Penktadienį įvykusiame šeštajame šiais metais valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione parduota dar vienas - antras praėjusią savaitę - sklypas Melnragėje.
Didžiausią kainą - 866 tūkst. litų - pasiūlė viena klaipėdiečių bendrovė.
Sklypas Žiobrių g. 2 įvardytas kaip komercinės paskirties teritorija, skirta prekybos, paslaugų ir pramogų objektams statyti. Aukciono sąlygose nurodyta, kad čia gali būti statomas ne aukštesnis nei dviejų aukštų su mansarda pastatas. Nustatyta pradinė 0,0884 ha sklypo kaina - 499 tūkst. 398,71 lito.
Paraiškas buvo pateikę penki juridiniai asmenys, tačiau aukciono dalyviais pripažinti tik trys. Viena bendrovė dokumentus atsiėmė dar iki aukciono pradžios, o kitai dalyvauti jame neleista dėl to, kad sumokėjo per mažą pradinį įnašą.
Atplėšus vokus su pirminiais pasiūlymais pradinė aukciono kaina paskelbta 505 tūkst. litų.
Kaip ir pirmadienį, kai buvo parduodamas panašaus dydžio sklypas Otų g. 1, varžytinių metu ji išaugo beveik dvigubai ir pasiekė gan įspūdingą 98 tūkst. litų už arą kainą.
"Paskutinio aukciono rezultatai, - sakė Savivaldybės administracijos Žemėtvarkos ir teritorijų plėtros skyriaus vedėja Raimonda Gružienė, - parodė, kad pirmadienį pasiūlytoji kaina - 99 tūkst. litų už arą - nebuvo atsitiktinė. Neabejotina, kad Melnragė ir toliau išlieka viena iš paklausiausių miesto teritorijų."
R. Gružienė teigė neatmetanti galimybės, kad aukcionų dalyviai galbūt tikisi ateityje komercinę sklypų paskirtį pakeisti į gyvenamąją.
Pasak R. Gružienės, gegužės pabaigoje - birželio pradžioje Melnragėje ketinama parduoti dar du panašaus dydžio sklypus. "Pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus, jie yra paskutiniai. Bent jau kol kas suplanuotų ir tinkamų parduoti aukcione sklypų Melnragėje nėra", - sakė valdininkė.
Klaipėdiečių skundus dėl nesutvarkytų krepšinio aikštelių išgirdo ir valdžia, ir verslininkai.
Šiemet ketinama sutvarkyti labiausiai nuniokotas aikšteles daugiabučių kiemuose.
„Gyventojai nuolat skambina ir prašo suremontuoti krepšinio stovus, pakeisti lankus, asfalto dangą.
Aikštelių remontui šiemet numatyta skirti 20 tūkstančių litų.
Tačiau norint suremontuoti likusias 80 aikštelių, prireiks dar bent penkerių metų“, - įsitikinęs savivaldybės Sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas Ignas Pocius.
Jo nuomone, aikštelės būtų labiau branginamos, jei patys gyventojai prisidėtų prie jų išsaugojimo. Pasak I.Pociaus, pakeisti lankus ir tinklelius kainuotų apie 4 tūkst. litų.
Šiemet ketinama įrengti dar kelias futbolo aikšteles ir pakloti dirbtinės žolės dangą.
Pagerinti sąlygas krepšinio aistruoliams užsimojo ir verslininkai.
Pastatų ūkio priežiūros bendrovė „City service“, kartu su internetiniu krepšinio tinklalapiu.net surengė šalies gyventojų apklausą.
Daugiau kaip 700 balsavusiųjų pageidavo, kad jų kiemuose būtų suremontuotos krepšinio aikštelės.
„Tikėjomės didesnio klaipėdiečių aktyvumo. Bus suremontuotos penkios aikštelės, tos, dėl kurių balsavo daugiausiai krepšinio gerbėjų“, - sakė bendrovės atstovas ryšiams su visuomene Vilius Mackonis.
Jis kol kas dar negalėjo įvardyti, kurios aikštelės ir už kokią sumą bus tvarkomos. Tačiau patikino, kad darbus ketinama pradėti gegužę.
Bendrovių Vingio valdos ir Buitis be rūpesčių direktorės Birutės Jevdokimenko teigimu, krepšinio aikštelės remontuojamos kasmet. Šiemet namų valdos dar tik smėlio atsivežė, remontuoti aikšteles imsis vėliau.
Per pastaruosius trejus metus miesto biudžeto lėšomis buvo suremontuota 21 krepšinio aikštelė.
Teisingai pastebėjo klaipėdietis Antanas, kad naujosios katalikų bažnyčios tikrai nepuošia miesto. Ir už tai „ačiū“ plėšriems architektams, kurie, beje, yra vietiniai, klaipėdiečiai. Tačiau žmonių nuomonė jiems visai nerūpi.
O kaip būtų gražu, kad visų konfesijų krikščionys būtų suvieniję pastangas ir bendromis jėgomis atstatę evangelikų liuteronų šv. Jono bažnyčią tokią, kokia ji buvo. O pastačius būtų galima pavadinti bendrais maldos namais. Čia galėtų svečiuotis pasaulinio garso pamokslininkai, rengiamos įvairios konferencijos. O pamaldos – savo keliu. Atskiromis dienomis ir valandomis jos galėtų vykti įvairių konfesijų krikščionims.
Bet panašu, kad viskas prarasta. Statys kažkokią bažnytėlę, nė iš tolo neprilygstančią buvusiai.
Feliksas
Skardinis veidas
Kažkas rašė apie stiklinį Klaipėdos veidą. Bet mano akimis jis labiau skardinis. Tos skardinės dėžės tikrai baisesnės už naujų bažnyčių mūrus. Bažnyčias kada nors baigs statyti. Galbūt jas gražiai nutinkuos, nudažys ar parinks kitas puošnias apdailos medžiagas, tinkamai apšvies – bus puikios. Jos dar gali tapti miesto architektūros puošmena, o skardinės daržinės – niekados.
Teisingai sako, ponas ūkininkas, tik gaila, kad daug kam patinka tos skardinės dėžutės: yra paklausa ir sato, bet, manau, neilgai trukus jau ir griaut jas pradės...
Klaipėda turi gerą šansą nušluostyti Kaunui nosį ir realiai tapti antruoju Lietuvos miestu. Reikia, kad uostamiesčio valdžia priimtų iššūkį ir ryžtųsi perimti iš laikinosios sotinės teisę rengti 2011-ųjų Europos krepšinio čempionatą.
Šalies sporto valdžia nerimauja, kad kauniečiai nespės iki čempionato pastatyti naujos arenos.
Aišku, jie iškart galvoja čempionatą padovanoti sostinei, net Šiauliams ar Panevėžiui, kur mažiau problemų rengti svarbiausią Europos krepšinio fiestą nei Kaune ir, deja, kol kas uostamiestyje.
Nors Klaipėdoje universalios arenos statybos dar neprasidėjo, tačiau ne rytoj turi prasidėti čempionatas - laiko dar marios.
Be to, Klaipėdoje suplanuota kalnai statybų. Po ketverių metų nesunku bus rasti vietos apgyvendinti, pamaitinti ir užimti užsienio svečių laisvalaikį.
Uostamiestis negali visą laiką būti tik kruizinių laivų prieplauka, kurioje nėra ką veikti miesto svečiams.
Pasisukinėję pusdienį po Teatro aikštę ir „Akropolį“, turistai išveža pinigus į sostinę. Nereikia manyti, kad turizmo infrastruktūrą gali sukurti vien tik miesto valdžia, tačiau ji turi duoti garantijas verslininkams, kad investicijos atsipirks.
Geriausias akstinas - ambicija tapti Europos krepšinio sostine ir sulaukti užsieniečių antplūdžio.
Svarbu, kad apie Klaipėdą prašnektų Europa. Jog čia gera ilsėtis, saugu ir nėra taip brangu, kaip kitose Europos šalyse.
Tokias sąlygas gali sudaryti tarpusavyje konkuruojantys verslininkai, iš kailio besineriantys dėl kiekvieno kliento.
Klaipėdoje moka statyti. Tik būtina padėti, o ne trukdyti firmoms dirbti. Bei rinktis statybininkus ne pagal senas pažintis, o pagal jų sugebėjimus.
Keistai atrodo, kad per porą mėnesių valdininkai nesugebėjo pasakyti, kokia spalva reikia dažyti Biržos tiltą. O keletą šimtų metrų Turgaus gatvės reikėjo restauruoti visus metus, nes firmai trūko statybininkų.
Su tokiais sprendimų ir darbų tempais, aišku, Klaipėdos sporto arenai statyti prireiks ne dvejų, o dvidešimties metų.
Tačiau dėl keleto nesėkmių negalima nukabinti nosies. Padarytos klaidos turi gerą savybę - galima išmokti jų nekartoti.
Ar kas nors iš miesto savivaldybės ar pan. skaito visus šitus pranešimus ??? - tai ką mes parašome, balsuojame,piktinamės ? Ar tai kokia nors naudą duoda Klaipėdos miestui ?
Ar kas nors iš miesto savivaldybės ar pan. skaito visus šitus pranešimus ??? - tai ką mes parašome, balsuojame,piktinamės ? Ar tai kokia nors naudą duoda Klaipėdos miestui ?
Abejoju ar kas nors skaito.. Manau, čia labiau ta vieta yra įspūdžiams pasidalinti, pykčiui numalšinti ir t.t. Nors būtų tikrai sveikintina, jei pasiskaitynėtų savivaldybės atstovai.. Daug suprasti turėtų, ką gero ar blogo daro..
Radijo stoties "Vox Maris" žinių tarnyba
2007 gegužės mėn. 4 d.
Uostamiesčio savivaldybė paskelbė konkursą, kurio nugalėtojas parengs naujo plaukimo baseino galimybių studiją ir techninį projektą. Planuojama, kad 53 metrų ilgio, 10 plaukimo takų baseinas atsiras laukymėje prie Lietuvos krikščioniškojo fondo koledžo, kur baigiamas tiesti šiaurinis Klaipėdos išvažiavimas. ...
Radijo stoties "Vox Maris" žinių tarnyba
2007 gegužės mėn. 4 d.
Uostamiesčio savivaldybė paskelbė konkursą, kurio nugalėtojas parengs naujo plaukimo baseino galimybių studiją ir techninį projektą. Planuojama, kad 53 metrų ilgio, 10 plaukimo takų baseinas atsiras laukymėje prie Lietuvos krikščioniškojo fondo koledžo, kur baigiamas tiesti šiaurinis Klaipėdos išvažiavimas. ...
Vasilijus Safronovas. Ar bus sunaikintas pramoninis Klaipėdos paveldas?
2007-03-26
Europoje dėmesys į pramoninį paveldą buvo atkreiptas prieš tris dešimtmečius. Daugelio valstybių visuomenės pajuto poreikį išsaugoti ateities kartoms ne vien tradiciškai suvokiamus „paminklus“ ir istoriškai reikšmingas vietas, bet ir objektus, kurie liudija apie pramonės istoriją.
Vaikystėje ten teritorijoje buvau kelis kartus. Įėjus per vartus buvo keli voljerai, o juose gražūs fazanai. Ir žvėrį kažkokį turėjo, jei atmintis nepaveda.
Klaipėdos miesto savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėjas Irenijus Zaleckis teigė, kad baseinas bus statomas šiaurinėje miesto dalyje netoli dviračių treko ir Lietuvos krikščioniškojo fondo kolegijos.
I.Zaleckis nedrįso prognozuoti, kada baseinas galėtų būti pastatytas. Bent metus būtų rengiamas jo techninis projektas bei atliekama galimybių studija.
Planuojama, kad 10 takų baseinas bus 53 metrų ilgio. Salėje žiūrovams bus įrengta 500 vietų tribūna.
Šalia jo bus įrengta aktyvaus poilsio zona ir dar vienas baseinas su čiuožyklomis bei kriokliais. Kai nevyks varžybos jame laisvalaikį galės leisti visi klaipėdiečiai. Per tarptautinio lygio varžybas šis baseinas tiks sportininkams apšiltinti.
Šalia baseinų numatoma pastatyti ir sporto salę, kur vyks tinklinio, krepšinio, badmintono varžybos.
Salė bus su 500 vietų tribūna.
Baseinų kompleksas kainuotų apie 15 milijonų litų.
Kitų metų gegužę ketinama pradėti remontuoti ir „Gintaro“ baseiną, esantį S.Daukanto gatvėje.
I.Zaleckis pasakojo, kad jau baigiamas rengti kapitalinio remonto projektas.
Remontas gali atsieiti apie porą milijonų litų. Jis būtų baigtas kitų metų spalį.
Paryžiaus komunos gatvėje ilgus metus tarnavęs ir dabar nebenaudojamas baseinas bus griaunamas ir vietoje jo bus statomas naujas baseinas su 25 metrų ilgio plaukimo takeliais.
Dabar ruošiama galimybių studija. Pastatų komplekse kartu su baseinu norima įrengti ir krepšinio bei futbolo sales.
Dar nežinoma, ar į turimą žemės sklypą pavyks įsprausti norimą baseiną.
„Naujuose baseinuose galėtų treniruotis ne tik sportininkai, bet ir kiti klaipėdiečiai galėtų plaukioti, mokytis plaukti. Nes Klaipėdoje žmonės nemoka plaukti“,- teigė I.Zaleckis.
Comment