Klaipėdos projektai

[Montezauras_klp]

Tarp "Akropolio" ir statomo "Neapolio" gatves salelėje pastatė nemažą stovą, gal kartais ACM montuos

[Eimantas]

Miesto centre - itališkas kampelis

Livija Grajauskienė

Klaipėdos centre atsiras itališkas kampelis.

Sklypuose Manto g. 19 ir S.Daukanto g. 13 a norima statyti komercinius pastatus su gyvenamosiomis patalpomis. Architektai iš Italijos jau pateikė projektinius pasiūlymus.

Planuojama keisti iki šiol galiojusį detalųjį planą. Jame buvo numatyta statyti trijų aukštų su mansarda namus.

Dabar atsirado noras statyti keturių aukštų su mansarda pastatus. Viršutiniuose aukštuose būtų butai.

Į komercines patalpas būtų galima patekti dengtu pasažu. Italų architektai siūlo projektuojamą ansamblį papuošti aštuonių aukštų bokštu.

Automobiliams laikyti vietos numatyta po pastatais. Tačiau pagal galiojančius normatyvus vietų automobiliams laikyti dar trūksta. Todėl pasiūlyta įrengti 27 vietų aikštelę automobiliams prie vaikų ligoninės.Savivaldybės tarybos Teritorijų planavimo komiteto narių nuomone, itališkas kampelis Klaipėdos centre būtų įdomu.

Užsakovai įpareigoti savo lėšomis parengti visos teritorijos detalųjį planą, numatant galimybę po ja įrengti požeminę aikštelę.

www.klaipeda.daily.lt

Čia turbūt kalba apie pastatą prie Mega Plazos galo.

Tačiau pagal galiojančius normatyvus vietų automobiliams laikyti dar trūksta. Todėl pasiūlyta įrengti 27 vietų aikštelę automobiliams prie vaikų ligoninės.

Visai kitoje vietoje, o kad trūksta tai dzin, svarbu atsirado noras statyti vienu aukštu daugiau...

[ArTuRAs]

S. Daukanto 13a, tai cia sitas pastatas:



Kaip supratau, tai jie zada keist projekta, nors statybos jau pradetos

[Eimantas]

Universiteto miestelyje - prekybos centras

GIEDRĖ BALČIŪTĖ

Klaipėdos universiteto miestelyje naujojo auditorijų korpuso pastate šiandien duris atvers naujas prekybos centras.

Tačiau šventinę atidarymo nuotaiką gali temdyti nesibaigiantys teismai dėl bendrovei „Baltisches Haus“ priklausančio pastato, kuriame įsikurs prekybos centras, paskirties.

Naujasis prekybos centras po vienu stogu talpins apie 40 prekybos įmonių. Kol kas tai bus didžiausias prekybos centras šiaurinėje miesto dalyje bei vienas iš didesnių Klaipėdoje.

Pirmajame prekybos centro aukšte veiks parduotuvė „Iki“.

Pasak „Iki“ prekybos tinklo komunikacijos direktoriaus Tomo Vaišvilos, iš viso tai bus dešimtoji „Iki“ parduotuvė Klaipėdos regione.

Prekybos centre veiks ir didžiulis „Vagos“ knygynas.

Taip pat čia įsikurs visų Lietuvoje veikiančių mobiliojo ryšio operatorių salonai. Prekybos centre bus galima įsigyti ir drabužių, batų, papuošalų, prekių gyvūnams, veiks vaikų žaidimų kambarys.

Antrame aukšte veiks restoranas ir dvi kavinės.

Oficialus prekybos centro atidarymas šiandien prasidės 12 valandą, o pirkėjams durys bus atvertos nuo 14 valandos. Iš viso šiandien žadama atidaryti apie 90 procentų naujojo prekybos centro parduotuvių.

Vos daugiau nei prieš savaitę tame pačiame pastate, kur įsikūręs prekybos centras, atidarytas ir naujas Klaipėdos universiteto auditorijų korpusas. Jame studentai galės lankyti paskaitas jau nuo kito semestro.

www.klaipeda.daily.lt

[TheNewYork_er]

Man tas S. Daukanto 13a projektai tai labai patinka. Tikiuosi, kad dideliu pakeitimu nebus. Tiesa, gal kas supratot kurioj vietoj italai ten zada statyti? Seniai bebuvau namo grizes, tai jau kazkaip nebesumastau kur ten laisvas plotas yr

[Eimantas]

Ypač "priderintas" prie šalia stovinčio pastato...

[shnaraz]

Montezauras_klp tu tikrai neklysti ten bus acm ekranas

[Karolis]

Klaipėdoje atidarytas prekybos centras „Studlendas“

Klaipėdos universiteto miestelyje bendrovė „Baltisches Haus“ atidarė didžiulį prekybos centrą „Studlendas“, dėl kurio teisėtumo teismai tebevyksta iki šiol.

Tame pačiame pastate, kur vakar buvo iškilmingai atidarytas prekybos centras, bendrovė „Baltisches Haus“ įrengė ir Klaipėdos universiteto auditorijų korpusą. Jis atidarytas kiek daugiau nei prieš savaitę.

Kol kas „Studlendas“, kuriam pavadinimą išrinko Klaipėdos universiteto studentai, bus vienintelis didelis prekybos centras šiaurinėje uostamiesčio dalyje.

Pasak bendrovės „Baltisches Haus“ finansų direktoriaus Sauliaus Buteliausko, tai didžiausias, ilgiausiai trukęs ir brangiausias jų projektas.

„Studlendo“ atsiradimas nuo idėjos gimimo iki įgyvendinimo užtruko apie 7 metus.

Pastatą projektavo Klaipėdos savivaldybės Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vyriausiasis architektas Almantas Mureika ir Tadas Jurgaitis.

Statybos darbai, kuriuos vykdė bendrovė „BRK statyba“, kainavo maždaug 40 milijonų litų.

Kadangi prekybos centras įrengtas Klaipėdos universiteto miestelyje, dalis iš pusšimčio čia veiksiančių verslovių bus orientuotos į akademinę bendruomenę. Prekybos centre įkurdintas knygynas „Vaga“, kanceliarijos prekių parduotuvės, net kelios maitinimo įstaigos.

Čia veiks ir bankų filialai, mobiliojo ryšio operatorių salonai, drabužių, avalynės, sporto prekių, papuošalų, kosmetikos, gyvūnų ir kitos parduotuvės.

Nemažą dalį prekybos centro užima ir parduotuvė „Iki“. Tai jau dešimtoji „Iki“ parduotuvė Klaipėdoje. Iš kitų ji išsiskirs tuo, kad turės didžiausią kepyklą, kurios darbuotojai, apmokyti prancūzų konditerių, keps ne tik pyragus, bandeles, duoną, bet ir picas. Taip pat priims užsakymus banketams.

Naujosios „Iki“ parduotuvės vadovė Viktorija Vaškienė neslėpė, kad čia liko dar nemažai laisvų darbo vietų. Kol kas „Iki“ parduotuvėje ir kepykloje dirba 74 žmonės.

Kas būtų su naujuoju prekybos centru, jeigu teismas priimtų nepalankų sprendimą, dėl kurio „Studlendą“ tektų uždaryti?

„Tikimės palankaus sprendimo, nes šį statinį statėme teisėtai. Mums jį leido pabaigti statyti ir gauti aktą eksploatacijai. O pastato nuosavybės klausimai spręsis teisme“, - sakė S.Buteliauskas.

Pašnekovas neslėpė, kad dėl nepalankaus teismo sprendimo bendrovė patirtų nemažų finansinių nuostolių, nes negautų nuomos pajamų iš klientų. Be to, darbo netektų keli šimtai prekybos centre įdarbintų žmonių. Universitetui taip pat grėstų netekti naujų didžiulių auditorijų.

http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=11333454
http://www.klaipeda.daily.lt

Kaip jums pavadinimas? Man tai nelabai patinka, labai jau nelietuviškas

[Eimantas]

Tegul jie slepiasi su savo tuo pavadinimu

[Budulis]

Tegul jie slepiasi su savo tuo pavadinimu

Man kažkaip iškarto rimuojasi: studlendas - š..lendas.

[Karolis]

Angliškai "stud" - 1) vinis, smeigtukas; 2) žirgas, žirgynas.
"Land" kaip visi gerai žinome reiškia "žemė", "kraštas".

Tad pažodžiui Vinių žemė, Žirgyno teritorija, gal Smeigtukų ruožas... Labiau tiktų pavadinti Studlendu militaristinę teritoriją, o dar geriau - žirgyną

[Eimantas]

Per ketvirtį - 45 namai

Gražina Sebeckienė

Klaipėdos TSV viršininkė

Statistikos departamento duomenimis, per trečiąjį 2006 m. ketvirtį Klaipėdos apskrityje buvo pastatyti 45 nauji gyvenamieji namai, t. y. vienu namu mažiau nei 2005 m. trečiąjį ketvirtį.

Šių metų trečiąjį ketvirtį nebuvo pastatyta daugiabučių namų. Iš 45-ių Klaipėdos apskrityje pastatytų naujų namų 44 namai yra vieno buto ir vienas – dviejų butų namas. Jie sudarė 6,7 procento visų Lietuvoje pastatytų naujų gyvenamųjų namų. Daugiausia naujų namų pastatyta Klaipėdos miesto savivaldybėje – 11, Klaipėdos raj. sav. – 21, Kretingos raj. sav. – 6 individualūs namai.

Vilniaus apskrityje pastatyti 344 namai, juose įrengta 1576 butai, arba 126 namais bei 797 butais daugiau negu 2005 m. trečiąjį ketvirtį. Kauno apskrityje pastatyta 62 namais ir 118 butų mažiau, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Trečiąjį 2006 m. ketvirtį Klaipėdos apskrityje buvo išduota 393 leidimai ir tiek pat pagal statybos leidimus leista statyti naujų gyvenamųjų namų (2005 m. III ketvirtį – 292 leidimai statyti 306 namus). Juose suplanuoti 727 butai, kurių naudingas plotas – 85,0 tūkst. kv. m (2005 m. III ketvirtį – 647 butai, kurių naudingas plotas – 79,7 tūkst. m2). Planuojamas vidutinis buto naudingasis plotas – 116,94 m2.

"Klaipėda"

[Eimantas]

Klaipėdoje ieškoma vietos naujai bažnyčiai


Savo paminklą Lietuvos vardo paminėjimo uostamiestyje tūkstantmečiui siūlo Telšių vyskupijos kurija - tai būtų nauja Šv. Brunono Kverfurtiečio parapijos bažnyčia.

Pasak Savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus kraštovaizdžio architektės Laimutės Norkienės, buvo gautas Telšių vyskupo Jono Borutos pasirašytas raštas, kuriuo prašoma skirti žemės sklypą naujai nedidelei bažnyčiai.

Naujų maldos namų poreikis motyvuojamas tuo, kad į Klaipėdą atvažiavus vienuoliams pranciškonams konventualams, yra įkurta nauja parapija, kurios ribos - tarp Baltijos bei Statybininkų prospektų, Jakų žiedo ir Minijos bei gretimų gatvių. Taip pat nurodoma, jog pagal pasaulinę Bažnyčios praktiką ir bažnytinės teisės normas parapijoje turėtų būti apie 5 tūkst. tikinčiųjų, o esančios Klaipėdoje jų turi po 30-60 tūkst.

Naujai parapijai ir bažnyčiai duodamas šv. Brunono Kverfurtiečio vardas, o tai būtų ir gražus paminklas Lietuvos tūkstantmečiui, nes būtent šio krikščionių misionieriaus nukankinimo istorijoje 1009 metais pirmąkart paminėtas Lietuvos vardas.

Šiemet kovo mėnesį Telšių vyskupijos kurija jau prašė skirti sklypą bažnyčios statybai prie Debreceno gatvės, tačiau tada buvo atsakyta, jog teritorija skirta bendro naudojimo želdynams.

Vakar vykusiame Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komitete nusistebėta, kad pageidaujama statyti dar vieną bažnyčią vietoj to, kad būtų pabaigtos dviejų esamų dešimtmečių statybos. Tačiau, pasak L. Norkienės, pabrėžiama, kad šįkart ketinama statyti nedidelę bažnyčią, be to, ji turėtų būti minėtos parapijos teritorijoje, kad tikintiesiems būtų nesunku ateiti.

Situaciją dar ketinama išnagrinėti kruopščiau, nes tokioje urbanizuotoje teritorijoje bažnyčiai tinkamą sklypą rasti nelengva, nors keletas galimų variantų buvo paminėta - teritorija, kur buvo "Progreso" sanitarinė zona, Naikupės gatvės gale, prie buvusio mėsos kombinato ir kt.

Giedrė NORVILAITĖ
www.ve.lt

[Eimantas]

Ėmėsi gelbėti Dramos teatrą

ARNOLDAS REMEIKA

Avarine Klaipėdos dramos teatro būkle susirūpinęs kultūros ministras Jonas Jučas panoro savo akimis pamatyti griūvantį pastatą.

Po vakar vykusios šiurpios ekskursijos jis įsitikino, kad teatrą reikia arba uždaryti, arba nedelsiant rekonstruoti.

Šiemet Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorių atliktame tyrime aiškiai pasakyta - teatras turėtų būti uždarytas, nes gali bet kada sugriūti.

Planuojama, kad iki Kalėdų su tyrimų rezultatais turėtų susipažinti ekspertų komisija, kuri ir nuspręs, kokių veiksmų derėtų imtis.

Kol kas teatras sparčiai griūva. Danės upės kaimynystė jam problemų kėlė jau nuo seno.

Kelis kartus rekonstruoto pastato rūsiuose ir dabar ūžia vandenį nuolat šalinantys siurbliai.

Dėl nestabilių pamatų teatro sienose atsivėrė plyšiai, į kuriuos telpa plaštaka.

Mažoji scena jau kurį laiką uždaryta, nors teatro vadovas Gediminas Pranckūnas pripažino, kad joje retsykiais vis dar vyksta spektakliai.

„Tačiau vaidinti, kai vėjo greitis viršija 26 metrus per sekundę, ekspertai uždraudė - esą salė gali nugriūti kartu su stogu“, - nuogąstavo direktorius.

Vakar teatro koridoriais vaikštinėjęs ministras J.Jučas neslėpė savo reakcijos - jis pripažino, kad teatro būklė išties kritinė.

Nors žiūrovams pavojus ir negresia, pagalbinėse patalpose esančiose dekoracijų saugyklose, siuvyklose, stalių dirbtuvėse, dailininkų kambariuose dirbantys žmonės rizikuoja savo saugumu.

Pavojus gresia ir į sceną lipantiems aktoriams.

Teatro veteranas aktorius Vytautas Paukštė prisipažino apie tragišką teatro būklę negalvojantis.

„Dirbame, ir tiek. Kol ant galvos neužgriuvo. Tačiau gaisrininkai ir darbo saugos specialistai jau seniai grasina užplombuoti teatro duris“, - sakė jis.

Aktorius mano, kad teatro uždarymas prilygtų tragedijai.

„Kai kurie režisieriai atsisako statyti spektaklius kitur. Palikti Klaipėdą be Dramos teatro neįmanoma“, - teigė V.Paukštė.

Tokios pat pozicijos laikosi ir G.Pranckūnas.

„Net nenoriu galvoti apie teatro uždarymą. Kol vyktų rekonstrukcija, o ji gali užsitęsti ne vienerius metus, turėtume glaustis kitur“, - sakė jis.

Siūloma teatrą rekonstrukcijai uždaryti, kai baigsis sezonas ar net anksčiau - balandį ar gegužę. Pradėti darbų žiemą negalima, o ir pinigų remontui kol kas nėra.

Kultūros ministras J.Jučas tvirtino, kad teatro uždarymas nepriimtinas nei teatro vadovybei, nei jam, tačiau neatmetė galimybės, kad teatrą vis dėlto gali tekti laikinai uždaryti.

Jis aiškino, kad 400 tūkst. litų, kurių reikia jau dabar, galima rasti.

Nors biudžetas ką tik buvo patvirtintas, J.Jučas žadėjo nedelsdamas paraginti finansų ministrą skirti lėšų teatro remontui.

Savo pažadą jis ištesėjo tą pačią dieną – vakar vakare G.Pranckūnas susilaukė skambučio iš Kultūros ministerijos. Jam buvo pranešta, kad pinigų remontui teatras gaus jau kitų metų pradžioje. Kokią sumą pavyko parūpinti J.Jučui, kol kas nežinoma.
"Klaipėda"

------------------------------------------------------------
Teatrai "varžėsi", kuriam blogiau


Kultūros ministras Jonas Jučas pažadėjo nedelsiant gelbėti griūvantį Klaipėdos dramos teatrą.

Vakar vizito uostamiestyje metu apsilankęs Dramos teatre J. Jučas patikino, kad skubiai bus ieškoma galimybių likviduoti avarinę būklę neuždarant teatro.

"Tai būtų geriausia išeitis. Kitas variantas - laikinas teatro uždarymas. Galbūt pastatą bus galima po truputį remontuoti anksčiau baigiant teatro sezoną, vasaros metu", - svarstė kultūros ministras.

J. Jučas teigė ieškosiąs galimybių, kad Dramos teatrui būtų skirtos jau dabar projektavimo darbams reikalingos lėšos - apie 400 tūkst. litų. Tada paaiškės, kiek lėšų reikės visai rekonstrukcijai. Anot ministro, tikėtis lėšų iš kitų metų valstybės biudžeto jau per vėlu, tačiau galbūt jos bus skirtos iš valstybės rezervo. "Vis dėlto tai neordinari situacija", - teigė jis.

Žinia, atlikę tyrimą Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai patvirtino, kad dalis teatro yra avarinės būklės. Pasak teatro vadovo Gedimino Pranckūno, tyrimo išvados perspėja apie galimą pastato griūtį.

"Mažoji salė jau praktiškai uždaryta. Kartais dar pavaidinam, kai nėra vėjo. Esant smarkiam vėjui to daryti negalima, nes salė gali įgriūti", - kalbėjo G. Pranckūnas.

Vis dėlto vadovas patikino, kad nutraukti spektaklių didžiojoje salėje nesama reikalo, nes ten žiūrovai yra saugūs.

Teatro likimu yra susirūpinę ir aktoriai.

"Labai nerami situacija, - sakė aktorius Vytautas Paukštė. - Juk turime praktiškai vienintelį teatrą pajūryje. Jo uždarymas būtų tragedija, nes kur mums dėtis? Palikti miestą be teatro? Kai kurie režisieriai atsisako kur nors kitur statyti spektaklius."

Praėjus vos keletui valandų nuo ministro išvykimo, G. Pranckūną telefonu pasiekė žinia, kad lėšos projektavimo darbams bei pastato pamatų sutvirtinimui tikrai bus skirtos. Teatro vadovas negalėjo atsistebėti tokiu ministro operatyvumu.

J. Jučas vakar apsilankė ir Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Jo vadovės Audronės Žigaitytės-Nekrošienės ministras buvo įtikinėjimas, kad Muzikinio teatro padėtis - dar blogesnė. "Ten teatras yra griūvantis, o čia teatro visai nėra", - teigė A. Žigaitytė-Nekrošienė.

Vadovė skundėsi, kad esant tokioms darbo sąlygoms sudėtinga statyti aukšto meninio lygio spektaklius. Ministras savo ruožtu paragino vadovę galutinai apsispręsti - esą jei ketinama statyti visiškai naują teatro pastatą, nėra prasmės dabar švaistyti pinigus remonto darbams. Naujo teatro statyboms lėšos esą gali būti numatytos ne anksčiau kaip 2009-2010 m. Taip pat J. Jučas pranešė, kad ateinančių metų biudžete yra numatyta daugiau nei pusė milijono litų Muzikinio teatro kondicionavimo sistemai bei naujo pastato projektavimo darbams.
A. Žigaitytė-Nekrošienė prašė ministro didesnių atlyginimų savo darbuotojams. J. Jučas atsakė, kad galimybių padidinti atlyginimus turinti ieškoti ir pati vadovė.

Ministras žurnalistams patikino žinąs apie vidinius nesutarimus teatro kolektyve, tačiau išvadas teigė darysiąs tik tada, kai bus baigtas auditas.

Giedrė PETKEVIČIŪTĖ
www.ve.lt

[Eimantas]

Svarbią sankryžą „papuoš” sandėliukai

Livija Grajauskienė

Prie rekonstruojamos S. Dariaus ir S. Girėno bei J. Janonio ir Sportininkų gatvių sankryžos liks menkavertės pašiūrės.

Čia bus „restauruojami“ savivaldybei priklausantys sandėliukai, kuriuose Smilties Pylimo gatvės namų gyventojai laiko malkas.

Dirbantys priešais esančiame pastate bei planuojantys apsigyventi šalia statomame daugiabutyje klaipėdiečiai stebisi sprendimu milijonus litų kainavusią rekonstrukciją „papuošti“ malkinėmis. Esą nuostabu ir tai, kad palaiminimo sulaukia kultūros paveldo objektų – pavyzdžiui, senojo malūno Tilžės gatvėje, - griovimas, o malkinės saugomos nepaisant, kad gatvės rekonstrukcijos projekte buvo numatyta jas griauti.

Prieš malkinių griovimą protestavo aplinkinių namų gyventojai. Butus čia privatizavę klaipėdiečiai iki šiol kūrena krosnis, kurą laiko savivaldybei priklausančiuose sandėliukuose.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjos V. Staskonienės, su gyventojais buvo šnekėta daugybę kartų. Jiems siūlyta ir prisijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklų, ir įvesti dujas. Tam buvo numatyta lėšų.

Gyventojams tai nepatiko kaip ir kitas siūlytas variantas – suprojektuoti ir pastatyti naujus laikinus sandėliukus.

"Klaipėda"

Tuos visus sandėliukus pirma reikia senamiestyje nugriauti, ir istorinėje miesto dalyje taip pat.

[Eimantas]

Šitas geras

Gruodžio 1 dieną „Klaipėda“ rašė:

1976 metais

Ką daryti su senais sandėliais prie Danės upės? Manau, jie neturi jokios architektūrinės vertės ir juos reikia nugriauti.

Toje vietoje reikia pastatyti naują šiuolaikinio stiliaus pastatą.

A.Nedvickas

[FM'as]

Klaipėdoje atidarytas pirmasis „boutique“ lygio laikrodžių salonas

Didžiausias Lietuvoje šveicariškų laikrodžių tinklas „Ženeva“ atidarė prestižinių laikrodžių saloną Klaipėdoje. Jis įsikūrė rekonstruotoje Turgaus gatvėje – šią vietą elitinių šveicariškų laikrodžių gamintojai ir pardavėjai vertina kaip prestižinę, kurioje galima atidaryti specializuotas prabangių laikrodžių, juvelyrikos dirbinių ir aksesuarų parduotuves.

„Iki šiol Klaipėdoje lyg ir nebuvo prestižinės gatvės, kokia dabar po rekonstrukcijos galima vadinti Turgaus gatvę ir tai buvo didžiausia problema, ieškant vietos specializuotai elitinių laikrodžių parduotuvei. O aplinka, t.y. miesto centras, kartu su atitinkamu vidaus ir lauko interjeru yra viena iš sąlygų, norint pristatyti aukšto lygio prekinius ženklus. Taip pat labai svarbu kaimyninių pastatų paskirtis, žmonių srautai. Turgaus gatvė atitinka visame pasaulyje egzistuojančius prestižinės vietos parametrus“, – pasakojo Gita Kniukštienė, laikrodžių parduotuvių tinklo „Ženeva“ generalinė direktorė.

Jos teigimu, pastaraisiais metais klaipėdiečiai buvo dažni „Ženevos“ tinklo parduotuvių Vilniuje ir Kaune svečiai, ieškantys išskirtinių, prestižinių laikrodžių. Tai buvo papildoma priežastis atidaryti „boutique“ lygio laikrodžių parduotuvę uostamiestyje, kurioje bus prekiaujama garsiausių pasaulio laikrodžių gamintojų šedevrais.

Atidarymo proga salone bus demonstruojamas ir labiausiai prestižinio laikrodžių konkurso „Grand Prix 2005“ laimėtojas – geriausiu 2005 metų vyrišku laikrodžiu pripažintas „Zenith“ kolekcijos modelis „Chronomaster El Primero Open“, kurio kaina – 27 tūkst. litų. G. Kniukštienės nuomone, klaipėdiečius itin turėtų sudominti ir kito „de luxe“ klasės prekinio ženklo „Ulysse Nardin“ laikrodžiai, kurių dizaine naudojama daug marinistinės tematikos, o logotipe puikuojasi inkaras.

„Lietuvoje vis labiau jaučiame klientų išprusimą prekinių ženklų ir laikrodžių kokybės srityje. Jau nestebina, kai pirkėjai į parduotuvę ateina tiksliai žinodami, kokio laikrodžio modelio nori ir kodėl“, – teigė „Ženevos“ tinklo vadovė.

„Kolekcijose pristatome ir parduodame daug sudėtingų gaminių. Todėl labai didelį dėmesį skiriame ir parduotuvių darbuotojų žinioms, siekiame, kad kiekvienam klientui būtų suteikta reikalinga konsultacija. Neretas atvejis, kai mūsų parduotuvėse žingeidus žmogus praleidžia pusę dienos arba užsuka 2-3 kartus, kol išsirenka. Dažnai sulaukiame ir prašymų smulkiau paaiškinti apie užsienyje įsigytą laikrodį. Suprantama, kad maloniau gauti informaciją „tet-a-tet“ bei gimtąja kalba nei studijuoti ilgą instrukciją“, – pasakojo G. Kniukštienė.

Specialistai pažymi, kad keičiasi ir laikrodžių nešiojimo kultūra. Techniškai sudėtingam gaminiui reikalinga ir atitinkama priežiūra, todėl pirkėjai domisi ne tik laikrodžio ypatumais, bet ir garantiniu bei pogarantiniu aptarnavimu.

Pastaruoju metu visame laikrodžių pasaulyje galima išskirti tokias tendencijas: dizaino prasme madingiausi yra masyvūs korpusai ir puošimas akmenimis, žvelgiant iš techninės pusės – sparčiai auga susidomėjimas mechaniniais laikrodžiais. Prabangių prekinių ženklų gamintojai paprastai pasirenka vieną iš 2 krypčių: investuojama arba į itin sudėtingus mechanizmus arba į itin išpuoselėtą dizainą bei inkrustaciją (deimantais, safyrais, kitais brangakmeniais). Kartais šios kryptys apjungiamos ir labai mažomis serijomis išleidžiami unikalūs dirbinai – pvz., segėjimui prie smokingo skirtas vyriškas laikrodis „Zenith Grande ChronoMaster XXT Tourbillon El Primero Black Tie“. Jis kainuoja per 1 mln. litų, o užsisakius reikės laukti daugiau nei 1 metus.

[Eimantas]

Iš mano balkono pritrauktas vaizdas. Vyksta varpinės statyba.

[FM'as]

Pajūrį nuo Klaipėdos iki Palangos ketinama pritaikyti turizmui ir verslui, įrengti gyvenvietes ir įrengti nuotėkų valymo įrenginius, perpumpavimo stotis, nutiesti dujotiekį, elektrą. Dienraštis "Klaipėda" rašo, kad tai kainuotų apie 90 mln. litų.

Iš Europos Sąjungos ekologiniams tikslams skirtų pinigų ketinama įrengti pliažus, žvejybos uostelius, nutiesti privažiavimo kelius žvejams.

Bendrovės "Compservis", ruošusios projektą, vadovybės atstovas aplinkosaugai, projektavimui ir statybai Vytautas Variakojis teigė, kad pajūryje aukštai esančiuose gruntiniuose vandenyse telkiasi teršalai. Todėl būtina įrengti valymo įrenginius.

Bendrovės "Klaipėdos vanduo" generalinis direktorius Leonas Makūnas suabejojo pajūrio ekologinio projekto nauda ir reikalingumu.

Jis mano, kad planuojamų 90 mln. litų nepakaktų. Vien Klaipėdos miesto teritorijos pajūrio daliai aprūpinti tinklais reikia apie 300 mln. litų.

"Numatyta, kad iš tokio tinklo bus naudojama daugiau kaip 10 mln. kubinių metrų vandens per metus. Tai nerealu",- teigė L.Makūnas.

Šiuo metu projektas jau yra paruoštas. Suderinus su Klaipėdos regiono savivaldybėmis, jis gali būti pradėtas įgyvendinti

[Vidma]

Dygs pajūrio megalopolis
http://www.info.lt/index.php?page=na...jiena&id=91087
[2006-12-06]

Uostamiestis, Klaipėdos rajonas, Palanga, Neringa gali tapti megalopoliu - miestų ir gyvenviečių junginiu.

Keturių Klaipėdos apskrities savivaldybių merai vakar tarėsi, ar rengti bendrą strateginį planą.

Metropolijų sąjunga

Uostamiestis, Klaipėdos rajonas, Palanga, Neringa, susivieniję į megalopolį, galėtų pretenduoti tapti Tarptautinės metropolinių regionų sąjungos nariais.

"Šioje sąjungoje - 120 susivienijusių regionų. Būnant šioje organizacijoje, daugiau galimybių gauti plėtrai ES lėšų", - sakė uostamiesčio savivaldybės Strateginio planavimo ir monitoringo skyriaus vedėja Indrė Butinienė.

Anot jos, statybos spartėja, nyksta ribos tarp savivaldybių. "Po penkerių metų į Gargždus važiuosime ne užmiesčio keliais, o gyvenviečių gatvėmis", - mano I.Butinienė.

Projektų paroda

Klaipėdos miesto ir rajono, Palangos ir Neringos merai Rimantas Taraškevičius, Vaclovas Dačkauskas, Remigijus Kirstukas, Vygantas Giedraitis vakar susitarė kitų metų rudenį rengti savivaldybių plėtros projektų parodą.

Šios savivaldybės yra pasirašiusios bendradarbiavimo sutartį "Quattro".

Parodą lydėtų ir kiti ekonominiai renginiai: tarptautinis verslo forumas, mokslo mugė Mokslo ir technologijų parke, nekilnojamojo turto konferencija.

Paroda skirta pristatyti Lietuvos ir tarptautiniams investuotojams pajūrio regioną.

Keturi merai sutarė, kad 70 proc. išlaidų reikėtų padengti iš biudžeto, o 30 procentų turėtų gauti iš rėmėjų.

Parodos biudžetas apie 325 tūkst. litų. Savivaldybės pa-rodai turėtų skirti 250 tūkst. litų, dar 75 tūkst. litų - rėmėjų lėšos.

Vigantas Danilavičius
Dienraštis "Klaipėda"