Klaipėda (archyvas)

[win2k3]

Uostamiestyje - dar vienas dangoraižių kompleksas


Šalia prekybos centro "Elektromarkt" iškils trys nauji modernūs daugiaaukščiai pastatai

Taikos prospekte tarp Lengvosios atletikos maniežo ir "Šilo" prekybos centro iškils komercinių ir gyvenamųjų patalpų kompleksas.

Pradėto vykdyti projekto dalis yra jau veikiantis prekybos centras "Elektromarkt". Šalia jo prisišlies du modernūs daugiaaukščiai gyvenamieji daugiabučiai, administracijos pastatas ir dviaukštis komercinės paskirties statinys.

Pasak detalųjį komplekso planą parengusios bendrovės "Architektūros paletė" projektų vadovo Leonido Merkino, naujų komercinės paskirties pastatų plotas bus dukart didesnis nei dabartinio prekybos centro.

Kiek leis geologinės sąlygos, po pastatais turėtų būti įrengti požeminiai ar pusiau požeminiai garažai. Priešais prekybos centrą bus įrengta aikštė, kurią ketinama papuošti augmenija, fontanais.

"Komercinėse patalpose įrengsime kelis restoranus, kavines", - sakė L. Merkinas.

Aukščiausias šio komplekso pastatas bus net trisdešimties aukštų. Iš administracinio ir gyvenamųjų namų atsivers vaizdas į Kuršių marias, miesto panorama.

Žadama, kad vertikalieji komplekso architektūros akcentai gražiai įsikomponuos tarp dabar ten esančių žemaaukščių pastatų ir netoliese pradėto statyti daugiaaukščių namų Gandrališkių kvartalo. Beje, šiuos kvartalus tikimasi sujungti pėsčiųjų bei dviračių taku.

Komplekso, kurio bendras plotas sieks apie 50 tūkst. kvadratinių metrų, statyba prasidės maždaug po metų, ir pareikalaus apie 100 mln. litų investicijų.

[ArTuRAs]

Taikos prospekte kils didingi dangoraižiai

@Mantaz:Kas tas Arutas nzn

klaipeda.daily.lt:

Kitais metais šalia Lengvosios atletikos maniežo turėtų prasidėti daugiaaukščio administracinio ir gyvenamųjų namų komplekso statyba. Maždaug 50 tūkst. kvadratinių metrų bendrojo ploto kompleksas vertinamas 100-120 milijonų litų. Pastatų kompleksą suprojektavo sostinės architektai.

Architektas Leonidas Merkinas, savivaldybės tarybos Teritorijų planavimo komitete pristatęs pastatų kompleksą, planuojamą tarp Lengvosios atletikos maniežo ir prekybos centro „Elektro Markt“, atsiduso lengviau, kai komiteto narys miesto meras Rimantas Taraškevičius paklausė: „Tai kada gi pradėsite statybą? Tokiam objektui statybos leidimą galime pasirašyti tuoj pat“.

Teritorijų planavimo komiteto nariams, Urbanistinės plėtros departamento direktoriui Kastyčiui Macijauskui, uostamiesčio vyriausiajam architektui Almantui Mureikai nekilo klausimų dėl suplanuoto dangoraižių komplekso. Architektas L.Merkinas aiškino, kad projektuotojai atsižvelgė į anksčiau savivaldybės specialistų pareikštus pageidavimus, o viešojo svarstymo metu nebuvo pareikšta jokių priekaištų ar rimtesnių pastabų.

Taikos pr. 58 – toks bus naujojo pastatų komplekso adresas. Apatinėje dalyje planuojamas nemažas dviejų aukštų prekybos centras su parduotuvėmis ir restoranais. Komplekso centrinėje ašyje – 30 aukštų administracinis pastatas, šalia – du žemesni gyvenamosios paskirties pastatai. K.Macijauskas išreiškė pageidavimą, kad ant plokščio prekybos centro stogo būtų suprojektuota žalioji zona: dabartinės statybos galimybės tai leidžia, o gyventojams bus kur „paganyti akis“, žvilgsnio nebadys pilka plokštuma. A.Mureika nurodė, kad tarp pastatų komplekso ir privačių gyvenamųjų namų, kylančių Agluonos gatvės rajone, statytojų lėšomis būtina nutiesti pėsčiųjų ir dviračių taką.

Kompleksas užims maždaug 2,5 ha, statytojai įsipareigoja tinkamai sutvarkyti visą aplinką, įrengti požeminius garažus prekybos centro klientams ir gyventojams. Taikos prospekte laipsniškai formuosis dangoraižių kvartalas – šiuolaikiškas miesto centras.

Man kazkaip atrodo kas klaipedos straipsnis tikslesnis, nes ve raso kad plotas bus 2x didesnis uz dabartini centra. O centro plotas apie 5000m2 man atrodo. Taip kad nelabai tilptu i 10000m2 dangoraizis prekybos centras ir t.t.

Bet niekur daugiau neradau nieko apie ta projekta. Idomu butu suzinot kas statys ir pamatyt renderiu pora

[win2k3]

Paskaitykit prikolnas straipsnis siaip

Tamsoje skendintis miestas priminė gūdų mišką



http://www.ve.lt/?data=2004-11-11&ru...&id=1100106375

[ArTuRAs]

Gruodžio pradžioje duris atvers du prekybos centrai

Naujų prekybos centrų "Maxima" bei "BIG" savininkai pasistengė, kad netrukus prasidėsiantis kalėdinis pirkimų bumas paliestų ir šiuos naujus objektus.

Itin sparčiai pastatyti dideli prekybos centrai, įsikūrę strategiškai patraukliose vietose - Taikos pr. ir Smiltelės g. bei Statybininkų pr. ir Šilutės pl. sankryžose - duris atvers gruodžio pradžioje.

Panevėžyje įsikūrusios nekilnojamojo turto plėtotės bei finansinių investicijų bendrovės "Baltijos investicijų grupė" direktoriaus Alvydo Misiūno teigimu, į 4 hektarų ploto sklype pastatytą prekybos centrą "BIG" investuota apie 45 mln. litų. Miesto infrastruktūros plėtojimui iš šios sumos atiteko apie 2 mln. litų.

"Apie 21 tūkst. kvadratinių metrų ploto prekybos centre įsikurs 75 nuomininkai. Be didžiausios uostamiestyje "Iki" maisto produktų parduotuvės čia dar bus keletas restoranų, boulingas, fitneso bei sveikatos centrai", - pasakojo A. Misiūnas, pažymėjęs, kad prie centro įrengtoje automobilių stovėjimo aikštelė yra apie 700 vietų.

Pasak "VP Market" atstovės ryšiams su visuomene Viktorijos Jakubauskaitės, prekybos centrą "Maxima" planuojama atidaryti gruodžio 10 dieną.

"Visas prekybos plotas užims apie 2 tūkst. kvadratinių metrų. Naujajame centre dirbs apie 90 darbuotojų. Bendrovės investicijos į šį objektą siekia daugiau nei 12 mln. litų. Dalis jų teko ir miesto infrastruktūrai - sutvarkyti aplinkiniai šaligatviai, įrengtas apšvietimas, atnaujinta šalia esanti krepšinio aikštelė", - pasakojo "VP Market" atstovė.

Anot jos, "Maximoje" įsikurs ir įvairias - cheminio valymo, mobiliojo ryšio, vaizdo kasečių nuomos paslaugas teikiančios bendrovės, vaistinė, gėlių salonas ir kt.

[ArTuRAs]

Mieste centre - unikalūs daugiaaukščiai

Paryžiaus Komunos gatvėje jau šiais metais iškils du modernūs ir šiuolaikiški dešimties aukštų daugiabučiai gyvenamieji namai su stiklinėmis lodžijomis ir analogų neturinčia kolektorine šildymo sistema.

Pasak UAB "Gemesita" direktoriaus Gedimino Sinevičiaus, tai bus pirmieji daugiabučiai Klaipėdoje, kurių butus pirkėjai ras jau su pilna apdaila.

"Naujieji šeimininkai įsikels į visiškai užbaigtą butą ir priešingai, nei pirkdami butą su daline apdaila, nepatirs jokių nepatogumų dėl metų metais vykstančių apdailos darbų pas kaimynus. Beje, naujieji savininkai galės dalyvauti savo būsto kūrime", - sakė G. Sinevičius.

Naujuose daugiabučiuose bus įrengta ir šiuolaikinė, neturinti analogų Klaipėdos mieste, kolektorinė šildymo sistema su individualia buto šilumos ir karšto vandens apskaita.

Ji leis kiekvieno buto šeimininkui pačiam reguliuoti ir pasirinkti norimą temperatūrą savo bute. Gyventojai mokės tik už faktiškai sunaudotą šilumos kiekį.

Šalia statomų naujųjų dešimtaukščių prieš kurį laiką jau iškilo 28 modernūs kotedžai. O, anot G. Sinevičiaus, pastačius šiuos du daugiabučius namus, bus suformuotas pirmas visiškai uždaras gyvenamasis kvartalas Klaipėdos miesto centre.

Naujieji namai turės uždarą, aptvertą, teritoriją su atskiru įvažiavimu, įrengtomis atviromis automobilių parkavimo vietomis, vaikų žaidimo aikštelėmis, žolynais ir gėlynais.

Taip pat bus įrengti automatiniai, distanciniu valdymu valdomi įvažiavimo vartai į kvartalo teritoriją. Tik šiems daugiabučiams bus įrengtos 64 atviros automobilių parkavimo vietos ir 16 uždarų parkavimo vietų namų cokoliniuose aukštuose.

Be to, gyventojų patogumui po namu bus įrengta ir atskira patalpa laikyti bei saugoti dviračius. O sumontuota domofoninė sistema ir kodinės spynos neleis patekti į namo laiptines nekviestiems svečiams.

Visuose butuose, dviračių laikymo patalpoje bei cokolinio aukšto automobilių stovėjimo vietose statytojai ketina įrengti signalizacijos sistemas.

Pažymėtina, jog visų naujųjų dešimtaukščių butų miegamieji kambariai suprojektuoti taip, kad jie nesiribotų su kaimynų miegamaisiais kambariais. Taip pat kiekvienas butas turi stiklinę lodžiją, o nuo šešto aukšto - ir balkoną.

Namuose bus sumontuoti šiuolaikiniai liftai, pilnai įrengtos apšvietimo, elektros, televizijos, telefono ir interneto sistemos.

Anot G. Sinevičiaus, dar vienas šių naujų daugiabučių privalumų - dėkinga geografinė padėtis. Namai yra beveik pačiame miesto centre, prie Paryžiaus Komunos gatvės, nepasižyminčios intensyviu eismu.

Šalia namų - Dailės mokyklos parkelis, vienas jaukiausių parkų Klaipėdoje. "Ąžuolyno", "Aitvaro" gimnazijos, vaikų darželiai. Palyginti netoli yra ir didieji prekybos centrai "Iki" bei "Hyper Maxima", taip pat Senasis turgus.

Beje, pro viršutinių aukštų langus atsivers puiki miesto panorama - senamiestis, uosto akvatorija, Smiltynė bei Kuršių marios.

Platesnė informacija apie galimybę įsigyti butus minėtuose daugiabučiuose teikiama telefonu Klaipėdoje 40 03 71. Adresas internete www.gemesita.lt.

[ArTuRAs]

A, bet vistiek reik
Nes ziuriu kad ten kazkas turi normaliai gautis, ziurint ka VP Market statys vietoj turejusiu but sporto rumu griauciu, nes kiek zinau jei bus statomi nauji sporto rumai tai kazkur salia bet ne ten, o tada nematau tolko VP statyt dar kazka panasaus. Hanner turetu kazka normalesnio sugalvot o ne ta aerouosta kur buvo renderingai.
Silas idomu ar ilgai begyvens, kai greit uz keliasdesimt metru atsiras 2x didesne kita baldu parduotuve ir dar viena didele kazkur toliau mieste...

[win2k3]

Uostamiestis - kino kadruose

Rolanda LUKOŠEVIČIENĖ

Apie Klaipėdą bus kuriamas dokumentinis filmas, skirtas verslininkams ir turistams.

Dinamišką dokumentinę juostą kurs Vilniaus komunikacijų agentūra „Lukrecija BBDO“. Filme turėtų atsispindėti Klaipėdos ekonomika: uostas, naftos bei trąšų terminalai, Laisvoji ekonominė zona, transporto mazgas Rytai-Vakarai, jūros, geležinkelio, autotransporto magistralės. Taip pat turizmo objektai: Smiltynė, Kuršių nerija, Jūrų muziejus ir delfinariumas, Teatro aikštė, didžiausios mūsų miesto šventės, naktinis gyvenimas ir kita.

Savivaldybės administracijos suburta komisija diskutavo, kokius ekonomikos ir turizmo objektus būtina parodyti filme, kokie simboliai turėtų atspindėti naujoms idėjoms atvirą miestą prie jūros.

Filmas apie Klaipėdą turėtų būti baigtas šiais metais ir reprezentuoti uostamiestį šalies ir tarptautinėse turizmo, verslo parodose.

idomu buti pamatyti

[ArTuRAs]

Individualių namų paklausa smarkiai viršija pasiūlą

http://www.ve.lt/?rub=1078895039&dat...&id=1100628062

[sergei]

Turiu problema su mano kompu. Manau, kad turiu virusa, taigi rytoi vezu ji pas meistera ir rytoi imesiu fotos (bet ne visas).

Info:





Nuomojamos patalpos statomame komerciniame centre sandėliavimo, gamybinei, logistinei veiklai, didmeninei bei mažmeninei prekybai prie automagistralės Klaipėda-Vilnius, 2 km nuo Klaipėdos. Intensyvus judėjimas. Pastatas bus gerai matomas visiems važiuojantiems automagistrale. Statybos darbų pradžia 2005-03-01, statybos darbų pabaiga 2005-09-01.

[ArTuRAs]

Į "Klaipėdos laivų remontą" numatoma investuoti keliasdešimt milijonų litų

Lietuvos įmonių "Eika" ir "Achema" konsorciumas į privatizuojamą "Klaipėdos laivų remontą" (KLR) numato investuoti kelis kartus daugiau, nei reikalavo Valstybės turto fondas.

"Norime šią vietą paversti rekreacine-pramogine zona, kuri leistų mieste turėti priėjimą prie marių. Čia turėtų įsikuri įvairios viešojo maitinimo įstaigos - kavinės, restoranai, klubai, pramogų ir prekybos objektai, smulkios parduotuvėlės, skirtos turistams, administracinės patalpos, taip pat viešbučiai, kad žmonės atplaukę jachtomis ar kateriais turėtų kur apsistoti", - Eltai sakė koncerno "Achemos grupė" viceprezidentas Arūnas Laurinaitis.

KLR privatizavimo programoje numatyta, kad naujasis šeimininkas į 5 hektarų sklypą miesto centre turinčią bendrovę per penkerius metus turės investuoti 30 mln. litų, iš jų 10 mln. litų - per pirmus dvejus metus.

A.Laurinaitis teigė, kad numatomos investicijos bus kelis kartus didesnės.

Numatyta, kad pirkėjas palaipsniui mažins KLR atliekamų krovos bei laivų remonto darbų apimtis ir įgyvendins sprendimus, kurie užtikrintų Klaipėdos jūros vartų, karinių, kruizinių laivų terminalų ir jachtų prieplaukos veikimą.

Tam tikslui įmonės ir gretimoje teritorijoje numatoma išplėtoti kultūros, turizmo, pramogų ir kitų paslaugų infrastruktūrą, tuo pačiu išsaugant šioje teritorijoje esančias kultūros vertybes. Planuojama, kad istorinės reikšmės neturintys ir nenaudingi KLR pastatai bus nugriauti.

KLR įsikūrusi istoriniame uostamiesčio centre, kur buvo pastatyta Klaipėdos pilis ir įsikūrė uostas, jam taip pat priklauso kruizinių laivų terminalas.

Tuo tarpu iki 2009 metų KLR gamybinė veikla bus nutraukta.

"Neplanuojame plėsti gamybinės veiklos ir labiau orientuosimės į poilsio ir turizmo plėtrą", - sakė "Achemos grupės" viceprezidentas.

"Eikos" ir "Achemos" įsteigtas konsorciumas KLR bendrą kontrolę turės per jų įsteigtą ir visiškai kontroliuojamą bendrovę "Jūros vartai". Po 50 proc. pastarosios bendrovės akcijų, išnykus tam tikriems formalumams, valdys "Eika" ir "Achema". VTF sutartį su pirkėju turėtų pasirašyti netrukus.

"Eika" yra viena didžiausių Lietuvoje nekilnojamojo turto bendrovių, o "Achema" užsiima azotinių trąšų gamyba.

Valstybė privatizuoja 70,01 proc. KLR akcijų, už jas numatoma gauti 5,24 mln. litų (48 centus už akciją).

Taip ,kad manau kad ir ten kas nors geresnio isdygs.

[ArTuRAs]

@John
tas komercinis pastatas ir yra tie patys 15auksciai

vo ju vieta, bet cia jau sena nuotrauka man atrodo. Kaip matai kalbos kad sis centras sugadins vites kvartalo vaizda biski juokingos vien pasiziurejus i aplinkinius pastatus.

[ArTuRAs]

Klaipėdoje parduotas "Amsterdamo kvartalas"

Klaipėdoje viešo aukciono būdu už 5,1 mln. litų parduotas beveik 11 hektarų žemės sklypas. Jame per trejus metus iškils gyvenamųjų namų kvartalas, komerciniai pastatai. Neoficialiai valdininkų "Amsterdamo kvartalu" vadinamas sklypas trečiadienį parduotas 425 tūkst. litų brangiau, nei buvo pradinė jo pardavimo kaina.

Beveik 11 hektarų žemės sklypą tarp Klaipėdos ligoninės ir Dragūnų bataliono įsigijo bendrovė "Kleta", kuriai uostamiestyje jau priklauso prekybos centras "Mega Plaza" ir tik pradėtas statyti komercinis pastatas Vitės kvartale.

Anot Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėjos Raimondos Gružienės, "Amsterdamo kvartale" besidriekiantys pelkynai naujam gyvenimui turės būti prikelti per artimiausius trejus metus. Bendrovė šiame sklype įsipareigojo pastatyti per pusšimtį gyvenamųjų namų, komercinį pastatą ir sporto kompleksą.

Vieši žemės nuomos ir pardavimo aukcionai Klaipėdoje rengiami jau ketveri metai. Šiemet jau įvyko 15 tokių aukcionų, kitąmet numatyta surengti 20. Anot valdininkės, nors žeme uostamiestyje domisi ir klaipėdiečiai, pastaraisiais metais aktyvesni kitų Lietuvos miestų gyventojai - šiauliečiai, kauniečiai bei vilniečiai.

Cia irgi turetu buti neblogai ,o tas kvartalas jau buvo parodytas pries kelius metus kurtam filme apie Klaipeda apie kuri kaikurie cia snekejo.

[win2k3]

M. Mažvydo alėjoje revoliucijos nebus


Rekonstruotoje M. Mažvydo alėjoje tikrai
nebeliks garsiųjų jos klombų


Rekonstruotoje M. Mažvydo alėjoje tikrai
nebeliks garsiųjų jos klombų

Miesto valdžia galų gale atsigręžė į vieną pačių nykiausių sovietmečio reliktų - pačiame miesto centre esančią M. Mažvydo alėją.

Vakar miesto Tarybos Teritorijų planavimo komiteto nariams buvo pristatyta šios, beje, vienintelės uostamiestyje, pėsčiųjų alėjos ir jos aplinkos detaliojo plano raidos programa.

Nors programą pristatęs bei detaliojo plano rengimui vadovausiantis UAB "Uostamiesčio projektas" architektas Edmundas Andrijauskas teigė jokių revoliucinių pertvarkų ar ypač ekstravagantiškų sprendimų nei jis, nei jo kolegos čia neplanuoją, vis dėlto M. Mažvydo alėjos veidas neatpažįstamai keisis.

Kaip vieną iš radikalių permainų E. Andrijauskas įvardijo ketinimą leisti abipus alėjos esančių pastatų pirmuose aukštuose įsikūrusioms prekybos bei viešojo maitinimo įstaigoms po 6 metrus išplėsti turimą plotą. Tokiu būdu 50 metrų pločio šiandieninė M. Mažvydo alėja kiek susiaurėtų, tačiau, architekto įsitikinimu, likusių 38 metrų pėstiesiems visiškai pakaktų, o pati alėja taptų kur kas jaukesnė.

Su tuo susijęs ir dar vienas pasiūlymas - ten, kur yra galimybė, alėją apie 0,5 metro "kilstelėti" aukštyn. Tada į ją būtų galima įžengti iš pirmojo aukšto, be to, nebeliktų pėsčiųjų taką darkančių įvairiausios stilistikos laiptų.

Trijose vietose - ties Herkaus Manto, Šaulių ir J. Karoso gatvėmis, - pasakojo E. Andrijauskas, numatoma suformuoti erdves įvairiems renginiams organizuoti.

Pasak architekto, būtina rekonstruoti ir du prieš vaikų kavinę pokariu pastatytus namus, taip pat buvusį "Baltijos" laivų statyklos bendrabutį.

Vis dėlto didžiausi darbai, planuojama, vyks po žeme - mat po visa M. Mažvydo alėja ketinama įrengti pačią didžiausią mieste požeminę automobilių stovėjimo aikštelę.

Iš pradžių, pasakojo E. Andrijauskas, planuota suprojektuoti ją nuo S. Šimkaus iki pat K. Donelaičio g. Vėliau, pagailėjus ties pastarąja gatve augančių medžių bei turint omenyje tai, kad visai šalia - Vaikų ligoninė, nutarta požeminį parkingą užbaigti ties J. Karoso gatve. Įvažiuojama į jį būtų iš dviejų pusių - jau minėtųjų S. Šimkaus ir J. Karoso gatvių. Šiame parkinge, pasak E. Andrijausko, būtų per 600 vietų, iš kurių 400 ar 500 priklausytų Savivaldybei.

Specialistų įsitikinimu, tokios požeminės automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas padėtų iš esmės išspręsti vieną iš opiausių miesto centro problemų.

Teritorijų planavimo komiteto nariai nutarė pristatytajai programai pritarti, tačiau kartu akcentavo, jog tai - viso labo labai sudėtingo ir ne vienerius metus truksiančio darbo pradžia. Pasak Urbanistinės plėtros departamento direktoriaus Kastyčio Macijausko, pirmiausia būtina suformuoti visų statinių sklypus, preciziškai išspręsti visus juridinius klausimus. Tai, K. Macijausko teigimu, padaryti nebus lengva. Savininkų M. Mažvydo alėjoje - begalybė, vien buvusiame "Baltijos" laivų statykloje kelios dešimtys, ir visų jų interesų turės būti paisoma.

Todėl Teritorijų planavimo komitetas nutarė, kad kitas žingsnis bus viešas programos pristatymas - tam, kad visi suinteresuotieji turėtų galimybę išsakyti savo nuomonę, pateikti pasiūlymus, pastabas bei pageidavimus.

[ArTuRAs]

Dar siek tiek apie KLR:

Naujieji savininkai laivų remonto plėtoti neplanuoja

Tikėtasi, jog šią savaitę su Valstybės turto fondu bus pasirašyta AB "Klaipėdos laivų remontas" akcijų pirkimo ir pardavimo sutartis.

Kai kurie AB "Klaipėdos laivų remontas" (KLR) darbuotojai tikisi, kad naujieji šeimininkai nelikviduos laivų remonto įmonės. Pastarieji bendrovės perspektyvas sieja tik su rekreacinės poilsio zonos įkūrimu paliekant nebent smulkų jachtų ir pramoginių laivų remontą.

Vadovaus "Eika"

Koncerno "Achemos grupė" viceprezidentas Arūnas Laurinaitis sako, kad bendrovės "Eika" ir Jonavos azotinių trąšų gamyklos "Achema" konsorciumas, perkantis KLR akcijas, buvo sudarytas siekiant plėtoti verslą, apimantį visą KLR nuomojamą teritoriją. Jo teigimu, šios teritorijos skaidyti ir pasidalyti neišeina, nes ji yra unikalioje vietoje - miesto centre, be to, daug kuo įpareigoja čia esanti piliavietė. "Nebus atskiro "Achemos" ar "Eikos" projekto. Esame galutinai nutarę, jog dirbsime kartu ir plėtosime vieną projektą",- sako A. Laurinaitis.

"Pagal mūsų pasirašytus tarpusavio protokolus įgyvendinant šį projektą "Eika" yra vadovaujančioji. Mes savo noru atidavėme jai vadovavimą, kadangi ji užsiima nekilnojamuoju turtu, statybomis, turi architektų grupes ir būtinos patirties. Kai baigsis visi formalumai ir apribojimai, akcijas pasidalysime po lygiai. "Eika" viena iš turtingiausių Lietuvos kompanijų. Jos vadovu Robertu Dargiu pasitikiu ir kaip partneriu, ir kaip žmogumi",- sako koncerno "Achemos grupė" prezidentas Bronislovas Lubys.

Butai turtingiesiems

KLR teritorijos sutvarkymo projektas turi keletą etapų. Pirmiausia bus pradėta nuo paminklosaugos objektų atstatymo, restauravimo. Nenaudingi menkaverčiai pastatai bus griaunami ir atlaisvinamas plotas naujam projektui įgyvendinti - pramoginės rekreacinės zonos kūrimui. Pasak A. Laurinaičio, čia bus statomi viešbučiai, pramogų centras, restauruotose pastatėliuose atsiras namudininkų parduotuvėlės, gal įsikurs ir komercinių įmonių biurai ir t. t. Jo teigimu, pramogos ir gamyba viena kitai trukdo, todėl pastaroji ir nebus plėtojama.

B. Lubys dar negali pasakyti, kas konkrečiai bus padaryta šioje teritorijoje. Prasitarė, jog ketinama viršutiniuose pastatų aukštuose įrengti elitinius brangius butus su atskirais įėjimais ir juos parduoti. Nors tai būtų turtingiems žmonėms skirti butai, manoma, jog juos pirktų ir vilniečiai, ir klaipėdiečiai. Beje, kadangi čia bus ir jachtų prieplauka, tokiame bute būtų patogu laukti palankaus vėjo norint paplaukioti savo jachta.

"Aš įtikinau ir Vilniuje, ir Klaipėdoje sėdinčius valdžios vyrus, kad šią teritoriją reikia parduoti tiems, kurie gali atverti klaipėdiečiams laisvą priėjimą prie marių. Dabar idėjų generatorius yra ponas Dargis ir jo architektų grupė",- sako B. Lubys.

Pasak prezidento, dėl toje teritorijoje esančio geležinio griozdo iš vandens pusės, architektai diskutuoja. Būtų galima nugriauti, nes jis dar neturi 100 metų ir nėra istorinė vertybė. Kitas variantas - būtų galima uždengti stiklu ir įrengti restoraną. Praeis dar 50 metų, ir jis taps istorine vertybe. Nors kai kurie architektai mano, kad ir stiklas šio objekto neišgelbėtų.

Projektuos užsieniečiai

"Kadangi šis projektas yra didelis ir labai svarbus Klaipėdos miestui, mes dirbame su keliomis užsienio kompanijomis Vakaruose. Esame nemažai bendravę ir su Lietuvos projektavimo kompanijomis, tačiau priėjome prie išvados, jog jų pajėgos būtų per silpnos norint, kad viskas būtų pakankamai gerai detalizuota ir kad techniniai sprendimai gerai įsikomponuotų į visą miestą. Ketiname pratęsti ir Pilies gatvę, idant čia būtų ano senamiesčio tęsinys. Nenorime, kad čia atsirastų statiniai, kurie netiktų miestui, užgožtų piliavietę ar apsunkintų priėjimą prie jos",- kalbėjo viceprezidentas.

"Nenoriu įžeisti nei Klaipėdos, nei Lietuvos architektų, tačiau tokios industrinės vietos sutvarkymo ir pritaikymo kitoms reikmėms patirties Lietuva neturi. Todėl telkiamės į pagalbą užsieniečius. Jie, ko gero, ir bus pagrindiniai projektuotojai",- sako B. Lubys.

Investicijos sugrįš negreitai

A. Laurinaičio teigimu, numatytų 30 mln. Lt privalomų investicijų visam projektui įgyvendinti, t. y. tam, kad miesto centrą būtų galima perkelti prie vandens, tikrai neužteks. "Savo techniniame pasiūlyme esame įrašę kelis kartus didesnę sumą, bet be įsipareigojimų",- sako jis.

Paklaustas, kada tikimasi atgauti į šį objektą investuotas lėšas, A. Laurinaitis atsakė: "Neturime vilties, kad taip nutiks po metų ar dvejų. Tai yra ilgalaikė investicija. Pirmiausia ketverius metus bus investuojama. Po to dar praeis nemažai laiko, kol objektas pradės būti pelningas. Ar Kruizinių laivų terminalas bus pelningas ar ne, tai pirmiausia priklausys nuo Lietuvos turizmo politikos. Kad atvyktų laivai ir turistai, reikia ne tik visos Klaipėdos ar Lietuvos pastangų, bet ir visų Pabaltijo valstybių bendros politikos. Vien Klaipėda ar net Vilnius dideliam turistų srautui yra neįdomūs".

"Pirmiausia mes čia norime padaryti biznį. Antra, jis yra susijęs su klaipėdiečiais bei Klaipėdos miestu ir turėtų pagyvinti jo gyvenimą",- sako prezidentas.

Liks smulkus remontas

Paklaustas, ar laivų remonto veikla bus likviduojama, viceprezidentas atsakė, jog po sutarties pasirašymo teks vykdyti atitinkamus įsipareigojimus dėl darbo vietų išsaugojimo. "Iš karto laivų remonto įmonės panaikinti negalėsime. Tačiau plėtoti šio verslo neketiname. Jis bus nykstantis laiko atžvilgiu, bus transformuotas į mažųjų laivų, pavyzdžiui, jachtų, pramoginių laivų remontą. Mes planuojame plėtoti jachtų uostelį. Norime padaryti taip, kad čia atplauksiantys skandinavai ar vokiečiai būtų tinkamai aptarnaujami. Kad jiems būtų teikiamos smulkaus jų laivų remonto paslaugos. Tik tokia laivų remonto įmonė gali išlikti."

Akcijas supirks

A. Laurinaičio teigimu, po to, kai bus įformintas sandoris, bus skelbiamas privalomas akcijų supirkimas. "Mes suinteresuoti nupirkti akcijas iš tų žmonių, kurių gyvenimą apsunkins tai, jog laivų remontas čia nebebus plėtojamas. Akcijas supirksime, apribojimų nebus. Neturime tikslo išvaryti visus darbuotojus ir pasibaigus įsipareigojimams dėl darbo vietų. Naujam projektui įgyvendinti bus reikalingi žmonės, kurie galės remontuoti mažus laivus",- sakė A. Laurinaitis.

Darbuotojų viltys

AB "Klaipėdos laivų remontas" inžinierius Bronius Mikuta sako, jog iš kažkada bendrovės nuomotų beveik 15 ha teritorijos dabar jai yra likę apie 5 ha. Šiuo metu bendrovėje dirba apie 130 darbuotojų ir daugelis jų remontuoja laivus. Pasak B. Mikutos, šiuo metu KLR turi pakankamai užsakymų laivams remontuoti - kad tik spėtų visus darbus padaryti iki pavasario. Čia remontuojamas KLASCO vilkikas, įpusėtas danų laivo remontas, atliekama nemažai korpusų remonto, dažymo darbų. Rusijos laivai, atplukdyti iš Murmansko, iš Kaliningrado, garantavo KLR remontininkams darbą visą žiemą. Per 9 mėnesius gautas šiek tiek didesnis nei pusės milijono litų pelnas.

B. Mikuta, pasak jo paties, bene vienintelis iš akcininkų ir administracijos atstovų pritarė privatizavimui: "Manau, kad šioje teritorijoje naujieji šeimininkai bananų nepradės auginti, bet plėtos jūrinį verslą. Tikiu, kad jie išspręs klausimą, kaip racionaliau panaudoti kruizinių laivų krantinę ne sezono metu".

Jis mano, kad bendrovė turės darbo ir remontuodama laivus. "Rinka parodys, ar čia bus remontuojami maži, ar didesni laivai. Mūsų kolektyvas turi savo nišą. Mes remontuojame Lietuvos laivus, pavyzdžiui, karo laivus. Pavasarį suremontavome KLASCO jachtą, kuriai reikėjo specifinio pasirengimo. Pas mus remontuojami skirtingos paskirties norvegų, danų laivai. Tų laivų, kuriuos remontuojame mes, nenori kiti laivų remontininkai, turintys didžiulius plaukiojančiuosius dokus. Manau, kad laivų remontas išliks ir toliau tiek, kiek to reikalaus rinka. Neseniai remontavome keltą "Kintai". Lietuvos laivai juk nebus plukdomi remontuoti į Kiniją ar kur nors kitur. Jeigu išnaikinsime visus laivų remontininkus, tai teks prašyti kaimynų pagalbos",- sako B. Mikuta.

[win2k3]

Uosto indėlis į infrastruktūros plėtrą - 3 milijonai kasmet
http://www.ve.lt/?rub=1065924810&dat...&id=1101499092

-----------------------------

Į Girulius - per požeminę pėsčiųjų perėją
http://www.ve.lt/?rub=1065924810&dat...&id=1101499121

Jeigu pavyktų įgyvendinti viską, kas numatyta detaliajame plane, sezono metu Giruliai poilsiautojų gausa pranoktų net Palangą

-----------------------------

Klaipėdos transporto organizavimu domisi kaimynai

http://www.ve.lt/?rub=1065924810&dat...&id=1101499265

[win2k3]

Sporto arenoms statyti miestai renkasi skirtingus būdus


Teritorija ties Taikos ir Baltijos pr. sankryža ateityje turėtų tapti vienu iš svarbiausių pietinės miesto dalies gyventojų traukos centrų. Čia sklypus įsigijo dvi Vilniaus milžinės - bendrovės "Hanner" ir "VP Market"

http://www.ve.lt/?rub=1065924810&dat...&id=1101835602

-----------------------

Klaipėdos gatvėms - 6 milijonai iš ES fondų

http://www.ve.lt/?rub=1065924810&dat...&id=1101835726

------------Komentaras-----------

Manau tai is ties bus ispudinga vieta Klaipedoje - Hanner, VP, arena, gal dar kasnos...

[ArTuRAs]

Vo cia mano menas:
Klaipedos ateities skyline`as zemelapyje (atsiprasau uz kokybe )

1. Kletos 15a. verslo centras.
2. Aidilos "K" 20a.
3. Aidilos "B1" 27a.
4. "Gandraliskes"
5. Elektomarkt 30a.
6. Hanner turetu but nemazas
7. 15a. jau pastatytas gyvenamasis.
Nieko nepamirsau?

[ArTuRAs]

Radau Pamario Projektu website:
Taikos prospekto detalusis planas

Gal kas ka zinot kas cia? Ar tik taip neturedami ka veikt padare?

[ArTuRAs]

Is mazesniu objektu:
Naujas rajonas: "Saulės miestas"
Statomas naujas rajonas už 4 kilometrų nuo Klaipėdos centro. Rajone numatoma įsteigti pramogų, poilsio centrus, žiemos sodą su relaksacijos centrų.
http://www.patikimosinvesticijos.lt/?lt=190&more=3

Namai ir kotedžai Tauralaukyje
Tauralaukio kvartalo 12,5 ha teritorijoje formuojamas uzdaras, aukstos klases ir kokybes privaciu namu kvartalas. Numatomi statiniai statyti siaurineje Klaipedos miesto dalyje.
http://www.patikimosinvesticijos.lt/?lt=190&more=1

[ArTuRAs]

Klaipėdiečiai džiaugsis dar vienu sporto kompleksu

Vakar uostamiesčio Savivaldybės Tarybos Teritorijų planavimo komitetas pritarė naujo sporto komplekso bei viešbučio statybai K. Donelaičio g. 6a.

Architekto Ramūno Ato parengtame projekte numatyta pastatyti keturis dengtus teniso kortus, viešbutį bei automobilių stovėjimo aikšteles.

Pasak projekto rengėjų, anksčiau numatytas atvirų teniso kortų skaičius projekte sumažintas iki keturių, nes, siekiant išvengti sezoniškumo, nuspręsta juos statyti dengtus. Techninės galimybės vasarą kortus atidengti dar bus svarstomos.

Tikimasi, jog viešbutis, stikline terasa jungiamas su sporto kompleksu, taps traukos objektu šalies ir užsienio verslininkams, atvykstantiems į uostamiestį ilgesniam laikui.

Projekto rengėjai numatė šalia Skulptūrų parko esančio dailės muziejaus įrengti automobilių stovėjimo aikšteles. Taip, anot jų, bus atiduota duoklė miestui.