Jau seniai nieko ne rasiau!!! 
Taigi nauja info:
Lietuvoje populiarėja miestų sujungimo idėjos. Praėjusiais metais tarptautinėje Kanų investicijų parodoje buvo pristatytas ambicingas Kauno ir Vilniaus dipolio projektas. Neatsilieka ir uostamiesčio verslininkų projektai: jie realiai galvoja apie Klaipėdos ir Palangos sujungimą į vieną miestą.
Tramvajaus linija tarp dviejų netoliese esančių miestų būtų tapusi pretekstu kurtis naujoms gyvenvietėms, ji būtų apskritai palengvinusi susisiekimą su Palanga. Prieš ketvirtį amžiaus apie visuotinę automobilizaciją buvo galima tik sapnuoti, o autobusai į kurortą važinėdavo sausakimši. Artimiausias geležinkelis nuo Palangos - Kretingoje, o skraidyti lėktuvais ir seniau buvo brangoka.
Akivaizdūs ir Klaipėdos bei Palangos skirtumai: uostamiestis tapo vienu svarbiausių šalies ekonomikos centru, Palanga pelnytai tituluojama šalies vasaros sostine.
U.Strauka, kalbėdamas apie dipolio idėją, neslėpė, kad žmonių gerovę gali užtikrinti ne tik poilsio ir pramogų sektoriaus plėtra pajūrio zonoje, bet ir pramonės vystymas. Klaipėdos uosto plėtros galimybes stabdo pietinė miesto riba, tolyn į marias vargu ar kas išdrįs plėsti uostą.
pramoninių objektų statybos vietų analizė buvo atlikta su skandinavų investuotojais, Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje vykdančiais verslo parko projektą. Tada kalbėta apie pramoninių zonų plėtrą Gargždų ir Kretingos kryptimi. Kol kas tai tėra bendro pobūdžio samprotavimai, tačiau, atsižvelgiant į optimalias pamario regiono perspektyvas, tai vargu ar tuščios kalbos.
Giliavandenio uosto projektas, kurį japonų specialistai siūlo Melnragės pašonėje, gal ir geriausia išeitis. Kitas klausimas – kur plėtotis kitai pramonei.
Taigi nauja info:
Lietuvoje populiarėja miestų sujungimo idėjos. Praėjusiais metais tarptautinėje Kanų investicijų parodoje buvo pristatytas ambicingas Kauno ir Vilniaus dipolio projektas. Neatsilieka ir uostamiesčio verslininkų projektai: jie realiai galvoja apie Klaipėdos ir Palangos sujungimą į vieną miestą.
Tramvajaus linija tarp dviejų netoliese esančių miestų būtų tapusi pretekstu kurtis naujoms gyvenvietėms, ji būtų apskritai palengvinusi susisiekimą su Palanga. Prieš ketvirtį amžiaus apie visuotinę automobilizaciją buvo galima tik sapnuoti, o autobusai į kurortą važinėdavo sausakimši. Artimiausias geležinkelis nuo Palangos - Kretingoje, o skraidyti lėktuvais ir seniau buvo brangoka.
Akivaizdūs ir Klaipėdos bei Palangos skirtumai: uostamiestis tapo vienu svarbiausių šalies ekonomikos centru, Palanga pelnytai tituluojama šalies vasaros sostine.
U.Strauka, kalbėdamas apie dipolio idėją, neslėpė, kad žmonių gerovę gali užtikrinti ne tik poilsio ir pramogų sektoriaus plėtra pajūrio zonoje, bet ir pramonės vystymas. Klaipėdos uosto plėtros galimybes stabdo pietinė miesto riba, tolyn į marias vargu ar kas išdrįs plėsti uostą.
pramoninių objektų statybos vietų analizė buvo atlikta su skandinavų investuotojais, Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje vykdančiais verslo parko projektą. Tada kalbėta apie pramoninių zonų plėtrą Gargždų ir Kretingos kryptimi. Kol kas tai tėra bendro pobūdžio samprotavimai, tačiau, atsižvelgiant į optimalias pamario regiono perspektyvas, tai vargu ar tuščios kalbos.
Giliavandenio uosto projektas, kurį japonų specialistai siūlo Melnragės pašonėje, gal ir geriausia išeitis. Kitas klausimas – kur plėtotis kitai pramonei.
Comment