Klaipėdos projektai

[Eimantas]

Vakar

[Eimantas]

Vakar

"Lūjos" likimo brolis?

Bokšto g.

[Eimantas]

Aptvertas sklypas prie N.Uosto gatvės, kas čia bus?

[tricky_kid]

/\
galvoju, kad technika ir medziagas ar dar ka saugos vites verslo centro sutve, nes neteko matyti savivaldybes ar arch sajungos puslpy jokios info apie kitas statybas toj vietoj

[Eimantas]

/\
galvoju, kad technika ir medziagas ar dar ka saugos vites verslo centro sutve, nes neteko matyti savivaldybes ar arch sajungos puslpy jokios info apie kitas statybas toj vietoj

Galbūt, nes toje vietoje yra gatvė (atrodo Titnago)...teoriškai.

[Aš]

Klaipėdoje senamiestį gali pabrėžti penki dangoraižiai

Tik vienas dalykas man įdomus. Ar Klaipėdoje pirmiau buvo leista statyti dangoraižius, o tik vėliau parengtas tokių pastatų išdėtymo miesto teritorijoje planas? Gana nelogiška, nebent jau dabar esančių Klaipėdos dangoraižių buvimo vietos buvo derintos su dar 2004-aisiais metais pradėtu rengti minėtu planu.

Bet atrodo, kad, vis dėl to, teks pasilikti prie nuomonės, jog ankstesnėje šios srities plėtroje logikos buvo tikrai ne daug:

Pasak miesto planuotojų ir architektų, reglamentuoti naujų aukštybinių pastatų statybą mieste prireikė dar ir todėl, kad pastaraisiais metais rinkoje atsiradus poreikiui statyti tokius pastatus jie imti statyti stichiškai.

Šiek tiek apie pačio plano nuostatas:

Griežtai negalima statyti aukštybinių pastatų senamiesčio zonoje.

Aplink senamiestį profesorius A. Vyšniūnas siūlo penkis taškus, kur aukštybiniai pastatai galėtų būti ir savo buvimu ne užstotų, o pabrėžtų senamiestį.

Siūloma aukštybiniais pastatais akcentuoti pagrindines miesto ašis, reprezentacines ir magistralines gatves. Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija taip pat siūlė neleisti statyti aukštybinių pastatų miesto istorinėje dalyje nuo Danės upės iki geležinkelio. Tačiau miesto tarybos nariai balsavo prieš šį pasiūlymą. Specialiajame plane buvo numatyta, jog šioje dalyje gali kilti 30-40 metrų aukščio pastatai.

Norėčiau pamatyti ir vizualinę šio plano versiją.

[tricky_kid]

/\

cituoju si straipsni :

"Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija taip pat siūlė neleisti statyti aukštybinių pastatų miesto istorinėje dalyje nuo Danės upės iki geležinkelio. Tačiau miesto tarybos nariai balsavo prieš šį pasiūlymą. Specialiajame plane buvo numatyta, jog šioje dalyje gali kilti 30-40 metrų aukščio pastatai.

Patvirtinus Klaipėdos miesto aukštybinių pastatų išdėstymo schemą - specialųjį planą tiek jo rengėjai, tiek derintojai, tiek tarybos nariai replikavo, jog Klaipėda – vienintelis miestas, turintis moksliniu pagrindu parengtą ir ne komerciniu pagrindu suderintą dokumentą."

Truksta logikos: tai kaip gali buti sis planas prengtas moksliniu principu, jei otkatininkai savivaldybes nusprende, jog centre galima dideles beskones dezes statyti, nors tai priestarauja senosios miesto dalies uzstatymo morfotipui bei istorinei tradicijai ...

aisku centre zeme brangesne, namai statomi "prestiziniai", tai ir otkatai didesni ... ech ... reikia ir jiems nusiusti atvirutes specialias: "Inzinieriau, neisduok Klaipedos"

[Eimantas]

Griūva ne tik senamiestis:

[Eimantas]

Įdomu kas čia buvo...


Prie geležinkelio Klaipėda-Rimkai, maždaug per vidurį nuo Joniškės link Tilžės gatvės.

[Kilhukas]

cia buvo kazkoks namelis =]

[Hazard]

Klaipėdoje brangsta butai



Birželį parduodamų butų kainos išaugo Klaipėdoje ir Vilniuje, o Kaune - sumažėjo.

Tokias tendencijas skelbia nekilnojamojo turto portalas aruodas.lt.

Didžiausias kainų šuolis aukštyn pastebimas Klaipėdoje. Uostamiestyje parduodami butai per birželį pabrango 6 proc. Gegužę vidutinė kaina siekė 5 948 Lt/kv. m., o birželį šoktelėjo iki 6 334 Lt/kv. m. Daugiausiai prašoma už Vitės ir Kauno mikrorajonuose esančius butus - po 8 400 Lt/kv. m, o pigiausiai - už būstus Bandužiuose ir Vingio mikrorajonuose (4 400 Lt/kv. m.).

Sostinėje vidutinė parduodamų butų kaina per mėnesį išaugo nuo 7 882 iki 8 015 Lt/kv. m. Brangiausiai norima parduoti butus, esančius centre ir senamiestyje (nuo 10 200 iki 10 600 Lt/kv. m). Beveik už dvigubai mažesnę sumą siūloma įsigyti butus, esančius Šeškinės, Lazdynų ar Fabijoniškių mikrorajonuose (5 700 Lt/kv. m).

Gegužę pardavėjų siūlomo buto kvadratinio metro kaina Kaune vidutiniškai siekė 4 785 Lt, o birželį nukrito iki 4 223 Lt/kv. m.

www.ve.lt

[Eimantas]

"Lūjos" likimo brolis?

Bokšto g.



http://foto.terpe.lt/inkelti/20070626/boksto%20002.jpg

http://foto.terpe.lt/inkelti/20070626/boksto%20003.jpg

http://foto.terpe.lt/inkelti/20070626/boksto%20004.jpg

Vakar:

[Hazard]

Reanimuos Senąjį turgų

NERINGA MACIŪTĖ

Ilgus metus pertvarkų neregėjęs Senasis turgus bus atnaujinamas.

Susirūpinę miesto tarybos nariai vakar leidosi apžiūrėti, jų nuomone, šašu ant miesto veido tapusią turgavietę.

Nuo žygio jų neatbaidė net pliaupiantis lietus.

Politikai pirmąkart pamatė turgaus prieigas, nenaudotą 1906-aisiais statytą namą su 1978 metais projektuotu priestatu, kitus statinius.

Tarybos atstovus pašiurpino jų „ekskursijos“ metu tarp prekystalių svaigiuosius gėrimus vartoję valkatos.

Senojo turgaus direktorė Ramutė Kubilienė teigė, jog pagrindinė problema yra ta, kad teritorija, kurią užima turgus, yra neaptverta.

16 tūkst. kvadratinių metrų ploto plotas traukia ne tik benamius, bet vilioja pasiautėti ir aplinkinėse miesto kavinėse pasilinksminusius jaunuolius.

Tai, kad su turgaus pastatais ilgus metus nieko nebuvo daroma, Ekonomikos ir finansų komiteto atstovė Eugenija Odebrecht pavadino apsileidimu ir prilygino nusikalstamai veikai.

Ji stebėjosi, kaip iki šiol nebuvo priimtas sprendimas dėl pastatų, kurie niekam nereikalingi.

„Turgaus veikla yra pelninga. Tik galbūt iki šiol nebuvo kreipiama dėmesio į tai, kad reikia jį gražinti. Turgus turi būti estetiškas, kompaktiškas. Jame turėtų prekiauti žmonės, kurie atsiveža užaugintą švarią, ekologišką produkciją“,- teigė ji.

E.Odebrecht teigė, kad jai yra tekę girdėti, jog kai kuriems turgaus darbuotojams nėra mokami atlyginimai.

„Jie gauna atlygį nuo to, ką pasivagia iš klientų“,- tvirtino ji.

Moteris prisipažino, kad turguje kartą ir ją apgavo. O pradėjus aiškintis, nuolat kyla konfliktai.

Todėl ne visiems miestiečiams ir miesto svečiams pasivaikščiojimas po turgų yra malonus.

www.klaipeda.daily.lt

[Hazard]

Skverelis senamiestyje - per didelis


Didžiojoje Vandens gatvėje esantį skverą siūloma mažinti - jaukiam mažų mastelių Klaipėdos senamiesčiui jis esąs šiek tiek per didelis.

Pasak architektės Ramunės Staševičiūtės, tai būtų galima padaryti tarp Tomo, Galinės, Vežėjų ir Pasiuntinių gatvių atstatant buvusius pastatus - aikštė ne tik taptų jaukesnė, labiau kamerinė, bet ir būtų sutvarkyta. Dabar čia esantys "sukryžiuoti takai" nesąs tinkamas sprendimas senamiesčiui.

Kas čia galėtų atsirasti - gyvenamieji, visuomeninės ar kokios nors kitos paskirties, galbūt senųjų amatų, pastatai - būtų svarstoma vėliau, jau apsisprendus, ar statyti apskritai reikia.

Anot R. Staševičiūtės, rengiamame viešo naudojimo erdvių Klaipėdos senamiestyje detaliajame plane taip pat numatoma šį skverą mažinti - siūloma dalyje jo įrengti automobilių stovėjimo vietas.

Šiuo metu dalis skvero - beveik 4 arų ploto sklypas Didžiojoje Vandens g. 11 - yra privatus, čia atkurtos nuosavybės teisės. Pasak R. Staševičiūtės, šį sklypą savininkas galėtų atiduoti visuomenės poreikiams, ir mainytis į kitą - tarp Tomo, Galinės, Vežėjų ir Pasiuntinių gatvių arba kitoje vietoje.

Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komitete svarstyta, jog galbūt ir reikėtų sklypo Didžioji Vandens g. 11 savininkui pasiūlyti alternatyvą pradėjus jo žemės paėmimo visuomenės reikmėms procedūrą.

Savo žodį, ar verta mažinti dabartinį skverą, dar turėtų tarti ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos Ekspertų taryba.

Giedrė NORVILAITĖ


www.ve.lt

[GigaMan]

Sprendziant is dabartines situacijos klp, ko gero ir ten dangoraizi ruosias statyti pries tai, zinoma, prieme kokias nors istatymu pataisas

[Eimantas]

Sklypas pabrango vos vienu litu

Simona Žimkutė

Klaipėdos miesto savivaldybė šią vasarą surengė paskutinį žemės sklypų pardavimo aukcioną.

Vakar aukcione parduotas dešimtasis šiais metais žemės sklypas Tilžės gatvėje 66 C.

Pradinė 21,68 aro dydžio sklypo kaina aukcione buvo 806 tūkstančiai 710 litų.

Aukcione dalyvavo vienas pirkėjas. Sklypas buvo parduotas už 806 tūkstančius 711 litų. Pirkėjas kol kas neskelbiamas.

Aukciono metu sklypo kaina pakilo vos 1 litu. Šio sklypo vieno aro kaina yra apie 37 tūkstančiai litų.

Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos ir teritorijų plėtros skyriaus vedėjos Raimondos Gružienės teigimu, tokia sklypo kaina yra normali.

Palyginti su birželio 22 dieną parduoto dvigubai didesnio kaimynystėje esančio sklypo Tilžės gatvėje 66 B kaina, ši yra mažesnė.
www.klaipeda.daily.lt

[Fanas]

Klaipėda - itin perspektyvi

Uostamiesčio nekilnojamojo turto rinka vystosi sparčiai ir atskirais rodikliais jau lenkia iki šiol pirmavusią sostinę.
Taip tvirtina Klaipėdos regione veiklą pradedančios nekilnojamojo turto agentūros "ŽIA valda real estate" specialistai.
"Klaipėdoje nekilnojamojo turto kainos šiuo metu beveik tokios pat, kaip Vilniuje, ir net pusantro karto didesnės negu Kaune. Pagal individualiųjų namų statybos apimtis 1 000 gyventojų, uostamiestis beveik nenusileidžia Vilniui. Sostinėje 1 000 gyventojų tenka maždaug 1,5, o Klaipėdoje 1,2 namo, kurių vidutinis plotas yra apie 170 kvadratinių metrų", - sako "ŽIA valda real estate" Klaipėdos skyriaus vadovas Paulius Jonavičius.
Jo nuomone, Klaipėdoje nekilnojamojo turto plėtra vykdoma darniai - netoli miesto centro statomi nauji kvartalai, kyla tikrieji dangoraižiai, nes leidžiamas pastatų aukštis čia didesnis negu Vilniuje, kur aukščiausias gyvenamosios paskirties pastatas yra tik 27 aukštų.
Anot bendrovės specialistų, šiemet nekilnojamojo turto kainos Klaipėdoje vidutiniškai jau padidėjo 10-18 proc. Šiuo metu būstas su daline apdaila naujos statybos name Klaipėdoje vidutiniškai kainuoja 5 000 - 7 000 Lt/kv. m, už senos statybos butus Klaipėdos miegamuosiuose rajonuose prašoma 4 300 - 5 400 Lt/kv. m. Individualūs namai, esantys maždaug 7 min. kelio atstumu nuo miesto centro kainuoja apie 750 000 litų, žemės sklypai tokiu pat atstumu - 15 000 - 25 000 Lt už arą.
www.ve.lt

[Fanas]

Kodėl Klaipėda aplenkė sostinę?

Nuo gegužės Klaipėdoje parduodamų naujos statybos butų kainų vidurkis yra apie 26 proc. aukštesnis negu Vilniuje.
Anot bendrovės "Eika" rinkos analitiko Mato Macijausko, šio reiškinio pradžia - momentas, kai žlugo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtotojų, savininkų ir spekuliantų viltys sulaukti euro.
"Vis dėlto net po euro aistruolių pralaimėjimo, naujos statybos būstų pardavimai ir sostinėje, ir uostamiestyje sulėtėjo tik trumpam, o būsto kainos bemaž nepakito. Po euro pakasynų per septynis mėnesius atsigavę pirkėjai sostinėje vėl ėmė rezervuoti ir pirkti butus", - teigia M. Macijauskas.
Analitiko teigimu, nekilnojamojo turto plėtros bendrovės iš euro šoko vadavosi ilgiau, nespėdamos pasotinti rinkos poreikių. Todėl naujos statybos būsto paklausa išaugo tiek, kad viršijo faktinę pasiūlą, o pasiūlai sumažėjus, kainos šoktelėjo kaip ir visų deficitų laikais. Labiausiai esą brango paklausiausi ekonominės klasės būstai - iki 6 000 Lt už kv. m.
Nuo pernai metų pavasario iki šių metų gegužės Klaipėdos nekilnojamojo turto rinkoje nuolat buvo apie šimtą parduodamų naujos statybos butų. Toks skaičius uostamiesčiui esą nėra didelis, tačiau, palyginti su sostine, klaipėdiečiai turėjo didesnių galimybių pasirinkti.Ekonominės klasės būsto pasiūla Klaipėdoje sudarė tik apie trečdalį rinkos, nors pigiausia prekė yra ir labiausiai perkama.
"Nuo gegužės brangūs butai Klaipėdoje jau sudarė per 50 procentų visų naujos statybos butų pasiūlos. Taigi, pasiūloje vyraujantys brangūs butai ir kilstelėjo aukštyn svertinį naujos statybos butų kainų vidurkį", - mano M. Macijauskas.
Anot jo, tada vėl suveikė taisyklė, skelbianti, kad ribota bet kurios prekės pasiūla užaugina jos kainas. Beveik visi naujos statybos projektai, orientuoti į ekonominį ar vidutinės klasės segmentą Klaipėdoje pabrango dėl jų stokos.
"Taigi, Klaipėda aplenkė Vilnių naujos statybos būsto kainomis, tačiau pagrindinė šio reiškinio priežastis - ne ypač išaugusi paklausa ar išryškėjęs Klaipėdos nekilnojamojo turto patrauklumas, o tiesiog iškreipta rinka ir populiariausio, pigaus, produkto pasiūlos trūkumas. Artimiausiu metu pasirodysiantys keli dideli projektai šiame segmente turėtų pakoreguoti pasiūlos rodiklius, ir perbraižyti rinkos potencialo žemėlapius. Projektų vystytojai šiuo metu rinkai siūlo užsilikusius ekonominės klasės butus, tačiau nesiskubina jų parduoti, nes su bankais jau greičiausia yra atsiskaityta, tad ekonominės klasės būstų kaina uostamiestyje turėtų išlikti nepakitusi, o bendras naujos statybos būstų kainų vidurkis per pusmetį turėtų "atsiskiesti" ir nukristi", - tvirtina analitikas.
www.ve.lt

[Linas]

Kodėl Klaipėda aplenkė sostinę?

Nuo gegužės Klaipėdoje parduodamų naujos statybos butų kainų vidurkis yra apie 26 proc. aukštesnis negu Vilniuje.
Anot bendrovės "Eika" rinkos analitiko Mato Macijausko, šio reiškinio pradžia - momentas, kai žlugo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtotojų, savininkų ir spekuliantų viltys sulaukti euro.
"Vis dėlto net po euro aistruolių pralaimėjimo, naujos statybos būstų pardavimai ir sostinėje, ir uostamiestyje sulėtėjo tik trumpam, o būsto kainos bemaž nepakito. Po euro pakasynų per septynis mėnesius atsigavę pirkėjai sostinėje vėl ėmė rezervuoti ir pirkti butus", - teigia M. Macijauskas.
Analitiko teigimu, nekilnojamojo turto plėtros bendrovės iš euro šoko vadavosi ilgiau, nespėdamos pasotinti rinkos poreikių. Todėl naujos statybos būsto paklausa išaugo tiek, kad viršijo faktinę pasiūlą, o pasiūlai sumažėjus, kainos šoktelėjo kaip ir visų deficitų laikais. Labiausiai esą brango paklausiausi ekonominės klasės būstai - iki 6 000 Lt už kv. m.
Nuo pernai metų pavasario iki šių metų gegužės Klaipėdos nekilnojamojo turto rinkoje nuolat buvo apie šimtą parduodamų naujos statybos butų. Toks skaičius uostamiesčiui esą nėra didelis, tačiau, palyginti su sostine, klaipėdiečiai turėjo didesnių galimybių pasirinkti.Ekonominės klasės būsto pasiūla Klaipėdoje sudarė tik apie trečdalį rinkos, nors pigiausia prekė yra ir labiausiai perkama.
"Nuo gegužės brangūs butai Klaipėdoje jau sudarė per 50 procentų visų naujos statybos butų pasiūlos. Taigi, pasiūloje vyraujantys brangūs butai ir kilstelėjo aukštyn svertinį naujos statybos butų kainų vidurkį", - mano M. Macijauskas.
Anot jo, tada vėl suveikė taisyklė, skelbianti, kad ribota bet kurios prekės pasiūla užaugina jos kainas. Beveik visi naujos statybos projektai, orientuoti į ekonominį ar vidutinės klasės segmentą Klaipėdoje pabrango dėl jų stokos.
"Taigi, Klaipėda aplenkė Vilnių naujos statybos būsto kainomis, tačiau pagrindinė šio reiškinio priežastis - ne ypač išaugusi paklausa ar išryškėjęs Klaipėdos nekilnojamojo turto patrauklumas, o tiesiog iškreipta rinka ir populiariausio, pigaus, produkto pasiūlos trūkumas. Artimiausiu metu pasirodysiantys keli dideli projektai šiame segmente turėtų pakoreguoti pasiūlos rodiklius, ir perbraižyti rinkos potencialo žemėlapius. Projektų vystytojai šiuo metu rinkai siūlo užsilikusius ekonominės klasės butus, tačiau nesiskubina jų parduoti, nes su bankais jau greičiausia yra atsiskaityta, tad ekonominės klasės būstų kaina uostamiestyje turėtų išlikti nepakitusi, o bendras naujos statybos būstų kainų vidurkis per pusmetį turėtų "atsiskiesti" ir nukristi", - tvirtina analitikas.
www.ve.lt

Dar viena priežastis, manyčiau, (ją išsakė ir kažkas iš rinkos analitikų) yra ta, kad Klaipėdoje daug butų įsigyta ir kaip "antrieji namai", tai yra suveikė vos ne kaip kurorto statusas, nes Palangoje butai dar labiau išbrango, o Nidoje beveik iš viso nėra pasiūlos, tad ne vienas įsigija butą poilsiui. Jie dažniausiai nėra nuomojami. Kituose miestuose šio reiškinio iš esmės nėra; antrieji butai dažniausiai nuomojami.

[Eimantas]

Bokšto 12



Jau nebėra didelio gabalo fasadinės sienos ir perdengimų...