Klaipėdos projektai

[URBANISTAS]

Žinau, bet patingejau

[Eimantas]

Komunikacijų trasose - linų sandėlio pėdsakai
http://www.ve.lt/?rub=1065924810&dat...&id=1210267200

[Eimantas]

Kolegijai reikia naujo pastato

Eglė Petkutė

Sparčiai besiplečianti Klaipėdos socialinių mokslų kolegija nebeišsitenka savo patalpose. Jai pradėta ieškoti kitos vietos.

Uosto teritorijoje Minijos gatvėje įsikūrusi ugdymo įstaiga po poros metų planuoja persikelti į naują erdvesnį pastatą. Jį rengiamasi statyti pietinėje miesto dalyje, laisvame beveik hektaro ploto sklype. Pastatų kompleksas turėtų iškilti Taikos prospekto gale šalia savivaldybei priklausančių socialinių butų. „Mums labai trūksta vietos. Nėra kur pastatyti mašinų, neturime ir savo bendrabučio. Norime, kad viskas būtų vienoje vietoje“, – sakė kolegijos direktorė Nijolė Skučienė.

Vakar statybų planus palaimino meras Rimantas Taraškevičius. Minėtame sklype, anot jo, buvo svarstyta statyti mokyklą, tačiau miestui plečiantis į šiaurę, dar vienos ugdymo įstaigos šioje teritorijoje nebereikės.

Socialinių mokslų kolegijoje uostamiestyje studijuoja daugiau kaip 1600 jaunuolių. Dar apie tūkstantį mokosi jos filialuose Vilniuje ir Telšiuose.

www.kl.lt

[godless]

Sveiki, norėčiau paklausti ar pastebėjot Minijos g. 127 - buvusi marių universalinė parduotuvė -> saulutė -> apleistas pastatas - aptvertas tvora "ramirent" gal kas žino ką ketinama statyti? griauti? rekonstruoti?

[jevgenijb]

Kolegijai reikia naujo pastato

Eglė Petkutė

Sparčiai besiplečianti Klaipėdos socialinių mokslų kolegija nebeišsitenka savo patalpose. Jai pradėta ieškoti kitos vietos.

Uosto teritorijoje Minijos gatvėje įsikūrusi ugdymo įstaiga po poros metų planuoja persikelti į naują erdvesnį pastatą. Jį rengiamasi statyti pietinėje miesto dalyje, laisvame beveik hektaro ploto sklype. Pastatų kompleksas turėtų iškilti Taikos prospekto gale šalia savivaldybei priklausančių socialinių butų. „Mums labai trūksta vietos. Nėra kur pastatyti mašinų, neturime ir savo bendrabučio. Norime, kad viskas būtų vienoje vietoje“, – sakė kolegijos direktorė Nijolė Skučienė.

Vakar statybų planus palaimino meras Rimantas Taraškevičius. Minėtame sklype, anot jo, buvo svarstyta statyti mokyklą, tačiau miestui plečiantis į šiaurę, dar vienos ugdymo įstaigos šioje teritorijoje nebereikės.

Socialinių mokslų kolegijoje uostamiestyje studijuoja daugiau kaip 1600 jaunuolių. Dar apie tūkstantį mokosi jos filialuose Vilniuje ir Telšiuose.

www.kl.lt

Gal kas žinote konkrečią vietą? Sklypas šalia Smiltelės gatvės? ar kur?

[Eimantas]

Manau už "Arkados" kvartalo, nes šalia Smiltelės gatvės trys balti daugiabučiai stovi, o kampą "Arkada" apstatė.

[jevgenijb]

Manau už "Arkados" kvartalo, nes šalia Smiltelės gatvės trys balti daugiabučiai stovi, o kampą "Arkada" apstatė.

Nes teko žiurėti detalujį planą, tai vieta mokyklai yra toliau, šalia upelio arčiau jūrininkų pr. na nebent kas pasikeitė, nes dabar pagal detalųjį planą kitur kaip ir nėra vietos...

[jevgenijb]

Nepatinka tokie straipsniai kur jokios konkretikos... Va ir spėliok kur stovės Bet vieta jei pagal patvirtintą detalujį planą tai tikrai gera, šalia upelis, aplinkui kol kas nieko...

[URBANISTAS]

Valdžia įkūrė nesąmonių muziejų



Yra Klaipėdoje toks nesąmonių muziejus. Jo eksponatais klaipėdiečiai ir miesto svečiai nemokamai gali grožėtis kiekvieną dieną.

Šis muziejus akivaizdžiai parodo valdžios neūkiškumą, taip pat tai, jog ji kartais priima sprendimus, prasilenkiančius su elementaria logika.

"Vakarų ekspresas" surado labiausiai akis badančias uostamiesčio vietas, pro kurias eidami ar važiuodami žmonės kraipo galvą, o neretai ir pasukioja pirštu prie smilkinio. Skaitytojus kviečiame aktyviai pildyti nesąmonių muziejaus eksponatų sąrašą. Už surastas naujas ar mūsų nepastebėtas nesąmones klaipėdiečiams pažadame prizus.

Karščiausia naujiena

Tai - marmuriniai suolai, turėję "papuošti" rekonstruojamą M. Mažvydo alėją. Klaipėdiečiai suka galvas, kaip ant šių suolų sėdėti - vasarą jie bus įkaitę, vėsiu oru - šaldys sėdynes. Stebina ir "puošmenų" kaina - 2 000 litų už vienetą. Iš viso alėjoje ketinama jų pastatyti 55.

Suolų forma ir spalva, labiau panašia į antkapinius paminklus, baisisi ne tik praeiviai, bet ir vyriausiasis miesto dailininkas Mindaugas Petrulis.

"Ne taip jie turėjo atrodyti, kai derinome projektą. Buvo aišku, kad šioje vietoje reikalingi masyvūs suolai, bet tai, ką pamačiau alėjoje, toli gražu neprimena suolų. Negalima atpjauti marmuro gabalą, jį bet kaip padėti ir įsivaizduoti, jog čia suolas", - kritikos šiems "eksponatams" negailėjo M. Petrulis.

Kodėl toks svetimkūnis neužkliuvo rekonstrukciją prižiūrinčio Savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjai Violetai Staskonienei, mums nepavyko sužinoti - valdininkė išvykusi į komandiruotę, o jos pavaldinė Irena Linkauskienė, atsakinga už darbų priežiūrą, - atostogauja.


Dviračių taku, nutiestu Herkaus Manto gatvės šaligatviu, labiau džiaugiasi pėstieji, nes važiuoti juo dviratininkams - jokių galimybių
Klausimas, ar taip suolai atrodė ir projekte, labiausiai užrūstino alėjos rekonstrukcijos projekto autorių architektą Vytautą Paulionį. Išvadinęs žurnalistę Specialiųjų tyrimų tarnybos agente ir pavadinęs klausimą nelogišku, V. Paulionis atsisakė aptarinėti suolų dizainą.

Beje, dienraščiui pavyko sužinoti, kad derinant projektą jame nebuvo konkrečiai nurodyta nei suolų spalva, nei forma, o miesto vyr. dailininkas nepasivargino pasidomėti, ar tašyto granito masyvai nedarkys alėjos. Pastabų grafą, kurioje galima parašyti, jog galutinai projektas bus suderintas tik pateikus išsamų aprašą ir vaizdą, dailininkas paliko tuščią.

Dviračių takai

Uždegę žalią šviesą dviračio tako tiesimui Herkaus Manto gatvės šaligatviu ir tą taką nutiesę, uostamiesčio valdininkai tik užsitraukė dviratininkų nemalonę. Darbo dienomis, kai šaligatviais vaikšto masė pėsčiųjų, dviratininkai neturi jokių šansų važiuoti jiems skirtu taku.

Dviratininkai kvietė uostamiesčio valdininkus pačius išbandyti naują trasą, deja, ant jiems specialiai išnuomotų dviračių sėdo vos vienas kitas.

Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Saulius Ružinskas, nusivylęs valdininkų abejingumu, tuomet tvirtino, jog dauguma takų uostamiestyje nutiesti neapgalvotai, o miesto valdžios atstovai jų apžiūrėti dažniausiai važiuoja sėdėdami automobilyje.

Maža to, važiuojantiems dviratininkams, be masės pėsčiųjų, take yra ir kitokių kliūčių, pavyzdžiui, stulpas prie pat nuovažos į gatvę.


Turėję didinti Jakų žiedo pralaidumą, "gulintieji policininkai" jį dar labiau sumažino, o įrengti kelyje Klaipėda- Kretinga vairuotojų nėmaž nedrausmina
Gulintys linksmintojai

Į nesąmonių muziejaus ekspoziciją būtina įtraukti ir vadinamuosius gulinčius policininkus Jakų žiede bei kelyje Klaipėda-Kretinga.

Turėję drausminti vairuotojus ir didinti Jakų žiedo pralaidumą, jie tik pralinksmino sėdinčiuosius prie vairo. Nuo pat pirmos dienos pro šias "kliūtis" vairuotojai skrieja nemažindami greičio.

Paguldyti juos čia sumanė Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD). 2006 metais pristatydamas idėją LAKD generalinio direktoriaus pavaduotojas Petras Tekorius kalbėjo: "Neabejoju, kad kliūtys sukels daugelio vairuotojų pasipiktinimą, tačiau tai yra tikrai efektyvi, dvigubai didesnį žiedo pralaidumą užtikrinanti priemonė. Ją jau seniai naudoja olandai. Kadangi Jakų žiedas yra didelio skersmens, jame automobiliai pasiekia didelį greitį, tad iš šoninių kelių į žiedą įvažiuoti norintys vairuotojai yra priversti laukti gana ilgai, nors pats žiedas yra beveik tuščias", - sakė P. Tekorius.

Kažin ką dabar į tokias kalbas atsakytų ponui Tekoriui minios vairuotojų, kasdien stovinčių kamštyje prie Jakų žiedo?

Kitoje vietoje, kelyje Klaipėda-Kretinga, "gulinčių policininkų" paskirtis iš viso neaiški. Jų "fragmentai" neauklėja ir iš viso neturi jokios naudos, nes praskrieti pro tokias drausminančias priemones gali ir pusaklis vairuotojas.


Vandalams nusiaubus konteinerinį tualetą, jo duris Miesto tvarkymo skyrius papuošė spynomis, kadangi detalių teks laukti nežinia kiek. Brangia išviete kol kas galima tik grožėtis iš išorės
Rakinami tualetai

Suradome Klaipėdoje ir tualetų, kuriais šiandien galima pasigrožėti iš šalies, tačiau pasinaudoti - jokių galimybių. Jie užrakinti.

Tokį įamžinome šalia senosios perkėlos. Už spynas ant tualeto durų dėkoti reikia vandalams. Mat jie brangioje plieninėje išvietėje išlaužė viską, ką galėjo. Dėl to Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyrius laikinai, kol nebus pagamintos detalės, užrakino išvietę.

Deja, gamtinių reikalų prispirtų klaipėdiečių tokie paaiškinimai neguodžia, ypač savaitgaliais, kai minios žmonių plūsta į Smiltynę.

"Akcentai"

Kai kuriuos "eksponatus" dienraščiui pasiūlė ir skaitytojai. Tai - šiukšlėse skęstantis poilsio parkas, kuriame net atsisėsti nėra kur. Taip pat - sąvartynu virtusi autobusų stotelė ties įvažiavimu į Melnragę, neaiškiais tikslais keičiami bordiūrai Taikos prospekte ties Žardės mikrorajonu. Klaipėdiečių nuomone, vietoj šio darbo praktiškiau būtų užlopyti gatvių duobes arba daugiabučių gyvenamųjų namų kiemus.

www.ve.lt

[URBANISTAS]

Meras Vilniuje prašė pinigų

Eglė Petkutė

Sostinėje vakar viešėjęs uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius valdžios pareigūnų prašė užtarimo ir paramos svarbiems darbams mieste atlikti.

Viena svarbiausių vakarykščio vizito užduočių – gauti Kultūros ministerijos pažadą, kad valstybės pinigų užteks naujo Muzikinio teatro Klaipėdoje statybai.

Tačiau susitikimas su kultūros ministru Jonu Juču staigmenų nepateikė.

„Bandžiau įtikinti ministrą, kad svarbiausia, ne kur iškils naujasis pastatas, bet kada ir už kokius pinigus pradėsime statybą. Ministras teigiamai įvertino galimybę Muzikinį teatrą statyti Vasaros estradoje, nors neprieštaravo ir pasirinkimui rekonstruoti senąjį pastatą“, – sakė R.Taraškevičius.

Pasak jo, svarbu statybą pradėti ne vėliau kaip 2010 metais, nes dėl avarinės būklės teatras vos gyvuoja.

Tikslesni skaičiai paaiškės po netrukus vyksiančio Vyriausybės strateginio planavimo komiteto posėdžio, kuriame dalyvaus ir klaipėdiečiai.

Ne vieno milijono litų iš valstybės biudžeto prireiks ir kitam miestui svarbiam projektui – pietinio išvažiavimo kelio iš uosto statybai.

„Mums labai svarbu, kad jis atsirastų kuo greičiau. Iš Tarptautinės perkėlos riedantys treileriai galėtų aplenkti spūstis ir sukti tiesiai į Šilutės plentą, juolab kad netoli kyla nauji logistikos centrai“, – aiškino meras.

Po susitikimo su Susisiekimo ministerijos ir Valstybinės kelių direkcijos atstovais jis pranešė, kad dar šiemet bus parengta galimybių studija ir baigtas techninis projektas.

Su „Sodros“ direktoriumi Mindaugu Mikaila R.Taraškevičius išsprendė senojo „Sodros“ Klaipėdos skyriaus pastato likimą.

„Pagaliau nebeliko kliūčių senąjį pastatą Vytauto gatvėje perduoti savivaldybei. Čia bus perkeltas Socialinės paramos skyrius, nes Liepų gatvėje jau nebeužtenka vietos“, – kalbėjo miesto vadovas.

Pernai „Sodrai“ persikėlus į naujas patalpas Smiltelės gatvėje, senasis pastatas liko tuščias. Šią savaitę Klaipėdoje viešėsiantis M.Mikaila jį apžiūrės ir sudėlios reikiamus parašus.

www.kl.lt

[URBANISTAS]

Modernūs biurai Klaipėdoje šiemet toliau brangsta


Nepaisant Lietuvoje stebimo nekilnojamojo turto kainų stabilizavimosi ar mažėjimo, Klaipėdoje šiemet užfiksuotas ženklus biuro patalpų nuomos ir pardavimo kainų augimas. Skaičiuojama, kad modernių biurų nuoma uostamiesčio centre nuo praėjusių metų pabaigos kilo apie 20 proc.

Tačiau tokio tipo patalpų pasiūla vis dar netenkina Klaipėdoje veikiančių įmonių poreikių, todėl ekspertai prognozuoja, kad kainos didės ir toliau.

"Rinkoje jaučiamas gyvenamųjų patalpų kainų mažėjimas, tačiau komerciniame sektoriuje Klaipėdoje tendencijos priešingos – tiek biurų nuomos, tiek pardavimo kainos kyla", - sako nekilnojamojo turto bendrovės "ŽIA valda real estate" Klaipėdos filialo vadovas Paulius Jonavičius.

Anot jo, labiausiai prie to prisideda didelis biuro patalpų trūkumas Klaipėdoje, nepaliekantis įmonėms kito pasirinkimo kaip tik sutikti su didesne kaina. Antra vertus, užsitęsusi infliacija ir pačias bendroves verčia didinti savo prekių ir paslaugų įkainius, tad į nuomos brangimą reaguojama natūraliai.

Šiuo metu Klaipėdoje yra 7 modernūs verslo centrai. Jų užimtumas siekia 95 proc. - beveik visos patalpos yra užimtos. Už B klasės biurų nuomą centrinėje miesto dalyje bendrovėms tenka mokėti 45-60 litų už kv. m – 2007 m. pabaigoje ši kaina tesiekė 30-45 litus. Kituose rajonuose, kur paklausa mažesnė, nuoma beveik nebrango ir sudarė 25-45 Lt/kv.m.

Labiausiai mieste jaučiamas B ir žemesnės klasės biurų trūkumas. Interesantai aktyviausiai domisi nedidelėmis, 55-70 kv. m ploto patalpomis, esančiomis Klaipėdos centre ar netoli jo. Taip pat reikalaujama gerų automobilių statymo sąlygų. Modernių aukštos klasės biuro patalpų uostamiestyje paprastai ieško stambaus užsienio kapitalo bendrovės. Vietos įmonių filialai dažniausiai renkasi kiek kuklesnes patalpas.

Anot "ŽIA valda real estate" ekspertų, šiais metais situacija reikšmingai neturėtų keistis, nes 2008 m. biuro patalpų pasiūla išaugs nežymiai ir paklausos nepasivys. 2008-ųjų pradžioje buvo atidarytas verslo centras "Neapolis", iki metų pabaigos planuojama užbaigti 2 verslo centrus ("Vite", "Klaipėdos burė"), visų 3 verslo centrų bendras plotas bus apie 21,8 tūkst. kv.m. Pozityvesnių poslinkių tikimasi tik 2009-ųjų pabaigoje – iki to laiko planuojama, kad verslo patalpų plotas mieste padvigubės ir pasieks 43 tūkst. kv.m.

"Paklausa modernioms komercinėms patalpoms kasmet natūraliai padidėja, tad šiuo metu plėtojami projektai jų trūkumo neišspręs. Viena iš priežasčių, kodėl NT bendrovės vangiai investuoja į naujus verslo centrus uostamiestyje – didelės biurokratinės kliūtys, užkertančios kelią statyti verslo objektus patraukliose vietose. Be to, stambių projektų finansavimo sąlygas sugriežtino ir bankai", - teigia "ŽIA valda real estate" atstovas.

Taip pat pastebima, kad smulkios vietos bendrovės Klaipėdoje labiau pageidauja įsigyti kaip nuosavybę prastesnės kokybės biurus nei nuomotis modernias, šiuolaikiškas patalpas. Šiuo aspektu Klaipėdos verslininkai primena kauniečius, kurių požiūris į nuomą panašus.

ve.lt

[URBANISTAS]

Prieš šventes byrės milijonai

Eglė Petkutė

Neliko abejonių, kad kitąmet uostamiestyje įvyks du pasaulinės svarbos renginiai. Skirti pinigų jau pažadėta, tačiau kol kas neaišku, ar miestas spės jiems pasirengti.

Renginius pripažino svarbiais

Kitą vasarą tradicinę Jūros šventę užgoš du pirmąkart Klaipėdoje įvyksiantys renginiai – Europos tautinės kultūros festivalis „Europeada“ ir Tarptautinė didžiųjų burlaivių regata „Tall Ship Races“.

Praėjusią savaitę pagaliau įvyko ilgai lauktas Vyriausybės posėdis, po kurio meras Rimantas Taraškevičius grįžo su pažadais, kad renginiams organizuoti pinigų bus skirta pakankamai.

„Per pastaruosius dvejus metus parašiau gal dvidešimt raštų į įvairias institucijas. Man vis mandagiai atsakydavo, kad renginiai svarbūs, tačiau jokių realių žingsnių niekas nesiėmė“, – prisiminė meras.

Pagaliau pritarta, kad šie du renginiai būtų įtraukti į Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio programą.

Rekonstrukciją užbaigs laiku

„Europeadai“ surengti tikimasi gauti tiek, kiek ir planuota – 900 tūkst. litų. Finansų ministerija įsipareigojo padengti ir pusę sumos, kurios prireiks regatai organizuoti. Šio renginio kaina – 8 mln. litų.

„Visada tikėjau, kad mums pavyks gauti pinigų, tačiau dabar svarbiausia – tinkamai pasirengti. Vadinasi, reikia iki kitų metų vasaros užbaigti mažųjų laivelių uosto rekonstrukciją. Vis dar abejojama, ar reikėjo imtis šio brangaus projekto. Esu tikras, kad savivaldybė pasielgė teisingai. Pinigų rasime tiek, kiek reikės, nes užbaigti uosto statybą – miesto garbės reikalas“, – įsitikinęs Klaipėdos meras.

Projektas gerokai pabrango

Per trejus metus, kol prasidėjo darbai, projektas labai pabrango dėl išaugusių statybinių medžiagų, kuro kainų.

„Ministerijoje sutarėme, kad statyba bus baigta ir pinigų nepritrūks. Kai prasidėjo darbai, pamatėme, kokios suirusios krantinės. Nesitikėjome, kad rasime jas tokios prastos būklės – piliavietės krantinės vos pajudintos nugriuvo“, – tikino R.Taraškevičius.

Prireiks dar 18 mln. litų tam, kad darbai būtų baigti laiku.

„Europeada“ miestui kainuos apie pusantro milijono litų. Dar du milijonus litų tikimasi surinkti iš valstybės paramos ir šventės dalyvių mokesčių.

kl.lt

[URBANISTAS]

Vietoje „Auroros“ – daugiaaukštis

Giedrė Balčiūtė

Klaipėdos savivaldybės Teritorijų planavimo komiteto nariai pagaliau pritarė, kad vietoje buvusio kino teatro “Aurora” atsirastų naujas daugiaaukštis statinys.

Nemuno gatvėje 51, ties Naująja perkėla, esantį daugiau kaip prieš penkis dešimtmečius statytą kino teatrą ateityje turėtų pakeisti naujasis komercinės paskirties biurų pastatas arba viešbutis.

Bendrovės “A405” Teritorijų planavimo komitete pristatytoje būsimojo projekto koncepcijoje numatyta, kad aptriušusią “Aurorą” turėtų pakeisti ne didesnis nei devynių aukštų statinys.

Tokio aukščio pastato atsiradimui kiek anksčiau pritarė ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus nariai. Tačiau vakar gana netikėtai Teritorijų planavimo komiteto nariai pasiūlė architektams nesikuklinti ir projektuoti dar aukštesnį pastatą. Tikimasi, kad didesnis namas pridengtų aplink esančius šabakštynus, darkančius vaizdą nuo marių.

Be to, esą žemesnis pastatas neišsiskirtų iš gana aukštų aplink esančių pramoninių objektų.

Dienraštis “Klaipėda” rašė, kad mažiau nei prieš metus Teritorijų planavimo komiteto nariai neleido minėtame sklype statyti aukštybinių statinių. Tada svarstyta ir tai, ar 1955 metais statytas kino teatras neturėtų būti saugomas kaip paveldo objektas.

Ištirti, ar pastatas nėra saugotinas, pasiūlyta ir šįkart, nors jau dabar abejojama, ar jis yra vertingas.

Gali būti, kad projekto užsakovai išsaugos bent dalį “Auroros” fasado.

kl.lt

[ValdasJ]

Vietoje „Auroros“ – daugiaaukštis ...

Berods maketų forume dar nebuvo:




Šaltinis: http://www.architektams.lt/ekspertu/...olai/?prot=151

[TheNewYork_er]

Man tas pirmas kazkaip geriau....

[URBANISTAS]

Vaistinėje nori muziejaus
Eglė Petkutė

Politikai ir verslininkai susikibo dėl seniausios miesto vaistinės. Po aršių diskusijų nuspręsta Tiltų gatvėje esančiai įstaigai paskirti naują šeimininką.

Daugiau kaip prieš tris amžius pastatyta ir ten pat išlikusia vaistine patikėta rūpintis Klaipėdos universitetinei ligoninei. Čia bus prekiaujama medikamentais. Ankstesniajam savininkui priklausiusi parduotuvė esą nešė tik nuostolius.

„Su medikais ir muziejininkais tarėmės, ką daryti, kad istorinė vaistinė išliktų. Verslininkai šią vietą greitai pagriebtų, tačiau pelnas iš nuomos nėra mūsų tikslas. Nors aplink yra ne viena vaistinė, tikimės, kad ligoninei pavyks ją išlaikyti“, – vylėsi savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė.

Politikai svarstė, kad svarbia senamiesčio istorijos dalimi tapusi vaistinė galėtų pritraukti ir turistų dėmesį, jeigu čia atsirastų farmacijos ištakas menančių eksponatų. „Reikėtų skelbti konkursą ir patalpas išnuomoti verslininkams. Toks sprendimas tik iškreipia rinką, o ir senamiestis nebus patrauklesnis“, – įsitikinusi Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos pirmininkė Eugenija Odebrecht.

Konservatoriai tvirtino, jog miesto valdžia tik švaisto pinigus, kai jų itin reikia gatvėms ir kiemams valyti.

Užuot uždirbusi iš nuomos, ji dalija prestižinėje vietoje esančias patalpas už dyką.

kl.lt

[URBANISTAS]

Manto gatvėje statomi ofisai:

HERKAUS galerija
Segmentas: Biurai
Adresas: H. Manto g. 22, Klaipėda
Plotas: nuo 66 kv. m.


"HERKAUS galerija" H. Manto g. 22, Klaipėdoje, nuomojami biurai, kurių plotas ~1280 kv. m. Minimalus nuomojamas plotas nuo 66 kv. m. Požeminė parkingo aikštelė.

Vienintelė vieta mieste, kur biurams priklausančios terasos turės nuostabų vaizdą i pagrindinę H. Manto gatvę.

Planuojama statybų pabaiga - 2008m. IV ketv.

http://img171.imageshack.us/img171/1435/fasadas1dx6.jpg

[Eimantas]

Dar vieną seną namą išdraskė...

[fatG]

Kažin ar neištiks jo Lūjos likimas, kad palikus fasadinę sieną, jinai ims ir nugrius, ko pasekoje teks "autentiškai" atstatinėti. Nors šiaip džiaugiuosi, kad pagaliau jie pabaigs savo jau prieš n metų pradėtą, bet užstrigusį projektą.

[tricky_kid]

Manto gatvėje statomi ofisai:

HERKAUS galerija
Segmentas: Biurai
Adresas: H. Manto g. 22, Klaipėda
Plotas: nuo 66 kv. m.


"HERKAUS galerija" H. Manto g. 22, Klaipėdoje, nuomojami biurai, kurių plotas ~1280 kv. m. Minimalus nuomojamas plotas nuo 66 kv. m. Požeminė parkingo aikštelė.

Vienintelė vieta mieste, kur biurams priklausančios terasos turės nuostabų vaizdą i pagrindinę H. Manto gatvę. ( )

Planuojama statybų pabaiga - 2008m. IV ketv.

http://img171.imageshack.us/img171/1435/fasadas1dx6.jpg

Tai gi dar vienas monstras H.Manto gatvėj...

Pradėsiu nuo teigiamų projekto dalių:
*Visgi bent šioks toks stogo panaudojimas, nes Lietuvos archiektūroje jaučiamas visišas 5 fasado ignoravimas.
*Na bent nebeliks tų griaučių ... nors čia toks nieko nereiškiantis pliusas.

esama padėtis (senoka foto):
http://img169.imageshack.us/img169/3931/img2089vx0.jpg

Neigiamos:
*Vėlgi eilinį kartą pasirenkamas visai ne tas konekstas Klaipėdos naujamiestyje. Vietoj to, kad galėtų gražintibent kažkokį senąjį jaukumo teikiantį mastelį, kaip kontekstas pasirenkami sovietiniai daugiabučiai. Masyvūs, vientisi ir nuobodūs. Kodėl negali rinktis "teisingo" konteksto ir neignoruoti senųjų pastatų?

*Kodėl tai vienas ištisas masyvus pastatas, kai elementariai prašėsi būti išskaidomas? Taip ir nebeliaka jokio gatvės užstatymo ažūriškumo, tik aukštos, slegiančios sienos.

*Kodėl vėl pasirenkamas toks provincialios 90 eklektiškos architektūros mišinys? Dabar jau xxi amžius, naujos medžiagos, įdomūs spredimai. Taupo? Tačiau nuo to tik kenčia miestas ... bet argi jiems tai rūpi ?

*Beto, tai juk pastatas prarijęs visą sklypo plotą ... betonas, betonas, plytos ... Na taip juk susitarė su miesto valdžia, kad kompensuos visa tai, sutvarkydami parkelį prie Koncertų salės Šaulių gatvėj ir irengdami ten lauko sceną. Ar tai bus padaryta?

..

Galima tęsti ir toliau, bet ir taip pakankamai klausimų.