Klaipėdos projektai

[Eimantas]

[UMBAS]

Tufta...

[fatG]

Liepų gatvėje – viešbutis darbininkams

Livija Grajauskienė

Liepų gatvėje 48B pažymėtame sklype bendrovė „Pamario būstas“ pageidauja statyti devynių aukštų pastatą, kuriame būtų viešbutis.

Šiame komercinės ir smulkiojo verslo paskirties sklype buvo planuota statyti trijų aukštų su mansarda pastatą. Pirmojo statybų etapo darbai jau prasidėjo.

Bendrovė „Pamario būstas“ supažindino miesto tarybos Teritorijų planavimo komiteto narius su pasikeitusias planais ir prašė jų leidimo keisti žemės naudojimo pobūdį į turizmo ir apgyvendinimo paslaugų teikimą. Pakeitus žemės pobūdį, bendrovė aukštintų vidurinę pastato dalį iki 9 aukštų pastato.

Požeminiame aukšte ir pirmuosiuose dviejuose aukštuose būtų vietos 47 automobiliams. Trečiajame aukšte numatomos administracinės patalpos. Pasak projektuotojų, nuo ketvirto iki devinto aukšto būtų „viešbutinio tipo patalpos“. Planuojama, kad čia galėtų apsistoti iš kitų miestų atvykstantys darbininkai. Kai kurios patalpos būtų skirtos bendrovės darbuotojų reikmėms.

Šalia planuojamo statyti pastato projektuojama antžeminė aikštelė dešimčiai automobilių.

Šis Liepų gatvėje esantis kvartalas greitai keisis - jau pareikšti ketinimai vietoj šalia esančių arkinių sandėlių statyti gyvenamuosius namus. Šalia esantį statybinėmis medžiagomis prekiaujantį prekybos centrą taip pat ruošiamasi iškeldinti. Kalbama, jog ir ten kils gyvenamieji namai.

www.klaipeda.daily.lt

[tricky_kid]

/\

"Pamario lūzeriai", o ne troba, nes jau ir taip subjaurojo, Liepų gatvę kažkokių neaiškiu surogatu ... Aišku visi paplos katučių ir leis statyti, be jokiu analizių nieko, nes tos pramoninės teritorijos dings iš centro greitu metu, bet jau stovės kažkokia 9 aukštų plika dėžė ... geriau jau nestatytų, nes vis tiek nebus jokios viso kvartalo koncepcijos ...

GigaMan
Tai joo, reikejo palikti tokia kokia buvo pries tai, kai tamsiu paros metu net baisu i ja izengti budavo. Tada reikejo ir tiltu bei turgaus gatviu nerekonstruot, juk tai taip pat neispres zmoniu srautu bei verslo pritraukimo. ironizuotai.
Manau kad ne taip paprastam zmogui svarbu ar ten bus pritrauktas verslas ar ne, tiesiog kai ji atrode tragiskai, net nekisdavai nosies i ja, taciau kai bus tvarka, bus malonu pavaikstinet, o kartu ir i salimais esancia kavine uzsukt. Beabejo ir verslui ji atrodys KAZKIEK patrauklesne, nei buvusi pries tai.
Bet tai tik mano nuomone.

Žinai gal tu ir teisus dėl Tiltų gatvės rekonstrukcijos ... dar jos nereikėjo Ją reikėjo daryti, tada kad jau būtų stovėjęs naujasis tiltas per Danę bei atsiradusi Bastionų gatvė. Tada būtų iškarto galėję ruošti projektą ir galvoti apie Tiltų gatvės pavertimą pėsčiųjų.

Man asmeniškai Mažvydo alėja per daug plati, o pastatai tai irgi ką aš žinau, kurie sunkiai pritaikomi komercijai pirmame aukšte. Beje aš būsių radikalus ir pasisakau už didesnės dalies alėjos užstatymą, paliekant ne tokį platų išilginį praėjimą linka skulptūrų parko ir pažiūrint kurie skersai einantys takai labiausiai naudojami, nes dabar retas kuris visą alėją išilgai pereina

[tricky_kid]

Nuomonė

[URBANISTAS]

na tu viska ir temoki kritikuot! papasakok ka pac esi gero suprojektaves ar ka nuveikes savo specialybej?!

[tricky_kid]

na tu viska ir temoki kritikuot! papasakok ka pac esi gero suprojektaves ar ka nuveikes savo specialybej?!

Kadangi man nepatinka visa architektūros padėtis Lietuvoje ir daugumos žmonių nuomonė, jog tai greičiau tik inžinerija, tai ir stengiuosi kritikuoti. Aišku kai kada ir pasikarščiuoju, bet tam yra forumai kur galima diskutuoti ir bandyti pakeisti nuomones abiem pusėms.
Geru žodžiu galiu paminėti Nidos bažnyčia, Palangoj "Žuvinės" restoraną, dar pora gyvenamųjų namų projektų ir tt. Taip pat geru žodžiu miniu Sporto ir kultūros rūmus Vilniuje, Operos ir baleto teatrą, Kompozitorių namus ir dar daug projektų. Klaipėdos dangoraižiai ar šiaip visiškas miesto luošinimas, nesistengiant atsižvelgti į aplinką, jos mastelį ir pačios vietos urbanistines ypatybes mane piktina. Aš esu klaipedietis (aka klaipėdiškis) iki kaulų smegenų, besidomintis miesto istorija ir architektūra, todėl man nesuvokiama iš kur Klaipėdoj atsirado tokia archtektūros tradicija. Ji labiau primena Baltarusijos nūdieną, vis dar sustingusias geriausias sovietines tradicijas. Tačiau kaip bebūtų gaila Klaipėdoje architektūra primena ne kūryba, o greičiau kažkokį švogerių klubą, kuris patikliai pritaria daugumai savo pačių projektų ir atmeta tuos kurie akivaizdžiai nebetelpa į jokius rėmus. Kažkaip man Klaipėda ypatingas miestas, vis dar turintis tos savo industrinės, jūrinės, uosto dvasios likučius, kurie deja kuo tuoliau tuo labiau naikinami komercializacijos bei beveidės - inžinerinės architektūros. Niekas nekalba apie visko užkonservavimą, tačiau pasigendu ieškojimų, bandymų pritaikyti pastatus prie tikrojo Klaipėdos veido, ir šiaip tikros nuoširdžios architektūros.

Šiaip viltį turiu, kad dabar tik laikinas toks periodas. Jį greičiau padėtų išspręsti darbo pasidalinimas. Architektai rūpintųsi architektūrine dalimi, o inžinieriai inžinerine.

Kadangi studento žodis į dangų neina, tai ...

[tricky_kid]

Dar manau, kad Lietuvos architektūrai verkiant reikia profesionalios, teisingos ir įtakingos kritikos.

As tik mėgėjiškai

[Bandit_romis]

Kritika visada buvo ir bus gerai. Nors kai kur tu gerokai, mano nuomone, persistengi, bet čia tavo nuomonė ir tu reišk ją kaip nori. Tik vieni gali sutikti su tuo, kiti-ne. Mano nuomonė, dėl visų tų dangoraižių, tai viskas kaip ir normaliai Klaipėdoje (išskyrus du tokius, kurie kaip reikiant nuklydę yra, bet jau per vėlu apie tai šnekėt). O piktina mane labiausiai, senų pastatų Klaipėdoje nesaugojimas, jų griovimas ar tiesiog nepriežiūra. Jie išliko po didžiojo gaisro, o dabar jie apleisti... Nervina. Kaip reikia prisišaukti iki visų tų ponų, kad jie išgirstų visą ta gerą kritiką ir pradėtų ką nors doro daryt? m?

[tricky_kid]

Nelegalus aukštas "braunasi" į Tarybą
www.ve.lt

Ant pačiame uostamiesčio centre statomo pastato nelegaliai išaugusio papildomo aukšto istorijoje taškas dar nepadėtas, nors statytojai jau nubausti ir įpareigoti pašalinti tai, kas nenumatyta pagal patvirtintą projektą.

...

Tiesa, kol kas nė vienas savavališkai statytas pastatas uostamiestyje nugriautas nebuvo, tačiau ir visą šią tvarką numatantis reglamentas įsigaliojo tik šiemet gegužę.

...

Vis dėlto bent jau kol kas griauti projekte nenumatyto papildomo aukšto neketinama. Projekto užsakovai - bendrovė "Baltijos Aktima" - naują detalųjį planą ir naujus savo siūlymus, kuriais būtų "išpirkta" kaltė, tikisi teikti pakartotinai svarstyti dar šį ketvirtadienį posėdžiausiančiai Klaipėdos miesto tarybai.

...

Net nežinau ką reiks galvoti, jei vis dėlto patvirtins tą "naujajį" detalųjį ... nežinau ...

[ex. SDmaster]

Norejau pirkti buta tame name.
Galvojau, kad "tiesiogiai" jei kreiptis, tai bus pigiau. Tai ta Baltijos Aktima pasake viena kaina, o NT-agentura, per kuria jie tuos butus pardavinejo, paprase ant 20 000Lt mazesne suma.
Su projektu irgi nelabai aisku buvo, sake kad ten dar negalutinis variantas ir t.t. Rode ta patikslinta varianta, tai lygiant su vizualizacija, kuria mes cia visi matem, pakoreguotas atrode prasciau.

Visa tai buvo pries koki pusmieti.

[tricky_kid]

Ryšininkų pastate atsiras erdvūs butai

Vigantas Danilavičius

Komercinius-gamybinius pastatus Klaipėdoje siekiama perprojektuoti į gyvenamuosius.

Ant keturių aukštų bendrovės „Teo LT“ pastato Debreceno gatvėje ketinama pastatyti mansardą ir 2,5 aukšto patalpose įrengti butų. Dalis statinio patalpų liktų komercinėms reikmėms.

Prie esančio pastato norima pristatyti penkiaaukštį, šiek tiek platesnį gyvenamąjį namą.

Pasak „Teo LT“ atstovo spaudai Antano Bubnelio, prieš porą metų dalį patalpų Debreceno gatvėje bendrovė yra pardavusi.

Rūsys, dalis trečio ir visas ketvirtas aukštas priklauso fiziniam asmeniui.

O likusioje statinio dalyje ir kieme esančiuose pastatuose laikoma bendrovės „Teo LT“ techninė įranga.

Savivaldybės Teritorijų planavimo komitete, svarstant žemės sklypo Debreceno g. 52 detaliojo plano koncepciją, meras Rimantas Taraškevičius abejojo, ar bus galima pramonei pritaikytose statinio konstrukcijose įrengti gyvenamąsias patalpas.

Savivaldybės architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Kęstutis Vaitiekūnas paaiškino, kad buvusiuose pramoniniuose objektuose įrengti butai populiarūs visame pasaulyje, nes atsiranda galimybių įdomiai suprojektuoti dideles erdves. ( )

Prie buvusio „Lietuvos telekomo“ pastato neleista prilipdyti naujo penkiaaukščio statinio, tačiau leista esamą statinį perprojektuoti ir padidinti jo aukštį.

www.klaipeda.daily.lt

[GigaMan]

Pietinė Klaipėda keičia savo veidą



Vakar posėdžiavusi Klaipėdos savivaldybės taryba patvirtino teritorijos tarp Jūrininkų prospekto, Vingio ir Laukininkų gatvių detalųjį planą.

Pasak sprendimo projektą politikams pristačiusio Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo Kęstučio Vaitiekūno, planavimu norima keisti žemės sklypo Jūrininkų pr. 16 naudojimo būdą ir pobūdį iš komercinės paskirties objektų teritorijos į gyvenamąją daugiaaukščiams namams statyti, taip pat parengti viso kvartalo detalųjį planą numatant papildomas automobilių stovėjimo vietas prie gyvenamųjų namų, vaikų žaidimo, sporto, želdynų, naujus rekreacinius plotus, nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus, parengti eismo organizavimo projektinius pasiūlymus.

Šioje 10 ha teritorijoje jau yra 13 gyvenamųjų namų - 8 devynių aukštų ir 5 penkių aukštų. Prie jų yra apie 550 automobilių stovėjimo vietų.

Planu numatyta 805 antžeminių automobilių stovėjimo vietų ir iki 300 vietų požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje.

Sklype Jūrininkų pr. 16, dabartinės automobilių aikštelės vietoje, ketinama statyti daugiabutį daugiaaukštį - iki 70 m aukščio gyvenamąjį namą su požemine stovėjimo aikštele.

Vienas iš detaliojo plano sprendinių statytoją įpareigoja parengti Jūrininkų prospektą dubliuojančios gatvės techninį projektą ir visiškai ją įrengti iki susikirtimo su Laukininkų gatve.

Be to, nustatyta, kad visi už minėtojo sklypo numatyti infrastruktūros įrengimo darbai turi būti užbaigti iki objekto pripažinimo tinkamu naudoti.

Punktas dėl dubliuojančios gatvės įrengimo suglumino statytojams atstovaujantį Vytautą Zigmantą. Pasak jo, šis įpareigojimas sprendimo projekte atsiradęs jau po to, kai buvo pasirašyta infrastruktūros sutartis, ir kainuosiąs jam papildomus 1,5 mln. litų.

Nepaisant to, sprendimo projektas patvirtintas nepakoreguotas.

http://www.ve.lt/?data=2007-09-28&ru...&id=1190918965

Gal atskirai temai jau metas?

[GigaMan]

Miesto ateitis - septyneriems metams



Uostamiesčio Savivaldybės tarybos nariai, vieningai pritarę naujam Klaipėdos miesto plėtros strateginiam planui 2007-2013 m., užbaigė net trejus metus trukusį didžiulį darbą.

Pirmasis ilgalaikis Savivaldybės plėtros planavimo dokumentas buvo patvirtintas dar 2001-ųjų balandį. Dešimtmečio darbų planą Klaipėdos miesto taryba patvirtino pirmoji Lietuvoje. Jau tada buvo akcentuota, kad šis planas kas 3-5 metus bus peržiūrimas, neatmesta ir prioritetų kaitos galimybė.

Pasak sprendimo projektą politikams pristačiusios Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir monitoringo skyriaus vedėjos Indrės Butenienės, atlikus monitoringą padaryta išvada, kad apie 84 proc. plane numatytų veiksmų jau yra įgyvendinta ar įgyvendinama.

Nemažai jo sudėtinių dalių pakitus aplinkybėms prarado aktualumą, pasikeitė kai kurių veiksmų įgyvendinimo terminai ir vykdytojai, smarkiai pakito Klaipėdos miesto bei regiono ekonominė ir socialinė situacija, be to, atsirado naujų galimybių įgyvendinti įvairių sričių plėtros projektus, pasinaudojant Europos Sąjungos ir kitų fondų finansine parama.

Be to, 2001 metais patvirtintas planas neapėmė visų miesto gyvenimo sričių - dokumente nebuvo tikslų, uždavinių ir veiksmų, susijusių su sveikatos apsaugos, socialinių paslaugų, sporto, nusikalstamumo prevencijos, Savivaldybės viešojo administravimo tobulinimo ir kitomis sritimis.

Visas šias spragas kaip tik ir užpildys naujasis dokumentas.

Pasak I. Butenienės, nauja yra tai, kad plane rikiuojami ne tik būtiniausi darbai, bet kalbama apie klaipėdiečių gyvenimo kokybę. Taip pat naujajame plane Klaipėda vadinama nebe uostamiesčiu, o jūriniu miestu.

Plane išskirti penki pagrindiniai prioritetai: aplinkos, palankios pramonei, verslui ir žinių ekonomikai plėtoti, kūrimas, subalansuota infrastruktūros plėtra, jūrinio miesto vystymas, gyvenimo sąlygų gerinimas ir socialinio saugumo stiprinimas, švietimo ir kultūros vystymas.

Kiekvienam iš šių prioritetų įgyvendinti numatytos konkrečios priemonės ir veiksmai bei už juos atsakingos struktūros.

Iš konkrečių dešimtmečio darbų galima būtų įvardyti universalios sporto arenos statybą, pramonės įmonių iš Danės pakrančių iškėlimą ir jų vietoje atsirasiančius daugiafunkcinius kvartalus, naujos rekreacinės zonos pietinėje miesto dalyje atsiradimą, pietinio aplinkkelio statybą, Baltijos prospekto su visomis žiedinėmis sankryžomis rekonstrukciją, vadinamosios "žaliosios bangos" sukūrimą ir kitus projektus.

Nuo šiol miesto plėtros strateginis planas bus peržiūrimas ir, esant būtina, koreguojamas kiekvienais metais.

Vilija ŠILINIENĖ

http://www.ve.lt/?data=2007-09-28&ru...&id=1190918716

[ValdasJ]

Amzina paveldo saugojimo Klaipedoje tema...

Pries pora dienu pravaziuodamas pastebejau kad celiuliozes fabriko langai pakeisti. Galvojau kad pagaliau judam teisinga linkme:



Siandien nuvaziavau pasiziureti is arciau... pasirodo ten tik kartonines imitacijos:



Ir tos tik nuo gatves matomoj pusej. Kitiems langams net fanieros pagaileta:

[URBANISTAS]

tie kartoniniai langai jau nzn pries kiek metu sudeti!!!!! o tu tik dabar pastebejai....

[ValdasJ]

Na aš pastaruosius septynerius metus ne Klaipėdoj gyvenau. Kai buvau grįžęs paskutinį kartą berods jų dar nebuvo.

[Eimantas]

Statys uosto „valstybininkų“ administracinį pastatą

Vidmantas Matutis

Šalia piliavietės ir Danės upės planuojama statyti bendrą administracinį pastatą. Jame įsikurtų Susisiekimo ministerijai pavaldžios institucijos - Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, „Smiltynės perkėlos“ bendrovė ir Valstybinės laivybos inspekcijos. Dabar valstybinės tarnybos išmėtytos įvairiuose miesto taškuose.

Naująjį administracinį pastatą planuojama statyti Žvejų g.8, šalia Danės tarp Senosios Smiltynės perkėlos ir Pilies tilto. Šioje vietoje yra maždaug pusės hektaro teritorija, kuri priklauso Uosto direkcijai. Ją nuomoja „Smiltynės perkėla“, kuri naudojasi perkėla ir nedideliu statiniu – keleivių laukimo sale. Vietoje šio pastato ir būtų statomas naujas administracinis statinys. Planuojama, kad iki 2010 metų bus įrengta nauja keltų švartavimo vieta šalia Kruizinių laivų terminalo.

Šalia naujo administracinio pastato, kur liktų nenaudojama keltų švartavimo vieta, stovėtų inspekcijos ir uostų tarnybų kateriai.

„Smiltynės perkėlos“ generalinis direktorius Algimantas Žukauskas teigė, kad reikėtų pastato, kur būtų 10-15 tūkstančių kvadratinių metrų ploto. Jo nuomone, idealu būtų jei pavyktų administracinio pastato statybą suderinti ir užbaigti per trejus metus. Senosios Smiltynės perkėlos iškėlimo iš šios teritorijos prie Kruizinio terminalo istorija įrodė, kad paminklosaugos prasme jautrioje teritorijoje reikalai greitai nejuda.

Idėja statyti Susisiekimo ministerijai pavaldžių bendrą uosto tarnybų administracinį pastatą yra tik užuomazgų stadijoje. Jau parengta jungtinės veiklos sutartis tarp Uosto direkcijos ir „Smiltynės perkėlos“, kuri svarstoma šių institucijų valdybose. Idėja Susisiekimo ministerijoje neturėtų ilgai užstrigti, nes žodžiu jai buvo pritarta.

Statyti naują administracinį pastatą labiausiai reikia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, nes jos tarnybos yra išmėtytos net 6 vietose. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktorius bendriesiems reikalams Algirdas Dulkė teigė, kad jau dabar įvairios tarnybos sunkiai besutelpa. Šalia grūdų terminalo yra laivų eismo tarnyba, kurią reikia iškraustyti ir nėra kur. Nėra vietos įrengti ir ekstremalių situacijų valdymo centrą.

Panašioje padėtyje atsidūrė ir Saugios laivybos administracija, kuri neturi kur iškraustyti Jūrų paieškos ir gelbėjimo koordinacinio centro.

Dabartinė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra įsikūrusi buvusio Lietuvos jūrų laivininkystės, kurį perėmė „DFDS Lisco“, administracinio pastato dalyje. „DFDS Lisco“ Uosto direkcijai patalpas pardavė. Jos pritaikytos tik iš dalies: pagrindinis įėjimas įrengtas per buvusią priešgaisrinę laiptinę, prie pastato beveik nėra vietos laikyti tarnybiniams automobiliams.

Per tris aukštus einančioje dabartinio pastato dalyje Uosto direkcija įsikūrusi kartu su Saugios laivybos administracija. Pastate ankšta tiek vieniems, tiek kitiems. A.Dulkė mano, kad pastačius naują Uosto direkcijos administracinį pastatą, dabartines jos patalpas galėtų naudoti Saugios laivybos administracija.

A.Dulkės teigimu, Klaipėdos uosto administracija palyginti su kaimyniniais uostais, įsikūrusi blogiausiai. Netgi Kaliningrade, kurio krova yra gerokai mažesnė, administracija įsikūrusi erdviose patalpose šalia Priegliaus upės ir Pasaulinio jūrų muziejaus.

Reprezentacinis, geroje vietoje esantis pastatas Uosto direkcijai yra būtinas ir todėl, kad joje nuolat lankosi įvairios užsienio delegacijos. Dabar netgi nėra tinkamos konferencijų salės svečiams priimti. Turimame maždaug 15x20 metrų pasitarimų kambaryje vienu metu gali susėsti ne daugiau kaip 15-20 žmonių.

Jau senokai sklando idėja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai statyti naują administracinį pastatą. Zauerveino gatvėje Uosto direkcijai priklauso vaikų darželio patalpos, kurias vienu metu planuota pritaikyti administraciniam pastatui. Dabar tų patalpų likimas lyg ir aiškėja – į jas iš Strėvos gatvės galėtų būti perkelta Kurčiųjų mokykla. Ši mokykla atsiduria naujai statomo Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo teritorijoje. Buvo idėja Uosto direkcijos administracinį pastatą statyti šalia Pilies ir Daržų gatvės sankryžos prie įvažiavimo į Klaipėdos laivų remonto bendrovės ir piliavietės teritoriją. Čia yra statinys, kur įsikūrė dalis Uosto direkcijos tarnybų. Tačiau toje vietoje yra ir daugiau savininkų.

www.kl.lt

Įdomu kas ten prieškariu stovėjo, ir didelė tikimybė, kad gali sugadinti tą senamiesčio vietą pastatę griozdą kokį, kurie dygsta kaip grybai po lietaus ten kur nereikia. Šiaip atstačius pvz. Biržos pastatą jie turėtų tilpti jame

[tricky_kid]

Statys uosto „valstybininkų“ administracinį pastatą

Įdomu kas ten prieškariu stovėjo, ir didelė tikimybė, kad gali sugadinti tą senamiesčio vietą pastatę griozdą kokį, kurie dygsta kaip grybai po lietaus ten kur nereikia. Šiaip atstačius pvz. Biržos pastatą jie turėtų tilpti jame

Aš vėl pakritikuosiu

Gal geriau jie kur kitur stato ta savo prekybos centrą ar aš čia ką maišau - 14000 kv. m. ?! Daugoka sakyčiau, o teritorija tai tikrai nedidelė ir ribota. Beje su transportu būtų labai daug problemų. Dabar ir taip negalima sukti į kairę iš Pilies gatvės, o kur dar kasdieniniai kamščiai toj pačioj gatvėj ... Beje įdomu, kur jie laikytų automobilius (gal požeminę aikštelę darytu, kurią grasintų užpilti Danė) ...

Teritorija


Manau čia suveikia svarbiausias reprezentacinis elementas ir visa kita tiesiog nustumiama į šalį. Mes norim savo dangoraižio su vaizdu į Danę! Būtent - dangoraižio ... Jei sakykim jie statytu pastatą vietoj to klubo Prieplauka, tai jiems išeitų kone 28 aukštų dangoraižis su 500 m2 vieno aukšto plotu. O jei pastatas užimtų didžiąja dalį teritorijos, tai jis būtų kone 4 aukštų ... Jei iš tikro nori tokio ploto, tai be šansų, nes vieta per daug jautri. Geriau jau paversti visą tą dalį nuo Pilies gatvės iki pasukamo tiltelio parku + mažaaukšte statyba tam tikrose vietose. Gal net prisiminti ir ankščiau ten vykusius malkų turgus bei prekybos tradicijas, bet tikrai ne griozdiškus ofisus, kurie sukeltų daugiau problemų ir tik tenkintų kažkieno nora pažiūrėti į Danę per langą.

O dabar istorija:
Ten buvo malkų turgus:


Vėliau buvo pastatyta dengta halė (dabar ten yra aptverta mašinų stovėjimo aikštelė) su išilgai jos einančiomis vidinėmis gatvėmis:


Interjeras ir veiksmas:


Atrodo malkų turgus vis dar veikė halės pašonėj. Vėliau atsirado ir kitų pastatų ten:



P.S. Į senąjį biržos pastatą tilptų apie 5000 kv.m.

[4ward]

turgus stovejo dabartineje automobiliu stovejimo aikstelej arciau bastionu, butent sioj vietoj jei neklystu niekada nieko nestovejo, o aplamai straipsny tie 14 tukst m2 pamineti galbut tiesiog zurnalistu eiline klaida buvo, cia tokie nelabai suvokiami ir praktiskai neimanomi skaiciai