Klaipėdos projektai

[ArTuRAs]

Ten kiek zinau buvo kazkada Lietuvos telekomas

[iuliano]

Gal kas galit patikslint, kur Vingio gatvej randasi Lietuvos telekomas?

Prie RIMI ten toks pastatas yra

[WILD_WEST]

Gal kas galit patikslint, kur Vingio gatvej randasi Lietuvos telekomas?

Stai,pazymejau raudona spalva.

[Edgaex]

"Viti" PC

[Atari]

Sveiki Klaipedeciai!!! Jau senai esu siame portale, bet ne kaip negalejau ka nors cia parasyti. Bet dabar turiu laiko. Pats as gyvenu Airijoi, Dubline, bet ne kaip ne galiu pamirsti savo miesta KLAIPEDA!!!
1. Sveikinu Jus su artėjanciomis sv. Kaledomis ir Naujaisiais metais!
2. Turiu jums tai pat naujienos apie statybos Klaipedoja!

[Atari]

Sanitex projektas- prekibos ir logistikos centras





www.sanitex.lt

[win2k3]

Meras 2005-uosius vadina itin sėkmingais


Svarbiausiu besibaigiančios savaitės įvykiu Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius įvardijo ketvirtadienį uostamiesčio Tarybos patvirtintą miesto strateginį veiklos planą 2006-2008 metams.

Šis planas numato, kad ateinančius trejus metus toliau bus daug dėmesio skiriama miesto konkurencingumui gerinti, ypač išskiriant susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros plėtrą bei jūrinio turizmo skatinimą. Taip pat numatoma skirti didelį dėmesį socialiniams klausimams - didinti socialinio būsto skaičių bei gerinti ugdymo kokybę ir mokymosi aplinką.

R. Taraškevičiaus teigimu, kitąmet planuojama visiškai įgyvendinti mažiausiai 10 investicinių projektų - atlikti Biržos tilto restauracijos darbus, užbaigti Turgaus gatvės rekonstrukciją, pastatyti kolumbariumą Lėbartų kapinėse, užbaigti Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės, dailės parodų rūmų bei M. Gorkio vidurinės mokyklos kapitalinio remonto darbus, Klaipėdos centrinio stadiono, Lengvosios atletikos maniežo renovaciją.

Taip pat 2006 metais bus atnaujintas senojo pašto karilionas, tęsiami Šiaurinio išvažiavimo kelio iš uosto 3 ir 4 etapo darbai, rekonstruojama Minijos gatvės atkarpa Jūrininkų prospekto link, Taikos prospekto atkarpa Smiltelės gatvės link, Kretingos gatvės atkarpa nuo Panevėžio gatvės.

Iš Klaipėdos atims mažiau

Besibaigiančius metus uostamiesčio meras vadina itin sėkmingais Klaipėdai.

"Miesto biudžeto surinkimo rezultatai pranoko visus lūkesčius. Sportininkams buvo padovanotos dvi rekonstruotos sporto salės, užbaigta Herkaus Manto gatvės rekonstrukcija", - kalbėjo meras.

Jį džiugina ir tai, kad bendromis kolegų iš kitų šalies savivaldybių bei uostamiestyje išrinktų Seimo narių pastangomis pavyko sumažinti ateinančių metų savivaldybių biudžeto pajamų augimo ribojimą.

"Konkrečiai Klaipėdai vietoje 16 mln. litų kitąmet į šalies biudžetą reikės gražinti 11 mln. litų. Pergale laikyčiau ir tai, kad visi iš savivaldybių atimami pinigai - per 200 mln. litų - bus skirti silpnesnių šalies regionų plėtrai užtikrinti", - sakė R. Taraškevičius.

Meras pasidžiaugė ir tuo, kad neplanuotai pavyko gauti finansavimą M. Gorkio, "Vitės" mokyklų, "Aitvaro" gimnazijos bei Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės remonto darbams.

"Saugokime vieni kitus"

Ateinantieji metai, mero įsitikinimu, uostamiesčiui turėtų būti ne mažiau sėkmingi. Juos ir Kalėdas R. Taraškevičius klaipėdiečius ragina pasitikti nestokojant pagarbos vienas kitam.

"Tikiu, kad masinių susibūrimų vietose klaipėdiečiai saugos vieni kitus, bus išvengta nelaimingų atsitikimų ir didžiąsias šventes visi pasitiks sveiki bei laimingi", - sakė meras.

[ArTuRAs]

Į šventinės prekybos traukinį - vėluojant

GINA KUBILIŪTĖ

Į šventinės prekybos traukinį pavėlavo vilniečių bendrovės „Viti“ pastatytas prekybos centras „Grandus“ - šio naujojo centro atidarymas bus švenčiamas tik po Kalėdų.

„Viti“ priklausančiame pastate „Grandus“ prieš dvi dienas pradėjo dirbti tik viena parduotuvė - „BMS Megapolis“.

Nustebino griežtumas

Taikos prospekte 66A esantį prekybos centrą „Grandus“ bendrovė „Viti“ planavo atidaryti dar gruodžio pradžioje. Tačiau pastato nepavyko lengvai „prastumti“. Vilniečiai nesitikėjo susidurti su griežtais uostamiesčio Valstybinės statybos darbų priėmimo komisijos reikalavimais.

Keblumų sukėlė projektinio ir realaus pastato neatitikimas. Statant prekybos centras padidėjo 400 kvadratinių metrų. Vėliau iš ekspertų nebuvo gauta pažyma dėl metalinių konstrukcijų atsparumo ugniai. Komisijos nariai rado ir kitų trūkumų.

Atvažiuodavo žmonos

Taisyti padėtį siekę „Viti“ vadovai buvo priversti kelioms savaitėms iš sostinės persikelti į Klaipėdą. Bendrovės generalinis direktorius Konradas Juzeliūnas tik vakar sugrįžo namo.

„Per tas savaites ne mes, o mūsų žmonos pas mus atvažiuodavo“, - sakė jis.

K.Juzeliūnas teigė, kad apie uostamiesčio valdininkus geriau patylėsiąs. „Čia kitoks žmonių charakteris“, - lakoniškai klerkus apibūdino generalinis direktorius.

20 milijonų litų kainavęs projektas - pirmoji „Viti“ investicija uostamiestyje. Anot generalinio direktoriaus, iš visų projektų pastarojo įgyvendinimas buvęs sunkiausias.

Statys ir dar vieną

Tačiau griežti uostamiesčio pareigūnų reikalavimai nenumalšino bendrovės vadovų noro artimiausiu metu pradėti naujo prekybos centro statybas Šilutės plente.

„Jau ketinome atsisakyti šio projekto, bet dabar persigalvojome. Dirbti pradėsime po Naujųjų“, - komentavo K.Juzeliūnas.

Tačiau kol kas dar teks padirbėti ir prekybos centre „Grandus“. Po Kalėdų, trečiadienį, čia duris atvers „Norfa“, „Thomas Philipps“ bei kitos parduotuvės, įvairias paslaugas teikiančios įmonės.

Tačiau 14 tūkst. kvadratinių metrų ploto prekybos centras nedirbs visu pajėgumu. Kol kas tuščias bus antrasis aukštas. Čia įsikursiantis baldų salonas „Baldų rojus“ lankytojams duris atvers tik vasarį.

[Tomasl]

Sveiki Klaipedeciai!!! Jau senai esu siame portale, bet ne kaip negalejau ka nors cia parasyti. Bet dabar turiu laiko. Pats as gyvenu Airijoi, Dubline, bet ne kaip ne galiu pamirsti savo miesta KLAIPEDA!!!
1. Sveikinu Jus su artėjanciomis sv. Kaledomis ir Naujaisiais metais!
2. Turiu jums tai pat naujienos apie statybos Klaipedoja!

WELCOME.

Beje ir nepamirši .
Kai užkalsi airišku litu varyk namo ir prisidėk prie KLP puosėlijimo, vot.

[Montezauras_klp]

Is dailes atosotogoms gavau uzduoti nupiesti Klaipedos centrini pasta, kiek ieskojau neradau fotkes nebent ten 3D buvo, gal kas turit is priekio?Buciau labai dekingas.

[Tomasl]

Is dailes atosotogoms gavau uzduoti nupiesti Klaipedos centrini pasta, kiek ieskojau neradau fotkes nebent ten 3D buvo, gal kas turit is priekio?Buciau labai dekingas.

Buvo vienoje temoje 3d atvaizdas. ar apie ta pati kalbi

[Edgaex]

Is dailes atosotogoms gavau uzduoti nupiesti Klaipedos centrini pasta, kiek ieskojau neradau fotkes nebent ten 3D buvo, gal kas turit is priekio?Buciau labai dekingas.

Apie šį pastata kalbi ? Jei taip, rytoj galėsiu iš priekio nufotkint.



p.s. nuotrauka ne mano

[Montezauras_klp]

Būtent Dėkui Edgaex

[Valiukas]

Klaipėdos centrinis stadionas

Sveiki, su Naujaisiais. Kreipiuosi į klaipėdiečius - gal kas galit papost'int nuotrauku is Klaipedos stadiono, bei, gal kas turit vizualizaciju, ka planuojama rekonstruoti ir siaip info apie rekonstrukcija, kuri, kaip žinau, jau vyksta... Ačiū ir gerų metų!

[win2k3]

Rekonstrukcija kolkas vyksta tik administracijos, personalo ir sportininku patalpu.

[ArTuRAs]

Senamiestį gaivina vaizduotė

Livija Grajauskienė

Nuo Jono kalnelio piliavietės link puikiai sutvarkytomis krantinėmis vaikštinėjantys turistai, Danė ir pilies uostelis, pilni laivelių, švytintys senamiesčio namų fasadai bei idealiai rekonstruotos gatvės, laimingi ir klaipėdiečiai, ir miesto svečiai, ir senamiestyje verslą turintys žmonės – visa turėtų būti, jeigu pavyks įgyvendinti tai, kas surašyta Klaipėdos senamiesčio regeneracijos studijoje.

O kad remiantis studija parengtus projektus būtų galima realizuoti, reikia ne tik lėšų, bet ir naujo senamiesčio statusą pakeisiančio potvarkio, kurį turėtų pasirašyti kultūros ministras.

Klaipėdos senamiesčio regeneracijos galimybių studiją savivaldybės Investicijų ir verslo plėtros skyriaus užsakymu rengė didelis autorių kolektyvas, projektui vadovavo architektas Jonas Piparas. Klaipėdos “Miestprojekto” specialistai parengė viešųjų erdvių, susisiekimo sistemos studiją, inžinerinę dalį, gatvių ir pastatų regeneravimo prioritetų studiją. “Uostamiesčio projektų” architektai rengė senamiesčio traukos taškų analizę, regeneravimo galimybių ir prioritetų studiją. “Eurointegracijos projektai” pateikė ekonominį studijos pagrindimą bei galimybių analizę. Į naująją studiją įtraukta ir firmos “Voliuta” rengtoji Jono kalnelio ir Tabako fabriko teritorijos plėtros studija.

Prireiks dar studijų

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijoje Klaipėdos senamiesčio regeneracijos galimybių studiją pristatęs projekto vadovas J. Piparas sakė, jog pagrindinis kolektyvo tikslas buvęs, atlikus senamiesčio teritorijos analizę, ekonominius skaičiavimus bei viešųjų erdvių ir esamų bei galimų traukos taškų studiją, pateikti pasiūlymus prioritetiniams darbams senamiestyje.

Be to, studijos rengėjams buvo kelta užduotis pasiūlyti vieną ar du projektus, kuriems būtų galima “pritraukti” Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą.

Projekto vadovo žodžiais, užduotis buvusi itin sudėtinga, nes apima pernelyg platų klausimų ratą. Vos ne kiekvienai studijos daliai reikia atskiro tyrimo. O ir pasiūlyti vieną ar du prioritetinius projektus beveik neįmanoma, nes reikia papildomai svarstyti, kas turėtų būti tie prioritetai.

Naujojoje studijoje pateikiamas nekilnojamųjų kultūros vertybių brėžinys, numatytos gatvių rekonstrukcijos galimybės – kur reikėtų grindinį atnaujinti, kur - palikti taip, kaip yra, tik gerinti kokybę. Taip pat apskaičiuota, kiek tai galėtų kainuoti. Eismo senamiestyje schema nepateikiama, nes čia būtinai reikia ne tik atskiros studijos, bet ir politinio sprendimo – ką pagaliau daryti su Tiltų gatve: ar atiduoti ją pėstiesiems, ar palikti tranzito galimybę, ar netgi paleisti lėtaeigį tramvajų.

Siūloma, kad visas senamiestis taptų pėsčiųjų zona, kai kurioms gatvelėms tiktų ir mišrus eismas. Automobilių aikšteles siūloma įrengti aplink senamiestį. Susisiekimo problemas padėtų spręsti nauja gatvė ir tiltas per Danę.

Svarbiausiomis viešosiomis erdvėmis įvardintos piliavietės teritorija, pagrindinis senamiesčio kompleksas su senąja turgaviete, Danės krantinės bei Jono kalnelis. Atsižvelgus į tai, pasiūlyti turistams keturi maršrutai, eisiantys pro pagrindines nekilnojamąsias kultūros vertybes bei pramogų taškus.

Vienu didžiausių studijos privalumų pavadinta “Uostamiesčio projektų” pateikta pagrindinių senamiesčio traukos centrų bei galimų žmonių srautų schema. Tačiau atmestas siūlymas keisti senamiesčio ribas jį mažinant. Sukritikuotas ir architekto V. Šliogerio siūlymas drausti bet kokią Jono kalnelio urbanizaciją – esą koks ten bus traukos centras, jei net paprasčiausios kavinukės nebus galima pastatyti.

Dėl prioritetų teks diskutuoti

Miesto vyriausiasis architektas Almantas Mureika teigia, jog tokia senamiesčio regeneravimo galimybių studija buvo verkiant reikalinga. Juolab kad paskutinį kartą panašus darbas buvo rengtas prieš dvi dešimtis metų, ir tai tebuvusi tik schema. Tiesa, anuometis Kultūros vertybių apsaugos departamentas dar buvo užsakęs kažkodėl tik pusės senamiesčio reglamentą…

Pasak vyriausiojo architekto, priekaištai, kad nepasiūlyta konkrečių projektų, esą nepagrįsti – studijos rengėjai negali bakstelti pirštu ir pasakyti: štai prioritetas. Dėl prioritetų dar reikės diskutuoti, o studija – tęstinis darbas, duodantis kelis senamiesčio vystymosi scenarijus, kuriuos reikės rinktis bei toliau vystyti. Svarbu esą tai, jog šis darbas padeda senamiestį suvokti kaip visumą, išryškina didžiausias jo vertybes, prioritetines viešąsias erdves, esamus ir galimus traukos centrus.

Beje, A. Mureika geru žodžiu paminėjo ir miesto valdžią vis pabaksnojančius verslininkus – jų iniciatyva prisidėjo, kad studija būtų kuo greičiau parengta. Ji “atrišianti rankas” ir verslininkams – kai bus aišku, kokiomis kryptimis senamiestis vystysis, verslininkai žinos, kur verta investuoti bei tuo prisidėti prie senamiesčio atgaivinimo.

Tačiau vyriausiasis architektas kategoriškai nesutinka su nuomone, kad Tiltų gatve judėtų transportas, bei su tuo, kad prie kiekvienos senamiestyje esančios kavinės būtų galima privažiuoti nuosavu automobiliu. Jis teigia, kad didžiausia vertybė esąs pats senamiestis – architektūra, mažosios architektūros formos, fasadai, grindinys ir visų erdvių ryšys. O to tikrai nepamatysi pralėkdamas mašina.

“Kokie fasadai, jei tenka rūpintis, kad ant tavęs kas neužvažiuotų”,- piktinosi A. Mureika.

Be to, transporto srautas, judantis Tiltų gatve, tarsi perkerta senamiestį į dvi dalis ir trukdo jam vystytis. Jau ir taip esama didžiulės klaidos, kad Pilies gatvė “atrėžia” senamiestį nuo piliavietės, ir dera galvoti ne apie tramvajus, o kokiu būdu spręsti, kad miestiečiams ir miesto svečiams būtų patogiau pėsčiomis prie vieno didžiausių būsimų traukos centrų – piliavietės – patekti.

Didele klaida buvo pavadintas ir į 1997 metais patvirtintą miesto bendrąjį planą įtrauktas sprendinys sugrąžinti buvusį senamiesčio užstatymą. Pasak vyriausiojo architekto, taip būtų “užmušamos” erdvės, tad verta šį sprendinį keisti.

Studija – tik studijavimui?

Gražias Klaipėdos senamiesčio regeneravimo vizijas bepaišančius studijos rengėjus atvėsino Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus ekspertas Ramūnas Bartkus. Jo žodžiais, ši studija bei planai sutvarkyti Danės krantines, atgaivinti piliavietę ir uostelį bei Jono kalnelį vargu ar įgyvendinami. Kaip žinia, Klaipėdos senamiestis yra respublikinės reikšmės urbanistikos paminklas, įtrauktas į saugomų objektų sąrašą. O saugomame objekte beveik nieko nevalia daryti. Jeigu kultūros ministras pasirašytų raštą, kuriame Klaipėdos senamiestį įteisintų kaip kultūros paveldo vietovę, tada suvaržymų bei draudimų ženkliai sumažėtų. Tad Klaipėdos savivaldybei derėtų kreiptis į ministrą.

Paminklotvarkos skyriaus vedėja Rima Noreikienė nenori sutikti su tuo, kad gražūs planai esą liksią tik popieriuje ir kad studija gali likti tik studijavimui. Visų pirma studija – ne koks statybų dokumentas, kurį reikėtų derinti ar kurio nebebūtų galima keisti. Antra – kai remiantis studija bus rengiami konkretūs projektai, tada jau jie bus teikiami ir Kultūros paveldo departamentui. Šiuo metu jokių ypatingų “perversmų” neplanuojama. Dabar ketinama rengti projektą dėl senamiesčio gatvių bei fasadų sutvarkymo bei Danės krantinių rekonstrukcijos.

[ArTuRAs]

...Žemės sklypų Bangų g.7, Gluosnių g.8 ir juos supančios teritorijos detaliojo plano rengėjai sukūrė maketą, kaip ateityje turėtų atrodyti planuojama teritorija ir kokie objektai atsiras šalia ją kertančios Bastionų gatvės. Kadangi naujoji gatvė atsiras bendrovei „Kretingos grūdai“ dabar priklausančioje teritorijoje, šiai bendrovei bus suteikti žemės sklypai abipus gatvės. Vienoje pusėje numatoma statyti administracinius pastatus, kitoje, - arčiau Bangų gatvės, gyvenamąjį kvartalą.

Teritorijų planavimo specialistai tikisi, kad, nutiesus Bastionų gatvę ir naują tiltą per Danę, sumažės transporto srautai Tiltų gatve.


----------------------

...Šiais metais planuojama statyti du didesnius prekybos centrus Statybininkų prospekte, Smiltelės gatvėje. Uostamiestyje atsiras dar keli mažesnio, apie tūkstančio kvadratinių metrų, ploto prekybos centrai. Prekybos centrų dar ypač trūksta šiaurinėje bei centrinėje miesto dalyse.

"Centre nėra pastatų, kur galėtų būti įkurtas prekybos centras. Neverta ir statyti, nes yra daug apribojimų dėl paminklosaugos reikalavimų", - sakė K.Vaitiekūnas.

Klaipėdoje taip pat ketina pradėti veiklą Vokietijos mažų kainų prekybos tinklas "Lidl".

"Jie deklaruoja, kad ateis vienu metu ir labai daug. Bet kol kas Klaipėdoje nieko nejaučiame", - sakė K.Vaitiekūnas.


-----------------------

Nuolatinės statybos komisijos posėdis įvyks 2006-01-04, 14 val., kab.504

Žemės sklypo Bangų g. 22, Klaipėdoje detalusis planas.
(Trinyciai )

NAUJŲ ŽEMĖS SKLYPŲ PARDAVIMO AUKCIONAI 2006 M. SAUSIO MĖNESĮ

Taikos pr. 40A
Kita (komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorija)
0,0955 ha
492863,0 Lt

ir

Taikos pr. 48B
Kita (komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorija)
0,1418 ha
656142,0 Lt

Cia sklypai tarp to planuojamo daugiaaukscio prie Vetrunges ir Neapolio, palei Taikos pr.

[Eimantas]

Vietoje privatizacijos - griūtis

VIGANTAS DANILAVIČIUS

Privatizuoti numatytas tualetas prie Danės sutrukdė daugiaaukščių namų kvartalo statybai.

„Klaipėda“ rašė, kad šalia Danės vingio, prie kažkada labai mėgiamo klaipėdiečių Mažojo Kaimelio pliažo, planuojama pastatyti tris devynaukščius ir septynis keturaukščius gyvenamuosius namus. Namai bus statomi Panevėžio gatvės 25 sklype, kuriame anksčiau buvo pramoninė siurblinė.

Savivaldybės Teritorijų planavimo komiteto pirmininkas Kazys Vaišvila vakar vėl nusišalino nuo klausimo svarstymo. Detaliojo plano užsakovė yra bendrovė „Bilukas“, kuri priklauso komiteto pirmininko sūnui Andriui Vaišvilai.

Komiteto nariai ir savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento valdininkai pastebėjo, kad šalia „Biluko“ nuomojamo sklypo numatyta privatizuoti savivaldybei priklausantį viešąjį tualetą, kuriam priskirtas 2,5 aro sklypas. Pasak Urbanistinės plėtros departamento direktoriaus Kastyčio Macijausko, tai gali sukelti problemų naujojo gyvenamojo kvartalo statytojams. Jis manąs, kad tualetas į privatizuojamų objektų sąrašą papuolė dėl nesusikalbėjimo tarp savivaldybės departamentų ir skyrių. K.Macijauskui pasiūlius, komitetas rekomendavo savivaldybės Ekonomikos ir strategijos departamento Turto ir privatizavimo skyriui išbraukti iš privatizavimo objektų tualetą Danės paplūdimyje.

Anot K.Macijausko, „Bilukas“ turėtų sumokėti savivaldybei už išvietės likutinę vertę ir ją nugriauti. Departamento direktoriaus teigimu, privatizuojamas tualetas yra Danės apsaugos zonoje, todėl ten naujo objekto statyti negalima.

Paupio kvartale 1,5 hektaro žemės ūkio paskirties teritoriją ketinama padalinti į dešimt sklypų ir pakeisti žemės paskirtį į gyvenamųjų namų statybos. Klemiškės ir Rūko gatvių kampe bus nuo 8,7 iki 16 arų sklypų individualių namų statybai"Klaipėda"

[Eimantas]

Milžinų paunksmėje - mažųjų kova už būvį
2006 m. Sausio 6 d.

http://www.ve.lt/?data=2006-01-06&ru...&id=1136482271

Ištrauka iš to straipsnio:


Klaidų būta

Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros vadovas Raimundas Vaitiekūnas esamą senamiesčio būklę vertino ne taip kategoriškai. Antra vertus, ir jis pripažino, kad planuojant miesto plėtrą klaidų išties būta. Daugelis jų buvo padaryta dar pokario metais.

Labiausiai senamiestis, pasak R. Vaitiekūno, nukentėjo visas marių krantines atidavus pramonės įmonėms ir tokiu būdu atėmus iš žmonių galimybę laisvai prieiti prie vandens. Vienintelė vieta, kur dar galima tai padaryti, - Šiaurės ragas. Tą atskirtį, eksperto teigimu, dar labiau sustiprino judri Pilies gatvė, tarsi siena padalijusi senamiestį į dvi dalis.

Jau šiais laikais padaryta klaida, sakė R. Vaitiekūnas, - įkurdinti "Akropolį" Taikos prospekte. Jis, o dabar ir greta jo įsitaisę ne ką mažesni prekybos centrai dar kartą perkirto šįsyk jau visą miestą į dvi dalis, tapo savotiška užtvanka iš vieno Klaipėdos galo į kitą keliaujantiems miestelėnams.

"Daugelio pasaulio šalių patirtis byloja, kad tokius milžiniškus prekybos centrus optimalu statyti miesto prieigose ar net už jo ribų. Klaipėdoje geriausia vieta tokiam prekybos ir pramogų kompleksui atsirasti buvo rytinėje miesto dalyje, teritorija šalia Laisvosios ekonominės zonos. Deja, šia galimybe nebuvo laiku pasinaudota", - apgailestavo R. Vaitiekūnas.

Antra vertus, sakė R. Vaitiekūnas, padėtį dar galima pataisyti, ir apie tai pastaruoju metu itin daug diskutuojama. Tiek vietinių, tiek užsienio ekspertų nuomone, pagrindinis uždavinys gaivinant senamiestį - atkurti nutrūkusius ryšius tarp atskirų jo erdvių. Sujungus tokias strategiškai svarbias vietas kaip Jono kalnelis ir piliavietė, sutvarkius šiuos du objektus jungiančias Danės krantines, atvėrus priėjimą prie marių verslas į senamiestį neabejotinai sugrįš, įsitikinęs KEPA vadovas.

Kad verslas kurtųsi senamiestyje, o kartu gaivintų blėstančią jo dvasią, miesto valdžia verslininkams galėtų taikyti daugiau mokesčių lengvatų.

R. Vaitiekūno įsitikinimu, mąstant apie senamiesčio ateitį nereikėtų vengti ir iš pirmo žvilgsnio itin radikalių idėjų. Pavyzdžiui, nuo universiteto miestelio iki Sausio 15-osios gatvės po visu istoriniu miesto centru nutiesti požeminį tunelį su atšaka į Nemuno gatvę, ne tik Tiltų, bet ir Turgaus gatvę atiduoti pėstiesiems, aišku, prieš tai išsprendus transporto srautų ir automobilių statymo problemas, ir pan.

Tai, pasak R. Vaitiekūno, išties grandioziniai, milžiniškų investicijų reikalingi sumanymai ir be miesto valdžios paramos čia neapsieisi. Antra vertus, sakė KEPA vadovas, metas imtis juos įgyvendinti - dabar kaip niekad palankus. "Būtent dabar yra visai realių galimybių gauti finansavimą iš Europos Sąjungos fondų. Jeigu mes ta galimybe nepasinaudosim maždaug iki 2010 metų, vėliau bus labai sunku ką nors išpešti", - įsitikinęs R. Vaitiekūnas.

[win2k3]

Butai labiausiai brango Klaipėdoje

Butų kainos Lietuvoje per ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį vidutiniškai išaugo 9 proc. Labiausiai jie brango Klaipėdoje - 17 proc.

Vilniuje per šį laikotarpį butų kainos padidėjo 16 proc., Kaune - 15 proc., Šiauliuose - 13 proc., Panevėžyje - 10 proc., rodo portalo "Kapitalas.com" duomenys.

Pagal šio portalo duomenis, Vilniuje labiausiai didėjo centre arba prestižinėse vietose pastatytų butų kainos. Pavyzdžiui, Vilniaus senamiesčio, Centro, Užupio, Žvėryno, Antakalnio rajonuose butų kainos per pusmetį pakilo net 28 proc. 2006 metais tokio pačio kainų augimo nesitikima. Prognozuojama, kad šiais metais butų kainos turėtų pakilti dar apie 15-20 proc.

Teigiama, kad vidutinė senos statybos buto kaina Vilniuje yra 4 500 litų už kvadratinį metrą, Klaipėdoje - 3 450 litų.

Kaimyninėse Rytų regiono šalyse butų kainos panašios kaip Vilniuje: Peterburge mokama 3 400 litų už vieną kvadratinį metrą, Kijeve - 4 100 litų, Rygoje - 4 300 litų, Taline ir Varšuvoje - 5 000 litų, Prahoje - 5300 litų, Maskvoje - 7000 litų.

Vakarų Europos šalyse, išskyrus Vokietiją, kainos gerokai didesnės. Senos statybos buto vienas kvadratinis metras Berlyne kainuoja 4 300 litų, Hamburge - 6 400 litų, Amsterdame - 11 000 litų, Madride - 13 000 litų, Paryžiuje - 22 000 litų, Londone - 33 000 litų.

"Vakarų ekspreso", Eltos informacija