Parašė Blaze
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Klaipėdos projektai
Collapse
X
-
Parašė index Rodyti pranešimąKlaipėda labai skirtinga. Labai jauki ir patraukli nuo Tilžės ir sausio 15-osios gatvių į šiaurę (mano šiaip mėgstamiausias didelis miestas po Vilniaus) ir gana nesimpatiška į pietus nuo jų, net ir sovietiniai rajonai senamiesčio apylinkėse visai nieko. Aišku didele dalimi dėl to, kad ten miestas statytas prie pat pramoninių uosto objektų.
Beje, pirmieji miegamieji rajonai "Nėringa", "Pempininkai" visai geri rajonai, jie labai žali. Jei juose padaryti kvartalinę renovaciją, kaip dabar daroma Rumpiškėse, butų visai patraukli vieta gyventiPaskutinis taisė Scarface; 2021.02.24, 09:27.
Comment
-
Parašė Briedis Rodyti pranešimąSenos žinios... Kuom jis blogas?
https://www.atviraklaipeda.lt/2019/0...tu-priestatas/
https://www.klaipeda.lt/data/public/...19-05-17_1.pdf
Blogas tuo, kad senoji pastato dalis net netrodo, o yra komiblokas su skirtingo dydžio langais. Ant aukštuminės dalies numatomas "galinis" fasadas kas Lietuvoje reiškia kažką labai pigaus. Tikiuosi projektas dar keisis.
Parašė Scarface Rodyti pranešimąKlaipėdos bėda, kad iškart po karo "urbanistai su pagonais" pradėjo neprotingai formuoti miestą. Vietoje to, kad mestą tolygiai plėtoti į visas puses, paėmė ir ištempė palei uostą. Prigėrus "Švyturio" galima nuo Minijos g. da***ti iki Šilutės pl. kur praktiškai miesto pabaiga. Tarp Kauno g. ir Baltijos pr. miesto centras, o sovietmečių dykvietės ir pramoninės zonos. Nors po nepriklausomybės atkūrimo buvo galima suformuoti patrauklų miesto centą, bet su Akropoliu ir kitais PC nužūdė visą tą vietą. "Vetrungė" labai jauki, ypač kur "Gandrališkės" ir aplinkui mažaaukščiai prieškario namai. Ilgą laiką ši dalis buvo apleista ir merdėjo, dabar po truputį atsigauna.
Beje, pirmieji miegamieji rajonai "Nėringa", "Pempininkai" visai geri rajonai, jie labai žali. Jei juose padaryti kvartalinę renovaciją, kaip dabar daroma Rumpiškėse, butų visai patraukli vieta gyventi
Mano supratimu būtų geriau, jei žmonės gyventų mieste, o pramonė plėstusi rajone, bet ko gero, susitarti tarp dviejų savivaldybių nėra taip paprasta.
Paskutinis taisė Blaze; 2021.02.24, 11:04.
Comment
-
Yra bent kokie nurodyti terminai dėl GREEN PARK HOTEL KLAIPĖDA. Rekonstrukcija? Jau pusantrų metų nuo pirmojo straipsnio, bet nieko naujo nesigirdi. Nors jei pagaliau įkėlė į citify tai gal kažkiek stumiasi į priekį projektas.
Parašė Blaze Rodyti pranešimą
Pardon, tik dabar citify įkėlė.
Blogas tuo, kad senoji pastato dalis net netrodo, o yra komiblokas su skirtingo dydžio langais. Ant aukštuminės dalies numatomas "galinis" fasadas kas Lietuvoje reiškia kažką labai pigaus. Tikiuosi projektas dar keisis.
Klaipėda apskritai turi labai mažai laisvo ploto miesto plėtrai. Gyvenamosios teritorijos beveik iš visų miesto pusių apspaustos pramonės, su taršiomis gamyklomis. Aišku, šalia jų niekas nenori gyventi, todėl ir miesto plėtra rytų kryptimi nevyksta. LEZ gerokai per arti mikrorajonų. Klaipėdos energija ir visos kitos pramonės įmonės šalia Dangės ir Liepų gatvės, turbūt projektuotos Senamiesčio proletarams, kad pėsčiomis galėtų eiti į darbą. Apskritai turbūt nėra kito Lietuvos miesto, kur pramonė būtų įsprausta į tokias puikias miesto erdves, šalia centro.
Mano supratimu būtų geriau, jei žmonės gyventų mieste, o pramonė plėstusi rajone, bet ko gero, susitarti tarp dviejų savivaldybių nėra taip paprasta.
Pietiniai miesto daliai labai padėtu pietinis aplinkelis ir normalus išvažiavimas per Lypkius - smarkiai sumažintų srautą ir atsirastu galimybė siaurinti Jūrininko pr. (paliekant 2 juostas vietoj 4) ir Šilutės pl. (paliekant 4 ar 4+2A juostas vietoj 6). Be to laukus už Jūrininkų pr. siūlyčiau užsodinti mišku taip atsirastu alternatyva Girulių miškui, kuris nuo pietinės Klaipėdos yra labai toli. Plius reiktų sutvarkyti priėjimą prie marių prie mukrano.
Comment
-
Atleiskite, jei straipsnis ne visai į temą, tačiau labiau tinkančios temos forume neradau:
Nauji miesto dokumentai leis drąsiau planuoti ateitį
Vasario 25 d. posėdžiausiančiai Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai tvirtinti teikiamas sudėtinis sprendimo projektas, kuriuo savivaldybės administracijai siūloma pavesti vykdyti savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus funkcijas.
Comment
-
Parašė Blaze Rodyti pranešimąKlaipėda apskritai turi labai mažai laisvo ploto miesto plėtrai.
Comment
-
Ką manote apie Klaipėdos likimą Rail Baltica projekto nuošalyje?
https://www.vz.lt/transportas-logist...inis-klausimas
Comment
-
Parašė evaldas22 Rodyti pranešimąKą manote apie Klaipėdos likimą Rail Baltica projekto nuošalyje?
https://www.vz.lt/transportas-logist...inis-klausimas
- 3 patinka
Comment
-
RailBaltica ar ne, bet Klaipėdai reikėtų geresnio susisiekimo su Kaunu ir Vilniumi, kurie yra svarbūs ekonominiai ir urbanistiniai šalies centrai. Būtų puiku, jeigu kelionė/krovinių gabenimas geležinkeliais truktų 1.5-2 val. maksimum. Dabar aktuali kelionės trukmė - 4-4.5 val. yra ilgoka ir tai jau yra svaresnė laiko investicija. Lietuva pakankamai nedidelė šalis ir efektyviai atnaujinus infrastruktūrą, galima būtų patogiai keliauti visiems tarp Pajūrio/uosto ir Kauno bei sostinės.Paskutinis taisė Silber418; 2021.03.08, 18:30.
Comment
-
Parašė LuDux Rodyti pranešimą
Negi jau kažkas Klaipėdoje nebetelpa?
Comment
-
Pačio miesto nelabai reikia plėsti (kol kas). Atvirkščiai, geriau tankinti ir pertvarkyti senus pramoninius rajonus miesto ribose. Taip ir atliekama, nors ne masiškai. O ateityje galima būtų.užstatyti kai kuriuos plotus tarp miesto ir rajono (nuosavų namų kvartalų). Pramonės objektams galėtų būti skirta geresnė vieta, o uosto teritoriją galima pertvakyti taip, kad gyventojai turėti daugiau prieiegos prie marių. Kita vertus, galbūt nebėra ambicijos labiau investituoti mieste, nes gyventojų skaičius sumažėjo, o rajone gyvenantiems nelabai norisi miesto šurmulio šalia.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė Blaze Rodyti pranešimą
Puikus klausimas. Vat kodėl LEZas netilpo kur nors už aerodromo, toli nuo tankiai apgyvendintų rajonų? Gal dėl to, kad ten jau nebe Klaipėdos miestas, o rajonas ir susitart nepavyko? O nuo nešvaraus oro kenčia visi klaipėdiečiai. Be to, jei vietos dabar netrūksta, tai nereiškia, kad nereikia palikti ploto plėtrai po dešimtmečių ar šimtmečio.
Klaipėdos LEZ istorija: nuo neišbrendamos ganyklos iki pasaulinio pripažinimo
Būdamas ir Klaipėdos miesto tarybos nariu, KVG direktorius E. Gentvilas parengė miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektą ir būsimos laisvosios ekonominės zonos ribų aprašymą su teritorijos grafiniu planu.
„Šiame projekte buvo numatytos trys teritorijos zonai vystyti. Pirmoji apėmė Smeltės pusiasalį, Vakarų laivų gamyklą ir Malkų įlankos apylinkes. Antroji teritorija buvo toje pat vietoje, kur dabar yra LEZ. Trečioji – netoli „Draugystės“ geležinkelio stoties. <...> 1995 metų rugsėjo 14 d. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba po audringų diskusijų priėmė sprendimą dėl Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos steigimo pagal E. Gentvilo pateiktą projektą. Vos dviejų balsų persvara…“, – nurodoma knygoje.
Tačiau pritarti tokiems miesto norams centrinė valdžia neskubėjo. Diskusijos dėl laisvosios ekonominės zonos vietos ir derinimai truko lygiai metus.
„Daugiausiai problemų, derantis su šalies valdžia, sukėlė šalia uosto esanti teritorija, siūloma zonos steigimui. Sulaukėme didžiulio pasipriešinimo. Mums buvo tiesiai pareikšta, esą nėra ko lįsti prie uosto, tai nacionalinio saugumo interesai. O mes mat norime leisti čia arabams ir amerikonams su savo kapitalu ateiti! Taigi, vieta zonai šalia uosto iš karto buvo atmesta“, – knygoje cituojamas E. Gentvilas.
Vieta zonai į pietus nuo „Draugystės“ stoties, kur buvo numatyta apie 400 ha žemės logistinei veiklai, taip pat buvo labai greitai atmesta, nes teigta, kad ši vieta reikalinga miesto gyvenamųjų rajonų plėtrai ir su tuo susijusioms miesto reikmėms.
Trečioji teritorija būtu buvusi pati palankiausia, nes pakankamai toli nuo gyvenamųjų namų. Beto nutiesus pietinį aplinkelį ir rekonstravus ĮŠilutės kelią transporto srautai galėtu visiškai aplenkti gyvenamuosius rajonus. Plius užsodinus mišku teritoriją tarp Jūrininkų pr. ir Draugystės stoties būtu galima visiškai atskirti gamyklas nuo daugiabučių. Atmesta, nes tuometu vis dar tikėta kad pavyks vėl užkurti sovietines statybas!
Comment
-
Buvusios „Švyturio“ alaus daryklos Klaipėdoje pastatų konversijai – „žaliasis koridorius“
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/miestai/klaiped....d?id=86952063
Pateikta daugiau vizualizacijų. Panašu daryklą nusipirko nauji savininkai, kurie toliau tes pastatų konversiją.
- 1 patinka
Comment
-
Įspūdingos idėjos Klaipėdos Vasaros estradai: miesto valdžia priėmė sprendimą, ką darys toliau
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujien...1490972?copied
Comment
-
Holistinio žmogaus tobulėjimo centro konkurse – keturios idėjos
https://www.atviraklaipeda.lt/2021/0...turios-idejos/
Socialinių mokslų kolegija (SMK), uostamiestyje, Šiaurės prospekte, planuojanti įgyvendinti Holistinio žmogaus tobulėjimo centro „Holaxy“ projektą, paskelbė darbus, pateiktus architektūriniam konkursui. Jo metu buvo sulaukta keturių idėjų.
Konkursiniai projektai visuomenei pristatomi ir virtualioje erdvėje – su darbais galite susipažinti interneto puslapyje www.Holaxy.com.Virtuali paroda – „Holaxy“ holistinio žmogaus tobulėjimo centro architektūrinių projektinių siūlymų atviro konkurso darbai.
Tam, kad išrinktume labiausiai „Holaxy” iniciatyvą atspindintį architektūrinį projektą, mums svarbi klaipėdiečių ir kitų Lietuvos žmonių nuomonė, todėl prašome Jūsų peržvelgti konkursinius darbus ir pateikti savo atsiliepimus apie kiekvieną iš jų.
Konkursiniai darbai
Baltų slėnis
DNR24
Holaxy Klaipėda
Pynė
Comment
-
Paaiškėjo, kaip Klaipėdoje atrodys Baltijos šalyse analogų neturėsiantis holistinis centras
Paaiškėjo Socialinių mokslų kolegijos (SMK) organizuoto Holistinio žmogaus tobulėjimo centro „Holaxy“ architektūrinio konkurso nugalėtojas. Iš keturių konkursui pateiktų projektų geriausiu pripažintas klaipėdiečių architektų biuro „TAU projektai“ darbas „DNR24“.
- 4 patinka
Comment
-
Ok, tai pasirinko vieną nuobodesnių variantų... Anyways, smagu, kad iš viso kažkas daroma toje vietoje
Suprnatu, kad turbūt didžiąja konkursinio balo dalį sudarė galima statybos samata, tačiau manau, kad Baltų slėnis būtų buvęs ne kažką brangesnis pastatyti, o atskiri korpusai būtų lengviau panaudojami, jei kartais bendra erdvė SMK būtų reikalinga mažiau: esnt poreikiui išnuomoji atskirus korpususPaskutinis taisė TheNewYork_er; 2021.06.02, 08:47.
Comment
Comment