Klaipėdos projektai

[Montezauras_klp]

[Rolandas.]

Nu tu Didmiesti ir pavarai

EDIT: Pasitaisau

[Didmiestis]

Nu tu Didmiesti ir pavarai

As nenorejau nieko izeisti (tikiuosi,, kad radviliskieciai neuzpyko), tiesiog pagalvojau, kad siandien galima pajuokauti. Ka jau darysi,kad nesveikas, tas mano humoro jausmas.

[WILD_WEST]

Stai kur balandzio 1-osios pokstas http://tinkle.miestai.net/showthread.php?t=2312

[ArTuRAs]

Kad WTC buvo planuojamas Klaipedoj, tai ta zinau, be tjei butu susitarta Kanuose, tai ta turbut butume suzinoje anksciau

[ArTuRAs]

Siandien per zinias vienoje is radijostociu snekejo,jog po Kanuose vykusios parodos Klaipeda pasirinkta Pasaulio Prekybos Centro ( WTC ) statybai. Sake jog pastatas turetu buti 25 aukstu su 5 aukstu priestatu. Siai minutei tiek ziniu. Neuzilgo bus apsispresta 100% ar tikrai WTC atsiras Klaipedoje. ( Siam projektui jokiu kliuciu nera ir planai turetu buti igyvendinti ).

Niekaip neduoda ramybes man sis "balandzio pirmosios pokstas":

1. Ar tikrai tai galetu buti pokstas? Juk daugelis net nezino kas tas WTC, tai pokstams galetu buti pasirenkami kitokie objektai.

2. http://www.vilnius.lt/new/vadovybe.p...t1=456&id=4652
Skelbiama, kad artimiausiu metu WTCa zada apsispresti kur statys savo pastata.

3. WTCa jau seniai domejosi galimybe statyt ta pastata Klaipedoj.

4. "25 aukstu pastatas su 5 aukstu priestatu" man labai panasu i B1.

5. Aidila, bandanti prakisti B1 projekta, buvo Kanuose.


Ko dar reik??
Ziauriai tikuosi, kad tai nebuvo pokstas.

[Rolandas.]

Nu dabar galit prisipazint ar tai buvo pokstas

[ArTuRAs]

Tik dabar pats pagalvojau, kad cia galejo buti WILD_WEST kuryba

[Eimantas]

Atstatys griuvusią „Lūją“Aušra Lukauskienė

Akylesni klaipėdiečiai pastebėjo, kad centrinėje gatvėje nebeliko namo, kuriame veikė restoranas – kavinė „Lūja“.

Paskutinė pastato, pirmąkart istorijos šaltiniuose paminėto 1910 metais, siena griuvo kovo 31-ąją.

Ilgametis statinio savininkas Ilja Borikas pasakojo apie bandymus išsaugoti bent vieną autentišką istorinio namo sieną. Tačiau tai, anot jo, buvę neįmanoma, nes namas beveik neturėjo pamato – sienos iškilo tiesiog ant šiukšlių.

Beviltišką sienų būklę diagnozavo ir Kultūros paveldo departamento specialistai, kurie atliko kelias architektūrines ekspertizes.

Iš pradžių, anot I.Boriko, buvo minčių išsaugoti vieną statinio sieną, esančią gatvės pusėje. Tačiau, penktadienį bandant užkabinti, ji sutrupėjo.

Architektė Margarita Ramanauskienė teigė, kad istorinė vertybė buvo ne pats namas, o vieta, kurioje jis stovėjo.

Tai patvirtino ir Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis specialistas Ramūnas Bartkus. Anot jo, sklypo savininkams iškelta sąlyga atstatyti pastatą, kad vizualiai jis nesiskirtų nuo ankstesniojo. I.Borikas žadėjo, kad žmonės, kurie anksčiau nusifotografavo prie „Lūjos“, atstačius pastatą galės įvertinti, jog atstatytas namas – lyg brolis dvynys.

Planuojama, kad namo atstatymo darbai prasidės balandžio 10 dieną.

www.klaipeda.daily.lt

[UMBAS]

Pigiau pastatyti nei rekonstruoti? ...

Aš pakraupęs...

[arturiux]

Barbarai...Suprantu,kad naujai pastatyt 3 kartus pigiau,nei rekonstruot,bet kur siuo atveju ziuri paveldas

[Svecias]

Barbarai...Suprantu,kad naujai pastatyt 3 kartus pigiau,nei rekonstruot,bet kur siuo atveju ziuri paveldas

Jei būtų su žvaigždėmis, kaip Kaune tiltas, tai taip lengvai nepraleistų.

[ArTuRAs]

bet kur siuo atveju ziuri paveldas

Beviltišką sienų būklę diagnozavo ir Kultūros paveldo departamento specialistai, kurie atliko kelias architektūrines ekspertizes.

[UMBAS]

Žemės aukcionai maitina statybas

Per penkerius metus uostamiestyje viešai parduota apie 50 sklypų



Klaipėdos savivaldybė organizuoja daugiausiai viešų žemės aukcionų šalyje.
Per pastaruosius penkerius metus uostamiestyje taip parduota jau daugiau nei pusė šimto sklypų. Keliasdešimt žemės plotų aukcionuose išnuomota.

Nuo arų iki hektarų
Žemės aukcionai Klaipėdoje pradėti organizuoti dar 2000 metais.
„Uostamiestyje, viename pirmųjų Lietuvoje, beveik visiems žemių savininkams priklausiusi nuosavybė grąžinta. Todėl likusius laisvus valstybinės žemės plotus galima parduoti aukcionuose“, - sakė savivaldybės Žemėtvarkos ir teritorijų plėtros skyriaus vedėja Raimonda Gružienė.
Nuo 2000-ųjų aukcionuose parduota daugiau nei pusė šimto sklypų.
Šią savaitę vyks 53 aukcionas.
Parduodamų sklypų dydis siekia nuo dešimties arų iki kelių hektarų.
Daugiausia sklypų – penkiolika - aukcionuose parduota 2004 metais.
Šiek tiek mažiau 2005 metais – 12, 2003 m. - 7, 2002 m. - 8, 2001 ir 2000 metais – po 2.
Šiemet aukcionuose parduoti jau šeši sklypai.
Tačiau kol kas tik su vienu pirkėju pasirašyta pardavimo sutartis.
Gerino rekordus
Aukcionuose parduodamų sklypų vertę nustato turto vertintojai. Jų paslaugas viešame konkurse perka Klaipėdos apskrities viršininko administracija.
Tačiau tik pirkėjai lemia, kiek pinigų už sklypą pateks į miesto biudžetą.
Savivaldybės administracijos direktorės Juditos Simonavičiūtės teigimu, jei aukcione dalyvauja tik keli asmenys, sklypo kaina išauga 3-4 kartus.
„Tačiau pasitaiko tokių aukcionų, kai sklypo kaina šokteli ir dešimt kartų. Dažniausiai tokiuose aukcionuose dalyvauja ir keliolika pirkėjų“, - sakė J.Simonavičiūtė.
R.Gružienės teigimu, 2000 metais vidutinė kaina už aukcionuose parduodamų sklypų arą siekė 9,5 tūkst. litų.
Praėjusiais metais aro kaina išaugo iki 31 tūkst. litų.
Patys brangiausi sklypai buvo parduoti šiemet.
Neseniai 9,55 aro sklypas buvo parduotas už milijoną 12 tūkstančių litų. Tai yra po 106 tūkst. litų už arą.
Sklypas yra Taikos prospekte, nuo „Pavasario“ parduotuvės į šiaurę, tarp dviejų ir penkių aukštų komercinės paskirties pastatų.
Tačiau toks rekordas išsilaikė tik savaitę.
Jis buvo pagerintas, kai 14,18 aro sklypas Taikos prospekte 48B, šalia parduotuvės „Pavasaris“, parduotas už 1,86 mln. litų - 131 tūkst. litų už vieną arą.

Pirmauja šiauliečiai
R.Gružienės teigimu, aukcionų dalyviu rekordininku galima įvardinti verslininką, bendrovės „Kopų lūgnė“ atstovą Juozą Petrošių.
Jis per kelerius pastaruosius metus dalyvavo net 26 aukcionuose. Tris iš jų pavyko laimėti.
Tačiau neseniai paaiškėjo, kad šis verslininkas aukcionuose dalyvaudavo turėdamas negerų ketinimų.
Prieš porą savaičių pareigūnai jį sulaikė. Įtariama, kad J.Petrošius bandė papirkti kitus aukcionų dalyvius.
Pasak R.Gružienės, dažniausiai aukcionuose dalyvauja juridiniai asmenys – uostamiesčio bendrovės.
Tačiau daugiausia sklypų yra įsigijusi šiauliečių bendrovė „Arkada“.
Ji nusipirko sklypą Varpų gatvėje ir keturis sklypus Taikos prospekte.
Tarp aktyviausių dalyvių ir klaipėdiečių bendrovė “Bandužiai”, aukcionuose dalyvavusi 9 kartus ir įsigijusi 2 paskutiniuosius sklypus.

Nori keisti paskirtį
Žemėtvarkos ir teritorijų plėtros skyriaus vedėjos žodžiais, daugiausia aukcionų dalyvių dėmesio susilaukia sklypai, kurių paskirtis – gyvenamųjų namų statyba.
Tačiau aukcionuose dažniausiai parduodami komercinės paskirties sklypai.
Todėl apie 70 proc. sklypus įsigijusių asmenų pageidauja pakeisti jų paskirtį.
„Svarstėme galimybę sugriežtinti detaliųjų planų keitimą. Manau, jog taip išvengtume perpardavinėtojų. Žmonių, kurie aukcione nusiperka sklypą, pakeičia jo paskirtį ir daug brangiau parduoda“, - sakė R.Gružienė.
Tačiau tokių žingsnių bent kol kas neketinama imtis.
Vedėjos teigimu, tokiam sprendimui įtaką daro ir tai, kad, net ir nepakeitus paskirties, įsigytų sklypų savininkai jų nepalieka likimo valiai.
Tuose sklypuose, kurie parduoti prieš kelerius metus, jau vyksta statybos.

Aukcionų netrūks
R.Gružienės teigimu, per penkerius metus už aukcionuose parduotus sklypus į miesto biudžetą įplaukė apie 30 milijonų litų. Tiek pat atiteko ir valstybės biudžetui.
„Laisvos žemės dar yra. Todėl aukcionų ir šiais, ir kitais metais dar netrūks. Miesto biudžetas turės nuolatinių pajamų“, - sakė R.Gružienė.
2006-aisiais savivaldybė ruošiasi parduoti apie 20 ir išnuomoti 15 sklypų.
Antrąjį pusmetį aukcione bus varžomasi dėl 7 hektarų sklypo gyvenamųjų namų statybai Giruliuose. Taip pat numatoma pasiūlyti aukcionui porą gyvenamųjų namų statybos ir keturis sklypus komercijai Melnragėje Vaivos ir Molo gatvėse.
Miesto pietuose prie prekybos centro BIG numatyta parduoti du sklypus degalinių statybai.
Išsinuomoti sklypų komercinei veiklai bus galima Smiltynėje.
Senamiestyje, anot R.Gružienės, nuomai bus pasiūlyta pora sklypų Turgaus gatvėje.
Naujamiestyje savivaldybė išnuomos sklypų Naujojoje Uosto bei S.Dariaus ir S.Girėno gatvėse.

VIRGINIJA SPURYTĖ
"Klaipėda"

[ArTuRAs]

Abiems, zemiau esantiems, projektams nepritarta. Del to uosto gatvej sutinku, bet tas daukanto tai neblogai atrodo.

Žemės sklypų S.Daukanto g. 40A ir S.Daukanto g. 40B, Klaipėdoje detaliųjų planų pagrindiniai sprendiniai.
http://www.architektams.lt/ekspertu/protokolai/?prot=16


Sveikatingumo centro Naujoji Uosto g. 14, Klaipėdoje, techninis projektas.
http://www.architektams.lt/ekspertu/protokolai/?prot=36

[ArTuRAs]

WW, tai kaip ten del to WTC?

[Rolandas.]

Ir as jo norejau paklaust to paties. Tyli Wild_West
Aisku kad tai buvo Balandzio 1 proga

[Edgaex]

Aisku kad tai buvo Balandzio 1 proga

Tik įdomu, ar tai buvo Wild_West'o pokštas, ar iš tiesų jis tai girdėjo per radiją

[Rolandas.]

Lauksim WILD_WEST atsakymo, jei is vis drys atsakyti

[WILD_WEST]

Lauksim WILD_WEST atsakymo, jei is vis drys atsakyti

Taip,drisiu atsakyti ( tiesiog keliom dienom buvau isvykes ) . Kalbejau su radijostoties ziniu redaktoriumi ( kalbejau butent del sio projekto ). Tai buvo balandzio 1-os proga. Vos neuzmusiau ziniu redaktoriaus . Ir kodel kaip poksta pasirinko butent si projekta.?