuriose teritorijose panaikinant saugojimo režimą. Neva panašiai numatyta "apkarpyti" ir senamiestį.

"Vakarų ekspreso" ir Eltos inf.

[Eimantas]

[Eimantas]

Patvirtintas.

[URBANISTAS]

patvirtintas bendrasis planas? is kur zinai?

[Eimantas]

Taip bendrasis, šiandien posėdis buvo.

[Eimantas]

Klaipėda pasitvirtino prieštaringai vertinamą naują bendrąjį planą

Posėdžio metu atsižvelgus į visuomenės atstovų bei suinteresuotų žinybų pastabas pakoreguotos kai kurios bendrojo plano Išorinės aplinkos bei Kultūros paveldo dalių sprendinių formuluotės.

Ką stūmė, tą prastūmė

[Eimantas]

Išeinantieji nulėmė miesto ateitį


Kadenciją pabaigusi Klaipėdos miesto taryba, kurios daugiau nei pusė narių nebuvo perrinkti, paskutiniame savo posėdyje vakar vienbalsiai patvirtino bendrąjį miesto planą.

Artimiausio dešimtmečio Klaipėdos ateitį nulemsiančio dokumento rengimas užtruko beveik ketverius metus. Didžiausios aistros ėmė virti pastarąjį pusmetį, kai miesto vadovai ėmė aršiai priešintis centrinės valdžios pageidavimams bendrajame plane matyti giliavandenio uosto kontūrus, o dalis visuomeninių organizacijų ėmė kaltinti uostamiesčio politikus užmojais sunaikinti senąją Klaipėdą.

Dėl giliavandenio uosto vakar buvo pasiektas kompromisas, tenkinantis ir miestą, ir uostą. O konkrečių pageidavimų, išskyrus reikalavimą iš viso netvirtinti bendrojo plano, nesuformulavę visuomenininkai žada imtis įvairių protesto akcijų, nes yra įsitikinę, kad Klaipėdos senamiesčiui kyla realus pavojus.

Uosto plėtra neapribota

Prieš prasidedant paskutiniajam miesto Tarybos posėdžiui, iš "Klaipėdiečių tribūnos" pasisakė Klaipėdos apskrities gamtosaugos draugijos "Baltijos klubas" pirmininkas Ramūnas Kapušinskas.

Jis įteikė 440 Melnragės gyventojų pasirašytą raštą, kuriuo pasisakoma prieš giliavandenį uostą, ir reikalavo, kad bendrajame plane neliktų nė jokių užuominų apie šį objektą.

Miesto Tarybos narys, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Sigitas Dobilininkas akcentavo, kad naujuoju planu miestas visų pirma sumažina uosto teritoriją - numatoma vietoje "Laivitės" statyti komercinės ir gyvenamosios paskirties namus.

"Jei dar būtų atimta ir galimybė ateityje, atsiradus būtinybei, plėstis uostui, su kuriuo susijusiose įmonėse dirba 23 000 klaipėdiečių, tai būtų labai trumparegiškas sprendimas. Niekur taip nesielgiama", - sakė S. Dobilinskas.

Po diskusijų politikai sutarė, kad bendrojo plano punktai, susiję su galima uosto plėtra ties šiauriniu molu, turi būti kompromisiniai - ir tenkinantys miestą, ir neužkertantys kelio uosto plėtrai. Galutinėje šių punktų redakcijoje teigiama, kad sprendimus dėl uosto plėtros ties Melnrage bus galima priimti tik tada, kai bus atlikti poveikio aplinkai ir strateginių pasekmių vertinimai.

"Tokios formuluotės apsunkina visas procedūras, tačiau neužkerta kelio uosto plėtrai", - reziumavo S. Dobilinskas. Anot jo, dabar bus laukiama konkrečių Susisiekimo ministerijos nurodymų ir jais remiantis bus vykdomos visos būtinos procedūros.

Geriau apsaugos ar sunaikins?

Prieš politikams pradedant svarstyti bendrąjį planą, iš "Klaipėdiečių tribūnos" pasisakė ir penkių visuomeninių organizacijų atstovas istorikas Dainius Elertas.

Jo atstovaujamos organizacijos ne kartą organizavo įvairias akcijas, kurių metu reikalauta netvirtinti bendrojo plano, nes nemažai jo nuostatų esą neatitinka ar net pažeidžia ne tik procedūrinius normatyvus, bet ir įvairius teisinius aktus, Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus. Grupelė žmonių priešais Savivaldybės pastatą piketavo ir vakar.

D. Elertas tvirtino, kad tuo atveju, jei miesto Taryba visgi patvirtins bendrąjį planą, bus "sąmoningai įvykdytas nusikaltimas" ir bus "nusispjauta į piliečių, rinkėjų nuomonę", o politikams teks asmeninė atsakomybė už pilietinės iniciatyvos slopinimą.

Vėliau sprendimą dėl bendrojo plano politikams pristatęs Savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjas Almantas Mureika teigė, jog šį planavimo dokumentą kritikuojantys visuomenininkai konkrečiai neįvardija, kokie jo punktai pažeidžia teisės aktus ar Lietuvos pasirašytas konvencijas. Bendrojo plano analizę atlikę kvalifikuoti specialistai tokių pažeidimų esą neaptiko.

"Vakarų ekspreso" pakalbintas D. Elertas taip pat negalėjo įvardyti, kokie, jo nuomone, bendrojo plano punktai realiai kelia grėsmę Klaipėdos senamiesčiui.

"Labiausiai kelia nerimą skubotumas, tai, kad nėra senamiesčio koncepcijos", - sakė D. Elertas, iš bendrojo plano kultūros paveldo dalies sprendinių išskyręs tik punktą, kuriame nurodoma "senamiesčio perimetru planuoti automobilių saugyklas".

"Įtarimų turintys visuomenininkai, mojuodami Valstybinės kultūros paveldo komisijos sprendimu "Dėl kultūros paveldo išsaugojimo Klaipėdoje", visų pirma turėtų piketuoti ne prie Savivaldybės, o prie Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio, nes minėtame sprendime rekomenduojama patikrinti, ar šis padalinys "pagrįstai suderino Klaipėdos miesto bendrąjį planą bei aukštybinių statinių išdėstymo schemą". Be to, jokių pažeidimų minimame sprendime nėra užfiksuota, yra tik pasiūlymai ir rekomendacijos", - "Vakarų ekspresui" sakė miesto Tarybos narys, taip pat istorikas Vygantas Vareikis.

"Parengtas planas sudaro galimybes geriau nei iki šiol saugoti Klaipėdos kultūrinį paveldą. Tačiau tol, kol įstatymuose bus numatyta tik simbolinė atsakomybė kultūrinio paveldo niokotojams, jokie bendrieji planai čia nepagelbės", - tvirtino Tarybos narys Artūras Šulcas.

Po pasisakymų balsavę politikai jokių esminių korekcijų bendrojo plano kultūros paveldo dalies sprendiniuose nepadarė.

Piktino KNNP vadovybė

Miesto politikus vakar bene labiausiai piktino Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijos vadovybė. Šios institucijos atstovai nė karto nesudalyvavo bendrojo plano svarstymuose, o paskutines savo žodines pastabas pateikė tik paskutinę dieną. Negana to, KNNP direkcijos vadovė Aurelija Stancikienė nesilaikė duoto pažado dalyvauti miesto Tarybos posėdyje ir pakomentuoti paskutiniąsias savo pastabas.

Visgi miesto politikai atsižvelgė į dalį KNNP direkcijos pastabų, tačiau nesiteikė patenkinti, anot jų, "absurdiško" Valstybės saugomų teritorijų tarnybos reikalavimo vadovautis dar tik rengiamu KNNP specialiuoju tvarkymo planu.

"Senojo KNNP tvarkymo plano teisėtumą nagrinės Konstitucinis Teismas. Naujojo nėra. Tai kuo gi reikėtų vadovautis?" - stebėjosi ir politikai, ir Savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjas A. Mureika.

Nesitvėrė džiaugsmu

Galutinius taškus politikai sudėliojo liberalcentristų paprašytos 10 minučių pertraukos metu.

Po balsavimo paaiškėjus, kad naujajam bendrajam planui pritarė visi 27 posėdyje dalyvavę Tarybos nariai, salėje nuaidėjo plojimai.

Kai kurie politikai vėliau neslėpė tokių balsavimo rezultatų nesitikėję.

Bendrasis Klaipėdos miesto planas dešimčiai metų įpareigoja*:

* paruošti vėjo jėgainių statybos buvusio šiukšlyno, vandenvalos ir vandenvietės teritorijose galimybių studiją;

* sutvarkyti Klaipėdos piliavietę ir jos aplinką, atkuriant pylimus, kaip miesto visuomenių renginių, konferencijų ir turizmo traukos objektą;

* sutvarkyti Danės upės krantines, pritaikant mažųjų laivų stovėjimui;

* sutvarkyti Jono kalnelio ir buvusio tabako fabriko teritoriją, pritaikant kultūros poreikiams, viešiems renginiams;

* sutvarkyti ir išsaugoti laisvai prieinamas antrosios perkėlos prieigas, Smiltelės upės slėnio teritoriją bendram naudojimui;

* įrengti saugias prieigas miestiečiams ant šiaurinio ir pietinio uosto įplaukos molų;

* sutvarkyti KNNP krantines prie marių, pritaikant jas pramoginių laivų stovėjimo galimybėms;

* Danės upės dešiniojo kranto teritorijoje tarp marių ir Naujosios Uosto bei prie Naujojo Sodo g. tęsinio atsisakyti gamybinės ir krovos veiklos, atverti miesto centrą į vandens erdves;

* rekonstruoti mikrorajonines ir kvartalines gatves, privažiavimo kelius, padidinti automobilių stovėjimo aikšteles;

* paruošti tipinių gyvenamųjų namų tipinius renovacijos projektų variantus;

* paruošti Girulių miško dalies pertvarkymo į mišką-parką projektą;

* paruošti Kuršių marių pakrantės iki III vandenvietės teritorijos sutvarkymo, apželdinimo planus sporto, vandens turizmo ir mėgėjiškos žūklės bazių statybai;

* panaikinti visus Danės upės ir jos slėnio teršimo šaltinius ir užbaigti Danės upės valymo darbus, paruošti Danės upės krantinių su dviračių takais, poilsio aikštelių, prieigų bei privažiavimų, atvirų visuomenės poreikiams, įrengimo projektus;

* įrengti viešuosius tualetus greta takų į pliažus;

* Smiltynėje atkurti senąjį pašto kelią, pritaikant kelius ir statinius arkliams, numatyti garlaivių, pramoginių laivų prieplaukas, maršrutus mariose;

* aukštybinius pastatus statyti zonose prie Taikos pr., Jūrininkų pr. Baltijos pr., Agluonos g., Minijos g., Šilutės pl., Kauno g., Sausio 15-osios g., Herkaus Manto g., aplink miesto centrinę dalį, išskyrus senamiestį ir Smiltynę, pakrantės ruože nuo Melnragės iki Girulių;

* sportinį kompleksą, areną ir parodų, visuomeninį centrą suplanuoti teritorijoje tarp Taikos pr., Baltijos pr., Minijos, Dubysos gatvių;

* rekonstruoti miesto ir uosto centrinį įvažiavimą su 2 lygių sankryžomis Vilniaus pl., Baltijos pr. iki Nemuno g.;

* Šilutės plentą rekonstruoti iki 6 eismo juostų atkarpoje tarp Tilžės ir Kauno gatvių su naujomis sankryžomis;

* įrengti Danės gatvės tęsinį iki Artojų gatvės;

* pastatyti naują tiltą nuo Bangų g. iki Danės g.;

* rekonstruoti Bangų ir Galinio Pylimo gatves bei žiedinę sankryžą Taikos prospekto pradžioje;

* rekonstruoti Tiltų gatvę į pėsčiųjų gatvę;

* įrengti pietinį Klaipėdos išvažiavimo iš pietinės jūrų uosto dalies ir Tarptautinės perkėlos kelią, rekonstruojant ir pratęsiant Perkėlos gatvę iki kelio Klaipėda-Šilutė-Jurbarkas-Kaunas (141-as kelias);

* pratęsti Šilutės plentą už Jūrininkų prospekto iki 141 kelio;

* rekonstruoti Pamario g. nuo P. Lideikio gatvės iki Karklės gyvenvietės, įrengiant įvažiavimo kelius į Medelyno g. ir Klaipėdos-Kretingos plentą;

* pratęsti Švyturio gatvę iki P. Lideikio g.;

* Taikos prospektą nuo Tiltų iki Kauno gatvių rekonstruoti iki 6 eismo juostų, vieną iš jų paliekant tik viešajam transportui;

* Pilies gatvę ir Naująją Uosto gatvę atkarpoje tarp Minijos ir Švyturio gatvių rekonstruoti iki 6 eismo juostų;

* pratęsti Statybininkų prospektą nuo Šilutės plento, įrengiant skirtingų lygių susikirtimą su geležinkeliu ir sankryžą su 141 keliu;

* rekonstruoti Tilžės gatvę nuo Šilutės plento iki Jakų sankryžos, pertvarkant esamą žiedinę sankryžą su Mokyklos gatve ir Šilutės plentu;

* sujungti Tauralaukio gyvenvietę su Liepų gatvės tęsiniu, įvažiavimo į Paupio kvartalą keliu ir Tilžės gatve;

* laipsniškai mažinti centrinės geležinkelio teritorijos ir stoties plotus bei veiklą juose;

* pratęsti Perkėlos gatvę iki Kuršių marių, planuoti mažųjų laivų prieplaukas, jachtklubą;

* pastatyti dviratininkų-pėsčiųjų tiltus per geležinkelį Šaulių g. ir Švyturio g. tęsinį;

* pietinėje miesto dalyje numatyti pėsčiųjų, dviratininkų tiltą, kaip rekreacinį ryšį per Vilhelmo kanalą;

* iškelti nuolatinius gyventojus iš Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos;

* išbraukti iš uosto rezervinės teritorijos individualių namų bendrijos "Smeltė" teritoriją;

* suformuoti naujus miesto miško parkus prie Smeltalės upelio, Danės upės, marių ir III vandenvietės, Melnragės, Girulių ir vasaros estrados, poilsio parko, rytinių miesto gyvenamųjų teritorijų;

* rekonstruoti Danės upės krantines nuo žiočių iki geležinkelio tilto;

* izoliuoti vakarinį Vilhelmo kanalo krantą nuo lankytojų visu perimetru Klaipėdos miesto teritorijoje ne mažiau nei 100 m atstumu;

* dujofikuoti Girulius, Melnragę, Labrenciškes, Paupius, Mažąjį Kaimelį, Tauralaukį, Šaulius, Klemiškes, Rimkus;

* likviduoti buvusio mėsos kombinato bei žuvies konservų fabriko gamybines patalpas, jas pertvarkyti į verslo ir prekybos teritoriją;

* pertvarkyti esamų gamybos įmonių prie Danės upės veiklą, ją perplanuoti į gyvenamąją, komercinę paskirtį;

* senamiesčio perimetru planuoti automobilių saugyklas;

* iki 2009 metų užtikrinti gamybinės veiklos nutraukimą ir piliavietės teritorijos išvalymą nuo pokarinių pastatų;

* keisti sodų bendrijų žemės paskirtį;

* siekiant išvengti senamiesčio degradavimo, neleisti gyvenamųjų būstų pertvarkymo į negyvenamąsias patalpas antrame ir aukštesniuose lygiuose senamiesčio ir naujamiesčio rajonuose;

* išvystyti aukštojo mokymo daugiafunkcinį kompleksą Klaipėdos universiteto miestelio teritorijoje;

* rekonstruoti senąją turgavietę;

* įkurti teminį pramogų parką buvusio miesto kultūros ir poilsio parko teritorijoje;

* suplanuoti pramogų salą su laivų prieplauka pajūryje prie Antrosios Melnragės su pramogų centru prieškopyje;

* naują miesto stadioną planuoti į vakarus nuo kelio A13 tarp Kelmiškės gatvės ir magistralinės dujotiekio linijos;

* naujus sportinius kompleksus šiaurinėje miesto dalyje planuoti prie Labrenciškių.

* pagrindinės tezės

Martynas VAINORIUS
www.ve.lt

[Eimantas]

Statyboms - žalia šviesa

VIGANTAS DANILAVIČIUS

Klaipėdos taryba kadenciją užbaigė patvirtindama svarbiausią miesto teritorijų tvarkymo ir plėtros dokumentą - bendrąjį planą.

Planas buvo rengiamas ketverius metus. Jis sulaukė šimtų gyventojų ir žinybų pastabų.

Pasak miesto vyriausiojo architekto Almanto Mureikos, prie bendrojo miesto plano dokumentų yra du dideli segtuvai, kuriuose - įvairių įstaigų ir klaipėdiečių pastabos bei savivaldybės atsakymai į jas.

Net užvakar - tarybos posėdžio išvakarėse - plano rengėjai gavo pastabų iš Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, kuri reikalavo iš miesto nesikišti į parko valdas. Esą yra rengiama nerijos nacionalinio parko schema, kuri būsianti aukštesnio lygio dokumentas nei bendrasis miesto planas. O Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba rekomendavo Klaipėdos apskričiai atmesti svarbiausią uostamiesčio dokumentą, kol jis nebus suderintas su dar teberengiama parko schema.

„Kaip galima derinti bendrąjį miesto planą su dar nepatvirtinta parko schema?“ - stebėjosi A.Mureika.

Politikai ilgai ginčijosi dėl formuluotės bendrajame plane apie giliavandenį uostą.

Mat nenorėta pykinti Vyriausybės, kuri padarė nuolaidų, - leido dalį uosto teritorijos paaukoti gyvenamųjų namų ir komercinių pastatų statyboms.

Galiausiai buvo sutarta, kad politikai spręs, ar reikalingas uostas Melnragėje, kai bus parengta poveikio aplinkai vertinimo ataskaita.

Tarybos nariai vienas kitą įtikinėjo, kad patvirtinti bendrąjį planą būtina, nes antraip sustos miesto plėtra. Jie nekreipė dėmesio į 15 visuomeninių organizacijų reikalavimus jo netvirtinti.

Klaipėdos miesto bendrąjį planą vienbalsiai patvirtino 27 dalyvavę posėdyje tarybos nariai.

www.klaipeda.daily.lt

[Hazard]

5 įdomūs dalykai iš Klaipėdos bendrojo plano

1. Patogūs nauji keliai jūros link
2. Naujas kelias kur tiesiai neišvažiuosi
3. Piliavietė yra apjuosta ryškiai geltona spalva, kuri reiškia, kad bokštai yra paruošti atstatymui



4. Naujas išvažiavimas iš pietinės miesto dalies (pagaliau nebereikės važiuoti tuo gruzinų keliu )



5. Tuščiuose sklypuose, kurie yra atokiau nuo mažaaukščių pastatų yra paskirti mažaaukščių namų statybai, o ne daugiaaukščių ... , o vėliau iškils klausimas, kur Klaipėdai plėstis,jei nėra žemių? (jau kažkada buvo toks klausimas)

[Eimantas]

Teritorija tarp Taikos ir Baltijos prospektų, bei Agluonos ir Minijos gatvių (+ gretimybės) gan dažnai pavadinama NMC. Tai nesuprantu kokio velnio ten leido statyti individualių gyvenamųjų namų kvartalą. Kad būtų kontrastas su būsimais aukštybiniais pastatais?

Naujoji Bastionų gatvė su tiltu prie Teo bus praktiškai į niekur (iš dalies tai kompensuos Danės gatvės pratęsimas iki Artojo gatvės). Tik neaišku kas ten dėsis, kai susikirs srautai Danės gatvės ir nuo tiltoir įsilies į Liepų gatvę, nes šalia ir naujasis Šiaurės pr. susikirtimas su Liepų gatve.

P.S. nerodo dviejų paskutinių paveiksliukų.

[WILD_WEST]

Kas gali duoti nuoroda i bendraji plana? Kur ji galima pamatyti?