Klaipėdos projektai

[URBANISTAS]

Klaipėdoje atsiras naujų parkų

Giedrė Balčiūtė

Klaipėdoje katastrofiškai stinga žaliųjų plotų. Tačiau greitai situacija keisis – uostamiesčio pietinėje dalyje numatyta įrengti tris naujus parkus. Žalumos daugės ir kitame miesto gale.

Želdynai šiuo metu užima 22,5 proc. Klaipėdos teritorijos. Vienam klaipėdiečiui tenka apie 10,5 kvadratinio metro rekreacinės paskirties želdynų. Tiek žalumos – per mažai. Pagal Lietuvos nuostatus vienam gyventojui turėtų tekti 25, o pagal ES – 30 kvadratinių metrų želdinių.

Labiausiai žaliųjų plotų trūksta pietinėje miesto dalyje. Todėl padėtį bandoma taisyti čia steigiant naujus parkus.

Jau šiemet tarp Šv. Juozapo Darbininko bažnyčios ir Jūrininkų prospekto arčiau Taikos prospekto turėtų būti baigtas įrengti naujas parkas, pakrikštytas Sąjūdžio vardu. Jis užims per 6 hektarus ploto.

Pietinėje miesto dalyje planuojama pradėti sodinti dar du naujus parkus. Vieną – prie Šilutės plento ir Jūrininkų prospekto – planuojama pradėti įrengti kitąmet. Apie 10 ha parkui įrengti reikalinga 100 tūkst. litų.

Kitas septynių hektarų parkas prie Smiltelės upelio turėtų būti pradėtas sodinti 2011 metais. Jam įrengti reikės apie 120 tūkst. litų.

Daugiau žalumos turėtų atsirasti ir šiaurinėje Klaipėdos dalyje. Kitais metais numatyta suvarkyti ir pritaikyti rekreacijai trijų hektarų teritoriją tarp Vėtros ir Nėgių gatvių Melnragėje.

Iki 2012 metų uostamiestyje numatyta ne tik įrengti naujų žaliųjų plotų, bet ir sutvarkyti esamus. Jau šiemet planuojama pradėti tvarkyti Taikos prospekto želdinius, Storosios liepos skverą. Savo eilės turėtų sulaukti ir Poilsio parko teritorija, kurios sutvarkymo galimybių studiją numatyta pradėti rengti šiais metais. Per kelerius metus čia numatyta ne tik sutvarkyti želdinius, bet ir įrengti naujas sūpuokles, aikšteles, pritaikyti parką aktyviai rekreacijai.

Kitais metais planuojama sutvarkyti K.Donelaičio skverą, Šilutės plento ir Minijos gatvės želdinius. Kone didžiausi darbai kitąmet numatyti „Draugystės“ parke. Čia bus pašalinti sergantys bei fiziologiškai pasenę medžiai ir krūmai, pasodinti nauji augalai. Panašiai numatyta sutvarkyti ir Skulptūrų parką, kur bus atnaujinamos ir gyvatvorės.

http://www.kl.lt/

[Fanas]

Vasaros estrada skaičiuoja paskutines dienas

Tarptautinių festivalių organizatoriai žavisi Klaipėdos vasaros estrada kaip unikalia erdve dideliems renginiams, tačiau statinio administratoriai įsitikinę, jog šis sovietmečio palikimas perspektyvų neturi.

"Klaipėdos vasaros estrada yra labai reikalinga, nes tai puikiai suplanuota erdvė didelio masto renginiams", - tvirtina Klaipėdos miesto chorinės bendrijos "Aukuras" tarybos pirmininkas, neseniai vykusio vaikų ir jaunimo chorų festivalio konkurso "Mes - Lietuvos vaikai" vadovas Algirdas Šumskis.

Festivalis šiukšlėse

Klaipėdos vasaros estradoje vyko didžiausias festivalio renginys, kuriame dalyvavo daugiau kaip 7 tūkstančiai dainuojančių, šokančių ir muzikuojančių vaikų iš visos Lietuvos. Už vasaros estrados nuomą vienai dienai šį objektą administruojančiai UAB "Poilsio parkas" renginio organizatoriai sumokėjo 4 tūkst. litų, tačiau į repeticiją susirinkusi minia vaikų išvydo ne šventiškai papuoštą sceną, o krūvas butelių duženų, šiukšlių ir sulaužytus suoliukus.

"Buvo baisu. Laimei, kad neatsitiko bėda, tokiame šiukšlyne vaikai galėjo susižeisti. Vasaros estrados administracija nesugeba užtikrinti šio objekto apsaugos, todėl estrada yra tapusi atrakcionų alaus baru", - liūdnai po renginio kalbėjo A. Šumskis.

Chorų festivalių organizatorius apgailestavo, jog Lietuvoje yra tik trys vasaros estrados ir visos trys yra miestų skauduliai.

"Tik Pabaltijo šalys turi vasaros estradas, tačiau mūsų kaimynai sugebėjo jas pritaikyti šių dienų poreikiams. Latvijoje ir Estijoje vasaros estrados yra aptvertos, saugomos saugos tarnybų ir efektyviai naudojamos. Jose vyksta daug įvairių renginių. Klaipėdos vasaros estradai trūksta vadybos", - kalbėjo A. Šumskis.

Nusiaubė išvakarėse

UAB "Poilsio parkas", administruojančios Klaipėdos vasaros estradą, direktorė Vaida Tamošiūnaitė, pasiteisinusi, kad dirba tik porą mėnesių, užtikrino, jog apsaugoti šį statinį nuo siautėjančio girto jaunimo yra neįmanoma.

"Prieš festivalį "Mes - Lietuvos vaikai" išleidome pusantro tūkstančio litų sulaužytų suoliukų sutvarkymui. Išvežėme mašiną šiukšlių, tačiau renginio išvakarėse girti paaugliai viską nusiaubė. Turime vieną žmogelį, kuris kiekvieną dieną renka šiukšles vasaros estradoje, bet tai yra visiškai beviltiškos pastangos. Jam už nugaros jaunimas piktybiškai daužo butelius. Bandėme kviesti policiją, tačiau vandalai nuo pareigūnų pabėga, o jei ir pagauna kokį - tai nubausti negali, nes tai dažniausiai - nepilnamečiai, kurie gyvena vieni, tėvai užsienyje", - guodėsi vasaros estrados direktorė.

Nuostolių neturi

V. Tamošiūnaitė prisipažino nematanti jokios Klaipėdos vasaros estrados perspektyvos, nes šiam objektui miesto Savivaldybė neskiria lėšų.

"Vasaros estrados prieigas nuomojame kartingams, atrakcionams, pačioje estradoje per vasarą įvyksta keletas renginių. Džiaugiamės, kad surinktų lėšų pakanka turto, elektros ir kitiems mokesčiams susimokėti. Nuostolio nėra, tačiau pelno - taip pat neturime", - tvirtino pokalbininkė.

Pasak V. Tamošiūnaitės, renginių organizatoriai nesirenka vasaros estrados dėl to, jog joje nėra tinkamos infrastruktūros.

"Suoliukai visi supuvę, viską reikia rekonstruoti. Elektros skydinę taip pat reikia tvarkyti, tačiau pirmiausia objektą būtina aptverti ir apsaugoti", - kalbėjo direktorė.

V. Tamošiūnaitė tikisi, jog kitais metais Klaipėdos savivaldybė susimylės ir skirs daugiau lėšų, nes vasaros estradoje numatytas grandiozinis tarptautinis folkloro festivalis "Europeade".

Paskutiniai metai

Pavasarį uostamiestyje apsilankę tarptautinio folkloro festivalio "Europeade" organizacinio komiteto nariai, apžiūrėję visas festivalio renginiams siūlomas erdves, vasaros estradą išsirinko kaip patraukliausią patiems didžiausiems kitais metais uostamiestyje vyksiančio festivalio atidarymo, uždarymo renginiams bei muzikos vakarui. Svečių neišgąsdino tuo metu koncertinėje aikštelėje žėrėjusi beveik tona sudaužytų butelių, jie pabrėžė vasaros estrados erdvės unikalumą, gerą struktūrą.

"Festivalio biudžete yra numatytos lėšos šios erdvės infrastruktūrai patvarkyti: suoliukų remontui, elektros instaliacijos, aplinkos sutvarkymui, tualetų įrengimui. Savivaldybė kiekvienais metais skiria šiek tiek pinigų šiems darbams, tačiau rezultato nematyti", - kalbėjo Klaipėdos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Goda Giedraitytė.

Ieško akcininkų

Anot G. Giedraitytės, jau daug metų diskutuojama apie Klaipėdos vasaros estrados likimą, tačiau sprendimų iki šiol nėra.

"Bėda ta, jog Klaipėdos savivaldybė turi maždaug apie 95 procentus vasaros estrados akcijų. Likusius kelis procentus turi 5-7 akcininkai, privatūs asmenys, kurių mes niekaip negalime surasti. Be jų dalyvavimo Savivaldybė negali priimti sprendimų", - aiškino Savivaldybės tarnautoja.

Kultūros skyriaus vedėja tvirtino, jog tik drauge su privačiais akcininkais Savivaldybė galėtų investuoti į Klaipėdos vasaros estrados rekonstrukciją, tačiau šis projektas, pasak pokalbininkės, neturi perspektyvų.

"Renginių organizatoriai pabrėžia, jog Klaipėdos vasaros estrada jiems nepatraukli todėl, kad neturi stogo, nes orai uostamiestyje labai nenuspėjami ir lietus gali sužlugdyti renginį. Tačiau ar verta dengti stogą vasaros estradai, kai ketinama statyti areną? Popmuzikos koncertų organizatoriai mieliau renkasi Palangos vasaros estradą, kuri yra su stogu, juolab kurorte vasarą ir publikos daugiau. Dar vienas diskutuotinas variantas - vasaros koncertų estrados vietoje statyti naują Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą arba pritaikyti šį statinį kitoms veikloms", - svarstė G. Giedraitytė.

Jurga PETRONYTĖ

http://www.ve.lt/?data=2008-06-25&ru...&id=1214330600

[Eimantas]

Smeltalės upelis ir toliau liks apleistas

Eglė Kasperavičiūtė

Smeltalės upelio pakrantės – apleistos ir užžėlusios krūmynais. Smeltės kvartalo gyventojai mano, kad čia būtų galima plėtoti vandens turizmą ir įrengti poilsio zonas. Specialistai abejoja, ar upelis bus įdomus turistams.

Teka per brūzgynus

Uostamiestyje vandens turizmas vystomas tik Kuršių mariose ir jūroje. Smeltės kvartalo gyventojo Evaldo Jurkevičiaus nuomone, Smeltalės upė taip pat būtų tinkama plėtoti vandens turizmą.

Prieš tris dešimtmečius upės pakrantėse buvo įrengti pliažai. Tai buvo mėgstama klaipėdiečių susibūrimų ir pasivaikščiojimų vieta. Pradėjus žvejų uosto statybą, ši zona buvo atimta iš gyventojų. Prie upės žiočių įsikūrė valčių garažų savininkai. Toliau esančios Smeltalės pakrantės apžėlusios krūmais ir brūzgynais. Upelis teka per neapgyvendintas teritorijas. Prie vandens nėra privažiavimo kelių. Žemėtvarkos ir teritorijų plėtros skyriaus vedėja Raimonda Gružienė patvirtino, kad Smeltalės upės pakrantės kol kas liks kaip ir dabar. „Artimiausiu laiku šioje teritorijoje nenumatoma miesto plėtra. Nėra jokių konkrečių planų ar pasiūlymų dėl upės pakrantės“,– teigė R.Gružienė.

Pamiršta pietinė dalis

E.Jurkevičius mano, kad Smeltalės upės pakrantės galėtų tapti poilsio zona pietinės miesto dalies gyventojams. „Visi koncentruojasi tik į centrą. Niekas nemato, kad miesto pakraštyje yra nenaudojama žemė, kuri gali tapti poilsio zona. Į šią teritoriją nereikia didelių investicijų. Ji neužstatyta pastatais. Upė teka pro tuščius apleistus laukus. Reikėtų tik sutvarkyti pakrantes, praplatinti upės vagą, įrengti kelias valčių prieplaukas, baidarių nuomos punktus, dviračių takus. Greitai atsirastų verslininkų, kurie norėtų čia statyti nakvynės namus, kempingus.

Šalia upės galima įrengti teniso kortus, sveikatingumo takus. Toliau upė siekia Žardupės gyvenvietę, kurioje yra apleistas piliakalnis. Vystant vandens turizmą, atsigautų ir ši vieta“,– dėstė savo mintis šalia Smeltalės upės užaugęs E.Jurkevičius.

Jis tiki, kad būtų įmanoma upę sujungti su Vilhelmo kanalu. Tuomet atsirastų naujas vandens maršrutas. Atsigautų laivyba ir kanale.

Klaipėdietis užtikrintas, kad ramaus poilsio išsiilgę miestiečiai pamėgtų užmirštą vietą.

Atsibodo Melnragė

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė pritarė, kad pietinėje miesto dalyje turėtų atsirasti poilsio zona. „Turistų gal ir nesudomintume, bet miestiečiams tokios vietos tikrai reikia. Žmonės vis dažniau po darbo nori ištrūkti į gamtą, o pietinėje miesto dalyje nėra kur nueiti“,– dėstė savo nuomonę centro direktorė.

Pietinėje miesto dalyje gyvena nemažai jaunų šeimų, kurios su mažyliais galėtų pasivaikščioti šia pakrante. „Kuo daugiau tokių žalių plotų, tuo miestas tampa patrauklesnis gyventi. Jeigu šalia Smeltalės upės būtų įrengtos valčių prieplaukos, dviračių takai, aikštelės, teniso kortai, pietinė miesto dalis atsigautų“,– teigė R.Savickienė.

Jos nuomone, pailsėti prie upės atvyktų ir gyventojai iš šiaurinių rajonų. „Viešu transportu galima per pusvalandį pervažiuoti visą Klaipėdą. Ne visi mėgsta poilsiautojų lankomą Melnragę ar Girulius. Kai kas pasirinktų poilsį prie upės“,– kalbėjo Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė.

Upelis turistų nenustebintų

Klaipėdos miesto savivaldybės Tarptautinių ryšių ir turizmo skyriaus vedėjas Liutauras Kraniauskas abejojo, ar Smeltalės upė pritrauktų poilsiautojus. „Ši vieta galėtų būti sutvarkyta tik dėl vietos gyventojų. Nežinau, kas ten galėtų traukti turistus. Upeliu jų nenustebinsime. Poilsiautojams reikia prekybos centrų, pramogų“,– sakė L.Kraniauskas.

Plėtoti vandens turizmą, anot jo, vertėtų Danės, bet ne Smeltalės upėje. Jis teigė, kad pietinėje miesto dalyje paklausus būtų nebent dviračių takas, einantis Vilhelmo kanalo link.

Šviežios žuvys iš laivo

E.Jurkevičius pateikė savo nuomonę ir dėl upės žiotyse įsikūrusio gyvenamojo Smeltės kvartalo.

Ši vieta pagal miesto planus turėtų tapti rekreacine zona. Be Kruizinių laivų terminalo, tai vienintelis priėjimas prie Kuršių marių vandens.

Smeltės kaime nuo seno gyveno žvejai. Todėl, pasak klaipėdiečio, čia tinkama vieta nedideliam žuvų turgeliui. „Parplaukę iš jūros žvejai kasdien iškrauna žuvį aukcione. Kodėl negalima čia prekiauti šviežia žuvimi tiesiog iš laivų? Ne vienoje šalyje tokia prekyba labai populiari, o miestiečius čia trauktų nedidelis žuvų turgelis“,– svarstė E.Jurkevičius.

Savivaldybės atstovui L.Kraniauskui ši idėja atrodė abejotina. „Nežinia, kaip tai eitų suderinti su visuomenės sveikatos įstaigomis“,– svarstė savivaldybės tarnautojas.

Ir vis dėlto jis pripažino, kad gavus leidimus idėja gali pasisekti. „Jei tai būtų ne tik žuvų turgus, bet savotiškas karnavalas, jis sulauktų pirkėjų“,– kalbėjo vedėjas.

www.kl.lt
08 06 30

[URBANISTAS]

Sveikinu visus Architektus su Architektų diena!!!

[zilviz]

Taigi šventė architektai šiandien prie tvirtovės Giruliuose apsitvėrę perspėjamąja juosta ir apsauginius pasistatę ...

[URBANISTAS]

Sovietiniai "mohikanai" pasikeis


Pokyčiai "Mariose"

Pokyčių sulaukė ir Žvejybos uosto rajone, Minijos gatvėje, esanti buvusi universalinė parduotuvė "Marios".

Šiuo metu remontuojamos pastato patalpos ir atnaujinamas fasadas. Anot pastato nuomininkės - bendrovės "Domino Mobler" - technikos direktoriaus Algirdo Bijūno, parduotuvę planuojama atidaryti šį rugpjūtį. Čia bus prekiaujama skandinaviškais baldais.

Prieš keletą dešimtmečių statytoje trijų aukštų parduotuvėje kadaise prekiauta įvairiomis buities prekėmis, audiniais, žaislais ir kitkuo, vėliau čia veikė maisto prekių, baldų ir kt. parduotuvės.

Anot E. Petrauskienės, "Marios" statytos pagal tipinį projektą, taigi tokių parduotuvių buvo ir kituose miestuose.

Pasak J. Piparo, pritaikant tipinį projektą prie konkrečios vietos, miesto projektuotojai rūpinosi tik pamatais ir inžinerinėmis komunikacijomis. Ant jų iškildavo kitų autorių suprojektuoti statiniai.


Nauja parduotuvė pakeis Mogiliovo gatvėje buvusią krautuvėlę "Pienė"
Keletas Klaipėdos parduotuvių, statytų sovietmečiu ir iki šiol išsaugojusių pirmykštį savo veidą, netrukus pasitiks pirkėjus atsinaujinusios.

Mogiliovo gatvėje esanti parduotuvė "Pienė" - bene vienintelis Klaipėdoje išlikęs sovietinių prekybos paviljonėlių pavyzdys - netrukus duris atvers visiškai kitokia.

Bendrovės "Žemaitijos pienas", kuriai priklauso pastatas, antrinės įmonės "Žemaitijos prekyba" direktorius Edgaras Martinkus informavo, kad ilgą laiką Klaipėdos šašu vadinta parduotuvė per jau prasidėjusią rekonstrukciją neatpažįstamai pasikeis ir virs moderniu prekybos centru, kuriame bus galima įsigyti maisto produktų ir kitų prekių. Atnaujintą parduotuvę planuojama atidaryti šių metų spalį.

Anot bendrovės "Klaipėdos miestprojektas" direktoriaus Jono Piparo, tokio pobūdžio paviljonų statybos sovietmečiu nebuvo juridiškai įteisinamos. Laikinų paviljonėlių anuomet mieste buvo daug - juose veikė maisto, buities prekių parduotuvės.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėja Edita Petrauskienė sakė, jog "Pienė" atsirado statant gyvenamąjį rajoną.

"Tai buvo statybininkams skirtas namelis. Jis išsaugotas ir pasibaigus statyboms, o vėliau, pakeitus paskirtį, tapo parduotuve", - sakė pokalbininkė.

http://www.ve.lt/?data=2008-07-03&ru...&id=1215027687

[URBANISTAS]

Iš centro nyksta vaiduokliai

Eglė Petkutė

Uostamiesčio valdžia ir toliau kratosi vaiduokliais virtusių senų statinių. Griūvantys nebenaudojami pastatai keliauja į privačias rankas.

Dar šiemet turėtų būti parduotas ir nugriautas savivaldybei priklausantis statinys adresu K.Donelaičio gatvė 12A.

Daugiau kaip pusšimčio kvadratinių metrų ploto pastate anksčiau dūzgė skalbykla, kuria naudojosi Klaipėdos medicininės slaugos ligoninė. Savivaldybės Turto ir privatizavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Edvardas Simokaitis tikino, kad įstaiga patalpų atsisakė.

Pastatas yra istorinėje miesto dalyje, tačiau paveldosaugininkai sprendimą jį nugriauti palaimino.

Tam pritarė ir Teritorijų planavimo komitetas.

„Jeigu miesto taryba pritars, statinys bus nugriautas, tačiau jo vietoje nieko naujo nebus, nes ten nėra galimybės priskirti žemės sklypą“, – aiškino E.Simokaitis.

Daugiabučio kieme esantį nebenaudojamą statinį konkurso laimėtojas įsipareigotų nugriauti ir teritoriją sutvarkyti iki kitų metų sausio.

Šį pavasarį miesto valdžia nusprendė nugriauti ir netoliese priešais Skulptūrų parką tebestovintį vienaukštį namą vaiduoklį. Vietoj jo turėtų iškilti kelių aukštų pastatas, kuriame bus įrengta baldų parduotuvė, kitos komercinės patalpos.

http://www.kl.lt/

[URBANISTAS]

Šiek tiek pasikeitęs į bloga pusę Daukanto 13:

[romas07]

Hmm, tos vizualizacijos tokios tikroviškos.... neina suprasti ar čia foto ar vizualizacija. Labai jau neįsipaišęs........ rašau 6-7 iš 10

[TheNewYork_er]

Ankščiau tai buvo kone modernu pastatas. Dabar, su naujaja apdailos schema, man primena lušną, kai jos statybom panaudotos bet kokios medžiagos, kurios pakliuvo po ranka, bei buvo statoma truputi po trupučio, todėl gavo 'bi kaip"

[URBANISTAS]

Vandens pramogų – ne fontanai

Jurga Barkauskaitė

Tiems, kurių nevilioja vėsi Baltija, kitokių vandens pramogų trūksta ir Klaipėdoje, ir Plangoje. Tačiau ambicingų planų yra – Žibininkuose jau greitai iškils įspūdingas vandens parkas.

Baseinus vasarai uždarė

Užsigeidę paplaukioti klaipėdiečiai priversti ieškoti tokios paslaugos viešbučiuose arba sporto klubuose. Uostamiestyje šiuo metu neveikia nė vienas specializuotas baseinas.

„Jau išleidome iš vandens rezervuaro vandenį“, – sakė maudynių mėgėjams gerai žinomo Klaipėdos „Gintaro“ sporto centro darbuotojai. Biudžetinės įstaigos baseinas pirmiausiai skirtas norintiems sportuoti vaikams.

Pedagogams ir moksleiviams vasarą atostogaujant „Gintare“ tradiciškai įsivyrauja ramybė. Baseinas vėl atvers duris rudenį. Galimybė jame apsilankyti visiems norintiesiems išliks tik pirmoje dienos pusėje.

Valanda pasiplaukiojimo iki šiol kainavo vos 4 litus, tačiau gali būti, kad nuo rudens paslauga brangs – galutinį žodį turi tarti miesto valdžia.

Vasarą tylu ir buvusiame „Dinamo“ baseine, kuris dabar priklauso Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos sporto sveikatingumo kompleksui. Jo vadovė Živilė Tamulienė aiškino, kad baseinas laikinai uždaromas, nes jo išlaikymas brangus, o žmonės šiltuoju metų laiku neplūsta.

Iki šiol valanda pasiplaukiojimo suaugusiesiems kainavo 14–17 litų, vaikams – 9–12 litų, patys mažiausi lankytojai būdavo įleidžiami nemokamai. Pasak Ž.Tamulienės, yra tikimybė, kad nuo rudens bilietai ir čia brangs.

„Linas“ – be konkurencijos

Vienintelis šiuo metu pajūryje veikiantis specializuotas baseinas – Palangoje esantis „Linas“. Vandens pramogų po atviru dangumi pasirinkimas gan kuklus: dvi čiuožyklos, kaskados, vandens krepšinis.

Tame pačiame pastate įrengtas uždaras baseinas vasarą neveikia.

Palangiškis individualiosios įmonės savininkas Bronius Vaitkus, kuris nuomojasi minėtas patalpas, optimizmu netryško. „Kurorte žmonių dar mažai, tad ir pas mus antplūdžio nėra. Tikrasis vasaros sezonas prasideda nuo liepos 20–osios“, – teigė verslininkas.

„Line“ apsilankę „Klaipėdos“ žurnalistai įsitikino, kad besimaudantiesiems erdvės yra į valias. Į baseiną traukia ir jaunimas, ir solidaus amžiaus žmonės, vandenyje mielai pliuškenasi mamos su kūdikiais.

Valanda maudynių suaugusiesiems kainuoja 15 litų, vaikams iki 12 metų – 8 litai. Žmonės noriai pliuškenasi ir dvi valandas, nes tokiems klientams taikoma nuolaida.

Alternatyvos – pasiturintiems

Savo paslaugas norintiems pasidžiaugti vandens malonumais Palangoje siūlo nemažai viešbučių ir poilsio namų. Vietoje atrakcionų ten – ramybė ir solidi aplinka, už kurią tenka gerokai papurtyti piniginę.

Penkių žvaigždučių viešbutis „Vanagupė“ Palangoje turi 12 metrų ilgio plaukimo ir sūkurinį baseinus. Vos prieš kelis mėnesius įrengti dar du – aštuoniakampio formos relaksacinis bei vadinamasis „Princesių“. Pastarasis išsiskiria įspūdingu rytietiško stiliaus dekoru, ypatingu apšvietimu, po vandeniu liejasi muzikos garsai.

Trijų valandų trukmės pasilepinimas visuose minėtuose baseinuose bei pirtyse kainuoja 100 litų. Viešbučio direktorės Giedrės Mikaitienės teigimu, vandens malonumus mielai semia ne tik „Vanagupėje“ gyvenantieji, bet didelio žmonių srauto baseinuose niekuomet nėra.

Viešbučio planuose kitai vasarai – 18 metrų ilgio lauko bei vaikiškas baseinai.

Naujų baseinų žada ir penkių žvaigždučių „Palanga“, planuojanti po dvejų metų turėti erdvų SPA centrą. Šiuo metu viešbutis turi apie 12 metrų ilgio lauko baseiną, kuris skirtas tik apsistojusiems svečiams. Visi norintieji gali apsilankyti uždarame „Palangos“ baseine su pirtimis. Pirmoji valanda kainuoja 250, antroji – 200 litų.

Įrengs dirbtinę jūrą

Daugybės poilsiautojų ir pajūrio gyventojų svajonę pramogauti šiuolaikiškuose vandens atrakcionuose žada įgyvendinti drąsūs verslininkai. Jau šį rudenį Kretingos rajone, Žibininkų kaime, turėtų startuoti „HBH atostogų parko“ statybos.

SPA komplekso projekte vandens pramogoms skirtas ypatingas dėmesys. Lauko baseinai su atrakcionais užims maždaug hektaro plotą. Prie jų bus įrengtos pirtys su šildomais takais – kad įkaitusiems lankytojams netektų žvarbti bėgant iki vandens. Anot „HBH atostogų parko“ bendrasavininkio Juozo Matulevičiaus, uždarose patalpose užsimota įrengti „jūrą po stogu“, kurioje risis dirbtinės bangos, bus įvairiausių pramogų visai šeimai.

Visus metus veiksiančio parko plotas iš viso užims apie 40 hektarų. „Tai bus vienas didžiausių ir geriausių parkų visoje Europoje, įrengtas laikantis geriausių žemaitiškų tradicijų“, – tvirtino J.Matulevičius.

Baseinams su atrakcionais reikės net 80–100 tūkst. kubinių metrų vandens. Jis bus išgaunamas iš specialiai įrengtų gręžinių, taip pat numatyta nutiesti papildomą vandentiekio liniją iš Palangos.

Pasak „HBH atostogų parko“ direktoriaus Ričardo Jovaišos, vienu metu vandenyje galės pramogauti iki 2 tūkst. lankytojų, o apsigyventi komplekse – mažiausiai 3 tūkst. žmonių. Projekto įgyvendinimas suskirstytas į keturis etapus. Pirmiausia numatyta įrengti lauko baseinus su atrakcionais. Kitų metų gegužę jie jau turėtų veikti. Baigti įgyvendinti visą projektą planuojama per trejus metus.

Šventoji gyvena laukimu

Didelių užmojų turi ir bendrovės „Baltijos pirkliai“ savininkas Vaidas Šimaitis – verslininkas žada vandens parką su SPA kompleksu įrengti Šventojoje.

Anot jo, šiuo metu projekto rengėjai baigia dėlioti paskutiniuosius štrichus. Rugsėjo mėnesį dokumentus planuojama pateikti derinti į Palangos miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyrių. Jei procedūros neužtruks, kitų metų pavasarį turėtų startuoti statybos. Jas planuojama užbaigti per 20 mėnesių.

Vandens parkas su pirtimis ir SPA kompleksu užims apie 18 tūkst. kvadratinių metrų plotą. „Nebus tik „kamikadzėms“ skirtų kalnelių – visa kita lankytojai parke ras“, – tikino V.Šimaitis.

Galvos skausmas – sklypas

Palangoje irgi yra norų statyti vandens parką. Su kurorto meru Vytautu Stalmoku apie tokią galimybę jau diskutavo koncerno „Achemos grupė“ prezidentas Bronislovas Lubys.

Kad kalbos virstų apčiuopiamais pramogų ir poilsio objektais, investuotojams reikėtų maždaug 10 hektarų žemės sklypo. Meras V.Stalmokas yra optimistiškai nusiteikęs. Palangos šiaurinėje dalyje yra nenaudojamas Klaipėdos Jūrininkų ligoninės reabilitacijos centro pastatas, šalia kurio yra nemažas žemės plotas, priklausantis Vyriausybei bei privačiam savininkui. Mero nuomone, ši vieta puikiai tiktų vandens parkui. „Reikalai pajudėtų iš vietos, jei Vyriausybė buvusias gydyklas perduotų miestui. Tokį kreipimąsi jau išsiuntėme, belieka laukti“, – sakė V.Stalmokas.

Daugiau alternatyvų savivaldybė potencialiems investuotojams kol kas negali pasiūlyti dėl nesibaigusio žemės grąžinimo savininkams.

V.Stalmokas pažymėjo, kad vandens pramogų nišą ateityje turėtų užpildyti nauji SPA centrai su baseinais – S.Daukanto gatvėje bei S.Nėries gatvėje, buvusio baseino „Jūratė“ vietoje.

Klaipėdiečiams teks palaukti

Maudynių mėgėjai iš uostamiesčio turėtų apsišarvuoti kantrybe. Šiuo metu rengiamas detalusis planas sporto ir sveikatingumo centrui „Impuls“. Apie 6 tūkst. kvadratinių metrų ploto kompleksas įsikurs rekonstruotame senosios skerdyklos pastate Liepų gatvėje.

Centras turės iki 500 kvadratinių metrų ploto baseiną su kaskadomis, pirtimis. Tikimasi, kad lankytojus jis pakvies maždaug 2010 metais.

Būsimojoje Klaipėdos sporto arenoje vandens pramogų pasiūlyti nežadama. Būta pasvarstymų joje priglausti nedidelį SPA centrą, tačiau ir šios minties atsisakyta.

http://www.kl.lt/

[Fanas]

Miesto širdis kabinasi į gyvenimą (7)

Prieš porą metų miesto verslininkai sukilo diskutuoti apie apgailėtiną Klaipėdos senamiesčio būklę. Palyginti su anuometiniu jo įvaizdžiu, dabartinis - kiek geresnis, tačiau dar toli gražu ne idealus.

Senamiesčio atgaivinimo ir paveldo objektų išsaugojimo programa, kovo mėnesį patvirtinta dvejiems metams, bei kiti valdžios ir verslo plėtojami projektai piešia viziją, kad, užuot paskendęs užmaršty, senosios Klaipėdos centras po kelerių metų turėtų tapti klestinčiu senamiesčiu "iš paveiksliuko".

Vadovaujantis minėtąja programa, jame siekiama suformuoti traukos centrus bei sutvarkyti kultūros paveldo objektus. Tuo tikslu numatoma visa priemonių įvairovė - nuo miesto fasadų spalvinių sprendimų projektų, suolų, žibintų ir nuorodų sistemos iki restauravimo darbų.

Tuo metu gražius planus temdant "stacionarioms" miesto piktžaizdėms ir įsisenėjusioms problemoms, valdininkijos atstovai žeria priekaištus verslininkams, o šie savo ruožtu - valdininkams.

"Plastinės" operacijos

Senamiesčio gyvenimo būdą pastaraisiais metais koregavo ne tik klaipėdiečių traukos taškais tapę nauji prekybos centrai, bet ir paties miesto centro pokyčiai.

Baigiantis 2006-iesiems, finišavo Turgaus gatvės rekonstrukcija. Šiemet pavasarį po beveik dvejus metus trukusių darbų miestui atsivėrė ir pagrindinė senamiesčio arterija - suremontuota Tiltų gatvė bei Biržos tiltas.

Šiuo metu vyksta Danės krantinės ir jachtų bei mažųjų laivų uosto rekonstrukcija, kuri turėtų pasibaigti rudenį.

Pasak Savivaldybės Ekonomikos ir strategijos departamento direktoriaus Ričardo Zulco, dar vienas reikšmingas projektas, plėtojamas drauge su partneriais iš Lenkijos ir Rusijos, numato Pilies tilto rekonstrukciją, pritaikant jį laivybai.

Bangų ir Danės gatves sujungs naujoji Bastionų gatvė, nusidrieksianti būsimuoju naujuoju tiltu bei vadinamojo "Riversaido" kvartalo teritorija.

R. Zulco teigimu, rugpjūčio 1-ąją minimo Klaipėdos gimtadienio proga planuojama visuomenei pristatyti piliavietės galimybių studijoje numatytus šio objekto vystymo variantus, kurių sumanyta devyni.

Pėstute ar mašina?

Manoma, kad miesto plano pokyčiai atgaivins nuolatinę verslininkų ir meno veikėjų diskusiją, koks turėtų būti Klaipėdos senamiestis - pėsčiųjų zona ir erdve renginiams ar aktyvi transporto eismo arterija, kur nuolat zuja potencialūs kavinių ir parduotuvių lankytojai.

R. Zulco nuomone, vertingas Lenkijos Liubeko miesto pavyzdys. "Nors Liubeko senamiestis yra UNESCO saugomas objektas, transporto eismas čia leidžiamas, tiesa, jis yra reguliuojamas", - sakė vedėjas.

Klaipėdos senamiestyje taip pat siekiama palikti daugiau erdvės ir oro: šiemet parengta ir įdiegta nauja transporto schema senamiestyje numato vienpusį eismą.

Iki šių metų lapkričio planuojama įdiegti apmokėjimo už automobilių stovėjimą senamiestyje sistemą. Įkainių schema parengta, trūksta tik specialių bilietų automatų, kurie bus įrengti numatytose stovėjimo vietose.

Klaipėdos savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktoriaus Alfonso Šimkaus teigimu, dar daugiau automobilių stovėjimo vietų atsiras įrengus aikštelę Pilies gatvėje, piliavietės teritorijoje, daugiaaukštę stovėjimo aikštelę prie "Baltijos" laivų statyklos bei išplėtus esamą aikštelę prie žiedo ties senuoju turgumi. Visos šios stovėjimo vietos šiuo metu projektuojamos.

Piktžaizdės jubiliejus

Senamiestyje lieka vis mažiau apleistų objektų, kurių paskirtis ir ateitis neaiški. Tačiau tie, kurie yra, gadina viso miesto centro vaizdą. Pavyzdžiui, buvęs "Baltijos" kino teatras.


Klaipėdiečiai pastebi, kad vasarą senamiestis atsigauna dėl dažnu renginių, tačiau šaltuoju sezonu jį vėl apima miegas.
Praėjusio amžiaus pabaigoje čia kilęs gaisras padėjo kryžių ant pastato funkcionavimo visuomenės labui. Taigi, jeigu kalbos bei darbai ir toliau vyks tokiais pat tempais kaip iki šiol - o apie šios prestižinės uostamiesčio vietos pertvarką kalbama jau maždaug dešimtmetį, - netrukus švęsime miestą darkančios "Baltijos", kaip nesirūpinimo urbanistika simbolio, dvidešimtmetį.

Apie 2000-uosius kino teatro pastatą įsigijo Šiaulių bendrovė "Fisanta". Jai ne kartą kliuvo dėl statinio nepriežiūros. Tačiau bendrovės direktorė Regina Radkevičienė tikina, kad šioje situacijoje darbus stabdanti ne ji, o daugybė valstybinių instancijų, kurių slenksčius reikia minti, norint gauti visus leidimus statyboms ir kitokius dokumentus.

Kino teatro vietoje "Fisanta" norėtų pastatyti svečių namus.

"Kada? Negaliu atsakyti už valdininkus, kuriančius kliūtis, kad viskas užsitęstų. Niekam netenka atlikti tiek formalumų, kiek mums. Su Savivaldybe viskas išsiaiškinta, bet yra kitų institucijų, kurių neįvardysiu, nes tai dar labiau apsunkins padėtį. Tačiau darbai vyksta, rudenį tikimės nugriauti senąjį pastatą", - sakė R. Radkevičienė.

Plės kūrybinę veiklą

Kai kuriems kitiems verslininkams iniciatyvas sekėsi įgyvendinti greičiau. Viena ryškiausių traukos vietų tapo Friedricho pasažas. Senamiestyje atsirado ir daugiau naujų kavinių. Tiesa, iki šiol jame netrūksta ir tuščių langų.

Menininkų namai su jaukiu kiemeliu tapo Klaipėdos kultūrų komunikacijų centru, sutraukiančių miestelėnus stebėti amatininkų darbo, koncertų, kino seansų ir kt. Kompleksą su parodų sale, baru, Meno kiemu, papildė ir naujose patalpose įsikūręs Etnokultūros centras.

Anot R. Zulco, planuojama sutvarkyti ir greta esantį kiemą, pritaikant jį kultūrinei veiklai; pasitelkus projektinį finansavimą, planuojama skirti dar daugiau dėmesio vadinamųjų kultūrinių industrijų plėtrai.

Per kelerius pastaruosius metus centrą papuošė daug meninių akcentų. Įvairiose vietose išdygo nuotaikingos skulptūros: "Senamiesčio sargas", Peliukas, Katinas ir kiti personažai - kiekvienas su sava idėja ir istorija. Šį mėnesį Savivaldybėje vyks dar vieno meninio akcento konkursas. Pernai miesto biudžeto lėšomis iš dalies finansuotas Kaminkrėčio skulptūros sukūrimas ir įrengimas.

Liepos pradžioje Danės krantinę priešais "Meridianą" papuošė geltonų kėdžių instaliacija, tapusi savotiška apžvalgos aikštele.

Pasninkas baigėsi ne visiems

Atviros viešos erdvės lėmė, kad šią vasarą miestas pasitiko po kelerių metų linksmybių "pasninko" ir transporto bei žmonių judėjimo ribojimo. Gatvės muzikos diena, 15-asis Klaipėdos pilies džiazo festivalis, Sąjūdžio 20-mečio minėjimas, folkloro šventė "Parbėg laivelis" ir kiti renginiai suteikė spalvų senamiesčio kasdienybei.

Anot Klaipėdos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjos Godos Giedraitytės, rugpjūtį, kai pagrindiniai vasaros renginiai jau bus įvykę, klaipėdiečiams bus pasiūlyta nauja pramoga, migruosianti po senamiestį. "Norime išlaikyti paslaptį, tad kol kas neatskleisiu, kas tai", - intrigavo pokalbininkė.

Kultūros skyriaus vedėjos teigimu, apskritai kur kas geresnių senamiesčio populiarinimo rezultatų būtų galima pasiekti, jeigu daugiau iniciatyvų rodytų visuomenė.

Pavyzdžiui, viena iš idėjų, kurią aptarė renginių organizatoriai, valdininkai ir verslininkai, buvo sumanymas Jūros šventės metu sumažinti atvykstančios prekybos maistu vietų skaičių, užleidžiant jas senamiesčio verslininkams. Kavinių ir barų šeimininkams buvo siūloma šventės dienomis įrengti erdvesnes vasaros kavines, papuošti jas jūriniu stiliumi, įtraukti į valgiaraštį specialius patiekalus iš pasaulio virtuvių įvairovės, atsiliepiant į kosmopolitišką šventės šūkį "Sujunkim krantus!"

Tačiau, anot viešosios įstaigos "Jūros šventė" vadybininkės prekybai Kristinos Jakštės, šia idėja, kuri reikalauja ir finansų, ir entuziazmo, susigundė nedaug senamiesčio verslininkų.

"Miestiečiai nesugrįžo"

Romena SAVICKIENĖ, Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė

Senamiestis po truputį atsibunda, tačiau miestiečiai į jį dar nesugrįžo. Įprastą dieną vakare čia pamatysi vien turistus. Mano nuomone, tokią situaciją lemia pramogų stygius. Norėčiau, kad čia būtų mažiau tuščių langų su užrašais "Išnuomojama", ir juos pakeistų jaukios kavinukės, kepyklėlės. Verslininkai turėtų pagalvoti apie galimybes privilioti žmonių.

"Problemos grįžta rudenį"

Eugenija ODEBRECHT, Klaipėdos senamiesčio verslininkų sąjungos pirmininkė

Situacija pasikeitusi, bet ne tiek, kiek norėtųsi. Vasara "išlygina" senamiesčio problemas, o rudenį jos grįžta - drauge su renginių, pramogų stygiumi. Pasigendu verslininkų iniciatyvumo ir valdžios pasirengimo bendradarbiauti.

Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto senamiestyje mokestis yra akivaizdžiai per didelis, atsižvelgiant į labai mažą šios miesto dalies populiarumą ir patrauklumą. Todėl neturime mažų "bouitique" tipo krautuvėlių, kurios patenkintų išrankesnio pasiturinčio pirkėjo poreikius. Tokie žmonės "išvaromi" į kitus miestus bei užsienį.

Kita vertus, renginių projektuose man trūksta tęstinumo, polinkio stiprinti tradicijas. Todėl rudenį ir žiemą tuščiame senamiestyje ūžauja vėjai. Trūksta nebanalių sumanymų. Dramos teatro rekonstrukcija daug atėmė iš senamiesčio, tačiau jokios šios netekties kompensacijos nesama.

Dar viena opi problema - infrastruktūros klausimas, tiksliau, - automobilių stovėjimo vietų įrengimas. Kol jis nebus išspręstas, tikėtis pasisekimo negalima.

http://www.ve.lt/?data=2008-07-17&ru...&id=1216226858

[URBANISTAS]

Kempingui prireikė skolintis
Eglė Petkutė

Giruliuose kylantis modernus kempingas šiemet poilsiautojų dar nelauks. Iki rudens statybą greičiausiai teks baigti už skolintus pinigus.

Prieš dvejus metus daugiau kaip pustrečio mln. litų įvertintas projektas iki šios dienos pabrango beveik dvigubai. Nuolat kylančios statybų kainos privertė užsakovus dairytis skolintojų.

Vakar posėdžiavę miesto tarybos nariai leido savivaldybei imti beveik pusantro mln. litų dydžio paskolą, kad gegužę prasidėję darbai nesustotų.

„Šiandien dar nežinome, ar pavyks gauti reikiamą sumą iš ES. Jeigu projektas būtų sustabdytas, miestas ne tik liktų be kempingo. Mes prarastume ES paramą, be to, sulaužytume sutartis su rangovais“, – poreikiu skolintis suabejojusiems politikams paaiškino savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Aldona Špučienė.

Poilsis naujajame kempinge bus mokamas, tačiau tikslių kainų specialistė kol kas negalėjo atskleisti.

15 proc. projekto kainos bus apmokėta iš miesto biudžeto. Likusioji – iš ES struktūrinių fondų.

Kol kas Klaipėdoje nėra nė vieno kempingo. Vienas poilsiautojus priima Nidoje. Palangoje kempingus kol kas atstoja poilsiavietės.

http://www.kl.lt/

[Eimantas]

12 pranešimų iškelta į temą Žiniasklaida.

[Eimantas]

Susiję pranešimai iškelti (nukopijuoti) į temas:
Danės slėnio konversija ir plėtra
Klaipėdos bendrasis planas
"YIT Kausta" kvartalas Jūrininkų pr., Klaipėdoje.
"Danės vartai" ir "Žvejų rezidencija"
Dar po vieną ar kelis pranešimus perkeltą į Pajūrio infrastruktūros ir Tiltų gatvės rekonstrukcijos temas.

Iš šios temos išskirtos naujos:
Klaipėdos muzikinio teatro rekonstrukcija | Naujo statyba
[KLP] Tabako fabriko konversija | "Kultūros fabrikas"
[KLP] Šv. Jono bažnyčios atstatymas

Pranešimai apie informacinius ženklus, skulptūras, paminklus bei fontanus išskirti į naują temą Klaipėdos mažoji architektūra

Statistiniai pranešimai apie Klaipėdos biudžetą bei užvirusios diskusijos apie savivaldybės ir centro finansinius santykius ir užsienio tiesiogines investicijas išskirti į temą Klaipėdos finansų aktualijos . Vieta kitoje forumo skiltyje?

Pranešimai apie pasilinksminimo bei pavalgymo vietas Klaipėdoje išskirti į temą [KLP] Laisvalaikio praleidimo vietos Klaipėdoje (Prospektas).

[TheNewYork_er]

Herkaus Galerija

Kadangi jau kuris laikas kaip Herkaus Galerijos statybos darbai sintensyvėjo, tai eidamas pro šalį nusprendžiau parodyti ką mato klaipėdiečiai

Panašu, kad namuko fasadas bus išsaugotas, ne taip kaip nutiko Lūjai


Pamatų liejimas ir parkingo statyba baigia ipusėti


Pietų pertrauka

[URBANISTAS]

DĖL KLAIPĖDOS APSKRITIES BENDROJO PLANO KONCEPCIJOS

http://www.architektams.lt/naujienos/?nid=356

[TheNewYork_er]

Vilniuje nerizikuotų, Klaipėdoje – galima

Verslo Žinios rašo, kad Herkaus Galerijoje atsidarys prabangos prekių prekybos pasažas, su tokiais brand'ais kaip MaxMara, Pepe Jeans ir kt.
"Klaipėdoje tai bus analogų neturinti prekybos vieta"

Na, jei tie pazadai pavirs realiais darbais, o Vėtrūna išlaikys savo kokybes standartus, tai Manto gatve galetu pavirsti visai neblogu 'High-street'u"

[URBANISTAS]

Geros naujienos, šis segmentas Klaipėdoj tikrai nebuvo išnaudotas...

[Bandit_romis]

Parkas pietinėje miesto dalyje. "Šis parkas pavadintas sąjūdžio vardu minint Lietuvos atgimimo 20-asias metines": citata nuo skulptūros, kuria matote nuotraukoje.