Klaipėdos projektai

[asrebalius]

Vietoje "Baltijos" kino teatro statys svečių namus

Klaipėdos senamiesčio vaizdą jau daugelį metų darkantį buvusį "Baltijos" kino teatro pastatą jo savininkai žada nugriauti dar šiemet. Tačiau valdininkai nelabai nori tikėti, kad viskas vyks taip greitai.

"Balandį turėtume gauti iš Savivaldybės projektavimo sąlygų sąvadą ir tuomet pradėsime rengti techninį projektą. Sunku prognozuoti, kiek visa tai truks, nes projektuotojai labai užimti. Bet manau, kad liepą jau pavyks pradėti pastato griovimo darbus. O jei viskas gerai, gal rudenį pradėsime ir naujo pastato statybas", - pakankamai optimistinę prognozę "Vakarų ekspresui" pateikė pastato bendrasavininkė, Šiaulių bendrovės "Fisanta" direktorė Regina Radkevičienė.

Pasak jos, naujajame pastate bus svečių namai. Pirmosios minties ten įrengti komercines patalpas atsisakyta dėl nepatogaus privažiavimo.

1995-ųjų rugsėjį sudegusio "Baltijos" kino teatro griuvėsius "Fisanta" įsigijo maždaug prieš septynerius metus, tačiau visą tą laiką miestiečių ir turistų akis badę griuvėsiai nebuvo tvarkomi.

Miesto valdžia bandė priversti pastato savininkus susitvarkyti, skirdama baudas, tačiau kadangi "Baltijos" savininkai gyvena Šiauliuose, uostamiesčio valdininkai turėjo prašyti šio miesto kolegas, kad pastarieji ir nubaustų Klaipėdos senamiesčio neprižiūrinčią bendrovę.

Tačiau baudos buvo juokingos. Prieš keletą metų Šiaulių valdininkai bendrovei "Fisanta" skyrė 50 litų baudą, o praėjusią vasarą - 200 litų baudą, nors realiai tokios baudos galėtų siekti iki 2 tūkstančių litų.

Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius tuomet kreipėsi į Šiaulių miesto merą ir paprašė, kad į pagalbos prašymą ateityje būtų reaguojama rimčiau.

"Žinoma, Klaipėdos valdžia tik ir siekia, kad ką nors nubaustų, o realios pagalbos - jokios. Kodėl tiek ilgai viskas vilkinosi? Todėl, kad labai ilgai buvo tvarkomi formalumai. Pavyzdžiui, pasiima valdininkai kurį nors popierių ir laiko jį mėnesiais, nes nėra nustatyta jokių terminų, kuomet jį turi atiduoti. Labai jau ilgai sprendėme visus formalumus", - aiškino R. Radkevičienė.

Žinia, ilgą laiką įmonė bylinėjosi su Valstybės turto fondu dėl netiksliai nurodytų sklypo ribų. Teismų procesas baigėsi suradus kompromisą - bendrovei leista naudoti šalia pastato esančią Kalvių gatvelę. Tačiau, pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjos Rimos Noreikienės, į Kalvių gatvelę galės būti išsikišęs tik antrasis pastato aukštas.

"Labai ilgai vargstame su šia bendrove. Nors pernai liepą patvirtinome sklypo Žvejų g. 3 detalųjį planą ir atrodė, kad reikalai pajudės, matyt, gali tekti laukti dar keletą metų. R. Radkevičienė gali pažadėti įvairių dalykų, tačiau dažniausiai jie nepasitvirtina", - kur kas pesimistiškiau buvo nusiteikusi R. Noreikienė.

Anot jos, neretai būna, kad vien techninis projektas rengiamas ne vienerius metus.

Patikrinti, ar R. Radkevičienės pažadai tikri, bus galima gana greitai. Direktorė "Vakarų ekspresui" pažadėjo šią arba kitą savaitę "Baltijos" kino teatro griuvėsius aptverti nauja tvora.
http://www.ve.lt/

[Eimantas]

Tai senasis fasadas net senamiestyje neturi vertės?
Dėl to išsikišusio antrojo aukšto irgi nesamonė.

[Eimantas]

Padėti atgaivinti aikštes kviečiama ir visuomenė


Kiekvienas senamiesčio skveras ir skverelis ateityje turės savo veidą ir paskirtį. Viešo naudojimo erdvių teritorijų Klaipėdos senamiestyje detaliojo plano rengėjai siūlo net gana kardinalių pokyčių - smėlėtą paplūdimį šalia Danės ar netgi užutėkį vietoj aikštės.

Pasak uostamiesčio Savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjos Rimos Noreikienės, senamiestyje yra trylika viešųjų erdvių - skverų, žaliųjų plotų.

Rengiamo detaliojo plano tikslas yra jas apibrėžti ir įteisinti, kad erdvės nebūtų užstatomos, įrengiamos automobilių stovėjimo aikštelės ar pan. Taip pat ketinama nustatyti ir kiekvienos aikštės paskirtį.

Detaliojo plano koncepciją parengęs architektas Vytautas Paulionis svarstė, jog, pavyzdžiui, Teatro aikštę būtų galima apželdinti, o renginius iškelti į Karlskronos. Čia būtų galima statyti pakylą žiūrovams, o nevykstant renginiams ji galėtų tarnauti ir kaip automobilių stovėjimo vieta. Stebėti renginius Karlskronos aikštėje būtų galima ir iš kitos upės pusės, o į pačią aikštę galėtų būti nutiestas ir pėsčiųjų tiltas.

Dar viena V. Paulionio pasiūlyta idėja - vietoje Karlskronos aikštės įrengti užutėkį, kur galėtų būti švartuojamos jachtos.

Nedidelis skverelis prie Biržos tilto, Žvejų gatvėje, galėtų virsti smėlėtu paplūdimiu - panašiu, koks yra Paryžiuje prie Senos ir Vilniuje prie Neries.

Siūloma idėjų ir kitiems senamiesčio skverams - kaip būtų galima sutvarkyti ir papuošti, kad jie taptų jaukesni ir patrauklesni klaipėdiečiams bei miesto svečiams.

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos Ekspertų taryba, kuriai buvo pristatytos šios pradinės idėjos, svarstė, kad renginių iškelti į Karlskronos aikštę nevertėtų, nes ten yra didelis transporto keliamas triukšmas. Be to, Teatro aikštėje įvairūs renginiai yra puikiausiai prigiję - akustika gera, neūžauja vėjai.

Tačiau architektai sutiko, kad Karlskronos aikštė dabar yra "negyva", ir ją atgaivinti tikrai reikėtų. Galbūt tam būtų galima kaip nors panaudoti miestų draugystės idėją.

O prie Biržos tilto esą gal būtų tinkama vieta šviežios žuvies turgui.

Detaliojo plano rengėjams Ekspertų taryba patarė savo užmojus kiek susiaurinti ir svarstė, jog savo pasiūlymus dėl viešųjų erdvių paskirties bei gražinimo galėtų teikti ir visuomenė.

Pasak R. Noreikienės, senamiestyje galėtų būti skverelių, skirtų labiau jaunimui, taip pat - mamytėms su vaikučiais. Pastaruosiuose galbūt galėtų atsirasti vaikiškų atrakcionų. Erdvės būtų puošiamos skulptūromis, fontanėliais, bareljefais. Skverų paskirties, anot R. Noreikienės, būtų galima ieškoti ir istorinėje medžiagoje. Siužetus diktuoja ir pačių senamiesčio gatvelių pavadinimai.

Erdves apibrėžus ir pamąsčius, kokia galėtų būti jų funkcija, būtų einama prie antrojo etapo - kiekvienam skverui skelbiamas atskiras konkursas, kuriame galėtų dalyvauti skulptoriai, dailininkai ir pan.

Tikėtasi, jog detalusis planas bus parengtas iki vasaros, tačiau, anot R. Noreikienės, svarbiausia yra ne skubėti dėl pliusiuko, o jį parengti tikrai gerai, juolab kad toks darbas yra pirmas. Vėliau būtų imamasi ir kitų, ne tik senamiesčio, aikščių. Pamąstyti labai reikėtų ir, pavyzdžiui, apie Lietuvininkų aikštę, kad ji taptų traukos centru. Dabar ši aikštė yra šalta, - pripažino Paveldosaugos skyriaus vedėja.

Giedrė NORVILAITĖ
www.ve.lt

Vėjų visokių pasiūlyta

[asrebalius]

Detaliojo plano koncepciją parengęs architektas Vytautas Paulionis svarstė, jog, pavyzdžiui, Teatro aikštę būtų galima apželdinti, o renginius iškelti į Karlskronos. Čia būtų galima statyti pakylą žiūrovams, o nevykstant renginiams ji galėtų tarnauti ir kaip automobilių stovėjimo vieta. Stebėti renginius Karlskronos aikštėje būtų galima ir iš kitos upės pusės, o į pačią aikštę galėtų būti nutiestas ir pėsčiųjų tiltas.

Dar viena V. Paulionio pasiūlyta idėja - vietoje Karlskronos aikštės įrengti užutėkį, kur galėtų būti švartuojamos jachtos.

Nedidelis skverelis prie Biržos tilto, Žvejų gatvėje, galėtų virsti smėlėtu paplūdimiu - panašiu, koks yra Paryžiuje prie Senos ir Vilniuje prie Neries.

Nu jo, cia jau idejos ypac "smeletas papludimys prie Danes" miesto centre

[xeno]

Padėti atgaivinti aikštes kviečiama ir visuomenė

Pasak R. Noreikienės, senamiestyje galėtų būti skverelių, skirtų labiau jaunimui, taip pat - mamytėms su vaikučiais. Pastaruosiuose galbūt galėtų atsirasti vaikiškų atrakcionų. Erdvės būtų puošiamos skulptūromis, fontanėliais, bareljefais. Skverų paskirties, anot R. Noreikienės, būtų galima ieškoti ir istorinėje medžiagoje. Siužetus diktuoja ir pačių senamiesčio gatvelių pavadinimai.

Va ko reikia Klaipėdai daugiau, tai kokiu nors pakilimu ar graziai uzlenktu ar bangos formu sienu, per daug plokščios gatves pas mus

[Eimantas]

Parduotas sklypas jau teikia vilčių archeologams


Klaipėdos istorija gali būti papildyta naujomis žiniomis apie gyvenimą prieš keletą šimtmečių. Aukciono parduotame sklype Jūrininkų prospekte, kur plėsis autotransporto įmonė, bus atliekami nauji archeologiniai tyrinėjimai.

Tikimybė, kad čia gali būti įdomių radinių, neatmetama, juolab kad gretimame sklype praėjusią vasarą archeologai aptiko su senovine Žardės gyvenviete siejamų įdomybių.

Vakar aukcione už 2 mln. 415 tūkst. litų buvo parduotas 81 aro ploto komercinės paskirties sklypas Jūrininkų prospekte 35. Varžantis dviem aukciono dalyviams kaina pakilo beveik dvigubai - atplėšus vokus nustatyta pradinė pardavimo kaina buvo 1 mln. 235 tūkst. litų.

Anot Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos vykdymo komisijos vedėjos Raimondos Gružienės, jokių rekordų nebuvo - maždaug tokia, apie 30 tūkst. litų už arą, ir yra vidutinė komercinės paskirties sklypų kaina mieste.

Pasak didžiausią kainą pasiūliusio autotransporto įmonės savininko Antano Griciaus, šioje vietoje planuojama įrengti aikštelę transporto priemonėms, nes gretimame sklype, kur pernai pradėti statyti įmonės pastatai, pritrūko vietos.

"Tris hektarus pernai buvome nusipirkę iš privatininkų, po 15 tūkstančių litų už arą. Iš valstybės dukart brangiau išėjo", - po aukciono konstatavo A. Gricius.

Jis taip pat patikino, jog naujai įsigytame sklype bus atliekami archeologiniai tyrinėjimai.

Pasak pernai įmonės sklype tyrinėjimus atlikusios archeologės Ievos Masiulienės, čia buvo aptikta labai daug - židinių, stulpaviečių, sidabrinio Lietuvos ilgojo pinigo fragmentas. Pora didelių židinių - duobių, prikrautų akmenų ir malkų, - tikriausiai buvo naudojami gaminti medžio anglims.

"Medžio anglį gamindavo, kad galėtų užsiimti metalurgija", - sakė I. Masiulienė, primindama, jog netoliese istorikas Jonas Genys buvo radęs geležies lydymo krosnelę.

Kiti židiniai tikriausiai yra susiję su keramikos degimu, o treti naudoti šildyti patalpoms.

Šiuo metu atliekami radiokarbono tyrimai, kad radinius būtų galima datuoti. Spėjama, kad jie yra iš XII-XIV amžiaus.

"Yra tikimybė, kad ir naujame sklype bus radinių, nes praktiškai visoje pernai tyrinėtoje teritorijoje jų buvo, tik arčiau pelkėtos vietos mažiau", - vylėsi archeologė.

Jau žinoma, kad šiemet iš aukciono bus parduotas dar vienas komercinės paskirties sklypas Jūrininkų prospekte, taip pat keturi Melnragėje ir du - Tilžės gatvėje. Šiaurinėje miesto dalyje numatoma parduoti vieną sklypą daugiabučio statybai, ir vieną, maždaug 6 ha ploto - individualių namų kvartalui. Mažaaukščiams namams statyti bus parduodamas ir maždaug 8 ha ploto sklypas Giruliuose.

Pasak R. Gružienės, šiemet iš aukcionų planuojama surinkti maždaug 30 mln. litų, iš kurių pusė patektų į Savivaldybės biudžetą.

Giedrė NORVILAITĖ
www.ve.lt

[Eimantas]

Klaipėdoje bus statoma nauja psichiatrijos ligoninė

Vakar uostamiestyje lankęsi premjero patarėjas Gediminas Černiauskas bei sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė domėjosi kitų metų investicijų į medicinos įstaigas tikslingumu.

Svečių dėmesio centre atsidūrė Klaipėdos psichiatrijos ligoninė, įsikūrusi dviejuose pastatuose Bangų ir Bokštų gatvėse.

Valstybės tarnautojų manymu, yra akivaizdu, kad investicijos į patalpas Bangų g. 6a nebūtų efektyvios jau vien dėl to, kad šios patalpos pernelyg ankštos ir pagerinti sąlygų ten nesą įmanoma.

Todėl jie sako palaiką iniciatyvą abu šiuos pastatus parduoti, o už gautus pinigus pastatyti naują šiuolaikišką ligoninę toliau nuo miesto centro, greičiausiai - vadinamajame ligoninių miestelyje.

Tai padaryti nebūsią sunku, kadangi pernai priimta Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pataisa suteikė teisinį pagrindą už pinigus, gautus pardavus objektą, vietoj jo pastatyti naują pastatą. Iki šiol šie pinigai, pervesti į privatizavimo fondą, būdavo panaudojami visos valstybės reikmėms. "Norint atsisakyti pastato buvo galima prarasti ir pastatą, ir pinigus", - paaiškino J. Kumpienė.

Vyriausybės atstovų manymu, realu, kad nauja ligoninė bus pastatyta per dvejus metus. Iki tol psichikos ligoniai būtų gydomi senosiose patalpose.

R. Černiausko duomenimis, iš viso valstybės investicijų projekte yra apie 3,5 mlrd. litų lėšų.

Genovaitė PRIVEDIENĖ
www.ve.lt

[Eimantas]

Pietinėje dalyje automobilių nebebus per daug

Įgyvendinus kvartalo tarp Jūrininkų prospekto, Laukininkų bei Vingio gatvių detaliajame plane numatytus sprendinius vietų automobiliams čia atsirastų beveik triskart daugiau nei yra dabar.

Pasak detalųjį planą rengusio architekto Rolando Rakevičiaus, vietoje buvusios 291 vietos automobiliams suplanuotos 807 - tai beveik atitinka šiuolaikines normas.

Perplanuojant kvartalą numatytas ir apželdinimas, vaikų žaidimų bei sporto aikštelės. Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komitete plano rengėjų paprašyta numatyti dar ir šunų vedžiojimo aikštelę.

Pasak Savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo Kęstučio Vaitiekūno, šis detalusis planas yra pirmas pavyzdys, kad žmonės mieste gali normaliai gyventi. Įgyvendinus plano sprendinius, anot jo, butų kainos šiame kvartale turėtų šoktelėti.

Kvartalas pradėtas planuoti tada, kai ties Vingio gatvės ir Jūrininkų prospekto sankryža automobilių aikštelę turinti įmonė nusprendė čia statyti gyvenamąjį daugiaaukštį. Dėl naikinamos aikštelės susirūpinusi uostamiesčio valdžia nurodė perplanuoti 10 hektarų ploto teritoriją ir sukurti esamiems daugiabučiams visą infrastruktūrą.

Dalį, dėl kurios dydžio dar vyktų diskusijos, detaliojo plano sprendinių tikriausiai įgyvendins ir pats investuotojas, tačiau visi tokios apimties darbai, anot architektų, vienam būtų per didelė našta.

Vietoje 1 ha ploto automobilių stovėjimo aikštelės planuojama statyti skaidyto aukščio - maždaug 8 ir 20 aukštų pastatą. Bendras gyvenamųjų ir pirmame pastato aukšte numatytų komercinių patalpų plotas - apie 15 tūkst. kvadratinių metrų. Požeminėje aikštelėje numatoma įrengti apie 300 vietų transporto priemonėms.

Detalusis planas dar bus teikiamas viešam svarstymui.

Gyvenamąjį daugiaaukštį planuojama statyti ir Priegliaus gatvėje 4, šalia išaugsiančio 20 aukštų pastato Minijos gatvėje 159.

Pasak projekto autoriaus architekto Audriaus Elekšio, čia ketinama statyti 9 aukštų namą, kuriame bus apie 46 butus. Automobilių stovėjimo vietos numatomos požeminėje aikštelėje. Iš Priegliaus gatvės pusės planuojama suformuoti nuo triukšmo apsaugotą kiemą.

Giedrė NORVILAITĖ
www.ve.lt

[Eimantas]

Bendruomenės namai duris atvers vasarą


Girulių bendruomenės namų įkurtuvių data nuolat buvo atidėliojama. Pagal dabartinius planus, jie savo duris pagaliau turėtų atverti šią vasarą, greičiausiai birželį.

Vakar bendruomenės namų statybvietėje apsilankęs Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius sakė, jog nors pati statybų pradžia dėl įvairių kliūčių buvo sunki, objekto baigtumas šiuo metu siekia 30 proc.

Švęsti įkurtuves tikėtasi dar per savivaldybių tarybų rinkimus arba šį kovą, tačiau, anot Melnragės ir Girulių seniūnės Vandos Dorčienės, svajonės nelabai pildosi.

Pasak jos, apie bendruomenės namų poreikį kalbama beveik dešimtus metus, tad naujose patalpose turėtų vykti intensyvus socialinis bei kultūrinis gyvenimas.

Čia įsikurs biblioteka, nes dabartinės patalpos kaimynystėje - blogos būklės. Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios bibliotekos direktorės Bronislavos Lauciuvienės, biblioteka veikia, tačiau žmonės į ją neina. Septintus metus apverktinomis sąlygomis dirbanti įstaiga šiuo metu aptarnauja apie 100 skaitytojų.

Bendruomenės namuose turėtų būti įrengta salė. Iki šiol įvairūs susitikimai vykdavo Girulių traukinių stoties perone. Naujose patalpose vietos numatytos ir policijos pareigūnui, girininkui.

Aukcione pardavus Savivaldybei priklausančias žemes, Giruliuose gyventojų skaičius turėtų padidėti penkiais-šešiais šimtais. Dabar Melnragės ir Girulių seniūnijai priklauso apie 2 tūkst. gyventojų.

Nors iš pradžių tartasi dėl 300 kv. metrų bendruomenės namų ploto, dabar patalpos prasiplėtė iki 385 kv.m.

Pasak mero, po statybų turtas bus įvertintas ir išmainytas į adekvačius pastatus, tad Girulių bendruomenės namų statyba Savivaldybei nekainuos nė lito.

Pagal Klaipėdos miesto tarybos 2003 metų lapkritį priimtą sprendimą dėl turto mainų, Savivaldybei priklausančius pastatus Giruliuose, Šlaito g. 10, 14 (buvęs Jaunimo turizmo centras) bei 14a (buvusi katilinė ir garažas) kartu su teise valdyti jiems priskirtus žemės sklypus nutarta perleisti kaimynystėje gyvenančiai šeimai.

Mainais pastaroji įsipareigojo savo dviejų aukštų mūrinio namo vietoje pastatyti bendruomenės namus ir perduoti šį pastatą miestui.

Tačiau sandorio teisėtumu susidomėjus Specialiųjų tyrimų tarnybai, mainų sutartis tarp Savivaldybės ir minėtųjų fizinių asmenų buvo pasirašyta tik 2004-ųjų birželį.

Dar vienas barjeras buvo įveiktas 2005-ųjų gegužę, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai patvirtinus daugiau nei dvejus metus rengtą bei derintą Girulių detalųjį planą.

Galiausiai pernai spalį pavyko suderinti ir visus su žemės naudojimu susijusius reikalus, tad kliūčių statyboms nebeliko.

Sandra LUKOŠIŪTĖ
www.ve.lt

[Eimantas]

Remontams - milijonai

VINCAS GRIGAS

Nors pasigirdo kritiškų vertinimų, kad savivaldybės bankams yra pernelyg įsiskolinusios, Klaipėdos valdžia vėl planuoja imti didelę paskolą.

Šįkart savivaldybė ketina skolintis 14 milijonų 816 tūkstančių litų.

Už juos planuojama rekonstruoti Rimkų gyvenvietės ir Daržų gatves.

Taip pat bus atliktas mokyklų-darželių „Vyturėlis“ bei „Versmė“ pastatų kapitalinis remontas. Ketinama remontuoti ir lopšelius-darželius „Aitvaras“ bei „Ąžuoliukas“.

Dalis paskolos pinigų bus skirta ir Klaipėdos centriniam stadionui remontuoti.

Savivaldybės Ekonomikos ir strategijos departamento direktorė Aldona Špučienė tikino, kad visiems šiems darbams jau yra pasiruošta ir tereikia miesto tarybos pritarimo.

Tam jau pritarė savivaldybės kontrolės tarnyba, be kurios pritarimo neįmanoma pasiskolinti pinigų.

Paskolą ketinama grąžinti ne vėliau kaip per 10 metų.

Savivaldybė jau yra pasiskolinusi 25 milijonus litų Kretingos, Tiltų gatvių ir Biržos tilto remontui.

Net ir savivaldybės biudžetui tokia skola yra našta, todėl kitais metais nebus galima imti tokio dydžio paskolų.

„Jei būtų statomas toks didelis objektas kaip sporto arena ir prireiktų daugiau pinigų, tuomet bus spartinama privatizacija“, - sakė A.Špučienė.

Staiga prireikus pinigų gali būti parduotas Naujasis turgus.

www.klaipeda.daily.lt

Įdomu, kaip šįkart su grindiniu bus...

[Eimantas]

Šiaurės prospekto perspektyvos sudomino tik vieną pirkėją


Uostamiestyje jau pradedami pardavinėti sklypai prie naujojo šiaurinio išvažiavimo kelio.

Vakar iš aukciono parduotas pirmasis sklypas Šiaurės prospekte 15 didelio pirkėjų susidomėjimo nesulaukė - jį įsigyti panoro tik vienas aukciono dalyvis.

Todėl, anot Klaipėdos savivaldybės administracijos Žemėtvarkos ir teritorijų plėtros skyriaus vedėjos Raimondos Gružienės, aukciono rezultatai bus patvirtinti tik gavus Klaipėdos apskrities viršininko bei Savivaldybės administracijos direktoriaus pritarimą. Jo negavus, aukcionas būtų skelbiamas iš naujo.

Už 1,47 ha ploto komercinės paskirties sklypą, kurio pradinė pardavimo kaina buvo 3 mln. 192 tūkst. 870 litų, aukcione dalyvavusi įmonė pasiūlė 3 mln. 200 tūkst. litų.

Kas atsiras sklype, jei aukciono rezultatai bus patvirtinti, įmonės atstovai teigė dar nežinantys.

Pasak R. Gružienės, teritorija prie Šiaurės prospekto kol kas yra gana tuščia, tačiau sklypo pirkėjas tikriausiai įvertino perspektyvą - plečiantis gyvenamajai statybai čia turėtų išaugti ir komercinės paskirties žemės kainos.

Parduoti numatyti komercinės paskirties sklypai suformuoti palei pat naująjį prospektą, o kvartalo gilumoje keletas bus skirti mažaaukščių bei daugiaaukščių gyvenamųjų namų statybai.

Giedrė NORVILAITĖ
www.ve.lt

[WILD_WEST]

Ka tik per radija sake, jog sia vasara Smiltyneje,senojoje perkeloje bus pastatyta keleiviu laukiamoji sale su restoranu ir nedideliu viesbuciu. Taip pat sia vasara, zmones plaukiantys vakariniais keltais gales klausytis nemokamu klasikines muzikos koncertu.

[Reptilias]

Idomu kas gros tuose koncertuose, ar is viso planuojama muzika leisti per koloneles laukiamajame?Nemanau kad tai yra realu groti keliems zmonems laukiantiems kelto, juk muzikantai nepigus siais laikais...

[Eimantas]

Prie prospekto - naujas kvartalas

GIEDRĖ BALČIŪTĖ

Klaipėdoje parduotas pirmasis ties Šiaurės prospektu atsirasiančio kvartalo sklypas.

1,48 ha dydžio komercinės paskirties sklypas parduotas už pirkėjo pasiūlytą kainą – 3 mln. 200 tūkst. litų.

Nors šio sklypo kaina mažesnė už vidutinę rinkos, jį įsigyti pageidavo tik viena bendrovė, kurios pavadinimas, aukciono rezultatų nepatvirtinus Klaipėdos apskrities viršininkui, kol kas neskelbiamas.

Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos ir teritorijų plėtros vedėja Raimonda Gružienė pasakojo, kad ten, kur parduotas minėtasis sklypas, numatomas didžiulis kelių dešimčių hektarų dydžio kvartalas, kuriame bus ir komercinės, ir gyvenamosios paskirties namų: tiek mažaaukščių, tiek daugiaaukščių.
R.Gružienė teigė, kad kol kas susidomėjimo naujuoju kvartalu, neoficialiai vadinamu Kosmonautų gatvės tęsiniu, nėra. Tai rodo, kad pasiūlytą komercinį sklypą įsigyti planavo tik vienas pirkėjas.

„Tačiau kai šiame kvartale prasidės statybos, sklypų kainos, be abejo, kils. Manau, kad žmones čia apsigyventi vilios nutiesus šiaurinį išvažiavimo kelią atsiradęs puikus susisiekimas tiek su Klaipėdos centru, tiek su keliu Šilutė-Palanga“, - sakė R.Gružienė.

Vedėja negalėjo pasakyti, per kiek laiko planuojama išparduoti naujojo kvartalo sklypus. Tačiau jau šiemet planuojama paskelbti ir vieno gyvenamosios paskirties sklypo aukcioną.

„Tokie sklypai pirkėjams turėtų būti patrauklesni, nei komerciniai. Bet tik pabandę parduoti pirmą gyvenamąjį sklypą galėsime pasakyti, ar kvartalas bus patrauklus“, - sakė pašnekovė.

Dar vieną naują daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalą planuojama rengti tarp prekybos centro „BIG“ ir Jūrininkų prospekto. Tačiau kol neišspręsti gatvių ir inžinerinių tinklų klausimai, čia esančiais sklypais statytojai nesidomi.

Daug naujų kvartalų formuojama ir prie Klaipėdos prijungtose gyvenvietėse: Tauralaukyje, Barškiuose, Virkučiuose ir Paupiuose.
www.klaipeda.daily.lt

[enigma]

Gal yra kokių naujienų iš cerkvės komplekso statybų? Kovo mėnesį, jei neklystu, žadamos klebonijos ir sekmadienio mokyklos pastato statybos.

[URBANISTAS]

na krikstyklos pastato statybos dar tikrai negreit, nes koreguojamas projektas.......

[URBANISTAS]

snd skaiciau laikrasty kad pamario busto daugiaaukstis kauno gatveje neturi leidimo statybai, o jau kapstosi kelis metus jie ten!!!!!!

[Eimantas]

Vietoje degalinės - aštuoni kotedžai

VIGANTAS DANILAVIČIUS

Vietoje buvusios degalinės Kretingos gatvėje ketinama pastatyti kotedžus.

Šalia buvusios degalinės 48,8 kvadratinio metro ploto teritorijoje taip pat ketinama suformuoti dar vieną beveik 9 arų sklypą mažaaukščiam gyvenamajam namui statyti. Pastarąjį sklypą sodybai savivaldybė ketina parduoti aukcione.

Pasak bendrovės „Uostamiesčio projektas“ architektės Snieguolės Stripinienės, aštuoniuose triaukščiuose kotedžuose bus apie 40 butų.

Automobiliams numatyta aikštelė prie rekonstruojamos Kretingos gatvės ir garažai po kotedžais, kurie bus tolėliau nuo pagrindinės gatvės.

www.klaipeda.daily.lt

[Svecias]

Vietoje degalinės - aštuoni kotedžai

VIGANTAS DANILAVIČIUS

Vietoje buvusios degalinės Kretingos gatvėje ketinama pastatyti kotedžus.

Šalia buvusios degalinės 48,8 kvadratinio metro ploto teritorijoje taip pat ketinama suformuoti dar vieną beveik 9 arų sklypą mažaaukščiam gyvenamajam namui statyti. Pastarąjį sklypą sodybai savivaldybė ketina parduoti aukcione.

Pasak bendrovės „Uostamiesčio projektas“ architektės Snieguolės Stripinienės, aštuoniuose triaukščiuose kotedžuose bus apie 40 butų.

Automobiliams numatyta aikštelė prie rekonstruojamos Kretingos gatvės ir garažai po kotedžais, kurie bus tolėliau nuo pagrindinės gatvės.

www.klaipeda.daily.lt

Nesupratau.

Kiek žinau, tai aras yra 10x10 metrų, t.y. 100 kv.m, Tai kaip jie gali 48,8 kvadratinio metro ploto teritorijoje suformuoti 9 arų sklypą ?????????

[Sklepux]

salia nemuno baldu baltijos pr 10 link bendrabucio jau aptverta teritorija.... ties a tik juostomis turbut krumus genes...laukiam statybu...