Parasiau Elektromark del dangoraziu. Paklausiau apie ju planus:ar is tiesu jie turi tokiu planu, o gal jau zinoma statybu pradzios data, taip pat paklausiau del aukstingumo. Stai ka jie atrase:
Sveiki,
Deja.
Cia konfidenciali informacija.
Tikriausiai viskas dar yra tik projektuojama ir tiksliu skaiciu jie patys nzn. Juk uz gatves ju pagrindiniai konkurentai jau pradejo vystyt dideli projekta. Del to jie turi pasiulyt klientui daugiau ir geriau nei Gandraliskes gali pasiulyt. Man rods, kad dar daug kas keisis del to EM projekto. Beje, EM priklauso tiems pat kas stato ir HT, jo?
Pasirodo, jog Liepojos gatveje salia Vikondos is tiesu bus Media ar Maxima, siandien is ryto sake, kad ta pastata nusipirko ir rekonstruoja VP market. Nesamone, kam tiek daug prekybos centru toj vietoj.
O kas ten gen. rangovas, gal jie žino kas bus, ar ten gen.griovėjai tik ???
Pasirodo, jog Liepojos gatveje salia Vikondos is tiesu bus Media ar Maxima, siandien is ryto sake, kad ta pastata nusipirko ir rekonstruoja VP market. Nesamone, kam tiek daug prekybos centru toj vietoj.
Įprastinė VP Market taktika, tokia parazituojanti sakyčiau. Žardėj atidarė IKI, kitoje prospekto pusėje VP atsidarė. Vėtrungėje IKI, neužilgo Bilduke Saulutę padarė.
Beje vietoj Vikondos bus Rimi. Taigi žiauriau nei Kėdainiuose, ten Rimi ir Maximos pastatus skiria SEB Vilniaus Bankas.
Visi suzgribo vienu metu statyt arba rekonstruot, o kai buvo Vikonda kaimo lygio parduotuve nudriskus, Iki irgi panasiai, nebuvo kur eit, salia gyvenu tai zinau. O dabar tai prasides ten konkurencija na bet man kaip pirkejui tai i nauda tikiuosi bus.
Vilnius, Kaunas ir Klaipėda rengiasi diegti elektroninio bilieto ir keleivių informavimo sistemas viešajame transporte, kurios vertinamos beveik 20 mln. litų.
"Valstybės žiniose" vakar publikuotas išankstinis šio viešojo pirkimo skelbimas.
"Tai reiškia, kad šiemet bus paskelbtas viešasis pirkimas ir bus publikuotas skelbimas su terminais, kada reikia pateikti paraiškas", - sakė Vilniaus miesto savivaldybės Informacinių technologijų plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Mikalauskienė.
Šis maždaug 20 mln. litų vertės projektas finansuojamas ir iš Europos Sąjungos (ES) lėšų.
Centrinė projektų valdymo agentūra patvirtino, jog šiam bendram projektui iš ES struktūrinių fondų bus skirta iki 14 mln. litų. Atsižvelgiant į turimų troleibusų ir autobusų skaičių miestuose, iš jų Vilniui teks apie 7 mln. litų, Kaunui - apie 5 mln. litų, o Klaipėdai - apie 2 mln. litų.
Manoma, kad elektroniniai bilietai trijų didžiųjų Lietuvos miestų viešajame transporte bus įdiegti per maždaug dvejus metus.
Anksčiau skelbta, kad Vilniuje ir Klaipėdoje elektroninis bilietas bus pagrįstas nuolatinio bilieto principu. Tai yra keleiviui savo elektroninio bilieto nereikės žymėti. Kontrolieriai su specialia įranga tikrins, ar keleivio įsigytas valandos, dienos, savaitės ar mėnesinis elektroninis bilietas yra galiojantis.
Kaune keleivis, įlipęs į troleibusą ar autobusą, pridės elektroninį bilietą prie specialaus aparato, iš bilieto sąskaitos bus išskaičiuota atitinkama pinigų suma.
ELTOS ir "Vakarų ekspreso" informacija
Stichijai vienos dienos neužteko
Vakarop sustiprėjęs vėjas bei stiprus lietus
Nebe pirmą dieną Lietuvoje siaučianti audra buvo palikusi tūkstančius gyventojų be elektros energijos, vakar tebevartė medžius, laužė šakas ir vėl trikdė Klaipėdos uosto darbą.
Pliaupiantis lietus antradienį buvo užliejęs Klaipėdos senamiesčio rūsius, o vakar jam nesiliaujant vanduo iš ten buvo tebepumpuojamas specialiais siurbliais.
Džiazo klubo "Kurpiai" savininkas Stanislovas Kusas pasakojo, jog pilni vandens buvo daugumos šalia Danės upės esančių barų ir kavinių bei Žvejų gatvės gyvenamųjų namų rūsiai, o vakar juos nuo to gelbėjo tik nuolatinis vandens išpumpavimas.
Pakilo vanduo
Vakar ryte pūtęs vakarų, pietvakarių krypties vėjas siekė tik apie 10 m/s, tačiau popiet vėl ėmė stiprėti.
Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitono pavaduotojo Ričardo Lučkos, krovos darbai uoste dėl vėjo ir lietaus dieną sutrikdyti nebuvo, tačiau į uostą popiet nebuvo galima įvesti vieno atplaukusio laivo.
Maždaug 195 metrų ilgio laivas, anot R. Lučkos, buvęs per didelis, kad galėtų įplaukti pučiant 20 m/s stiprumo vėjui. Buvo laukiama, kol jis nurims bent iki 12-14 m/s. Vėliau buvo neleidžiama įplaukti ir dar vienam išorės reide stovinčiam laivui.
Vakar 15 val. bendrovė "Smiltynės perkėla" dėl stiprėjančio vėjo, gūsiuose siekiančio iki 25 m/s, nutraukė keltų eismą Senojoje ir Naujojoje perkėlose - iš pastarosios keleivius plukdė tik "Neringa".
Dėl to Kuršių nerijoje ties Naująja perkėla nusidriekė kelių kilometrų ilgio automobilių eilė.
"Prieštaraujantieji tilto per Kuršių marias statybai tegul dabar atvažiuoja ir pabando persikelti į žemyną. Jau įvyko kelios avarijos, važinėja greitoji pagalba, kelias siauras, o visi nori patekti į keltą, kyla panika. Eilėje laukia ir grįžtantieji iš darbo, ir užsieniečiai - lenkai, estai, vokiečiai. Nežinia, kiek jiems reikės ten stovėti", - pasakojo kasdien per marias persikeliantis Neringos miesto savivaldybės spaudos atstovas Mindaugas Milinis.
Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klaipėdos skyriaus viršininko Liongino Pakščio, vakar vandens lygis buvo pakilęs maždaug 60 cm virš įprastos ribos.
Tiesa, Klaipėdos ribose Danės upės vandens lygis nematuojamas - tai daroma AB "Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos" teritorijoje. Tačiau L. Pakštys patikino, jog 60 cm nėra toks didelis vandens pakilimas, kad Danė išsilietų iš krantų. Rimstant vėjui ir kylant slėgiui vanduo pamažu turėtų nuslūgti.
Vėl virto medžiai
Nenurimstantis vėjas vakar tebelaužė šakas ir medžius. Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos duomenimis, iki pietų buvo išverstas vienas medis Šilutės plente, ties 20-uoju namu. Tarnybos darbuotojai negalėjo patvirtinti, ar virsdamas medis apgadino automobilį - jiems atvykus mašina stovėjusi ne po medžiu, o šalia.
Buvo išverstas ir vienas medis K. Donelaičio gatvėje, nulaužta šaka prislėgė tvorą Naujojoje Uosto gatvėje, o Taikos prospekte ties 135 namu tarnybos darbuotojams teko spręsti, ką daryti su pavojingai pasvirusiu medžiu.
Lūžo šakos, virto medžiai ir kitose uostamiesčio vietose, tačiau, neoficialiomis žiniomis, materialinių nuostolių vakar iki vakaro audra nepadarė.
Lūžtančios šakos ir virstantys medžiai vakar bei užvakar trikdė transporto priemonių eismą ir apgadindavo gatvėse stovinčius automobilius ne tik uostamiestyje, bet ir sostinėje.
Vakar nuo 6 iki 10 val. ryto Vilniuje Bendrasis pagalbos centras gavo 26 tokio pobūdžio pranešimus. Pirminiais duomenimis, sužeistųjų nebuvo. Apgadintos kelios transporto priemonės, keliose vietose nutraukti elektros laidai.
Liko be elektros
Po stiprių vėjo gūsių antradienio vakarą ir naktį miškingose Alytaus ir Vilniaus vietovėse nutrūko elektros tiekimas 35 tūkst. gyventojų, vakarinėje Lietuvos dalyje be elektros buvo likę 12 tūkst. gyventojų.
Rytinėje teritorijoje elektrą skirstantys Rytų skirstomieji tinklai (RST) dalį gedimų pašalino, vakar rytą tamsoje liko per 20 tūkst. vartotojų. Įsisiautėjus vėtrai čia užfiksuota 120 gedimų vidutinės įtampos tinkle, 300 gedimų žemosios įtampos tinkle, atsijungė 2 500 transformatorinių.
Dauguma nutrūkusių linijų yra miškingose vietose, o sudėtingos oro sąlygos dar labiau apsunkino specialistų darbą. Vakar ryte dar buvo nepašalinta 400 gedimų, neįjungta 1 300 transformatorinių.
Prognozuota, kad nutrūkus elektros energijos tiekimui Vilniaus rajone maždaug pusė sostinės gyventojų gali likti be vandens.
VST aptarnaujamoje vakarinėje šalies dalyje be elektros liko 12 tūkst. vartotojų, daugiausia nukentėjo Prienų ir Kaišiadorių rajonai, Plungės rajone dvi valandas be elektros buvo likusi miesto katilinė. Iš viso atsijungė 467 transformatorinės, veikiančios 10 kilovoltų įtampos tinkle.
Vakarinėje Lietuvos dalyje vakare elektros tiekimas dar buvo nutrūkęs 2,6 tūkst. gyventojų, buvo gaunami vis nauji pranešimai apie trūkusius laidus ir atsijungusias pastotes.
Pasak hidrometeorologų, šiandien vis labiau tolstant ciklonui vėjas ir lietus turėtų susilpnėti.
Comment