Varpinė. Gražiausios cerkvės rinkimų nominacijose yra viso komplekso maketas.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Klaipėdos projektai
Collapse
X
-
Žiūrėsim kaip čia bus. Dabartinė "muzikėlė" (netikri varpai) ir mane erzina, ypač savaitgaliais ryte, ir vasara kai langai atviri.
Tame penkiaaukštyje iš kairės gyvenu:
http://i43.photobucket.com/albums/e3...sK/cerkve4.jpg
P.S. prieš kelias dienas einant Šimkaus gatve girdėjosi pašto karilionas, nesulyginama su "klebonėlio žaisliuku" iš Lenkijos parodos.
Comment
-
Pirmame metų aukcione pirkėjų antplūdžio nesulaukta
Vakar uostamiesčio Savivaldybėje įvyko pirmasis šiais metais viešas valstybinės žemės sklypo pardavimo aukcionas.
Nugalėtoja iš jo išėjo Klaipėdoje registruota bendrovė, už 44 arų sklypą pietinėje miesto dalyje, Irklų gatvėje, pasiūliusi 1 milijoną 364 tūkst. litų. Pusė šios sumos papildys miesto iždą, o likusioji dalis atiteks valstybei.
Sklypas Irklų g. 2 įvardytas kaip komercinės paskirties ir smulkiojo verslo objektų teritorija. Nustatyta pradinė 0,4476 ha sklypo kaina - 1 mln. 349 tūkst. 350 litų.
Dalyvauti aukcione pareiškė norą viso labo du juridiniai asmenys. Atplėšus vokus su pirminiais pasiūlymais pradinė aukciono kaina paskelbta 1 mln. 349 tūkst. 550 litų.
Kadangi varžytinių kaip ir nebuvo - į aukcioną atvyko tik vienas iš pretendentų, - parduodamo sklypo kaina, palyginti su pradine nustatytąja, pakilo tik šiek tiek daugiau nei 14 tūkst. litų.
Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Žemėtvarkos ir teritorijų plėtros skyriaus vedėjos Raimondos Gružienės, tokie kuklūs aukciono rezultatai jos nenustebino. Nors šis sklypas parduoti paruoštas jau seniai, sakė Aukcionų vykdymo komisijos pirmininkė, iki šiol niekas juo nesidomėjo. R. Gružienės įsitikinimu, taip esą todėl, kad toje vietoje statybos dar tik prasidedančios - šiuo metu ten kyla Savivaldybei priklausysiantis socialinis būstas ir kelių daugiaaukščių namų grupė, o pati Irklų gatvė egzistuojanti tik popieriuje.
Padėtis, pasak R. Gružienės, turėtų pasikeisti greta pradėjus statyti individualių namų kvartalą. Tada išaugsianti ir vakar parduotojo sklypo vertė. "Sklypas gana didelis - 44 arų, - tad jame tikrai užteks vietos ne tik prekybos centrui, bet ir automobilių stovėjimo aikštelei bei kitiems infrastruktūros objektams", - sakė valdininkė.
Pasak R. Gružienės, kelerių metų patirtis parodė, kad didžiausią paklausą turi gyvenamosios paskirties sklypai. "Šiais metais mes kaip tik ir planuojame parduoti du didelius žemės sklypus gyvenamųjų namų kvartalams statyti. Vienas beveik 8 hektarų sklypas bus parduodamas Giruliuose, kitas - už buvusio medelyno, greta pradėto statyti pranciškonų centro. Šio sklypo plotas - apie 4 hektarus. Taip pat esame parengę keletą komercinės bei pramonės paskirties sklypų. Iš pastarųjų labiausiai domimasi esančiais šalia Vilniaus gatvės", - sakė R. Gružienė.
Praėjusiais metais buvo parduoti 9 žemės sklypai. Iš jų 5, skirti gyvenamiesiems namams statyti. Iš viso gauta per 20 mln. litų. Pusė šios sumos pateko į miesto iždą.
Vilija ŠILINIENĖ
www.ve.lt
Comment
-
Paveldosaugininkai užfiksavo gatvės "vagystę"
Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio inspektoriai sustabdė senųjų tašytų akmenų grindinio Senojoje Uosto gatvėje, Vitės kvartale, ardymą.
Grindinį ardė UAB "Konsolė" darbuotojai. Akmenis jie ketino panaudoti Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro kiemelio (Daržų g. 10/Bažnyčių g. 4) rekonstrukcijai.
UAB "Konsolė" direktorius Kazys Skutulas "Vakarų ekspresui" telefonu teigė nieko apie tai nieko nežinąs ir nukreipė pas leidimą šiems darbams suteikusius Klaipėdos savivaldybės administracijos darbuotojus.
Leidimą nuardyti 20 kvadratinių metrų Senosios Uosto gatvės grindinio ir panaudoti jį Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) kiemeliui išgrįsti "Konsolei" suteikė Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros vedėjo pavaduotojas Romualdas Stasiulis.
"Senamiesčio objektui trūko akmenų. Mums pasirodė, kad apleistoje teritorijoje prie uosto, užkampyje, jie nėra tokie reikalingi. Todėl leidimą davėme, nesuderinę su paveldosaugininkais. Nežinojome, kad reikia suderinti. Už tai gavome nuobaudą", - trumpai situaciją paaiškino R. Stasiulis.
Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinio padalinio išplatintame pranešime įstaigos vedėjas Naglis Puteikis pažymi, kad "Vitės kvartalo gatvių tinklas yra paskelbtas istorine vertybe. Tose vietose, kur yra išlikę senasis tašytų akmenų grindinys, jis yra dar stipriau saugoma vertybė. Vienos kultūros vertybės naikinimas ir naudojimas kitų objektų rekonstrukcijoms yra barbariškas žingsnis ir niekaip negali būti pateisintas".
Pasak paveldosaugininkų, kaltiems dėl pažeidimo asmenims ir pareigūnams bus skirtos administracinės piniginės baudos. Už tokius pažeidimus pažeidėjams gresia nuo 500 iki 3000 litų bauda.
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro kiemelio rekonstrukcijos projekto autorė architektė Snieguolė Stripinienė taip pat stebėjosi UAB "Konsolė" poelgiu.
"Pagal projektą, kiemelyje atkuriama pati trumpiausia uostamiestyje Žaibo gatvė. Ji turi būti išgrįsta netašytais, natūraliais lauko akmenimis. Kadangi gatvelė siaurutė, jai turėjo užtekti kiemelyje buvusių būtent tokių akmenų, nes didžioji šios teritorijos dalis (apie 70 procentų) klojama lygiomis degto molio plytomis", - sakė S. Stripinienė.
Iki incidento tyrimo pabaigos Komunikacijų centro kiemelio rekonstrukcija sustabdyta.
Jurga PETRONYTĖ
www.ve.lt
Dabartinė valdžia turbūt pasiryžusi užbaigti iki galo tai ko nepadarė bombos, sviediniai, ir ankstesni vandalai Vitėje.
Šią vasarą nors ir buvau, bet kažkodėl neužfiksavau su foto aparatu Uosto g. grindinioPaskutinis taisė Eimantas; 2007.01.25, 15:18.
Comment
-
Tauralaukyje numatyta vieta naujai mokyklai
Tauralaukyje plečiantis gyvenamajai statybai iškilo būtinybė suplanuoti ir naują mokyklą - vieta jai jau išrinkta.
Mokykla galėtų atsirasti tarp Akmenų gatvės, būsimo Tauralaukio gatvės tęsinio ir sodininkų bendrijos "Tauras", šalia apleistų garažų.
Pasak detaliojo plano koncepciją Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komitetui pristačiusio architekto Romualdo Gailiaus, pagrindinis motyvas, kodėl pasirinkta ši vieta, buvo tas, kad kitur sudėtinga rasti tokį didelį laisvos valstybinės žemės sklypą. Ugdymo įstaigai numatytas maždaug 4 hektarų ploto sklypas.
Joje galėtų mokytis apie 1 tūkst. 200 vaikų. Pasak R. Gailiaus, kol kas mokykla numatoma maksimalaus dydžio, o kokios reikės tiksliai, vėliau parodys gyvenimas. Šalia planuojamas stadionas ir sportinių žaidimų aikštynas.
Rengiamas ir netoliese numatomo statyti gyvenamojo kvartalo detalusis planas. Maždaug 30 ha ploto teritorijoje, pasak R. Gailiaus, numatomas mišrus užstatymas - sodybinio tipo namai, blokuoti ir 4-5 aukštų daugiabučiai.
Kartu suplanuota ir upės pakrantė - numatomi pėsčiųjų ir dviračių takai, sporto aikštelės, sutvarkytos krantinės. Vis dėlto nežinia, kas įgyvendintų tokius sprendinius, nes mažaaukštį gyvenamąjį kvartalą planuojančiam statyti investuotojui, anot R. Gailiaus, tai būtų per sunki našta. Biudžete lėšų tvarkyti pakrantėms, anot miesto vyriausiojo architekto Almanto Mureikos, taip pat nenumatyta.
Teritorijų planavimo komitetui taip pat pristatyta idėja šalia buvusio naktinio klubo "Sodžius", kurį planuojama griauti, statyti iki 20 aukštų gyvenamąjį namą su antžemine bei požemine automobilių aikštelėmis, ir paprašyta leisti rengti detalųjį planą. Tokiems užmojams komitetas nepritarė, nes toks kvartalo tankinimas aplinkiniams gyventojams esą pablogintų sąlygas. Užsakovams ir projektuotojams pasiūlyta statyti kur kas žemesnį pastatą arba ieškoti kitokių teritorijos panaudojimo galimybių.
Giedrė NORVILAITĖ
www.ve.lt
Comment
-
Tauralaukio vaikams - mokykla
VIGANTAS DANILAVIČIUS
Tauralaukyje parinktas sklypas mokyklai.
Sparčiai dygstantys gyvenamieji namai Tauralaukyje privertė miesto valdžią pasirūpinti vieta ugdymo įstaigai.
Bendrovės „Pamario projektai“ architektai Romualdas Gailius ir Jūratė Poteliūnaitė pasiūlė 1200 vietų mokyklą su stadionu ir kitais sporto aikštynais statyti valstybei priklausančiame beveik penkių hektarų sklype šalia sodininkų bendrijos „Tauras“, Akmenų gatvės ir Tauralaukio gatvės tęsinio.
Savivaldybei teks imtis žygių, kad bešeimininkiu turtu būtų pripažinti garažai, pakliuvę į planuojamos mokyklos teritoriją. Šiuos apleistus statinius teks nugriauti.
Pasak miesto vyriausiojo architekto, garažai buvo statomi be projekto, todėl nebuvo įregistruoti nuosavybės teise.
Anot R.Gailiaus, pa-rinkta žemė švietimo įstaigai - vienintelis likęs toks didelis valstybės sklypas Tauralaukyje, visa kita žemė ten privati.
Anot architekto, aplink mokyklą bus pastatyti gyvenamieji kvartalai.
Savivaldybei užsakius „Pamario projektai“ suplanavo ir 45 hektarų teritoriją Tauralaukyje, skirtą poilsiui.
Žemės sklypas tarp Danės ir buvusių šiltnamių Klaipėdos gatvėje 3 bus išraižytas pėsčiųjų ir dviračių takų, turėtų atsirasti mašinų stovėjimo aikštelės bei vietos palapinėms statyti. Pasak R.Gailiaus, per Danę numatyta padaryti keltą, kurį iš vieno kranto į kitą trauktų lynas. Teritorijoje planuojama įrengti sporto aikštynus.
www.klaipeda.daily.lt
Atgis laivyba
Comment
-
Na gražu čia pas jus Klaipėdoj... Beprotiškai noriu keltis gyventi čia su visam, na, nors ir laikinai - kokiems 10-čiai metų Pirmoji pažintis nuo žemėlapio, gatvių išsidėstymo, butų pasiūlos ir kainų, vakar pagaliau aradau jus, peržiūrėjau kai kuiriuos puslapius, rodės vaizdas Klaipėdos dėliojasi dėliojasi ir bac...info daug - ir vėl nežinia...pasiklydau... Tik neapsiverk, Žemaite, nereikia...
Teks savaitgalį prisėst ilgėliau ir vėl akis pavarvinti į ekraną. Ir kaip jūs taip sukatės, vis rašydami ir rašydami...??? Anyway, sėkmės.
Comment
-
„Sodžius“ bus nugriautas
Livija Grajauskienė
Buvusią kavinę „Sodžius“ Šilutės pl. 14 norima šluoti nuo žemės paviršiaus.
Kadaise cepelinais, vėliau itin trankiomis naktinėmis diskotekomis garsėjusio „Sodžiaus“ vietoje planuojama statyti daugiabutį namą.
Į Teritorijų planavimo komitetą kreipėsi bendrovė „Pamario sodžius“ su prašymu išduoti sąlygas detaliajam planui rengti.
Visas sklypas, kurį valdo keli bendrasavininkiai, būtų dalijamas į tris dalis. Dviejose jų – kur dabar esama parduotuvės „Minima“ bei kitų komercinių įmonėlių - paskirtis nesikeistų.
Buvusios kavinės ir šalia esančios salės pastatus ketinama griauti.
Pasak bendrovės A-405 vadovo architekto Sauliaus Plungės, čia galėtų iškilti iki 20 aukštų daugiabutis namas.
Šalia jo būtų vietos 33 automobiliams, dar per 70 automobilių tilptų požeminiame garaže.
Didžiausia problema – įvažiavimo į sklypą kelias.
Automobiliai čia patenka siauru keliuku tarp penkiaaukščių namų iš Paryžiaus Komunos gatvės.
Užsakovai prisiimtų įsipareigojimą keliuką paplatinti, įrengti gyventojams aikšteles automobiliams, kuriuos jie dabar stato ant vejų, sutvarkyti želdinius.
Mintis vietoj triukšmu garsėjusio ir dėl gyventojų skundo uždaryto klubo statyti gyvenamąjį namą Teritorijų planavimo komiteto nariams patiko. Tačiau visiškai nepatiko norai čia statyti dangoraižį.
www.klaipeda.daily.lt
Comment
-
2007-ieji - statybų metai
Uostamiestyje daugiausiai investicijų tenka keliams
VIGANTAS DANILAVIČIUS
Šiemet Klaipėdoje bus rengiami svarbių, dešimtis milijonų litų kainuosiančių objektų techniniai projektai, o praėjusiais metais pradėtas statybas ketinama pabaigti.
Miesto taryba praėjusią savaitę patvirtino svarbiausių darbų dokumentą - Klaipėdos miesto savivaldybės 2007–2009 metų strateginį veiklos planą.
Uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius pakomentavo „Klaipėdos“ dienraščiui pagrindinius darbus, kuriuos savivaldybė planuoja padaryti šiemet.
Statyti verta
Svarbiausi darbai šiemet, anot mero, - naujojo Klaipėdos bendrojo plano patvirtinimas, šiaurinio išvažiavimo kelio statybos pabaigtuvės, mažųjų laivų ir jachtų uosto įrengimo darbų pradžia.
„Aišku, labai svarbu, kad bus pastatyti ir du penkiaaukščiai socialinio būsto namai. Šiemet turėtų būti pradėtas statyti dar vienas, kuriame apsigyvens socialinio būsto laukiantys naujakuriai“, - pasakojo R.Taraškevičius.
Anot jo, statyti socialinį būstą verta. „Net pietiniuose kvartaluose vienas kvadratinis metras buto ploto kainuoja nuo 3 iki 4 tūkstančių litų. O pastatyti namą galima išleidžiant po 2,5 tūkstančio litų už kvadratinį metrą buto ploto“, - sakė miesto vadovas.
Du aplinkkeliai
Viena šiaurinio išvažiavimo juosta bus galima važiuoti jau nuo II pusmečio. Anot R.Taraškevičiaus, ši statyba kainuos apie 80 mln. litų.
„Tai unikalus projektas. Nuo Tuberkuliozės ligoninės per keturias minutes bus galima nuvažiuoti į Liepų gatvę. Iš jos - arba į centrą, arba į Klaipėdos - Liepojos plentą ir toliau - į autostradą. Nereikės brautis per spūstis į miesto centrą ar į Vilniaus plentą“, - sakė meras.
Dar brangiau nei šiaurinio išvažiavimo kelias, anot R.Taraškevičiaus, apie 100 mln. litų atsieis pietinės jungties kelias tarp uosto ir 9B koridoriaus.
Šiemet bus parengtas šio kelio techninis projektas, kuris kainuos ES, uosto ir savivaldybės sukooperuotų 1,8 mln. litų.
„Tai bus dar vienas išvažiavimo kelias iš Tarptautinės jūrų perkėlos, bet ne per Jūrininkų prospektą. Bus galima iš perkėlos nuvažiuoti į Šilutės, Vilniaus plentus, aplenkiant „Draugystės“ geležinkelio stotį“, - paaiškino meras.
Pasak jo, pietinės jungties kelias tarp uosto ir 9B koridoriaus padės sumažinti krovininio transporto eismą mieste.
Laukia investuotojai
Šiemet dar iki savivaldybių tarybų rinkimų, pasak mero, turėtų būti patvirtintas Klaipėdos miesto bendrasis planas.
„Šio pagrindinio dokumento labiausiai laukia investuotojai“, - sakė R.Taraškevičius.
Anot jo, bendrasis miesto planas perduotas derinti Klaipėdos apskričiai.
„Bendrajame plane nėra pažymėta, kur jūroje turėtų būti giliavandenis uostas. Ruošiamės apklausti vieną procentą uostamiesčio rinkėjų: „Ar Klaipėdai reikalingas giliavandenis uostas?“.
Klaipėdiečių nuomonė, pasak mero, padės apsispręsti, ar pažymėti naujam uostui vietą bendrajame plane.
„Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas rekomendavo pažymėti giliavandenio uosto vietą bendrajame plane. Tačiau komitetas nurodė ir įvertinti poveikį aplinkai. Kol kas poveikis gamtai neištirtas“, - priminė R.Taraškevičius.
„Klaipėda“ rašė, kad savivaldybei atsisakius pažymėti vietą naujam uostui Melnragėje pagal japonų atliktą studiją, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nepritarė ketinimui keisti bendrovės „Laivitė“ teritorijos paskirtį. Šioje vietoje turėtų iškilti „Mėmelio miestas“ - komercinis ir gyvenamasis kvartalas.
Meras sakė, kad apskričiai pateiktame bendrojo plano variante „Laivitės“ teritorijos paskirtį vis dėlto siūloma keisti į komercinę ir gyvenamąją.
Sklypai komercijai
Šiemet bus parengta Klaipėdai labai svarbi Magistralinio dujotiekio dujų reguliavimo stoties iškeldinimo iš miesto ribų galimybių studija.
„Ši stotis yra Tilžės gatvėje, prie įvažiavimo į Klaipėdą. Įrenginio sanitarinė zona - didžiulė. Stotį reikia iškeldinti, ir atsiras 30 hektarų miesto žemės, patrauklios komercijai“, - paaiškino meras.
Danė - uostas
„Netrukus turi prasidėti mažųjų laivų ir jachtų uosto statyba Danėje. Europos Sąjunga skyrė projektui per 30 milijonų litų“, - sakė meras. Šis uostas bus nuo Danės žiočių iki Biržos tilto bei piliavietėje. Statybos bus baigtos kitais metais.
„Kol kas anksti kalbėti apie buvusio tabako fabriko pritaikymą kultūros fabrikui, tačiau šiemet bus parengta galimybių studija. Tai pirmasis žingsnis siekiant gauti Europos Sąjungos paramą“, - teigė miesto vadovas.
„Šiemet numatoma atnaujinti keletą senamiesčio fasadų, kuriuose yra savivaldybės įstaigų. Planuojama skirti 300 tūkstančių litų“, - sakė meras.
Pasak jo, kovą turėtų būti užbaigta dalies J.Janonio bei S.Dariaus ir S.Girėno gatvių rekonstrukcija, kuri kainuos apie 8 mln. litų.
Šiemet numatoma parengti techninį projektą rekonstruoti likusią J.Janonio gatvės dalį, kurią dengia grindinys. Bus pakeisti ir šaligatviai.
Šiemet Daržų gatvė bus rekonstruota už vieną milijoną litų.
Automobilių kelių direkcija 2007-aisiais Klaipėdai skirs apie aštuonis milijonus litų miesto gatvių dangoms atnaujinti.
Mažvydo alėjos rytinę dalį šiemet ketinama rekonstruoti. „Pajudėjo ir vakarinės alėjos dalies statybos. Komercinį ir gyvenamąjį namą ten statysianti bendrovė „Realtus“ jau tvarko požemines komunikacijas“, - sakė meras.
Biržos tiltas
Šiais metais bus baigta Biržos tilto restauracija. Be to, mero teigimu, iki Jūros šventės bus sutvarkyti kelio ruožai Biržos tilto link - nuo Turgaus ir Danės gatvių.
„Gatvių ruožai turi būti rekonstruoti, kai 2,5 mėnesio bus uždarytas restauruojamas tiltas“, - tvirtino miesto vadovas.
Pasak jo, nuo Turgaus gatvės iki Biržos tilto turėtų būti atstatytas grindinys.
Danės gatvės rekonstrukcijai bus parengtas techninis projektas. Gatvėje ketinama įrengti daugiau vietų mašinoms stovėti.
Milijonai Rimkams
Per 17 mln. litų turėtų kainuoti Rimkų gyvenvietės gatvių rekonstrukcija. Pernai jau du milijonai litų panaudoti daliai lietaus kanalizacijos nutiesti. Visų pirma, anot R.Taraškevičiaus, turi būti sutvarkyta Lanko gatvė.
„O kelininkai žada rekonstruoti Rimkų gatvę palei geležinkelį - link Šilutės plento“, - sakė meras.
Bus tiesiamos požeminės komunikacijos - lietaus ir nuotekų tinklai - priešingame miesto pakraštyje - Melnragėje.
Pabaigs gatvę
Kretingos gatvės rekonstrukcijai panaudota tik ketvirtadalis lėšų - projekto vertė 20 milijonų litų.
„Šiemet darbai beveik turėtų būti užbaigti. Bent iki posūkio į Tauralaukį gatvė turi būti abaigta. Likusį Kretingos gatvės ruožą turėtų rekonstruoti privatūs investuotojai“, - tvirtino R.Taraškevičius.
Naujas tiltas
Norvegijos investicinė bendrovė „Verdispar“ už Jono kalnelio statys gyvenamąjį kvartalą.
„Norvegai per šiuos metus parengs naujo tilto per Danę prie „TEO LT“ pastato ir naujos Bastionų gatvės techninius projektus“, - sakė meras.
Lėbartų kapinės bus praplėstos dar už tris milijonus litų. Iš viso kapinių plėtra kainuos 11 mln. litų. Darbai bus baigti kitąmet.
Anot mero, vietų kapinėse užteks dar 17 metų.
Sportui ir švietimui
Šiemet bus padarytas universalios sporto arenos, kuri bus statoma Dubysos gatvėje, techninis projektas. „Manau, kad per 2008-2009 metus arena bus pastatyta“, - sakė R.Taraškevičius.
Bus remontuojamas dviračių trekas. „Lengvosios atletikos manieže liko tik pakeisti dangą, ir jis bus pats moderniausias Lietuvoje“, - sakė miesto vadovas.
Maniežo dangai skirta 700 tūkst. litų.
„Bus sutvarkyta griūvanti VIP tribūna stadione“, - tvirtino meras.
Ketinama suprojektuoti baseiną su sporto sale, kuris bus statomas P.Lideikio gatvėje.
Už 2,5 mln. litų bus rekonstruota „Žaliakalnio“ gimnazija.
„Versmės“, Vydūno, „Pajūrio“, „Vyturio“ mokyklų bei „Aušrinės“, „Žiogelio“, „Sakalėlio“ darželių langai bus pakeisti.
„Šiemet visoms mokykloms savivaldybės biudžete yra numatyta lėšų mokslo metų pradžiai pasirengti. Anksčiau šių pinigų buvo skiriama iš papildomų lėšų“, - pasidžiaugė R.Taraškevičius.
Saugesnė Klaipėda
„Miestas taps saugesnis. Šiemet bus įrengta automatiniai greičio matuokliai, stebėjimo kameros. Tam planuojama skirti 940 tūkst. litų“, - teigė R.Taraškevičius.
Šiemet pusę milijono litų bus skirta daugiabučių namų savininkų bendrijų pastatų renovacijai. „Poreikis auga. Gal teks ir milijoną litų skirti“, - teigė R.Taraškevičius.
Meras prisiminė, kad prieš dvejus metus tik pusę lėšų iš 360 tūkst. savivaldybės skirtų litų buvo panaudota daugiabučių namų savininkų bendrijų pastatų renovacijai.
„Valstybė šiemet šiam tikslui skyrė 15 milijonų litų. Bet visai Lietuvai tai labai maža suma, nes bendrijos suskato vis labiau apsišildyti namus“, - sakė miesto vadovas.
www.klaipeda.daily.lt
Comment
-
Džiugu, kad Klaipėda nestovi vietoje. Daug darbų nusimato šiais metais. Tik pasigedau mero vizijos dėl:
1. Tramvajaus parengiamųjų planų
2. Pramonės iškėlimo iš Danės krantų
3. Dramos teato renovacijos ir jo darbuotojų likimo
4. Memelio miestas ir giliavandenis uostas taip pat atrodo palikti savieigai. Uostui vietos neradom, bet Memelio miesto taip pat norim, nors aiškiai buvo pasakyta, kad be vieno nebus kito.
5. Buv. Baltijos kino teatro reikalai. Kiek dar ši pačiame miesto centre stūksanti griuvena badys visiems akis?
O visa kita atrodo išties nerealiai!
Comment
-
Parašė Eimantas Rodyti pranešimąVarpinė. Gražiausios cerkvės rinkimų nominacijose yra viso komplekso maketas.______________
The Division Bell
Comment
-
Parašė enigma Rodyti pranešimąĮspūdingas kompleksas. Kokia dabartinė jo satybų eiga?
Mintis vietoj triukšmu garsėjusio ir dėl gyventojų skundo uždaryto klubo statyti gyvenamąjį namą Teritorijų planavimo komiteto nariams patiko. Tačiau visiškai nepatiko norai čia statyti dangoraižį.
Parašė vaidasc5 Rodyti pranešimą5. Buv. Baltijos kino teatro reikalai. Kiek dar ši pačiame miesto centre stūksanti griuvena badys visiems akis?
O visa kita atrodo išties nerealiai!Paskutinis taisė Eimantas; 2007.01.24, 12:28.
Comment
-
Parašė Eimantas Rodyti pranešimąVarpinė toliau dygsta, vakar dar mūrijo, bet šendien jau šaltukas turbūt neleidžia. Kyla jau ta plonoji varpinės dalis.______________
The Division Bell
Comment
-
Parašė shoklys Rodyti pranešimąKad neklaipediečiui būtų lengviau susigautdyti papildžiau Eimanto piešinuka iš diskusijos apie 'Malūnų kalvą' savo įsivaizduojama operos vieta ir kaip i įsipaišo į bendrą planą:
http://foto.terpe.lt/inkelti/20070124/jono-opera.jpg
O čia šiaip nebloga nuotrauka su Jono kalneliu iš bunker.lt (nežinantiems- 'Jono kalnelis' tai ta salelė):
http://www.bunker.lt/images/galerija...20kalnelis.jpg
Parašė Tomasl Rodyti pranešimąDar "K D" ne kvapo
Neseneo mačiau nuotrauka kur KLP viešbucio nė kvapo 67 m atrodo.
Erdves ojojoj.
P.S. tas straipsnis apie tramvajų jau buvo įdėtas savo temoje, tai ir tas diskusijas apie jį ten reikėtų perkelti.Paskutinis taisė Eimantas; 2007.01.25, 00:38.
Comment
-
Senamiesčiui - paskutinė viltis
Apmirusią Klaipėdos širdį valdžia žada reanimuoti milijonais
Senamiestyje žmonėms nesuteikiama galimybė nei apsipirkti, nei papramogauti. Šią funkciją jau kurį laiką atlieka didieji prekybos centrai. Beviltiška senamiesčio padėtis ypač išryškėja savaitgaliais, kai miesto centre nebūna nė gyvos dvasios, o „Akropolyje“ ir jo prieigose verda gyvenimas. Nerijaus JANKAUSKO nuotraukos
ARNOLDAS REMEIKA
Merdintį Klaipėdos senamiestį nuspręsta gaivinti milijoninėmis investicijomis.
Gigantiškų prekybos centrų statybas anksčiau laiminusi savivaldybė dabar susigriebė, kad miesto centras miršta, todėl šių metų biudžeto projekte atsirado nauja eilutė - lėšos senamiesčio atgaivinimo programai.
Tikimasi, kad žmones iš vartojimo bažnyčiomis vadinamų prekybos centrų pavilios dailininkų parodos gatvėse ar praeivius juokinantys mimai.
Plaukia milijonai
Nors šių metų savivaldybės biudžetas dar nepatvirtintas, neabejojama, kad iš užsienio nusižiūrėtai Senamiesčio atgaivinimo ir paveldo objektų išsaugojimo programai bus skirta 935 tūkst. litų.
Dar per 25 mln. litų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų jau gauta jachtų uostui ir Danės krantinės sutvarkymui, 2 mln. litų - amatų centro parengimui.
Šiuo metu deramasi dėl 10 mln. litų, kurių reikia buvusio tabako fabriko pritaikymo kultūrinėms miesto reikmėms.
Su Ūkio ministerija deramasi ir dėl dar vienos gigantiškos sumos iš gautos ES paramos - 100 mln. litų konferencijų centro atsiradimui Klaipėdos piliavietėje.
Savivaldybės Ekonomikos ir strategijos departamento direktorius Ričardas Zulcas „Klaipėdai“ aiškino, kad šiomis priemonėmis bandoma miesto centrą vėl paversti traukos objektu.
„Vakarų Europai, kuri taip pat susidūrė su mirštančių senamiesčių problema, padėjo priemonių kompleksas - kai buvo investuojama į miesto centrus, į juos grįžo žmonės ir verslas“, - sakė jis.
Imituoja miestus
Didiesiems prekybos centrams ateinant į Klaipėdą, buvo svarstoma, kaip tai paveiks miesto centrą. Nuspręsta, kad kitos išeities nėra - klaipėdiečiai būtų nepatenkinti, kad Vilnius ar Kaunas turi prekybos ir pramogų centrus, o uostamiestis - ne.
„Aišku, buvo galima prekybos centrus iškelti už miesto ribų, bet tada būtų atsiradusi transporto problema. Pasaulinės tendencijos rodo, kad pasikeitė žmonių mąstymas - jis tapo labai vartotojiškas. Leidimas statyti nebuvo klaida. Turėjome priimti laikmečio iššūkį“, - tvirtino R.Zulcas.
Jis sakė suprantąs, kodėl žmones taip traukia prekybos centrai. Esą jie imituoja miestus, turi gatves, aikštes.
„Bet jie niekada netaps tikrais miestais, nes yra orientuoti tik į prekybą - juose žmonės negyvena, ten nėra jokio kito verslo“, - sakė departamento direktorius.
Pasak R.Zulco, grąžinti žmones į centrą gali tik savotiški „magnetai“, kuriuos ir žadama kurti.
Jam teko domėtis Vokietijos patirtimi kovojant su senamiesčių merdėjimu.
„Kai tik būdavo sukuriami tie „magnetai“, padidėdavo žmonių srautai, atgydavo ir verslas. Nemanau, kad tai - tik pinigų švaistymas. Bent jau apie nepavykusius pavyzdžius užsienyje girdėti neteko“, - teigė direktorius.
Parodos - gatvėje
Viena iš priemonių, kuri turėtų padėti senamiesčiui atsitiesti, taps neįprasti kultūriniai renginiai. Jiems šiemet skirta 50 tūkst. litų, nors buvo prašoma dvigubai daugiau.
Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Goda Giedraitytė aiškino, kad, ieškant originaliausių idėjų, renginiams organizuoti bus skelbiami konkursai.
„Gal skatinsime dailininkus eksponuoti darbus tiesiog gatvėje, gal samdysimės aktorius, kurie linksmins praeivius. Šie pinigai - nedideli, bet miestas stengiasi“, - senamiesčio gaivinimo programą gynė G.Giedraitytė.
Ji priminė, kad pernai lapkritį miesto taryba patvirtino sprendimą atleisti nuo turto mokesčio senamiestyje dirbančius ar čia norinčius įsikurti amatininkus, galerijų savininkus ir kitus „kultūrininkus“. Taip žmones nuspręsta raginti grįžti į miesto centrą.
Tačiau kol kas ši priemonė nėra veiksminga, nes dažniausiai patalpos kultūrinei veiklai yra nuomojamos.
Teisę į lengvatą turi patalpų savininkai, o ne tie asmenys, kurie jas išsinuomojo dirbtuvėms ar meno galerijai įkurti.
G.Giedraitytė neslėpė - senamiestyje galėtų būti daugiau parduotuvių, kavinukių.
„Tačiau svarbiausia, kad keičiasi tradicijos. Kai buvau maža, su tėvais eidavome į Parodų rūmus arba šiaip ramiai pasivaikščioti. Dabar visi skuba į „Akropolį“. Norėčiau tikėti, kad seni žmonių įpročiai sugrįš“, - vylėsi Kultūros skyriaus vedėja.
Siūlė draugauti
Kad senamiestis gęsta, pripažino ir Turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė Romena Savickienė.
„Senamiestyje daugiau tuščių langų nei puošnių vitrinų. Suprantu, kodėl verslininkai keliasi į prekybos centrus - ten nuomos kainos ne tokios aukštos. Gaila, kad centras liko be parduotuvių - net suvenyrų užsieniečiams nėra kur nusipirkti. Kavinukių, kuriomis garsėja užsienio senamiesčiai, pas mus irgi tik viena kita“, - apgailestavo ji.
Į informacijos centrą besikreipiantys turistai dažnai klausia, kur galėtų apsipirkti.
„Nurodome prekybos centrus, nes galimybės apsipirkti senamiestyje nėra“, - sakė R.Savickienė.
Ji neslėpė, kad prekybos centrai siūlė draugauti - vežioti turistus specialiais autobusiukais tiesiai iš Kruizinių laivų terminalo.
„Atsisakėme. Dar turime vilties, kad senamiestis atsigaus“, - teigė informacijos centro direktorė.
R.Savickienė sakė nenorinti kaltinti prekybos centrų - šie tik dirba savo darbą. „Senamiesčio gaivinimu turėtų rūpintis miesto valdžia“, - mano ji.
Turėjo pagalvoti
Verslininkė Asta Straupienė, turinti po vieną kosmetikos ir parfumerijos parduotuvę „Akropolyje“ ir miesto centre, sakė nejaučianti, kad prekyba pastarojoje parduotuvėje būtų suprastėjusi.
„Skundžiasi tie verslininkai, kurie tingi pasijudinti. Tuščios kavinės? Tegul įrašo reklaminį klipą, kuriame prašo užeiti pasivaišinti ir taip paremti senamiestį, ir paleidžia gatvėje. Manau, norinčiųjų paremti tikrai atsirastų“, - kategoriška buvo A.Straupienė.
Ji teigė nesuprantanti, kodėl kaltinami didieji prekybos centrai.
„Kam visus šunis karti ant „Akropolio“? Jeigu žmonės ten važiuoja, vadinasi, juos sudomina. Tegul ir senamiestis vilioja - išvaro aktorius į aikštę žmonių linksminti. Galų gale, kuo čia dėti prekybos centrai? Miesto valdžia turėjo mąstyti“, - piktinosi verslininkė.
Klaipėdos „Akropolio“ valdytojas Ovidijus Zibalis problemą komentavo lakoniškai: „Jokios kaltės dėl senamiesčio nejaučiame. Nepretenduojame su juo konkuruoti. Jis - kultūrinis, istorinis paveldas, ir tegul toks lieka.“
www.klaipeda.daily.lt
Comment
Comment