„Memelio miestas“

[ArTuRAs]

Dilema Vyriausybei: iš Klaipėdos centro iškelti uostą ar... miestą

http://www.ve.lt/?data=2006-12-15&ru...&id=1166114824


Ar dešimtmečiais uosto tvoromis nuo vandens buvusi atskirta Klaipėda paseks Vakarų Europos šalių patirtimi ir atvers bent centrinėje miesto dalyje esančias erdves visuomenei, turės spręsti šalies valdžia.

Bendrovės "Memelio miestas" idėja "Laivitės" teritorijoje statyti pramogų, poilsio ir gyvenamosios paskirties kvartalą tiek Klaipėdos apskrities, tiek miesto valdžiai atrodo patraukli, tačiau kai kurių uosto atstovų nuomonė kitokia - esą gal vertėtų pagalvoti ne apie uosto, bet apie miesto pasitraukimą.

"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad įgyvendinant "Memelio miesto" projektą 6,8 hektaro ploto teritorijoje prie Danės ir marių iškiltų kvartalas su gyvenamaisiais namais, kavinėmis, restoranais, viešbučiu, konferencijų bei SPA centru, dengtu prekybos pasažu ir pan. Kvartalas būtų skirtas pėstiesiems - automobilių stovėjimo aikštelės ir netgi gatvės būtų numatytos po žeme.

Pasak "Memelio miesto" direktoriaus Dariaus Anužio, čia esantis pirsas galėtų būti vieta ne tik romantiškiems pasivaikščiojimams - turima minčių pritraukti ir kruizinių laivų.

Anot D. Anužio, visame pasaulyje vyksta brangios miestų centruose esančios žemės, kur buvo įsikūrę uostai, konversija į gyvenamosios bei komercinės paskirties kvartalus. Skandinavijos bei kitose Europos šalyse, net kaimyninėje Latvijoje, gamybinės teritorijos miestams užleidžia šimtus hektarų prie vandens.

Iš privačių lėšų numatomas įgyvendinti "Memelio miesto" projektas, kurio galimybių studiją rengė tarptautinė kompanija ir patirties su panašiais projektais turintis prancūzų architektas, atsieitų apie 580 mln. litų. Kvartalą būtų galima pastatyti iki 2012 metų, tačiau kol kas yra viena pagrindinė kliūtis. "Memelio miestas" yra nupirkęs Naujojo Uosto gatvėje 3 esančius bendrovių "Laivitė" ir "Baltlanta" pastatus, tačiau žemę patikėjimo teise valdo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD).

Pasak D. Anužio, įstatymai nenumato jokios galimybės uosto teritorijoje atsirasti gyvenamosios ar komercinės paskirties objektams. Išeitis būtų tik šalies Vyriausybės sprendimas minėtą žemę perduoti patikėjimo teise valdyti Klaipėdos apskričiai arba Savivaldybei.

"Tai nuspręsti yra ne apskrities, o Vyriausybės prerogatyva, savo argumentus turi pasakyti uostas. Jei tie dalykai bus išspręsti, apskritis pritars jūsų iniciatyvai", - "Memelio miesto" idėją palaimino apskrities viršininkas Vytautas Rinkevičius.

Pasak uostamiesčio mero Rimanto Taraškevičiaus, vizija minėtą teritoriją atverti žmonėms gimė kur kas anksčiau nei savo idėjas pateikė "Memelio miestas". O miesto architektų gildija, anot mero, norėtų matyti dar daugiau atvertos teritorijos.

"Turime įpareigojimą iš Vyriausybės patarėjo kartu su apskritimi organizuoti šito klausimo sprendimą", - žadėdamas pagalbą sakė R. Taraškevičius, pridurdamas, kad ranka balsuojant už "Memelio miesto" projektą per Tarybos posėdį jam nesudrebėtų.

Vis dėlto būta ir kitokių nuomonių. Pasak KVJUD direktoriaus marketingui Artūro Drungilo, visi linkę siūlyti, kad uostą reikia iškelti už miesto, tačiau jo siūlymas - pagalvoti apie miesto praplėtimą į kitas zonas, kur yra vandens. Taip esą būtų padarytas mažesnis poveikis aplinkai nei į tas teritorijas iškėlus uostą.

"Uostas turi tarnauti laivybos ir krovos kompanijoms. Jo paskirtis - būti objektu laivybai, o ne miesto pramogoms. Mūsų tikslas - kad uosto teritorijos iš savo paskirties uždirbtų valstybei kuo daugiau pinigų. Bet mes tik patikėtiniai valdyti, kompromiso ieškos miestas ir Vyriausybė", - sakė A. Drungilas.

Atsakydami į tokius argumentus, "Memelio miesto" atstovai pateikia savo. Anot jų, minėtame žemės sklype Naujojo Uosto gatvėje 3 krovos pajėgumai ir jos apimtys yra mažiausios uoste. Be to, pateikiamos LR Valstybės kontrolės išvados, jog uosto žemės nuoma šiuo metu yra neefektyvi, todėl Uosto direkcija kasmet negauna didelių pajamų.

O ypač verslininkus stebina tai, kad uostininkai tokią situaciją pateisina: "...Direkcijos vadovybė mano, kad lengvatinių koeficientų taikymas yra politinis klausimas, šiose kompanijose dirba daug darbininkų, kompanijų komercinė veikla suvaržyta, o krovos apimtys yra nedidelės, todėl šios lengvatos iš esmės yra pagrįstos", - rašoma Valstybės kontrolės išvadose.

[Eimantas]

Jau norėjau patalpinti tą tekstą, nes viršuje ir temose nerodė, kad kažkas naujo yra, o čia jau matau. Taip pat nerodo Pajūrio infrastruktūros projektų temoje straipsnio, nors įdėjau.

Temos pavadinimą reikia pataisyti į Memelio miestas.
Vygdant projektą galėtų atstatyti ir muitinės pastatą prie Dangės, šalia Pilies tilto, nors čia jau ne jų teritorija...

[taimis]

Tikiuosi priims teisingą sprendimą ir uždegs žalią šviesą šitam projektui. Kartu su Jūros Vartais gerai prisidės prie Klaipėdos senamieščio, jį pagyvins ir tikiuosi pritrauks daugiau turistų. O jeigu dar ir keletas aukštesnių pastatų bus, palaikys K ir D kompanija .

[Eimantas]

Vilniaus senamiestyje nesiūlau aukštesnių pastatų, todėl nenoriu ir čia...

„Memelio miestas“ išstums pramonę

Jelena Listopad

Kompanijos „Memelio miestas“ vakar pristatyta pramoninės zonos bendrovės „Laivitė“ teritorijoje konversijos į kultūros, pramogų ir gyvenamąjį centrą studija sulaukė didelio susidomėjimo - K centro salė buvo pilnutėlė.

Miesto valdžia jau seniai ketino iškelti pramonę iš Klaipėdos centro, o miestiečiams atverti kelią prie marių. Šią mintį ėmėsi įgyvendinti kompanija „Memelio miestas“. Dar vasarį su bendrovėmis „Laivitė“ ir „Baltlanta“ pasirašyta nekilnojamojo turto įsigijimo šioje teritorijoje sutartis.

„Memelio miesto“ generalinis direktorius Darius Anužis sakė, kad 6,87 ha teritorijoje siūloma 48 tūkst. kvadratinių metrų skirti gyvenamiesiems namams, 10 tūkst. - biurams, 11,5 tūkst. - parduotuvėms, restoranams ir kavinėms. Numatoma statyti koncertų ir konferencijų sales, SPA centrą bei kitus poilsio objektus.

Prie neseniai čia pastatytų krantinių švartuosis kruiziniai laivai ir jachtos.

Tarptautinės kompanijos „Colliers International“ parengtas projektas vertinamas 587 milijonais litų, visos investicijos – privačios.

Klaipėda tokį centrą galėtų turėti 2012 metais.

Šių drąsių planų įgyvendinimas priklauso nuo to, ar valstybė perduos savivaldybei arba Klaipėdos apskrities administracijai uostui priklausančią „Laivitės“ teritoriją.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nenori keisti savo žemių pramoninės paskirties.

www.klaipeda.daily.lt

[Tomasl]

Dilema Vyriausybei: iš Klaipėdos centro iškelti uostą ar... miestą

http://www.ve.lt/?data=2006-12-15&ru...&id=1166114824


"Uostas turi tarnauti laivybos ir krovos kompanijoms. Jo paskirtis - būti objektu laivybai, o ne miesto pramogoms. Mūsų tikslas - kad uosto teritorijos iš savo paskirties uždirbtų valstybei kuo daugiau pinigų.

Kas per idijotiški svaičiojimai.

Valstybė aiškins kur Klaipėdiečiui gyventi o kur ne.

Iškaskim melnargėje gylavandenį uostą
praplatinkim upes žiotis kad prie anikės aikštės tanklaiviai svartuotus
O žmones sukišim į laukus prie autostarados Vilnius-Klaipėda
Kad galėtu ubagauti pakėlėse turtingu lietuvos turistu vykstancių į Palangą,
Nes valstybei užteks uždirbtų uosto pinigų.

[Eidvis]

Na, namo nuomone, tai geriausias variantas Klaipedai butu toks: 1.Kuo didesne centrine dali atitverti biurams, gyventojams ir pramogoms. Taip miestas taptu daug patrauklesnis, pritrauktu daug daugiau turistu(pinigu). Tai padarytu Klaipeda daug zinomesne pasaulyje, kas reikstu ir didesniu investiciju atejima i Klaipeda.
2. Melnrageje iskasti giliavandeni uosta, kas leistu priimti talpesnius laivus ir visa pramone butu iskelta uz miesto ribu.
3. Melnrages polsiautojus perkelti i kursiu nerija. Irengti koki pakelta nuo zemes traukinuka, kuris tada netrukdytu pestiesiams, zverims ir galetu netgi be vairuotojo buti, kad jo islaikymas pigiau kainuotu + zmonems atrakcija, jis galetu kursuoti nuo kelto iki juros ir po to pajuriu kelis km, kad tolygiai paskirstytu plustancius polsiautojus, kuriu del melnrages papludimio uzdarymo butu daug daugiau. Dabar daug kas renkasi melnrage vietoj smiltynes vien del to, kad i smiltyne ilgas kelias, nes keltu keltis + pora kilometru eiti pestutute. Kiek zinau, tai turetu atsirasti naujas keleivinis keltas, kuris bus daug greitesnis, o jeigu dar butu traukinukas, tai ishvis kelio laika nuo klaipedos senamiescio iki juros (galbut ir iki delfinariumo) sutrumpintu iki minimumo, kas taptu irgi labai patrauklu.

[Eimantas]

Teritorijos prie marių likimas pradedamas spręsti



Rytoj Vyriausybės Strateginio planavimo komitete turėtų būti pristatyta verslininkų idėja prie marių statyti gyvenamąjį ir pramogų kvartalą - į darbotvarkę įtrauktas klausimas dėl AB "Laivitė" uoste užimamos teritorijos panaudojimo perspektyvų.

Susisiekimo ministerijos bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovai, nors ir skeptiškai vertinantys gyvenamąją statybą prie uosto, pripažįsta nelinkę bendrovės "Memelio miestas" vizijoms iškart tarti griežto veto.

Tiesa, praėjusią savaitę "Vakarų ekspreso" paklaustas, kaip vertina "Memelio miesto" planus, Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus teigė pozicijos išreikšti negalįs, nes esą jokios oficialios informacijos bent jau tuomet nebuvo gauta.

Uostamiesčio ir Klaipėdos apskrities vadovai "Memelio miesto" idėjas vertina ne tik kaip pačių verslininkų, bet ir kaip viso miesto interesą, ir yra pasiruošę projektą užtarti.

Krovai ir remontui netinka

UAB "Memelio miestas" direktoriaus Dariaus Anužio teigimu, bendrovė gerbia šalies įstatymus, todėl laikydamasi subordinacijos tiesiogiai kreipėsi ne į Vyriausybę, o į artimiausią valdžią - miesto meriją.

Sutikęs pakomentuoti galimybę "Laivitės" teritoriją perleisti miestui apskritai, A. Vaitkus sakė, kad vienoks ar kitoks perplanavimas uosto situacijos iš esmės nekeičia. "Nesakome iš principo veto. Reikia diskutuoti", - patikino jis.

"Laivitės" teritorija miesto centre iš tiesų nesanti tinkama vieta laivų remontui - dėl laivų apdorojimo cheminėmis medžiagomis. Čia negalėtų dundėti ir geležinkelio sąstatai ar važiuoti daug krovininio transporto, todėl vieta - ne pati tinkamiausia ir krovai. Vis dėlto uostas tinkamos veiklos surastų - būtų galima priimti kruizinius laivus, galėtų atsirasti jachtų uostelis ar pan.

A. Vaitkus taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad tiek Klaipėdoje, tiek aplink ją plotų statyti gyvenamiesiems namams yra ir be uosto. Ne kaip Susisiekimo ministerijos atstovui, bet kaip klaipėdiečiui, čia gyvenusiam 44 metus, jam kelia nuostabą tai, kad gyvenamajai statybai nėra protingai išnaudojama Smiltynė. Tuo metu prie pat uosto kyla biurai ir netgi butai.

"Uostas yra pramoninė teritorija. Neturime galimybės čia krauti vien tik ramunėlių arbatos. Krovinį atsikovoti sunku", - pabrėžė A. Vaitkus, pridurdamas, jog be uosto Klaipėda būtų tik eilinis miestelis.

Jo teigimu, pasaulyje esama ne tik tokių atvejų, kai uostai užleidžia miestus gyventojams, bet ir atvirkštinių. Pavyzdžiui, Helsinkyje konteinerių krovai buvusi "nunešta" dalis gyvenvietės.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas patikslina, jog net ir ten, kur uostai miestų centruose užleidžia šimtus hektarų, nėra kalbama apie uosto sumažinimą - tik apie plėtrą. Tam supilamos salos ar užpilamos įlankos - tai numatyta Rygoje, Hamburge, Amsterdame.

Nei už, nei prieš

Anot S. Dobilinsko, jei ne uostas, klaipėdiečiai gal neturėtų kur užsidirbti naujiems butams. Svajones apie gyvenimą iš turizmo uosto vadovas nukerta primindamas, jog mūsų šalyje sezonas - tik trys mėnesiai.

Net 44 proc. bendrojo vidaus produkto, sukuriamo Klaipėdoje, yra susieta su uostu, čia dirba tūkstančiai žmonių. Su tokiais solidžiais skaičiais, pabrėžia ir A. Vaitkus, nesiskaityti negalima.

Be to, namų statyba yra greiti pinigai, atsiperkamumas - net keletas kartų, bet uostas - ilgalaikė investicija.

Beje, S. Dobilinskas akcentavo, kad "Laivitės" teritorijos vizijų klausimu yra tiesiog daug politikuojama.

"Šiandien šiai teritorijai galioja detalusis planas, patvirtintas 2003 metų pavasarį. Pagal jį numatytas laivų remontas, krantinių statyba ir daug kitų dalykų. Sakyti, kad direkcija yra už ar prieš verslininkų planus - pigus politikavimas. Direkcijos nuostata - pirmiausia reikia keisti detalųjį planą, kuris buvo mūsų aprobuotas, bet jį priėmė Klaipėdos miesto taryba.

Neieškokim draugų ar priešų - reikia dirbti pragmatinį darbą, kuris apibrėžtas mūsų šalies teisės aktais, ir bus nustatyta, galima čia statyti gyvenamuosius namus ar ne", - aiškino S. Dobilinskas.

Uosto ir Susisiekimo ministerijos atstovai bei Klaipėdos apskrities viršininkas Vytautas Rinkevičius šiame kontekste vienaip ar kitaip pamini ir giliavandenį uostą.

"Kodėl nesprendžiamas giliavandenio uosto klausimas, jei kalbame apie dalies uosto teritorijos atidavimą?" - retoriškai klausė A. Vaitkus.

Idėjos - iš Sąjūdžio

Uostamiesčio mero Rimanto Taraškevičiaus teigimu, "Memelio miesto" projektas yra įdomus ne tik patiems verslininkams, bet ir visam miestui. Priešingame Danės krante, kur buvusi gamybinė "Klaipėdos laivų remonto" teritorija virsta pramogine, esąs puikus pavyzdys. Prielaidos ir "Laivitės" teritorijoje atsirasti pramogoms ar net gyvenamajai statybai esančios geros, o ne toks siauras kelias prie vandens miestiečiams būtų tikrai priimtinas.

Gyventojai, kaip ir miesto politikai, R. Taraškevičiaus manymu, verslininkų idėją palaikys. Uostas, netekęs šios teritorijos, taip pat esą neturėtų nukentėti, nes krova ten nevykdoma, o naujieji šeimininkai nemato ir laivų remonto perspektyvos.

"Su ankstesniu susisiekimo ministru Petru Čėsna neformaliai yra kalbėta apie šią idėją, ir buvo palaikymas. Teko kalbėti ir su dabartiniais ministerijos vadovais - jie nėra užsispyrę. Manau, tikrai rasime bendrą sprendimą", - optimistiškai nusiteikęs kalbėjo R. Taraškevičius, beje, būsiantis rytoj Strateginio planavimo komitete svarstomo klausimo pranešėju.

R. Taraškevičius paneigė bet kokias kalbas apie uosto ir miesto priešpriešą - tai yra vienovė, o ne dvi atskiros pusės. Uosto indėlis į ekonomiką, miesto infrastruktūros gerinimą esąs didžiulis.

Klaipėdos apskrities viršininkas V. Rinkevičius pastebi, kad "Memelio miesto" projektas į naudą būtų ir miestiečiams, ir turistams, ir pačiam uostamiesčio įvaizdžiui.

"Apskritis yra davusi pritarimą šiems ketinimams, tik klausimas yra formalus - teritorija priklauso uostui. Be šios teritorijos priklausomybės uostui kitų priežasčių įgyvendinti projektui nėra", - sakė viršininkas.

Giedrė NORVILAITĖ
www.ve.lt

[Eimantas]

Uoste namų dar nebus

VIDMANTAS MATUTIS

Vyriausybės strateginio planavimo komiteto kol kas nepavyko įtikinti, kad Klaipėdos uoste būtų statomi gyvenamieji namai.

Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius yra pasakęs, kad kol jis bus ministras, neleis uoste statyti gyvenamųjų namų.

Vakar vykusiame Vyriausybės strateginio planavimo komiteto posėdyje Susisiekimo ministerijos iniciatyva atidėtas bendrovės „Memelio miestas“ planas „Laivitės“ teritoriją paversti statybų aikštele.

Premjeras Gediminas Kirkilas teigė, kad dar kartą tai turėtų būti svarstoma maždaug po dviejų mėnesių, kai bus suderinti žemės reikalai.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos valdoma teritorija yra išnuomota bendrovei „Memelio miestas“. Norint uoste statyti namus, reikia parengti detalųjį planą ir pakeisti teritorijos statusą.

Nurodyta, kad pažeistos ir svarstymo dėl teritorijos pokyčio procedūros. Pirmiausiai klausimas turėjo būti svarstomas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryboje.

6,87 hektaro „Laivitės“ plote iki 2012 metų planuota pastatyti gyvenamųjų namų, biurų, parduotuvių, restoranų, kavinių, koncertų ir konferencijų salių. Projektas, kuris būtų įgyvendinamas tik privačiomis lėšomis, vertinamas 587 milijonais litų.

Susisiekimo ministerija pateikė argumentų, kodėl uoste neturėtų būti statomi namai.

Sutinkama, kad miesto centre laivų remonto verslo neturėtų būti. Tačiau reikėtų atsižvelgti, kad į „Laivitės“ naudojamas krantines pastaruoju metu Uosto direkcija investavo 7 mln. litų.

Krantinės turėtų būti ir toliau naudojamos laivams švartuoti. Prie jų galėtų stovėti poilsio ir turizmo laivai, burlaiviai.

Motyvuota ir tuo, kad uostamiesčio valdžia nesutinka miesto Bendrajame plane pažymėti teritorijos, per kurią būtų tiesiamas kelias į giliavandenį uostą ties Melnrage.

Klaipėdoje sklando nuomonės, kad uostas miestui užleistų centrinę dalį, jei uostamiestis „aukotų“ pajūrį ties Melnrage.

Paprasčiau tariant, „Laivitės“ teritorija galėtų virsti prestižine miestiečiams laisvai prieinama teritorija, o ties Melnrage turėtų būti statomas giliavandenis uostas. Panašūs mainai iš miesto centrų iškeldinant uostų verslą vyksta daugelyje Vakarų Europos uostamiesčių.

„Iš esmės idėja visiems atrodė patraukli, tačiau yra teisiniai, turto priklausomybės dalykai, kuriuos reikia patikslinti. Yra laiko dar padirbėti su Susisiekimo ministerija, aptarti ginčytinus klausimus. Manau, kad galutinis sprendimas bus teigiamas“, - sakė posėdyje dalyvavęs meras Rimantas Taraškevičius.

www.klaipeda.daily.lt

[Eimantas]

"Memelio miesto" šalies valdžia nesugriovė

"Posėdis baigėsi, tačiau klausimo svarstymas nesibaigė", - vakar po Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto posėdžio, kuriame buvo aptarta AB "Laivitė" nuomotos uosto teritorijos panaudojimo perspektyva, reziumavo uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius.

Anot jo, bendrovės "Memelio miestas" idėja minėtą teritoriją atverti žmonėms ir pastatyti ten gyvenamąjį, pramogų bei prekybos kvartalą komitetui pasirodė patraukli. Klausimas nebuvo atmestas, tačiau dėl poreikio dar padirbėti sprendžiant įvairius teisinius bei techninius klausimus, jis bus svarstomas po dviejų mėnesių.

"Memelio miesto" direktoriaus Dariaus Anužio teigimu, bendrovė yra patenkinta posėdžio rezultatais.

"Išgirdom, kad komitetas, kurio nariai yra beveik visų ministerijų vadovai, neatmetė šios idėjos ir pasakė, kad iš principo jie yra už racionalų teritorijos plėtros sprendimą. Ir Susisiekimo ministerijos atstovai pripažino, kad krovai bei laivų remontui vieta miesto centre yra netinkama. Teritorija turi būti plėtojama kitaip, ir mūsų siūlymas yra priimtinas", - sakė D. Anužis.

Anot jo, Susisiekimo ministerijos pageidavimu, ministras pirmininkas, vadovaujantis komitetui, atidėjo svarstymą dviem mėnesiams. Klausimas dar turėtų būti aptartas Uosto ir Uosto plėtojimo tarybų posėdžiuose.

Giedrė NORVILAITĖ
www.ve.lt

[taimis]

Žiūrėsim kaip šitas reikalas išsispręs... Manau priims abi puses tenkinantį kompromisą .

Jeigu šitas projektas bus įgyvendintas, kartu su 'Jūros Vartais', paragins uostą keltis toliau nuo Kalipėdos senamiesčio ir tą vietą užlesiti gyventojams ir miesto svečiams, kas mano manymu būtų puiku.

[Tomasl]

Už gatvės turėtu vykti dideli pakitimai jai Lietuvos Respublikos Vyriausybė nesusivels.

[ValdasJ]

Uoste namų dar nebus
...
Sutinkama, kad miesto centre laivų remonto verslo neturėtų būti. Tačiau reikėtų atsižvelgti, kad į „Laivitės“ naudojamas krantines pastaruoju metu Uosto direkcija investavo 7 mln. litų.

Krantinės turėtų būti ir toliau naudojamos laivams švartuoti. Prie jų galėtų stovėti poilsio ir turizmo laivai, burlaiviai.
...
www.klaipeda.daily.lt

Nelabai supratau argumentavimo. Jei krantinės turėtų būti naudojamos pramoginiams laivams švartuoti tai kodėl negalima Laivitės teritorijoj statyti namų, pramogų centro ir pan.? Po pilies uostelį jau dabar galima laisvai vaikščioti ir berods praeiviai laiveliams niekuom nemaišo. Kaip suprantu kliūtis tik viena- miestas neduoda teritorijos giliavandeniam uostui tai reikia spustelt kliudant šitam projektui.

[ArTuRAs]

Nemazas zingsnis pirmyn

Laivų remontui miesto centre - ne vieta
http://www.ve.lt/?data=2007-02-02&ru...&id=1170348910


Vakar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdyje pritarta UAB "Memelio miestas" iniciatyvai pakeisti žemės sklypo, kurį anksčiau nuomojo laivų remonto bendrovė "Laivitė", paskirtį iš gamybinės-industrinės į bendravisuomeninę.

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko, nuomonių dėl šios teritorijos atidavimo miestui buvo įvairių, tačiau visi tarybos nariai pritarė tam, kad laivų remonto įmonei ne vieta miesto centre.

Tik buvo atkreiptas "Memelio miesto" atstovų dėmesys, kad žiemos uostas, esantis AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos nuomojamoje teritorijoje, turi išlikti krovos zonoje. T.y. paisant laivybos saugumo, prie šios kompanijos kaimynystėje esančių krantinių neturėtų būti laikomi pramoginiai laiveliai. Toks pageidavimas buvo įtrauktas į poėdžio protokolą.

Minėto žemės sklypo paskirties pakeitimo klausimas dar turės būti svarstomas Klaipėdos uosto plėtojimo tarybos posėdyje, kuris planuojamas kovo 1 dieną.

Galutinį sprendimą dėl dalies uosto teritorijos statuso pakeitimo turės priimti Vyriausybė.

Beje, jei dabartinės "Laivitės" teritorijos paskirtis bus pakeista, iš esmės uostas nebus mažinamas, mat vietoje šios teritorijos uostas savo plėtrai norėtų gauti ploto kitose vietose. Kur, - uosto vadovas kol kas neatskleidė.

Žinia, UAB "Memelio miestas" teritoriją prie marių ketina pritaikyti visuomeninėms reikmėms.

Vakar Uosto taryba, be kita ko, išklausė AB "Klaipėdos vanduo" generalinio direktoriaus Leono Makūno pranešimą apie 3-iąją Klaipėdos miesto vandenvietę.

Žinia, pastaruoju metu pradėta svarstyti jos iškėlimo galimybė, mat pietinėje uosto dalyje norima statyti logistikos centrą. Jeigu vandenvietę vis dėlto būtų nuspręsta palikti ten, kur ji yra, tik panaikinti atvirus vandens baseinus, idant sumažėtų sanitarinių zonų atstumai, reikėtų apie 60 mln. litų.

Dar vienas svarbus taryboje nagrinėtas klausimas - nauja žemės nuomos mokesčių tvarka, dėl kurios nesusitarta ir šįkart.

[C5]

Geros naujienos!
Kas įdomiausia, uostas sutiko keisti paskirtį negaudamas garantijų dėl giliavandenio uosto, nors gal tik straipsnyje to neparašė...

[Fanas]

Klaipėdos uoste leista statyti namus

Uostininkai pritarė, kad „Laivitės“ teritorijoje atsirastų gyvenamieji namai. Nuspręsta, jog laivų remontas ties miesto centru blogiau nei naujų namų atsiradimas uoste.

„Laivitės“ teritoriją nuomojanti bendrovė „Memelio miestas“ 6,87 hektaro plote iki 2012 metų planuoja pastatyti gyvenamųjų namų, biurų, parduotuvių, restoranų, kavinių, koncertų ir konferencijų salių.
Reklama




Privatūs asmenys investuotų 587 milijonus litų.

Bendrovės „Memelio miestas“ generalinis direktorius Darius Anužis minėjo, kad uostininkų sprendimas yra didelis žingsnis į priekį.

Sunku buvo apsispręsti atsisakyti uosto teritorijos, nors iš jos per metus gauta mažiau nei 1 proc. bendrų uosto rinkliavų.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas teigė, kad pritarimas vystyti „Memelio miesto“ projektą priimtas su tam tikromis sąlygomis.

Pageidaujama, jog žiemos uosto dalyje nebūtų švartuojami pramoginiai laivai, nes jie trukdytų laivybai.

Uostininkai norėtų, kad už perduodamą teritoriją būtų kompensuota kitoje vietoje. S.Dobilinskas nežino, kur tokia nauja teritorija galėtų būti.

Anksčiau būta teiginių, kad mainais už „Laivitės“ teritoriją, galėtų būti aiškiai nurodyta galimybė jūroje ties Melnrage statyti naują uostą.

„Memelio miesto“ planą gruodžio pabaigoje svarstė Vyriausybės strateginio planavimo komitetas. Tuomet planui nepritarta. Nebuvo suderinti žemės nuosavybės reikalai.

Kovo 1 dieną vyks Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdis.

Po jo būtų kreipiamasi į Vyriausybę, kad „Laivitės“ teritorijai panaikintų uosto žemės statusą ir ją perduotų Klaipėdos apskrities viršininko administracijai.

Tada „Memelio miestas“ galėtų rengti teritorijos detalųjį planą. Pagal dabartinį planą numatyta vystyti laivų remonto ir uosto veiklą, o ne statyti gyvenamuosius namus.

[Tomasl]

[C5]

Tikiuosi Jūros vartai ir Memelio miestas bus kažkaip vizualiai sujungti į vieną erdvę. Gal koks tiltelis pastatytas prie pat marių, nes kitu atveju tai tebus du atskiri priėjimai prie vandens.
Bet kuriuo atveju

[C5]

O, beje, kokios uosto įmonės dabar įsikūrusios i dešinę nuo Memelio miesto? Jei ten irgi būtų atsisakyta pramonės, tai būtų didžiulis reakreacinis postūmis visam Vitės rajonui ir galima sakyt visas Klaipėdos centras atgautų priėjimą prie vandens. Uostas tuo metu galėtų trauktis į Klaipėdos pietus, kuriuose miegamieji rajonai ir kur nėra reikalo turėti priėjimo prie vandens. Dubline beje, taip pat yra vietų, kuriose prie vandens neprieisi, tačiau tai kur kas mažesnė pakrančių dalis. Visa kita – atvira visuomenei su smėlėtais pliažais, jachtų miesteliais, kuriuose tikrai verda gyvenimas. Nuoširdžiai palinkėsiu to paties ir Klaipėdai!

[ValdasJ]

Menesio naujiena! O del tiltelio tai tu mano mintis perskaitei- butinai turi but.

[Eimantas]

O, beje, kokios uosto įmonės dabar įsikūrusios i dešinę nuo Memelio miesto?

Beveik iki pat uosto vartų įsikūrusi KLASCO.