Dilema Vyriausybei: iš Klaipėdos centro iškelti uostą ar... miestą
http://www.ve.lt/?data=2006-12-15&ru...&id=1166114824
Ar dešimtmečiais uosto tvoromis nuo vandens buvusi atskirta Klaipėda paseks Vakarų Europos šalių patirtimi ir atvers bent centrinėje miesto dalyje esančias erdves visuomenei, turės spręsti šalies valdžia.
Bendrovės "Memelio miestas" idėja "Laivitės" teritorijoje statyti pramogų, poilsio ir gyvenamosios paskirties kvartalą tiek Klaipėdos apskrities, tiek miesto valdžiai atrodo patraukli, tačiau kai kurių uosto atstovų nuomonė kitokia - esą gal vertėtų pagalvoti ne apie uosto, bet apie miesto pasitraukimą.
"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad įgyvendinant "Memelio miesto" projektą 6,8 hektaro ploto teritorijoje prie Danės ir marių iškiltų kvartalas su gyvenamaisiais namais, kavinėmis, restoranais, viešbučiu, konferencijų bei SPA centru, dengtu prekybos pasažu ir pan. Kvartalas būtų skirtas pėstiesiems - automobilių stovėjimo aikštelės ir netgi gatvės būtų numatytos po žeme.
Pasak "Memelio miesto" direktoriaus Dariaus Anužio, čia esantis pirsas galėtų būti vieta ne tik romantiškiems pasivaikščiojimams - turima minčių pritraukti ir kruizinių laivų.
Anot D. Anužio, visame pasaulyje vyksta brangios miestų centruose esančios žemės, kur buvo įsikūrę uostai, konversija į gyvenamosios bei komercinės paskirties kvartalus. Skandinavijos bei kitose Europos šalyse, net kaimyninėje Latvijoje, gamybinės teritorijos miestams užleidžia šimtus hektarų prie vandens.
Iš privačių lėšų numatomas įgyvendinti "Memelio miesto" projektas, kurio galimybių studiją rengė tarptautinė kompanija ir patirties su panašiais projektais turintis prancūzų architektas, atsieitų apie 580 mln. litų. Kvartalą būtų galima pastatyti iki 2012 metų, tačiau kol kas yra viena pagrindinė kliūtis. "Memelio miestas" yra nupirkęs Naujojo Uosto gatvėje 3 esančius bendrovių "Laivitė" ir "Baltlanta" pastatus, tačiau žemę patikėjimo teise valdo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD).
Pasak D. Anužio, įstatymai nenumato jokios galimybės uosto teritorijoje atsirasti gyvenamosios ar komercinės paskirties objektams. Išeitis būtų tik šalies Vyriausybės sprendimas minėtą žemę perduoti patikėjimo teise valdyti Klaipėdos apskričiai arba Savivaldybei.
"Tai nuspręsti yra ne apskrities, o Vyriausybės prerogatyva, savo argumentus turi pasakyti uostas. Jei tie dalykai bus išspręsti, apskritis pritars jūsų iniciatyvai", - "Memelio miesto" idėją palaimino apskrities viršininkas Vytautas Rinkevičius.
Pasak uostamiesčio mero Rimanto Taraškevičiaus, vizija minėtą teritoriją atverti žmonėms gimė kur kas anksčiau nei savo idėjas pateikė "Memelio miestas". O miesto architektų gildija, anot mero, norėtų matyti dar daugiau atvertos teritorijos.
"Turime įpareigojimą iš Vyriausybės patarėjo kartu su apskritimi organizuoti šito klausimo sprendimą", - žadėdamas pagalbą sakė R. Taraškevičius, pridurdamas, kad ranka balsuojant už "Memelio miesto" projektą per Tarybos posėdį jam nesudrebėtų.
Vis dėlto būta ir kitokių nuomonių. Pasak KVJUD direktoriaus marketingui Artūro Drungilo, visi linkę siūlyti, kad uostą reikia iškelti už miesto, tačiau jo siūlymas - pagalvoti apie miesto praplėtimą į kitas zonas, kur yra vandens. Taip esą būtų padarytas mažesnis poveikis aplinkai nei į tas teritorijas iškėlus uostą.
"Uostas turi tarnauti laivybos ir krovos kompanijoms. Jo paskirtis - būti objektu laivybai, o ne miesto pramogoms. Mūsų tikslas - kad uosto teritorijos iš savo paskirties uždirbtų valstybei kuo daugiau pinigų. Bet mes tik patikėtiniai valdyti, kompromiso ieškos miestas ir Vyriausybė", - sakė A. Drungilas.
Atsakydami į tokius argumentus, "Memelio miesto" atstovai pateikia savo. Anot jų, minėtame žemės sklype Naujojo Uosto gatvėje 3 krovos pajėgumai ir jos apimtys yra mažiausios uoste. Be to, pateikiamos LR Valstybės kontrolės išvados, jog uosto žemės nuoma šiuo metu yra neefektyvi, todėl Uosto direkcija kasmet negauna didelių pajamų.
O ypač verslininkus stebina tai, kad uostininkai tokią situaciją pateisina: "...Direkcijos vadovybė mano, kad lengvatinių koeficientų taikymas yra politinis klausimas, šiose kompanijose dirba daug darbininkų, kompanijų komercinė veikla suvaržyta, o krovos apimtys yra nedidelės, todėl šios lengvatos iš esmės yra pagrįstos", - rašoma Valstybės kontrolės išvadose.
http://www.ve.lt/?data=2006-12-15&ru...&id=1166114824
Ar dešimtmečiais uosto tvoromis nuo vandens buvusi atskirta Klaipėda paseks Vakarų Europos šalių patirtimi ir atvers bent centrinėje miesto dalyje esančias erdves visuomenei, turės spręsti šalies valdžia.
Bendrovės "Memelio miestas" idėja "Laivitės" teritorijoje statyti pramogų, poilsio ir gyvenamosios paskirties kvartalą tiek Klaipėdos apskrities, tiek miesto valdžiai atrodo patraukli, tačiau kai kurių uosto atstovų nuomonė kitokia - esą gal vertėtų pagalvoti ne apie uosto, bet apie miesto pasitraukimą.
"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad įgyvendinant "Memelio miesto" projektą 6,8 hektaro ploto teritorijoje prie Danės ir marių iškiltų kvartalas su gyvenamaisiais namais, kavinėmis, restoranais, viešbučiu, konferencijų bei SPA centru, dengtu prekybos pasažu ir pan. Kvartalas būtų skirtas pėstiesiems - automobilių stovėjimo aikštelės ir netgi gatvės būtų numatytos po žeme.
Pasak "Memelio miesto" direktoriaus Dariaus Anužio, čia esantis pirsas galėtų būti vieta ne tik romantiškiems pasivaikščiojimams - turima minčių pritraukti ir kruizinių laivų.
Anot D. Anužio, visame pasaulyje vyksta brangios miestų centruose esančios žemės, kur buvo įsikūrę uostai, konversija į gyvenamosios bei komercinės paskirties kvartalus. Skandinavijos bei kitose Europos šalyse, net kaimyninėje Latvijoje, gamybinės teritorijos miestams užleidžia šimtus hektarų prie vandens.
Iš privačių lėšų numatomas įgyvendinti "Memelio miesto" projektas, kurio galimybių studiją rengė tarptautinė kompanija ir patirties su panašiais projektais turintis prancūzų architektas, atsieitų apie 580 mln. litų. Kvartalą būtų galima pastatyti iki 2012 metų, tačiau kol kas yra viena pagrindinė kliūtis. "Memelio miestas" yra nupirkęs Naujojo Uosto gatvėje 3 esančius bendrovių "Laivitė" ir "Baltlanta" pastatus, tačiau žemę patikėjimo teise valdo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD).
Pasak D. Anužio, įstatymai nenumato jokios galimybės uosto teritorijoje atsirasti gyvenamosios ar komercinės paskirties objektams. Išeitis būtų tik šalies Vyriausybės sprendimas minėtą žemę perduoti patikėjimo teise valdyti Klaipėdos apskričiai arba Savivaldybei.
"Tai nuspręsti yra ne apskrities, o Vyriausybės prerogatyva, savo argumentus turi pasakyti uostas. Jei tie dalykai bus išspręsti, apskritis pritars jūsų iniciatyvai", - "Memelio miesto" idėją palaimino apskrities viršininkas Vytautas Rinkevičius.
Pasak uostamiesčio mero Rimanto Taraškevičiaus, vizija minėtą teritoriją atverti žmonėms gimė kur kas anksčiau nei savo idėjas pateikė "Memelio miestas". O miesto architektų gildija, anot mero, norėtų matyti dar daugiau atvertos teritorijos.
"Turime įpareigojimą iš Vyriausybės patarėjo kartu su apskritimi organizuoti šito klausimo sprendimą", - žadėdamas pagalbą sakė R. Taraškevičius, pridurdamas, kad ranka balsuojant už "Memelio miesto" projektą per Tarybos posėdį jam nesudrebėtų.
Vis dėlto būta ir kitokių nuomonių. Pasak KVJUD direktoriaus marketingui Artūro Drungilo, visi linkę siūlyti, kad uostą reikia iškelti už miesto, tačiau jo siūlymas - pagalvoti apie miesto praplėtimą į kitas zonas, kur yra vandens. Taip esą būtų padarytas mažesnis poveikis aplinkai nei į tas teritorijas iškėlus uostą.
"Uostas turi tarnauti laivybos ir krovos kompanijoms. Jo paskirtis - būti objektu laivybai, o ne miesto pramogoms. Mūsų tikslas - kad uosto teritorijos iš savo paskirties uždirbtų valstybei kuo daugiau pinigų. Bet mes tik patikėtiniai valdyti, kompromiso ieškos miestas ir Vyriausybė", - sakė A. Drungilas.
Atsakydami į tokius argumentus, "Memelio miesto" atstovai pateikia savo. Anot jų, minėtame žemės sklype Naujojo Uosto gatvėje 3 krovos pajėgumai ir jos apimtys yra mažiausios uoste. Be to, pateikiamos LR Valstybės kontrolės išvados, jog uosto žemės nuoma šiuo metu yra neefektyvi, todėl Uosto direkcija kasmet negauna didelių pajamų.
O ypač verslininkus stebina tai, kad uostininkai tokią situaciją pateisina: "...Direkcijos vadovybė mano, kad lengvatinių koeficientų taikymas yra politinis klausimas, šiose kompanijose dirba daug darbininkų, kompanijų komercinė veikla suvaržyta, o krovos apimtys yra nedidelės, todėl šios lengvatos iš esmės yra pagrįstos", - rašoma Valstybės kontrolės išvadose.
Comment