Klaipėdos projektai

[TheNewYork_er]

/\ Bravo! Sutinku su tavim 100%. Pastatuoju metu klaipedos forume pasidare visiskai neidomu. Tas pats per ta pati. Taip, skirtingos nuomones turi egzistuoti, bet kitu nuomones irgi turi buti pripazistamos. Ir ne viskas sitame pasualyje yra blogai.

[Memelenderis]

/\ Bravo! Sutinku su tavim 100%. Pastatuoju metu klaipedos forume pasidare visiskai neidomu. Tas pats per ta pati. Taip, skirtingos nuomones turi egzistuoti, bet kitu nuomones irgi turi buti pripazistamos. Ir ne viskas sitame pasualyje yra blogai.

Pasidarė neįdomu jums, nes nebegalite šokinėti iš laimės dėl naujų dangoraižių ?Jūs patys nesuprantate, ką remiate.Visišką paveldo niokojimą.Jūs nebegalite dalintis mintimis ''man patinka K ir D'', ''oi, man irgi''; ''dievinu dangoraižius ir ''Pilsotą'', ''a, aš taip pat'', ''o aš dar labiau juos dievinu''.Štai jūsų diskusijos.Jeigu matau negeroves, negaliu, tiesiog neturiu teisės tylėti.Aš visai ne toks pesimistas, kokiu manę laikote.Tik tuščiai nieko negiriu, o blogį demaskuoju.Galite man priekaištauti dėl jaunatviško idealizmo, bet kas esate jūs ?Abejingi žmonės, abejinga visuomenė, mąstanti apie pinigus, naudą sau, tyliai lenkiates prieš galinguosius, prieš didelius ''verslininkus'', politikus, prieš VP Market ir kitus.Nenorite to pripažinti, norite susitaikyti.Ir gyventi tik savo asmeniniais interesais.Aišku, aš galbūt netipiškas žmogus, mano amžiaus žmonės domisi tik ''mobiliakais'' ir kompiuteriniais žaidimais (kalbu apie daugumą), neturi savo nuomonės dėl politinių klausimų, o aš būtent tuo ir domiuosi, turiu savo tvirtą nuomonę, kas daugeliui nepatinka.Iš viso mūsų visuomenei nepatinka principingi, sąžiningi, žmonės.Labiau patinka (kaip baudžiauninkams) galingieji.Dar vagis, nes juos gali suprasti.O tu, kas kovoja prieš galingų piniguočių interesus jie niekada nesupras (gal po 50 metų ši padėtis ir pasikeis).O jūs, už manę vyresni žmonės, ar nesate abejingi Lietuvai, Klaipėdai, istorijai ?Ar tikrai esate pilietiški, einate į rinkimus ?O gal pirmai progai pasitaikius, emigruotumete, vardan pinigų ?Galite manęs nekesti, bet ar aš neteisus ?Pagalvokite apie tai.

[ValdasJ]

<...> Galite manęs nekesti, bet ar aš neteisus ?Pagalvokite apie tai.

Pagalvojau. Tu neteisus.

[GigaMan]

Seniausio daugiaaukščio likimas - gyventojų rankose


Uostamiesčio Savivaldybė plačiai reklamuojasi savo lėšomis pradėjusi tvarkyti senamiesčio fasadus, tačiau visai šalia istorinės miesto dalies esantiems apgailėtinos būklės statiniams tokios malonės bent artimiausiu metu tikėtis neverta.

Vienas iš tokių miesto nepuošiančių vargetų - devynaukštis Taikos pr. 3.

Valdininkai pripažįsta, kad aplink augant naujiems šiuolaikiškiems statiniams, o ypač po to, kai bus sutvarkytos Jono kalnelio prieigos, buvusių tabako fabriko ir AB "Kretingos grūdai" teritorijos, nutiesta Taikos prospektą ir Danės gatvę sujungsianti magistralė, vienas pirmųjų miesto daugiaaukčių šiame fone atrodys dar labiau apgalėtinai. Nepaisant to, Savivaldybės specialistai teigia neturintys galių ko nors imtis. Beveik visi šio namo butai privatizuoti, tad rūpintis savo gerove privalą jų savininkai.

Pasak Savivaldybės administracijos Socialinio būsto skyriaus vedėjos Danguolės Netikšienės šiame pagal tipinį projektą pastatytame iš 108 butų Savivaldybei priklauso tik septyni. Visi kiti butai - privati fizinių ir juridinių asmenų nuosavybė. Dėl šios priežasties sprendžiant šio namo likimą Savivaldybės balsas nėra ir nebus lemiamas.

Pasak D. Netikšienės, kadaise sudarinėjant strateginius miesto plėtros planus būta ketinimų butus išpirkti, namą nugriauti, o patrauklioje vietoje esančią sklypą parduoti. Tačiau, sakė Socialinio būsto skyriaus vedėja, kalbos taip ir liko kalbomis - nebuvę atrasta mechanizmo, kaip tokį planą realizuoti.

Pastatą renovuoti, sakė D. Netikšienė, taip pat būtų gan sudėtinga. Namas statytas seniai, butai labai maži, tad norint juos pertvarkyti taip, kad atitiktų visus šiuolaikiniam būstui keliamus reikalavimus, pastatas turėtų stiebtis į viršų, nes plėstis pažeme nėra kur - sklypas esąs labai mažas. Šiuo atveju būtų galima kalbėti nebent apie fasadų padailinimą.

"Tačiau kas šito darbo imsis, jei ten net bendrijos nėra?" - samprotavo D. Netikšienė.

Jos įsitikinimu, geriausias sprendimas būtų pastatą Taikos pr. 3 nugriauti. Tačiau kas ir kokiu būdu turėtų padengti gyventojų iškeldinimo išlaidas, taip ir lieka neaišku. "Be privataus kapitalo dalyvavimo miestas šios problemos neišspręs", - sakė D. Netikšienė.

Panašiai samprotavo ir Savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjas Almantas Mureika. Jo įsitikinimu, vienintelis būdas pastatui renovuoti - iniciatyvos imtis patiems gyventojams: burtis į bendriją, kaupti lėšas ir tvarkyti dokumentus paramai gauti.

Savivaldybė, sakė miesto vyriausiasis architektas, gali padėti nebent savo lėšomis paruošdama renovacijos projektą. Būtent tai šiais metais ir ketinama daryti, juo labiau kad tokių pagal tipinį projektą pastatytų namų mieste yra ir daugiau - visa jų grupė stovi priešais "Vėtrungę".

Galimybę pastatą renovuoti Savivaldybės lėšomis ir po to bandyti jas susigrąžinti iš gyventojų A. Mureika įvertino itin skeptiškai. Tai, kad šis būdas nesąs perspektyvus, jau įrodžiusi Vilniaus ir Kauno patirtis.

Pasak A. Mureikos, miestas jau kuris laikas po truputį skiria pinigų senamiesčio fasadams atnaujinti. Tačiau senamiestis - valstybės saugoma kultūros paveldo dalis, tuo tarpu pastatas Taikos pr. 3 tokio statuso neturi.

A. Mureika neatmetė galimybės, kad tuo atveju, jei pastatas akivaizdžiai gadina miesto vaizdą, gali būti nutarta atnaujinti jį miesto lėšomis. Tačiau tai esą ne valdininkų, o miesto politikų kompetencija - tokį sprendimą galinti priimti tik Savivaldybės taryba.

Vilija ŠILINIENE

http://www.ve.lt/?data=2008-02-19&ru...&id=1203362807

[zilviz]

Seniausio daugiaaukščio likimas - gyventojų rankose


...

Vienas iš tokių miesto nepuošiančių vargetų - devynaukštis Taikos pr. 3.

...

http://www.ve.lt/?data=2008-02-19&ru...&id=1203362807

Beje, gal kas žinote kur rasti sovietmečiu pagal Bangų g. ir dabartiniame "Švyturio"("Neringos"?) skvere stovėjusių namukų nuotraukas?
(pamenu tik kad ten būdavo sulčių parduotuvė, t.y. "Daržovės")...

[Eimantas]

„Žemaitis“ – nežinioje

Vigantas Danilavičius

Už ačiū perduoto turto išlaikymas gali pareikalauti didelių išlaidų. Klaipėdos valdininkai nenori, kad Krašto apsaugos ministerija atiduotų miestui nurašytą fregatą „Žemaitis“.

Anot mero patarėjos Audros Daujotienės, muziejininkai paskaičiavo, kad „Žemaityje“ įrengti ekspoziciją, išlaikyti porą darbuotojų, fregatą remontuoti, samdyti apsaugą, parengti laivą, kad jis galėtų stovėti Danės krantinėje, per vienerius metus atsieitų apie pusę milijono litų. „Kažin, ar Danėje laivas netrukdys laivybai? Jo plotis – per 10 metrų, ilgis – 70 metrų. Be to, tektų nupjauti fregatos kylį, nes upė „Žemaičiui“ – per sekli. Greičiausiai jam teks vietos ieškoti uoste“, – svarstė A.Daujotienė.

Savivaldybė sutiktų rasti laivui vietą, prisidėti prie jo išlaikymo, jei fregatą perimtų ir didžiąją dalį išlaidų finansuotų Lietuvos karo muziejus. Šiandien mero patarėja Kaune su Karo muziejaus vadovais tarsis dėl „Žemaičio“ ateities.

„Žinoma, gaila būtų, jei fregatą supjaustytų ir parduotų į metalo laužą, todėl reikia, kad „Žemaityje“ atsirastų muziejus“, – tvirtino patarėja.

www.kl.lt

Išsaugoti būtinai, ir dar gerai būtų, kad nenuginkluotų, valandai X, dėl visa ko (šiuo metu ten rimčiausia priešlėktuvinės ginybos sistema Lietuvoje).
Kaip manote kur jam vieta? Dangėje tikrai netinka, manau tiktų Kruizinių laivų terminale (vidinėje pusėje), arba Smiltynėje, gal prie Jūrų muziejaus.

[Eimantas]

Vietoj kioskų statys kavinę

Giedrė Balčiūtė

Smiltynėje vietoje daugelį metų čia stovėjusių kioskų, kuriuose prekiaujama užkandžiais ir vaisvandeniais, turėtų atsirasti naujas statinys. Jame greičiausiai bus įrengta ir kavinė.

Greta ne aukštesnio kaip dviejų aukštų pastato žadama pastatyti ir naujus viešuosius, greičiausiai mokamus, tualetus. Tokią viziją Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos ir teritorijų plėtros skyriaus vedėjai Raimondai Gružienei išsakė verslininkas, vakar laimėjęs žemės sklypo Smiltynės g.12B nuomos aukcioną.

Savo planus užstatyti sklypą nuomininkas planuoja įgyvendinti per dvejus metus. Jeigu aukciono rezultatai bus patvirtinti, minėtoji komercinės paskirties objektų teritorija bus išnuomota 99 metams. Už ją nuo-mininkas kasmet turės mokėti po 32 tūkstančius litų.

Pradinė 24,81 aro sklypo nuomos kaina aukcione buvo 30 tūkstančių 67 litai. Išsinuomoti šį sklypą pretendavo tik vienas aukciono dalyvis, nors besidominčiųjų žeme būta ir daugiau.

R.Gružienė spėjo, kad nemažai investuotojų nesiryžo dalyvauti aukcione, nes žemė priklauso Kuršių nerijos nacionaliniam parkui. Tai reiškia, kad paruošti ir suderinti saugotinos teritorijos detalųjį planą būtų sudėtingiau.

Gali būti, kad investuotojus atbaidė ir tai, jog verslas Smiltynėje – sezoniškas. Praėjusią savaitę uostamiestyje įvyko dar du žemės aukcionai. Juose pardavinėti sklypai Melnragėje. Už abu šiuos sklypus, pardavinėtus ankstesniuose aukcionuose, pernai siūlyta sumokėti neįtikėtino dydžio sumas, tačiau žemė taip ir liko nenupirkta. Tad teko aukcioną pakartoti.

„Klaipėda“ jau rašė, kad aukcione, kuriame buvo pardavinėjimas Žiobrių gatvėje 1 esantis 7,26 aro sklypas, dalyvavo vos vienas dalyvis, pasiūlęs už jį sumokėti 418 tūkstančių litų, arba beveik penkiais tūkstančiais litų brangiau.

Už 8,88 aro sklypą Nėgių gatvėje 2, dėl kurio penktadienį varžėsi du pirkėjai, pasiūlyta sumokėti 517 tūkstančių litų, arba 17 tūkstančių litų daugiau nei buvo numatyta pradinė kaina.

www.kl.lt

[RDA]

Girulių kempingui jau ieškoma statytojo

Kas statys keturių žvaigždučių kempingą Giruliuose, turėtų paaiškėti jau šį mėnesį - paskutinę kovo dieną bus atplėšti vokai su pasiūlymais.

Pasak Savivaldybės administracijos Investicijų ir verslo plėtros skyriaus vyriausiosios specialistės Skaidrės Raudytės, konkursas skelbiamas pirmajam etapui - 50 vietų kempingui. Čia turėtų atsirasti 20 vietų palapinėms, 15 - autokaravanams ir 15 namelių. Taip pat čia planuojamos ir sporto, vaikų žaidimo bei automobilių stovėjimo aikštelės. Kempinge bus ir tualetai, dušai, prausyklos, mamos ir vaiko priežiūros kambarys, telefono bei interneto ryšys.

Oficialus Šlaito gatvėje 3 atsirasiančio kempingo atidarymas numatomas šiemet rudenį. Čia ilsėtis bus galima ištisus metus, ne tik šiltuoju sezonu.

Šiuo metu, anot S. Raudytės, rengiamos sąlygos ir dar vienam konkursui, skirtam išrinkti kempingo operatoriui.

Pirmajam etapui didžiąją dalį lėšų skyrė Europos Sąjunga - 2,3 mln. litų. Praėjusiais metais skaičiuota, kad projektas galėtų atsieiti iš viso 2,6 mln. litų, tačiau tiksli suma paaiškės po konkurso. Pasak S. Raudytės, trūkstamas lėšas skirtų uostamiesčio Savivaldybė arba prisidėti finansiškai būtų paprašyta būsimojo operatoriaus.

Apie antrąjį statybos etapą kol kas nekalbama - nei koks jis bus, nei ar apskritai bus, dar nežinia. Atsižvelgiant į atsiperkamumą, operatorius galės apsispręsti didinti kempingą - sklype užtektų erdvės 150 vietų.

Giedrė NORVILAITĖ

www.ve.lt

[ValdasJ]

Klaipėdos architektūroje – pilies kontūrai



Naudodama Europos Sąjungos teikiamą paramą vandens turizmo programoms ir nacionalinio kapitalo investicijas į nekilnojamojo turto projektus, Klaipėda siekia atskleisti miesto sąlytį su istorinėmis Hanzos tradicijomis ir susilieti su Vakarų Europos jūrine kultūra.

Klaipėda šiemet planuoja dalyvauti projekte „Jūrinės tradicijos Pietų Baltijos jūroje - jūrinio turizmo Baltijos jūros regione vystymo pagrindas“.

Pagrindinis projekto koordinatorius veikiausiai bus Vokietijos Rostoko miesto savivaldybė. Paraišką Europos Sąjungos institucijoms reikės teikti gegužę. Planuojama projekto trukmė 2-3 metai, biudžetas - 1,5 mln. eurų (per 12 mln. Lt). Klaipėda kviečiama tapti viena iš 15-20 partnerių, todėl jai tenkanti dalis sudarytų apie 100 tūkst. eurų (345 280 Lt). Privalomas miesto indėlis - 51 800 litų (15 proc.).

Įdomiausia - burlaiviai

Pasiūlymas dalyvauti regioniniame projekte buvo pateiktas Baltijos jūros regiono partneriams, rengiantiems burlaivių regatą „Baltic Sail“. Įsitikinta, kad dirbdami išvien pajūrio miestai gali sėkmingiau kurti ir plėtoti Baltijos jūros regiono jūrinio turizmo tinklą, saugoti europietiškąjį kultūros paveldą ir Hanzos miestų tradicijas.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir verslo plėtros skyriaus vedėjos Elonos Jurkevičienės, uostamiesčio savivaldybė nori eksponuoti jūrines senienas, istorinius pakrančių pastatus, pristatyti šventes. Tikimasi, jog Klaipėdoje atsiras daugiau renginių, tokių kaip Kylio savaitė ar burlaivių regata „Baltic Sail“.

„Baltic Sail“ yra nuo 1997 metų keliaujantis istorinių laivų festivalis. Šiuo metu istorinių burlaivių festivalių šeimai priklauso septyni miestai: Klaipėda, Helsingoras (Danija), Gdanskas (Lenkija), Karlskrona ir Halmstadas (Švedija) bei Rostokas ir Travemiundė (Vokietija). Šiemet ji pasipildys dar vienu Švedijos uosteliu.

„Baltic Sail“ dalyve Klaipėda tapo prieš trejetą metų, nuo tol prie šio įvykio derinama Jūros šventės data.

Verslas neatsilieka

Bene trečdalį istorinės Klaipėdos pilies teritorijos užimanti bendrovė „Klaipėdos laivų remontas“, kruizinių laivų ir Pilies jachtų uosto operatorė, taip pat siekia kuo geriau pasinaudoti geografine vieta. Tačiau privalomojo paveldo teritorijai specialiojo plano rengimas užtruko dvejus metus, todėl antrasis projekto „Jūros vartai“ etapas pradedamas tik šiemet.

Pasak projekto vadovės Eglės Valiukienės, planuojama, jog „Danės galerija“ pavadintą daugiafunkcį kompleksą sudarys parduotuvės, viešbutis, biurai, viešojo maitinimo įstaigos. Jį pastatyti planuojama pirmoje 2010 metų pusėje. Numatomos investicijos - apie 170 mln. litų.

„Piliavietės teritorija labai svarbi visuomenei. Šią savaitę kartu su Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Klaipėdos skyriumi skelbiame viešą „Danės galerijos“ architektūrinį konkursą, kurio nugalėtojai turėtų paaiškėti gegužę. Siekiame, kad tai būtų unikalus ir įterptas į bendrą uostamiesčio siluetą pastatų kompleksas. Vienas išskirtinių „Danės galerijos“ objektų - praėjusio amžiaus pradžioje statytas ir į technikos paveldo sąrašą įtrauktas laivų elingas. Saugant konstrukcijas elingas galbūt bus apdengtas, o ką įrengti jo viduje, pasiūlys konkurse dalyvausiantys architektai“, - pažymėjo bendrovės direktorius Alvydas Butkus.

„Klaipėdos laivų remontą“ valdo bendrovių „Achema“ ir „Eika“ lygiomis dalimis sudarytas konsorciumas „Jūros vartai“. Per praėjusius metus savininkai investavo arti 17 mln. litų. Buvo rekonstruoti trys bendrovės teritorijoje esantys XVII-XVIII amžių pastatai - Keltininko namelis, Karališkasis sandėlis ir Ryžių malūnas. Įgyvendinant „Jūros vartų“ projektą, buvusi užtverta gamybinė laivų remonto įmonės teritorija tampa ypatingą kultūrinę aurą turinčia pagrindine miesto švenčių vieta.

Kanuose - pilies projektas

„Viešas konkursas - teisingas įmonės kelias, norint suformuluoti originalią idėją, nes sudaroma galimybė dalyvauti ir užsienio architektams, turintiems didesnę miestų prie vandens projektavimo patirtį“, - sako LAS Klaipėdos skyriaus pirmininkė Ramunė Staševičiūtė.

Jos teigimu, miestui svarbu, kad gretimų savivaldybės ir verslo teritorijų plėtra vyktų darniai. Tačiau keblumas tas, kad savivaldybė dar neturi aiškios vizijos, ar atstatyti pilį, ar jos kontūrams pritaikys naująją architektūrą.

Kitą savaitę Prancūzijoje, Kanuose, vykstančioje vienoje didžiausių ir pasaulyje garsiausių investicijų ir nekilnojamojo turto parodoje MIPIM 2008 Klaipėda jau ketvirtąjį kartą pristatys jūrinius projektus, tarp kurių bus ir pilies teritorijos plėtra. Maketuose pilies tūris ir aukštis vaizduojamas priderintas prie esamų ir numatomų „Klaipėdos laivų remonto“ statyti namų, tačiau tai nereiškia, kad tikrai taip ir bus.

Klaipėdos mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė, komentuodama uostamiesčio dalyvavimą šioje prestižinėje parodoje, sakė, kad šiemet Klaipėda bus akcentuojama kaip europinis miestas. „Kanuose mes patys geriau pažįstame ir pajaučiame pasaulines nekilnojamojo turto plėtros tendencijas, pagal tai galime koreguoti savo planus ir sumanymus. Šiuo metu daugelyje pasaulio miestų pastebima tendencija keisti prie vandens buvusių pramoninių teritorijų paskirtį į visuomeninę ir komercinę“, - kalbėjo J.Simonavičiūtė.

Pasak jos, savivaldybei norėtųsi pilies erdvę pritaikyti muzikinio teatro, konferencijų salės ar kitoms kultūrinėms reikmėms.


Vida Bortelienė, dienraštis "Lietuvos žinios" 2008 03 10

[Taut.]

„Žemaitis“ – nežinioje

Išsaugoti būtinai, ir dar gerai būtų, kad nenuginkluotų, valandai X, dėl visa ko (šiuo metu ten rimčiausia priešlėktuvinės ginybos sistema Lietuvoje).
Kaip manote kur jam vieta? Dangėje tikrai netinka, manau tiktų Kruizinių laivų terminale (vidinėje pusėje), arba Smiltynėje, gal prie Jūrų muziejaus.

Atiduokit Kaunui

[URBANISTAS]

Atiduokit Kaunui

O ka kaunas? priduos į metalo laužą?

[Taut.]

O ka kaunas? priduos į metalo laužą?

Kodėl, labai krantinę pagyvintų.

[Eimantas]

Toliau Kiaulės nugaros nenukeliautų...

[Bandit_romis]

Rodos, 11 metrų grimzlė, ar ne?

[RDA]

F-11 „Žemaitis“

Vandentalpa – 990 t.
Ilgis – 71,2 m
Plotis – 10,29 m
Grimzlė – 5,5 m
Laivo įgula — 66 jūreiviai, laivą varo du dyzeliniai varikliai po 10000 a.j., nereversinė dujų turbina 18000 a.j.
Maksimalus greitis 30+ mazgai

[nebearchitektas]

"Greitas"- Klaipėdos prisistatymas:

http://www.youtube.com/watch?v=h91u9z80pcc

[Eimantas]

Sentikiams reikia naujos cerkvės

Giedrė Balčiūtė

Klaipėdos sentikių bendruomenei ankšta mažutėje cerkvėje, stovinčioje Statybininkų prospekte tarp Taikos prospekto ir Minijos gatvės, todėl jie norėtų naujos šventyklos.

Iš viso Klaipėdos sentikių bendruomenė vienija apie 10 tūkstančių narių. Statybininkų prospekte esanti cerkvė – vieninteliai uostamiesčio sentikių maldos namai.

Per didžiąsias metų šventes dabartinėje sentikių cerkvėje, kuri kažkada buvo pastatyta kaip gyvenamasis namas, netelpa visi tikintieji – dalis jų priversti mišių klausytis kieme.

Nedidelėje cerkvėje nėra ir atskiros šarvojimo salės. Klaipėdos sentikių religinės bendruomenės pirmininkas Ivanas Popovas sakė, kad pastaruoju metu neretai tą pačią dieną būna po dvejas laidotuves, tad mažoje cerkvėje tenka šarvoti po du mirusiuosius.

Dėl šių priežasčių sentikių bendruomenė jau prieš kelerius metus nusprendė, kad reikia naujos cerkvės. Kadangi ten, kur stovi dabartinė cerkvė, vietos per maža, sentikiai norėtų, kad jiems būtų skirtas pusės hektaro sklypas kitoje prospekto pusėje – priešais dabartinę šventyklą.

Ten norima pastatyti cerkvę su maždaug 46 metrų aukščio varpinės bokštu, kuris pasibaigtų špiliu, bendruomenės namus ir dvi šarvojimo sales. Naujoji tradicinės architektūros cerkvė dydžiu būtų panaši į Smiltelės gatvėje statomus stačiatikių maldos namus. Planuojamas jos plotas – 600 kvadratinių metrų.

Įėjimas būtų iš Statybininkų prospekto pusės. Cerkvės pastatas būtų pastatytas taip, kad altorius pagal sentikių tradicijas būtų atgręžtas į rytų pusę. Cerkvė būtų mūrinė, paauksuotais kupolais.

Taip pat 600 kvadratinių metrų ploto bendruomenės namai būtų statomi sklypo gilumoje. Pirmame jų aukšte būtų įrengta susirinkimo salė, maitinimo, techninės ir pagalbinės patalpos. Antrajame būtų dviejų klasių mokyklėlė, administracinės ir gyvenamosios patalpos dvasininkui.

Šalia cerkvės būtų įrengta ir automobilių aikštelė, kurioje tilptų apie 20 mašinų. Taip pat žadama pastatyti ir dvivietį garažą, nes bendruomenė nori įsigyti autobusą ir katafalką.

Naujoji cerkvė būtų statoma už bendruomenės narių ir verslininkų suaukotus pinigus. Dabartiniais skaičiavimais, jos statyba kainuotų apie 10 milijonų litų.

Kaip greitai galėtų būti pastatyta nauja šventykla, priklausytų nuo to, kiek pavyks surinkti pinigų.

I.Popovas negalėjo pasakyti, kas būtų su dabartine sentikių cerkve, leidus pastatyti naująją. Esą viskas priklausys ir nuo to, kaip išsispręstų sklypo priklausomybės klausimai.

Nors esamoji cerkvė priklauso bendruomenei, bet žemė, ant kurios ji pastatyta, – valstybinė, išnuomota sentikiams 99 metams.

www.kl.lt

[Eimantas]

Vietoj seno namo – prabangi parduotuvė

Giedrė Balčiūtė

Klaipėdoje gali nelikti dar vieno praėjusio amžiaus pradžios statinio. Apleisto vieno aukšto namo, esančio priešais Skulptūrų parką, vietoje turėtų būti pastatytas naujas pastatas.

Pirmuosiuose Liepų gatvėje 48 atsirasiančio pastato aukštuose planuojama įrengti prabangią, specializuotą baldų parduotuvę, o trečiajame ir ketvirtajame – administracines patalpas.

Kad tame sklype vietoje namo vaiduoklio atsirastų administracinės ir komercinės paskirties pastatas, reikia pakeisti ir žemės sklypo paskirtį.

Detaliajame miesto plane nurodyta, kad namo paskirtis – gyvenamoji. Bet, kaip aiškino naujojo statinio architektė, bendrovės „Progresyvūs projektai“ vadovė Danutė Zubavičienė, dėl higienos ir priešgaisrinės saugos reikalavimų čia negali būti gyvenamasis namas.

Be to, ši gatvės dalis per laiką virto pramonine ir komercine, kur gyvenamiesiems pastatams nebėra vietos.

Klaipėdos taryba jau pritarė, kad būtų pakeista sklypo paskirtis.

Vaiduokliu virtęs statinys, kuris bus nugriautas, iškilo apie 1930–1935 metus. Iš išlikusių dokumentų žinoma, kad name buvo įrengti darbininkų butai.

Praėjusio amžiaus 3-4 dešimtmečiais prie stambesnių pramoninių Klaipėdos objektų tokių pastatų, dažniausiai skirtų darbininkams apgyvendinti, buvo ne vienas. Jų išliko ir Joniškės gatvės rajone.

Tarybiniais metais pastatas buvo nacionalizuotas. Juo naudojosi tekstilės fabrikas „Gulbė“. Dabar jis priklauso bendrovei „Naujosios statybų idėjos“.

Nors, anot D.Zubavičienės, dabartiniai namo savininkai norėtų jį restauruoti ir išsaugoti tokį, koks yra, specialistai įvertino, kad dabartinė pastato būklė kelia grėsmę. Betoniniai pamatai ir rūsio sienos įtrūkę, plytų mūras vietomis iširęs, siūlės – ištrupėjusios, medinės perdangos sijos, stogų konstrukcijos supuvusios.

Be to, nedidelis namas nėra įtrauktas į valstybės ar į vietinio saugojimo kultūrinio paveldo objektų sąrašus.

Vieta, kurioje jis stovi, yra už Klaipėdos istorinės dalies teritorijos.

www.kl.lt

Procesas tęsiasi...

[rimantasg]

Kanuose – realių svajonių paroda (foto)
kovo 18, 2008
http://www.verslosavaite.lt/content/view/2796/32/

Iš tarptautinės nekilnojamojo turto ir investicijų parodos MIPIM-2008 sugrįžusi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos delegacija palankiai įvertino uostamiesčio dalyvavimą šiame tarptautiniame forume.

[Eimantas]

Prieš 10 minučių: