Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Klaipėdos projektai

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Savivaldybė įveikė krizę

    VIGANTAS DANILAVIČIUS

    Įpusėjus metams Klaipėdos savivaldybė atsigavo nuo lėšų stygiaus.

    Meras Rimantas Taraškevičius prognozavo, kad miestas ir šiemet turės papildomų pajamų.

    Nesiseka privatizuoti

    Per pirmąjį šių metų pusmetį savivaldybė gavo 483 tūkst. litų daugiau nei planuota.

    „Nors buvome padidinę savivaldybės biudžetą 19 milijonų litų, tačiau pusmečio rezultatai parodė, kad surinksime daugiau pajamų nei tikėjomės“, - teigė meras.

    Anksčiau savivaldybei trūko net 12 mln. litų gyventojų pajamų mokesčių. Po pirmo pusmečio šis atsilikimas sumažėjo iki 1,66 mln. litų.

    Anot mero, šiemet savivaldybei nesiseka privatizuoti pastatų. Niekas neperka buvusios vaikų poliklinikos Bangų gatvėje 4. Todėl negauta 3,9 mln. litų planuotų pajamų. Didėja savivaldybės įsiskolinimai už darbus, kurie finansuojami iš Privatizavimo fondo. Liepą iš fondo neapmokėta paraiškų beveik už 1,2 mln. litų.

    Nauja strategija

    Šiemet dešimtmečiui bus patvirtintas naujas Klaipėdos miesto plėtros strateginis planas.

    Savivaldybės Strateginio planavimo ir monitoringo skyriaus vedėja Indrė Butenienė sakė, kad 2007-aisiais atlikta Klaipėdos miesto plėtros strateginio plano įgyvendinimo stebėsena. Rezultatai parodė, kad per šešerius metus (2001-2006 m.) nuo plano patvirtinimo įgyvendinta ir vykdoma 83,9 proc. suplanuotų veiksmų.

    Klaipėdos savivaldybė buvo pirmoji šalyje, pasitvirtinusi strateginį planą.

    2005-aisiais Klaipėdos miesto taryba nusprendė koreguoti Klaipėdos miesto plėtros strateginį planą. Dokumentą keisti reikėjo, nes žymiai pakito ekonominė ir socialinė situacija Klaipėdos mieste ir regione, atsirado naujos galimybės įgyvendinti ambicingus įvairių sričių plėtros projektus. 2001-aisiais patvirtintas planas neapėmė visų miesto gyvenimo sričių vystymosi perspektyvos. Dokumente nebuvo tikslų, uždavinių ir veiksmų, susijusių su sveikatos apsaugos, socialinių paslaugų, sporto, nusikalstamumo prevencijos ir kitomis sritimis. Nemažai plano dalių prarado aktualumą.

    Anot mero, nauja strateginio plano redakcija paskelbta savivaldybės internetinėje svetainėje, kad klaipėdiečiai galėtų pareikšti savo pageidavimus. Nuomonių laukiama iki rugpjūčio 30-osios.

    Nėra kam dirbti

    Statybininkai dėl darbo jėgos stygiaus vėluoja pastatyti socialinį būstą Irklų gatvėje. 90 butų namas turėjo būti baigtas liepą, tačiau darbai užsitęs iki rugsėjo.

    Per statybų laiką vieno kvadratinio metro buto ploto kaina pabrango nuo 1900 iki 2500 litų.

    „Bet tai vis tiek pigiau nei pirkti butus iš savininkų. Per konkursus būstui įsigyti mums siūloma pirkti butus, kurių vienas kvadratinis metras kainuoja šešis tūkstančius litų“, - teigė R.Taraškevičius.

    Savivaldybės būsto tikisi sulaukti per tūkstantį šeimų ir pavienių asmenų.

    Meras sakė, kad laukiantiems savivaldybės eilėje būsto bus statomi dar du namai po 2,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto.

    www.klaipeda.daily.lt
    GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

    Comment


      Architektai atkurtų senamiesčio fragmentą

      Livija Grajauskienė

      Architektų ekspertų taryba pasiūlė iš dalies atkurti Klaipėdos senamiesčio istorinį užstatymą tarp Tomo, Galinės, Vežėjų ir Pasiuntinių gatvių.

      Šioje vietoje dabar plytintis skverelis, suformuotas vietoj per antrą pasaulinį karą išgriautų pas-tatų, esąs per didelis ir iškrentąs iš bendros Klaipėdos senamiesčio struktūros.

      Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus architektų ekspertų taryba savo nuomonę išsakė po to, kai į Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komitetą su sklypo Didžioji Vandens g. 11 detaliojo plano koncepcija, kurią rengė projektavimo firma „Pilis“, kreipėsi sklypo savininkas D. Gatulis.

      Keturių arų sklypas senamiestyje jam grąžintas atkuriant nuosavybę.

      Kalbų apie skvero dalies užstatymą jau buvo prieš keletą metų, kai architektas V. Šliogeris parengė Klaipėdos senamiesčio viešųjų erdvių schemą. Joje buvo siūloma atkurti užstatymą minimame skvere prie Didžiojo Vandens gatvės ir palikti laisvą mažąją skvero dalį.

      Taip pat buvo siūloma atstatyti namus prie Tiltų gatvės, ten, kur šiuo metu stichiškai radosi į „Kiro“ prekybos centrą atvažiuojančiųjų automobilių stovėjimo aikštelė.

      Tada senamiesčio gyventojai ir – kaip sakė Teritorijų planavimo komiteto nariai – ypač prekybos centro savininkai sukilo prieš šiuos pasiūlymus.

      Architektų ekspertų taryboje kalbėta, ar atkurti buvusį senamiesčio užstatymą bei gatvelių tinklą, kuris yra urbanistinė vertybė.

      Pasak architektų, skveras čia esąs tikrai per didelis, erdvė „nesuvaldyta“.

      Kompromisas būtų užstatyti mažesniąją skvero dalį, didesniojoje prie Didžiosios Vandens gatvės įrengiant jaukų, sutvarkytą skverelį.

      Tie, kas užsiimtų sklypo užstatymu, galėtų pasirūpinti, kad čia iškiltų kokybiškos architektūros pastatas, maksimaliai artimas iki karo čia stovėjusiajam, juolab kad esama iš šv. Jono bažnyčios bokšto darytų nuotraukų, kuriose labai gerai matyti čia stovėję pastatai. Pačių pastatų paskirtis turėtų būti kuo visuomeniškesnė, ne vien tik gyvenamoji.

      Sklypo Didžioji Vandens g. 11 savininkas sako dar nežinąs, ar kovosiąs, kad jam būtų grąžintas arčiausiai jam priklausiusio sklypo esantis žemės plotas ir bandysiantis planuoti čia statybas, ar sutiksiąs atiduoti žemę visuomenės poreikiams mainais į lygiavertį sklypą Daržų gatvėje.

      www.klaipeda.daily.lt
      GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

      Comment


        Ekspertų tarybos posėdžio
        P R O T O K O L A S
        2007-07-19


        DALYVAUJA:
        Ekspertų tarybos nariai:

        E. Andrijauskas
        R. Staševičiūtė
        R.Gailius
        S.Plungė
        M. Černiūtė-Amšiejienė
        R. Rakevičius

        Architektų sąjungos nariai:



        Pirmininkaujantis:
        S.Plungė

        SVARSTYTA:
        Teritorijos tarp Jūrininkų pr., Vingio g. ir Laukininkų g. detalusis planas.

        Projektą pristatė Architektai E.Andrijauskas ir R.Rakevičius. Savivaldybės prašymų, rengiamas viso kvartalo sutvarkymo detalusis planas siekiant sutvarkyti automobilių parkavimo aikšteles, vaikų žaidimo aikšteles, apželdinimą, transporto judėjimo sistemą. Šalia Jūrininkų pr. ir Vingio g. sankryžos planuojamas 20 aukštų pastatas su komercinėmis patalpomis pirmame aukšte, kuris uždarytų Vingio gatvės išklotinę. Šiuo metu teritorijoje yra apie 300 parkavimo vietų automobiliams, sutvarkius padidėtu iki 800 vietų. Paruošta eismo schema ir planuojama papildoma gatvė. Planuojamo pastato sklype projektuojama 300 vietų požeminė automobilių parkavimo aikštelė ir vidinis kiemelis vaikų žaidimo aikštelei įrengti.
        Pasisakė ekspertų tarybos nariai: Ramunė Staševičiūtė, Romualdas Gailius, Saulius Plungė.


        NUTARTA:
        Detaliajam planui pritarti.

        Pastabos:
        1. Planuojant kvartalą prioritetą suteikti pėstiesiems ir dviratininkams.



        Susirinkimo pirmininkas S.Plungė

        Projekto medžiaga:





        www.architektams.lt

        Comment


          Nepastatyta Klaipėda vis dar žada iškilti


          Be mums visiems įprastos Klaipėdos egzistuoja ir dar viena, pažįstama nedaugeliui, ir tik iš popierių. Kai kurie plėtros projektai "mirė" jau pradėjus statybas, ir iki šiol apgriuvę darko miesto veidą, kiti metų metams užstrigo dokumentų tvarkymo etape.

          Per paskutiniuosius metus visiškai "mirusių" projektų Savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Kęstutis Vaitiekūnas sakė bent jau neprisimenąs.

          Anot jo, kol praeina kokie treji metai, praktiškai visi yra patvirtinami. Pasitaiko besitęsiančių ir metų metus, tačiau tai galbūt labiau taikytina ne Klaipėdai, o Neringai, kurioje situacija yra specifinė.

          Koją kiša gyvenamoji statyba


          Vis dėlto kol kas tik iš vizualizacijų, spaudoje mirgėjusių prieš keletą metų, klaipėdiečiams yra žinomas verslo centras B1 ties Bijūnų ir Minijos gatvių sankryža. Čia planuotas 27 aukštų biurų pastatas, kuris metalo ir stiklo galerija virš Bijūnų gatvės turėjo būti sujungtas su 8 aukštų biurų ir komercinių patalpų pastatu bei šešiaaukšte automobilių stovėjimo aikštele.

          Anot projekto užsakovės UAB "Vestrina" generalinio direktoriaus Algimanto Zajankausko, šis unikalus projektas "nemirė", tiesiog yra pristabdytas ir ieškoma investuotojo.

          "Planavome vystyti patys, bet paskui labai greitai keičiantis nekilnojamojo turto ir statybų kainoms, pradėjome ieškoti investuotojo. Tada paaiškėjo, kad yra daugiau besidominčiųjų viešbučiu toje vietoje. Bandėme planuoti viešbutį, bet paskui pasikeitė kai kurie įstatymai ir "Klaipėdos kartono" bei uosto sanitarinėje zonoje jo negalėjo būti. Teko iš naujo pradėti tartis su investuotojais", - sakė A. Zajankauskas.

          Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad investuotojai šiuo metu labiau domisi gyvenamąja statyba, nes investuotos lėšos per butus įsigijusių gyventojų paimtas paskolas sugrįžta kur kas greičiau nei išnuomojus biurus ar komercines patalpas.

          Dalis Miško kvartalui statyto prekybos centro taip ir liko nereikalinga iki šiol

          "Gimsta idėjų fix"


          Buvusio bendrovės "Kretingos grūdai" malūno teritorijoje Tilžės gatvėje planuota statyba - du iki 30 aukštų gyvenamieji pastatai pirminėje vizijoje - taip pat dar nepradėta.

          Pasak nekilnojamojo turto agentūros "Aidila" direktoriaus Algimanto Bružo, projektas nėra numarintas, tiesiog tęsiasi planavimo procedūra - jau dvejus metus. Vizija statyti gyvenamuosius namus išlieka, tačiau po pradinės idėjos atsirado pokyčių.

          "Klaipėdoje daugiau trinties nei kitur, kur dirbome - Palangoje ir Juodkrantėje, kurioje pernai baigėme rekonstrukcijos projektą", - sakė A. Bružas.

          Anot jo, jei investuotojų nusiteikimas realus, per kelerius metus projektai įgyvendinami, tačiau pasitaiko, kad investuotojams gimsta "idee fixe", t.y. įkyrių, fantastinių idėjų - tada vizijos pristatomos, o paskui jos nueina užmarštin.

          Maždaug prieš pusantrų metų buvo skelbiamos ir butų mažaaukščiuose pastatuose bei kotedžų su pilna apdaila Paupiuose kainos, o vėliau žinios apie šį UAB "Terra Regina" projektą dingo, tačiau, pasirodo, jo taip pat neatsisakyta. Anot bendrovės "Regina ir Co", viskas tiesiog užsitęsė dėl dokumentų tvarkymo.

          Dykvietėje ties Šilutės plento ir Dubysos gatvės sankryža taip pat kol kas nematyti jokių pokyčių. 2005-ųjų gegužę Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komitete buvo pristatyti planai čia statyti jūros ir vandens tematikos prekybos, pramogų ir poilsio kompleksą.

          Sovietmečio palikimas


          Be dienos šviesos dar neišvydusių projektų uostamiestyje yra ir jau pradėtų statyti, bet iki šiol stovinčių tuščių.

          Vienas iš tokių - Liepojos plente Miško kvartalo gyventojams pradėtas statyti prekybos centras. Dalyje komplekso jį susitvarkę jau vėliau, nepriklausomybės laikais, įsikūrė kiti prekybos centrai, o dalis taip ir liko apgriuvusi.

          Kelis dešimtmečius akis bado ir griuvėsiai Strėvos gatvėje 4, kur buvo statomas vaistų sandėlys. Tačiau jų jau laukia atgimimas.

          Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos direktoriaus infrastruktūrai Algirdo Kamarausko, šią teritoriją numatoma pritaikyti uosto veiklai - jau rengiamas detalusis planas.

          I. Simonaitytės gatvėje 29 tuščias tebestovi pastatas, kuriame anksčiau planuota įkurdinti "Sodros" archyvus.

          "Jis statytas, berods, dar Vykdomojo komiteto užsakymu. Vėliau buvo perduotas policijos komisariatui, paskui perleistas Savivaldybei, o dabar - "Sodrai". Šiuo metu studijuojama galimybė dėl teritorijos detaliojo plano rengimo ir pritaikymo "Sodros" reikmėms", - sakė šios institucijos Klaipėdos skyriaus vyriausioji ryšių su visuomene specialistė Eglė Eivaitė.

          "Klaidina potencialius investuotojus"


          Nekilnojamojo turto agentūros "Termionas" direktorė Indrė Valionienė

          Visai "mirusių" projektų neprisimenu, bet yra labai užvilkintų, kurie jau turėjo būti realizuoti prieš metus ar dvejus, o dar tebėra detaliojo plano stadijos.

          Dažniausios priežastys:

          - Žemės paskirties keitimas. Detalusis planas tada trunka varginančiai ilgai. Valstybinių įstaigų biurokratija ir įstatymų nelankstumas būtų pagrindiniai trikdžiai.

          - Darbų eigoje atsiradę nesklandumai (poreikis koreguoti technologijas, atsižvelgiant į konkrečiai atsiradusias aplinkybes), darbų stabdymai dėl statybinių įmonių vidaus problemų (darbo jėgos trūkumas, darbo jėgos brangimas, neatsakingumas), finansavimo trūkumas, statybinių medžiagų deficitas, paaiškėję konstrukciniai defektai ir t. t.

          - Konfliktai su valstybinėmis įstaigomis dėl nukrypimų nuo projekto, kaimynų skundų ir t. t.

          Dėl išvardintų ir kokių nors nepaminėtų priežasčių, projekto realizacija nuo žemės įsigijimo iki statybų pabaigos gali nusitęsti labai ir labai ilgai. Todėl kai kurie projektai ir klaidžioja kaip vaiduokliai metų metais, neretai klaidindami potencialius investuotojus, tiriančius galimybių rinką.

          "Taip pat, kaip Antikoje"


          Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos pirmininkė Ramunė Staševičiūtė

          Viena iš priežasčių, dėl ko "miršta" projektai, yra ekonominė. Investuotojai statyti nori greitai, tuo momentu turi pinigų, tačiau dokumentų ruošimas trunka ilgai, ypač anksčiau. Per tą laiką vieniems nutrūksta verslas, kitiems pasikeičia verslo planai. Tada jie parduoda sklypus arba laukia geresnių laikų. Kitų priežasčių, jei projektas yra apsvarstytas ir visiškai suderintas, nelabai įsivaizduoju.

          Kai investuotojai turi didžiulius norus ir daug "priprojektuoja", projektas iš pat pradžių sunkiai skinasi kelią ir užstringa derinant. Sklypas pirktas brangiai, todėl norima didinti užstatymo intensyvumą, nes kitaip neverta statyti, nebus tiek pelno.

          Projektai "mirdavo", kai buvo nestabili ekonomika. Dabar investuotojai viską suskaičiuoja, žino, ko nori ir iš kur gauti pinigų. Jei prasidės ekonomikos kritimas, pamatysim daugiau "mirštančiųjų". Plėtra priklauso nuo ekonominės situacijos - visi miestai klestėjo, kai klestėjo šalis, nuo Antikos laikų. Niekas nesikeičia.

          Giedrė NORVILAITĖ

          www.ve.lt

          Comment


            Klaipėdoje vis nėra kur melstis

            Tikintieji žada statyti dar tris bažnyčias ir koplyčią Lėbartuose

            Pasak D.Elerto, atstatyti Jono bažnyčią tokią, kokia ji buvo anksčiau, trukdė finansinės problemos. Esą dabar jų nebeliko, tačiau niekas nesiima iniciatyvos rengti programų Europos fondams, kurie skiria lėšas paveldui atkurti. Nerijaus JANKAUSKO nuotrauka

            VIGANTAS DANILAVIČIUS


            Statybų bumas neaplenkė ir religinių konfesijų.
            Neužbaigę dviejų naujų bažnyčių katalikai ketina pastatyti dar vienus maldos namus „Draugystės“ parke šiemet įkurtai parapijai.

            Sentikiai maldos namus planuoja šalia Statybininkų prospekto ir Minijos gatvės sankryžos. Liuteronai evangelikai ketina atstatyti Jono bažnyčią Turgaus gatvėje.

            Stačiatikiai Lėbartų kapinėse jau šiemet numatę suręsti koplyčią, skirtą visoms religinėms konfesijoms.

            Parapija be bažnyčios

            Nors pastatytos katalikų bažnyčios veikia nepabaigtuose pastatuose, tačiau jau ieškoma vietos dar vienai bažnyčiai.

            Dar nepastatyti Šventojo Kazimiero ir Šventojo Juozo Darbininko bažnyčių bokštai, nebaigta jų išorės apdaila.

            Kunigas Vladas Gedgaudas, Klaipėdos dekanato dekanas, Kristaus Karaliaus parapijos klebonas, sakė, kad Klaipėdoje - penkios katalikų parapijos ir keturios jų bažnyčios.

            Šiemet sausį įsteigta Šventojo Brunono Kverfurtiečio parapija, kuri vienija tikinčiuosius, gyvenančius tarp Baltijos bei Statybininkų prospektų, bažnyčios neturi.

            Laikinieji parapijos maldos namai - koplyčia - įrengti Debreceno gatvėje 3.

            Šios parapijos atsiradimas sietinas su Lietuvos vardo paminėjimo 1000-mečiu, nes būtent dėl misionieriaus pranciškono konventualo šventojo Brunono Kverfurtiečio žūties 1009 metais pirmą kartą Kvedlinburgo analuose ir buvo paminėtas Lietuvos vardas - Lituae.

            Nesvetingi lietuviai į jų šalį įžengusiam Brunonui anuomet nupjovė galvą ir užmovė ją ant kuolo.

            Šventojo Brunono Kverfurtiečio parapijos klebonas brolis pranciškonas Stanislovas sakė, kad bažnyčią planuojama pastatyti šalia buvusios ledo arenos, mašinų aikštelėje, kuri yra „Draugystės“ parke.

            „Kiekviena parapija gali krikštyti, laidoti, sutuokti, todėl joms būtini maldos namai“, - sakė Klaipėdos dekanato dekanas.

            Maldos namai - parke

            Miesto valdžia abejoja, ar leis statyti bažnyčią „Draugystės“ parke.

            „Telšių vyskupija turės samdyti specialistus, rengti galimybių studiją, apklausti aplinkinius gyventojus, ar jie sutiks aukoti dalį parko katalikų bažnyčiai. Parkas - poilsio vieta visų konfesijų ir įsitikinimų žmonėms“, - teigė savivaldybės Architektūros ir miesto planavimo skyriaus kraštovaizdžio architektė Laimutė Noreikienė.

            Pasak jos, naujai parapijai buvo siūlomos ir kitos vietos: Gedminų gatvėje netoli „Santarvės“ vidurinės mokyklos, Šilutės plento ir Statybininkų prospekto kampe, Statybininkų prospekto ir Minijos gatvės kampe.

            Pastarojoje vietoje cerkvę ketina statyti ir Klaipėdos sentikiai.

            „Katalikai nepanoro statyti bažnyčios šalia būsimųjų sentikių maldos namų, nors vietos ten daug - būtų užtekę visiems“, - sakė kraštovaizdžio specialistė.

            Sentikiams duota užduotis parengti detalųjį planą ne tik tos teritorijos, kurioje stovės cerkvė, bet ir sklypo prieigų.

            Pasak savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktoriaus Kastyčio Macijausko, didelės teritorijos detalusis planas brangiai kainuoja.

            Todėl sentikiai dar neapsisprendė ir nepasirašė sutarties su savivaldybe dėl teritorijos prie Statybininkų prospekto ir Minijos gatvės detaliojo planavimo.

            Vienuolyno nebus

            Prieš keletą metų Telšių vyskupija Klaipėdos valdžios prašė skirti sklypą vienuolynui.

            „Buvo rengiamos bendrojo plano pataisos ir papildymai. Tačiau vyskupija tuomet neprašė numatyti vietos vienuolynui, todėl gavo neigiamą savivaldybės atsakymą“, - teigė kraštovaizdžio architektė L.Noreikienė.

            Pasak dekano V.Gedgaudo, dažnoje parapijoje yra vienuolių. Pavyzdžiui, keletas vienuolių pranciškonų dirba Šventojo Brunono Kverfurtiečio parapijoje.

            „Jiems reikia kažkur gyventi. Pastatas, kuriame įsikuria vienuoliai, vadinamas vienuolynu, o kur gyvena kunigai - klebonija“, - paaiškino dekanas.

            Anot jo, uostamiestyje neplanuojama statyti didelio vienuolyno su bažnyčia, nes vienuolių yra nedaug.

            „Matyt, savivaldybė nesuprato vyskupijos ketinimų“, - mano dekanas.

            Atstatys Jono bažnyčią

            Uostamiestyje evangelikams liuteronams ketinama atstatyti Jono bažnyčią.

            Iš pradžių buvo ketinama statyti sumažintą jos variantą, kuris būtų palaidojęs idėją kada nors atkurti vieną gražiausių miesto statinių.

            Klaipėdos miestiečių iniciatyvinė grupė siūlo atstatyti tokią Jono bažnyčią, kokia ji buvo Turgaus gatvėje nuo 1706-ųjų iki 1944-ųjų.

            Pasak iniciatyvinės grupės nario istoriko Dainiaus Elerto, yra išlikę pakankamai istorinės medžiagos Jono bažnyčiai atstatyti.

            „Manoma, kad Vokietijoje gali būti ir bažnyčios brėžiniai, kurie buvo padaryti ją remontuojant ir praplečiant po didžiojo gaisro XIX amžiaus viduryje“, - teigė jis.

            Anot D.Elerto, prieš trejetą metų vieni patys evangelikai liuteronai negalėjo ryžtis atstatyti tokią bažnyčią, kokia ji buvo.

            „Dabar situacija pasikeitusi. Kultūros paveldui atstatyti galima gauti lėšų iš įvairiausių fondų. Tik iki šiol niekas nepasistengė šių lėšų gauti“, - teigė istorikas.

            Iniciatyvinė grupė siūlo, kad Jono bažnyčia taptų ne tik maldos namais, bet ir kultūros centru.

            „Pastate galėtų būti erdvė 1944-2007 metais išvykusių iš Klaipėdos kilusių ir čia gyvenančių miestiečių dialogui. Čia galėtų būti įrengta biblioteka-skaitykla, patalpos koncertams bei parodoms, padaryta apžvalgos aikštelė bokšte“, - rašoma iniciatyvinės grupės laiške.

            Pasak D.Elerto, atstačius Jono bažnyčią būtų parodyta gera miesto savivaldybės valia ir ambicijos prikelti senamiestį naujam gyvenimui.

            Koplyčia - visiems

            Jau išduotas statybų leidimas statyti dar vienus maldos namus - visoms konfesijoms pritaikytą koplyčią Lėbartuose.

            Iniciatyvos ėmėsi Palangos stačiatikiai.

            „Klaipėda“ rašė, kad koplyčią su 14 metrų aukščio bokštu ketinama statyti prie pagrindinio Lėbartų kapinių įėjimo kairiau esančiame kapinių skverelyje.

            Koplyčia turėtų būti apie 60 kvadratinių metrų ploto, kurio pagrindinėje salėje bus galima atlikti laidotuvių apeigas.

            Pasak Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjos Violetos Staskonienės, per daugiau nei mėnesį, kai išduotas statybų leidimas, konkrečių žygių statyboms dar nesiimta.

            Šių metų kovą buvo planuota koplyčią pastatyti iki lapkričio 1-osios.

            Pasak V.Staskonienės, iniciatoriai dar nepateikė sutarties, kaip koplyčia bus naudojama.

            www.klaipeda.daily.lt
            GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

            Comment


              Iš miesto guis vaiduoklius

              Griuvenų savininkai išsisukinėja nuo didesnių mokesčių ir baudų

              NERINGA MACIŪTĖ

              Apgriuvusių ir grėsmę keliančių pastatų savininkai bus baudžiami didesniais mokesčiais.

              Skirtingai nuo savininkų, kurie turi tvarkingus ar neseniai pastatytus pastatus ir moka 0,8 procento nekilnojamojo turto mokesčio tarifo, vaiduoklių ir miesto gėdos savininkai mokės 1 procentą nekilnojamojo turto tarifo.

              „Juodasis sąrašas“

              Jau yra sudarytas „juodasis sąrašas“ įmonių, kurios mokės didesnį nekilnojamojo turto mokestį.

              Į jį patenka 31 įmonės pastatai. Tarp jų yra ne tik sandėliai Jūros g.1, Liepų g. 47, priklausantis bendrovei „Vaiduoklių draustinis“, Žvejų g. 8A, priklausantis bendrovei „Semperfis“, bei Žvejų g. 8B – bendrovei „Sphaera“, bet ir viešbutis J.Janonio g.2/Manto g.41, priklausantis bendrovei „Sidabrinis elnias“ bei „Viktorijos“ viešbutis, priklausantis bendrovei „Klaipėdos Viktorija“, esantis S.Šimkaus g.2/Vytauto g.21.

              Tarp apleistų pastatų yra ir buvęs „Baltijos“ kino teatras, taip pat daugybė prekybinių ir administracinių pastatų ir netgi šaudykla Pamario g. 8.

              Baudos aplenkia

              Savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius mano, kad net ir apmokestinus įmonių savininkus didesniais mokesčiais, dalis griuvenų ir miesto gėdos savininkai nuo jų sėkmingai išsisuks.

              „Pakanka gauti leidimą statyboms, ir jų apmokestinti didesniais mokesčiais nebegalima. Leidimas statyti galioja dešimtį metų. Tiek laiko įmonių savininkai gali nemokėti didesnių mokesčių ir nieko nedaryti“,- teigė G.Pocius.

              Gąsdins baudomis

              Didesnių mokesčių išvengia ir įmonės, kurios neva remontuoja pastatus, bei žmonės, turintys gyvenamosios paskirties pastatus.

              Pagal nekilnojamojo turto įstatymą fizinių asmenų turtas negali būti apmokestintas.

              Todėl savivaldybės tarybos Ūkio komitetas ketina bausti griuvenų savininkus.

              Statinių techninės priežiūros taisyklių nesilaikymas, kai yra pavojinga statinio deformacija ir griūties grėsmė, užtraukia baudą nuo vieno iki penkių tūkst. litų.

              Iki šiol buvo bausti vieninteliai buvusio „Baltijos“ kino teatro pastato savininkai. Tris kartus po šimtą litų skirtos baudos jų neprivertė pradėti tvarkyti pastato.

              Rankos surištos

              Bausti apsileidėlius galėtų ir savivaldybės darbuotojai. Tačiau kol kas nė vienas iš jų neturi administracijos direktoriaus įgaliojimo skirti baudas.

              „Pastatų savininkus, kurie nesitvarko, sunkiai sekasi paveikti administracinėmis priemonėmis. Didžioji dalis statytojų ignoruoja kvietimus atvykti ir pasiaiškinti bei pateikti dokumentus dėl savo turto ir planų, kaip juos tvarkyti. Tenka siųsti pranešimus po keletą kartų. Ir vis tiek jiems neatvykus už akių imtis administracinių poveikio priemonių. Po to administracinėje komisijoje turto savininko nenaudai išsprendus bylą dažniausiai kaip prasideda teismų maratonas, kuriame priverstas dalyvauti tas pats specialistas, surašęs protokolą. Tam sugaištama labai daug laiko“,- teigė G.Pocius.

              Skirs tvarkytojams?

              Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyris turi užtikrinti, kad kiekvienas turto savininkas, jo valdytojas arba samdomi specialistai tinkamai prižiūrėtų jo nuosavybės teise arba jam patikėjimo teise priskirtą turtą.

              „Mūsų specialistai turi lipti ant kulnų tam, kad nuosekliai būtų vykdomi statybos techninio reglamento reikalavimai, kad pastatas išlaikytų esminius statinio reikalavimus, nustatytus statybos įstatyme“,- teigė G.Pocius.

              Tačiau kol kas buvo svarstyta, ar įgaliojimus bausti skirti Viešosios tvarkos skyriaus specialistams.

              www.klaipeda.daily.lt
              GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

              Comment


                Bibliotekos restauravimas virto karu


                Konfliktas tarp uostamiesčio I. Simonaitytės viešosios bibliotekos restauratorių ir paveldosaugininkų pasiekė kritinę ribą: Vilniuje ypatingos skubos tvarka sušaukta komisija, kreiptasi į prokurorus bei iškvieti policijos pareigūnai.

                Dėl to, kad restauratoriai esą savavališkai naikina istorines bibliotekos detales, užvakar Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinio padalinio vadovas Nagis Puteikis net iškvietė teisėsaugininkus.

                Savo ruožtu restauratoriai tikina įstatymams nenusižengiantys ir dėl savivaldžiavimo bei neva netikslingo specialiųjų tarnybų panaudojimo kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą. Vakar apie tai buvo informuota ir KPD vadovybė.

                Vežė į policiją


                Pagal biblioteką restauruojančių UAB "Pamario restauratorius" darbuotojų versiją, N. Puteikis tiesiog siautėjęs.

                Statybos darbų meistras Laimonas Burba mūsų dienraščiui sakė, kad penktadienį buvo vežamos šiukšlės, statybinės atliekos iš pradėtos griauti J. Simonaitytės bibliotekos dalies.

                "Tuomet atėjo N. Puteikis ir liepė nutraukti darbus. Antradienį jis vėl atėjo, pamatė, kad toliau vežamos šiukšlės, ir ėmė grasinti atleidimais darbuotojams. Jie išsigando, ir metė darbus. Manęs tuo metu nebuvo.

                Po valandos N. Puteikis vėl prisistatė, tačiau nieko nebesakė, tik ironiškai šypsojosi. Praėjus keliolikai minučių, atvyko jo iškviestas policijos patrulių ekipažas, ir mane nuvežė į policijos nuovadą", - teigė L. Burba.

                Policijos pareigūnams N. Puteikis parašė pareiškimą.


                Tos vokiškos plytos, kurias pavyko išsaugoti atliekant griovimo darbus, saugomos statybvietėje

                Apskundė Vilniui


                "Man juokingas toks jo elgesys, nes visus leidimus griauti katilinę mes turime. Techninis projektas yra suderintas. Jei neturėtumėme reikiamų dokumentų, nieko ir nedarytumėme. Dabar darbai sustojo, nes paveldosaugininkai turi priimti sprendimus. N. Puteikis net skambino savo viršininkui į sostinę, ir šis patikino, jog leidimai duoti", - tikino pokalbininkas.

                UAB "Pamario restauratorius" direktorius Aldas Kliukas taip pat teigė, kad visi reikiami dokumentai esą suderinti.

                "Mes kreipėmės į KPD Klaipėdos padalinį raštu, tačiau atsakymų negavome. Kreipėmės ir į departamentą - atsakyta, kad vykdyti projektą galime. Griauname XIX amžiaus priestatą, kai buvo krosninis šildymas. Vėliau ten buvo katilinė. Po karo, įvedus centralizuotą šildymą, ta katilinė buvo nudaužyta. Pagal projektą turime naikinti priestatą, palikti autentiką. Tos prielipos turėtų nebelikti", - "Vakarų ekspresui" sakė restauratorius.

                Jis teigė vakar Kultūros paveldo departamente įteikęs skundą dėl N. Puteikio veiksmų, nes patiriami nuostoliai, stabdomi darbai, o terminai spaudžia.

                Leidimai yra


                "Vakarų ekspresui" paprašius pateikti oficialius dokumentus, restauratoriai juos rado ir parodė. Remiantis medžiaga, galima daryti prielaidą, kad N. Puteikis tiesiog neišmanąs savo darbo.

                1996 metais patvirtintame Projekto sudėties žiniaraštyje aiškiai parašyta, kad "priestatas - pusrūsis, pristatytas prie kiemo fasado, nugriaunamas, atkuriamos sunaikintos fasado dekoro detalės".

                Po metų iš anuometinio Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apskrities skyriaus gautas leidimas vykdyti restauravimo darbus. Dar vienas leidimas gautas 1998 metais.

                Restauratoriai dėl neaiškios N. Puteikio pozicijos šiemet kreipėsi ir į KPD vadovybę prašydami leidimo nugriauti katilinę. Šių metų liepos viduryje gautas teigiamas atsakymas.

                Apkaltino naikinimu


                N. Puteikio versija - kitokia: esą restauratoriai griauti priestato negali, nes neturi tam leidimo.

                "Jie turi leidimą atstatyti trijų aukštų priestatą, o ne griauti. Aš paprašiau pateikti leidimus, bet jų negaunu. Prašiau, kad nutrauktų darbus, o darbininkai neklausė. Tuomet man nieko kito nebeliko, kaip tik kreiptis į policijos pareigūnus. Surašytas darbų sustabdymo aktas", - "Vakarų ekspresui" sakė jis.

                Pasak N. Puteikio, darbininkai naikino istorines detales, nes vežė lauk raudonas vokiškas plytas, šlifuotą granitą, medines žaliuzes.

                Apsilankius statybų vietoje L. Burba paaiškino, kad N. Puteikio įvardijami šlifuoto granito luitai, kuriuos jis raštiškai įpareigojo saugoti, tėra tašytas akmuo. Raudonos plytos išvežamos todėl, kad jų neįmanoma išsaugoti, ši statybinė medžiaga griaunant sutrupa. Dalį išsaugotų autentiškų plytų restauratoriai saugo statybų aikštelėje.

                "1936 metais turtingas pirklys savo namus padovanojo miestui, buvo įrengta biblioteka, padovanota įranga, o dabar kažkas griauna ir veža sau namo. Tai - barbariška, per 20 metų darbo paminklosaugos srityje aš nebuvau matęs tokio elgesio. Licenciją turintys restauratoriai be leidimo griauna istorines detales. Jei jie bandys tęsti darbus, kreipsiuosi į prokuratūrą", - savo versijos laikėsi N. Puteikis.

                Jis aiškino esą jau tekę kone iš darbų vykdytojo automobilio išplėšti XX amžiaus pradžios knygų krautuvo detales.

                Tirs komisija


                Įvykiai Klaipėdoje sukėlė nerimą KPD vadovams.

                "Pavedžiau ypatingos skubos tvarka sudaryti komisiją, kuri nustatys darbų sustabdymo teisėtumo klausimą ir įvertins Klaipėdos teritorinio padalinio veiksmus. Žmonės iš departamento atvyks jau šią savaitę, penktadienį.

                Mano pirma reakcija tokia - juridiškai viskas buvo suderinta, darbai vykdomi pagal projektą. Tačiau buvusi katilinė anksčiau nebuvo įvardyta kaip saugomas objektas", - "Vakarų ekspresui" teigė minėto departamento vadovas Albinas Kuncevičius.

                Jam buvo keista, kad konfliktas iškyla "lygioje vietoje".

                "Čia - kaip griaustinis iš giedro dangaus. Norisi paklausti - kur jūs buvote anksčiau? Laukia, laukia, o po to kelia skandalą. Viskas dėl tos katilinės turėjo būti sutvarkyta įprasta darbine tvarka, o ne su policijos pagalba", - sakė A. Kuncevičius.

                N. Puteikio karas su restauratoriais prasidėjo dar tuomet, kai įstrigo bibliotekos kieme esančios Antrojo pasaulinio karo slėptuvės griovimo ar konservavimo darbai. Restauratoriai nori slėptuvę griauti, o N. Puteikis siekia, kad slėptuvė-tunelis būtų išsaugotas bei pritaikytas. Dėl ginčo jau apie metus stringa vidinio kiemo tvarkymo darbai.

                Restauratorių tikinimu, N. Puteikis esą piktybiškai ignoruoja įvairius siūlymus, neatvyksta į susitikimus.

                Denisas NIKITENKA
                www.ve.lt

                Comment


                  Klaipėdoje šventinami brolių pranciškonų kultūros ir socialinės veiklos centro "Porciunkulė" simboliniai kertiniai akmenys

                  http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/65883
                  ______________
                  The Division Bell

                  Comment


                    Miesto centre pakvipo nelegaliomis statybomis



                    Dėl projekto pažeidimų sustabdytos pačiame uostamiesčio centre, ties S. Daukanto ir Herkaus Manto gatvių sankryža kylančio pastato statybos. Šios statybos pirmąkart miesto Tarybos darbo istorijoje privertė opoziciją palikti posėdžių salę.

                    Pagal dar 2002-aisiais patvirtintą žemės sklypo S. Daukanto g. 13a detalųjį planą čia turėjo iškilti trijų aukštų pastatas su mansarda, tačiau šiuo metu jis jau yra vienu aukštu didesnis.

                    Detalusis planas, pagal kurį šiame sklype būtų numatytas užstatymas iki 4 aukštų su mansarda, Klaipėdos miesto tarybai tvirtinti buvo pateiktas tik ketvirtadienį.

                    Beje, nauju detaliuoju planu numatyta keisti ne tik pastato aukštį, bet ir žemės naudojimo būdą. Esama komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų statybos bei eksploatavimo teritorija turėjo tapti prekybos paslaugų ir pramogų objektų statybos bei gyvenamosios paskirties.

                    Naujas detalusis planas prieš teikiant Tarybai aprobuotas įvairių institucijų. Anot Savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjo pavaduotojos Sabinos Simonavičiūtės, statybos tiesiog vyko greičiau plano rengimas. Už tai statytojas jau nubaustas 5 tūkst. litų bauda.

                    Tarybos narių nuomonės dėl šių "truputį nelegalių" statybų išsiskyrė, ir detalusis planas nebuvo patvirtintas nepaisant to, jog, anot uostamiesčio mero Rimanto Taraškevičiaus, buvo akivaizdus Permainų koalicijos spaudimas, kad tai būtų padaryta.

                    "Taryba netvirtino dėl paprastos priežasties - vykdant detaliojo plano procedūras nesukurtos reikiamos automobilių stovėjimo vietos. Išanalizavus situaciją nutarta nepritarti ir dėl dar vienos priežasties - savininkas ir statytojas, nelaukdamas Tarybos sprendimo, viršijo savo įgaliojimus", - sakė miesto galva.

                    Po diskusijų apkaltinusi valdančiąją daugumą šių statybų protegavimu Permainų koalicija paliko Tarybos posėdžių salę. Tai atsitiko pirmą kartą tarybos istorijoje.

                    Dėl įtarimų, jog Permainų koalicija bet kokia kaina siekė patvirtinti minimo sklypo detalųjį planą, miesto konservatorių lyderis Naglis Puteikis atsakė, jog sklypo planavimą organizuojanti bendrovė nėra joks šios partijos rėmėjas. Vienas iš jos savininkų esąs eilinis partijos narys.

                    N. Puteikio nuomone, dėl šios priežasties detaliajam planui ir nepritarta, o nepaisant pažeidimų neatmestas tas, kurį teikė liberalcentristų rėmėjas.

                    Sklypo S. Daukanto 13a planavimo organizatoriai planuoja kreiptis į teismą ir taip gauti leidimą keisti detalųjį planą bei tęsti statybas.

                    Giedrė NORVILAITĖ
                    www.ve.lt

                    Comment


                      Savivaldybei - naujas pastatas

                      VIGANTAS DANILAVIČIUS

                      Klaipėdos savivaldybė ieško galimybių įsikurti naujose ir erdviose patalpose.

                      Naujam savivaldybės administracijos pastatui dairomasi sklypo prie būsimos universalios sporto arenos Taikos pros-pekte arba prie Danės upės.

                      Pasak mero Rimanto Taraškevičiaus nauja savivaldybė galėtų būti pastatyta po 4-5 metų.

                      „Didžiąją dalį lėšų būtų galima gauti pardavus savivaldybei priklausančias patalpas Liepų gatvėje“, - mano R.Taraškevičius.

                      Anot mero pavaduotojos Juditos Simonavičiūtės, savivaldybė galėtų parduoti ne tik administracijos pastatą Liepų gatvėje 11, bet ir patalpas Liepų gatvėje 15, kur įsikūręs Socialinių paslaugų centras. Taip pat - Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondų pastatą Liepų gatvėje 9.

                      „Visas kompleksas statinių kainuotų žymiai brangiau“, - sakė vicemerė.

                      Anot jos, savivaldybei trūksta patalpų, nes kasmet daugėja funkcijų, reikia vis naujų kabinetų valdininkams.

                      Jau trūksta ir vietų automobiliams statyti prie savivaldybės pastato.

                      „Esame pasiekę ribą ir plėstis Liepų gatvėje nebėra kur“, - teigė J.Simonavičiūtė.

                      Pagal dabartinius planus, savivaldybės pastatas gelėtų išdygti prie būsimos sporto arenos ir Skaičiavimo centro Taikos prospekte. Pasak vicemerės, dar viena galimybė statyti naują administracijos pastatą - prie Danės, kur vietoje gamyklų suplanuoti sklypai komercijai ir būstui.

                      www.klaipeda.daily.lt

                      Comment


                        Turiu klausima gyvenantiems pietineje Klaipedos dalyje(Arturui, wild westui):ar ir jus vakarais jauciate ta baisia smarve, kuri atkeliauja is Dumpiu vandenvalos stoties?Gal zinote kada jie ten viska sutvarkys, nes jau kokius 10 metu vakarais neimanoma atsidaryti langu.Tokia smarve eina, kad norisi dabar pat nusipirkt trotilo ir visus Dumpius pakelt i ora!
                        Pasaulį reikia susprogdint, kad žmonės būtų laisvi, nes tada visos sienos išlėks į orą.

                        Comment


                          Parašė Reptilias Rodyti pranešimą
                          Turiu klausima gyvenantiems pietineje Klaipedos dalyje(Arturui, wild westui):ar ir jus vakarais jauciate ta baisia smarve, kuri atkeliauja is Dumpiu vandenvalos stoties?Gal zinote kada jie ten viska sutvarkys, nes jau kokius 10 metu vakarais neimanoma atsidaryti langu.Tokia smarve eina, kad norisi dabar pat nusipirkt trotilo ir visus Dumpius pakelt i ora!
                          Neapsimoka su trotilu, po to visa Š... pakels ir dar labiau smirdės. Jaučiu ir aš, ir dar daug žmonių tą smarvę. Man atrodo, jie ten viską turėtų sutvarkyt su tuo laiku, kai baigs naująjį sąvartyną, o kiek žinau sąvartynas atrodo jau turėtų dirbti po metų.

                          Comment


                            Tai kad tas tvaikas jau kokius 5 metus vakarais eina, cia ne del savartyno, kiek girdejau, kad ne is paciu vandenvalos stociu eina tas kvapas, o is rezervuaru, priklausanciu "Klaipedos kartonui", kuriam nusispjaut i dvoka...
                            Pasaulį reikia susprogdint, kad žmonės būtų laisvi, nes tada visos sienos išlėks į orą.

                            Comment


                              Parašė Reptilias Rodyti pranešimą
                              Tai kad tas tvaikas jau kokius 5 metus vakarais eina, cia ne del savartyno, kiek girdejau, kad ne is paciu vandenvalos stociu eina tas kvapas, o is rezervuaru, priklausanciu "Klaipedos kartonui", kuriam nusispjaut i dvoka...
                              Nu tai aš nesakau, kad čia sąvartynas smirda. Čia iš tos vandens valymo stoties, kiek žinau, jie neturi kur dėti viso to dumblo, tai ir smirda jis. Ta vandens valymo stotis nėra baigta statyti, tai gi ar nebus taip, kad su sąvartynu atsiras ir kur dumblą lalikyti..?

                              Comment


                                Aisku, aciu uz paaiskinima, Bandit_romis
                                Pasaulį reikia susprogdint, kad žmonės būtų laisvi, nes tada visos sienos išlėks į orą.

                                Comment


                                  Senamiestyje bus šviesiau

                                  VIRGINIJA SPURYTĖ

                                  Miesto valdžia sumanė, kaip labiau apšviesti senamiestį.

                                  Klaipėdos širdyje dirbantiems verslininkams siūloma savo lėšomis įrengti jiems priklausančių pastatų išorės apšvietimą.

                                  Savivaldybės indėlis - sumokėti už pastato apšvietimui sunaudotą elektros energiją.

                                  Tokį siūlymą valdžios atstovai senamiesčio verslininkams išplatino prieš kurį laiką. Į jį kol kas atsiliepė tik du žmonės, kuriems priklauso pastatai Tiltų gatvėje.

                                  Verslininkai prašė leidimo įrengti pastatų išorės apšvietimo sistemą, nes šiuo metu kaip tik vyksta Tiltų gatvės remontas, todėl šiuos darbus galima suderinti.

                                  „Tokie prašymai iškėlė kelis ūkinius klausimus. Pavyzdžiui, kokią elektros galią galėtų naudoti verslininkai, kad už sunaudotą energiją būtų mokama iš miesto biudžeto. Nusprendėme, kad verslininkų ir savivaldybės įsipareigojimai bus patvirtinti administracijos direktoriaus įsakymu“, - teigė mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė.

                                  Verslininkams apšvietimo įrengimo projekto sąlygas suteiks ir įrenginius eksploatuoti leis savivaldybės įmonė „Gatvių apšvietimas“.

                                  Ateityje numatyta parengti senamiesčio apšvietimo programą, kurioje taip pat bus numatyti verslininkų ir savivaldybės įsipareigojimai.

                                  Tačiau J.Simonavičiūtė pripažino, jog ragindama verslininkus valdžia pati nesusitvarkė su savo pastatu.

                                  „Pražiopsojome, kai vyko Tiltų ir Turgaus gatvės sankryžoje esančio vaistinės pastato rekonstrukcija. Jei pastatas būtų buvęs apšviestas, jis, žinoma, atrodytų kitaip“, - teigė J.Simonavičiūtė.

                                  Ji tikino, kad bus ieškoma būdų, kaip šią klaidą ištaisyti.

                                  Juo labiau kad rekonstruojant Tiltų gatvę po šaligatvių danga bus klojami vamzdžiai, kuriais drieksis nutiesti kabeliai, o nuo jų bus galima prijungti elektros energijos tiekimą pastatams apšviesti.

                                  www.klaipeda.daily.lt
                                  GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                  Comment


                                    Skveruose statybų nebus

                                    Senamiesčio viešosiose erdvėse istorinis užstatymas pakartotas nebus

                                    Livija Grajauskienė

                                    Klaipėdos senamiesčio viešųjų erdvių – skverų ir aikščių – paskirtis nebus pakeista.

                                    Architektai keis tik jų išvaizdą.

                                    Viešojo naudojimo erdvių Klaipėdos senamiestyje detaliojo plano rengėjai nenumato atkūrinėti buvusio senamiesčio užstatymo, tik siūlo svarbias miestui ir jo istorijai vietas įprasminti architektūrinėmis priemonėmis.

                                    Šios detaliojo plano nuostatos turėtų itin patikti tai visuomenės daliai, kuri protestavo prieš per karą sugriautų senamiesčio pastatų vietose atsiradusių skveriukų užstatymą.

                                    Priimtinos ir tiems žmonėms, kurie iki šiol pyksta, kad ant Danės kranto kyla tegul ir istorinį užstatymą atkartojantys pastatai. Nors ten plytėjusią dykrą viešąja erdve būtų buvę sunku pavadinti.

                                    Sprendimas turėtų būti nepriimtinas tiems, kurie pageidauja atkurti senąjį Klaipėdos senamiesčio užstatymą, urbanistine vertybe pripažintą gatvelių tinklą, kuriuos erzina po karo palikti „išmušti dantys“ ir vertybe tapusios ugniasienės.

                                    Senamiestyje – 13 erdvių

                                    Šiuo metu Klaipėdos miesto savivaldybės užsakymu baigiamas rengti viešojo naudojimo erdvių Klaipėdos senamiestyje detalusis planas.

                                    Paveldosaugos skyriaus vedėjos pavaduotoja Sabina Simonavičiūtė sakė, jog pagrindinis šio dokumento rengimo tikslas - suskaičiuoti viešąsias erdves, suformuoti žemės sklypus, nustatyti jų ribas ir tvarkymo režimą, o pačius sklypus įregistruoti – tada viešosios erdvės įgysiančios juridinį statusą bei būsią aišku, ką jose galima daryti, o ko – ne. Bus galima nurodyti, kad erdvės nebūtų užstatomos, kad jose nebūtų įrengiamos, pavyzdžiui, automobilių stovėjimo aikštelės. Taip pat ketinama nustatyti ir kiekvienos aikštės paskirtį.

                                    Detalusis planas apima trylika senamiesčio teritorijoje esančių viešųjų erdvių, kurių bendras plotas – 3,799 ha. Sklypų ribos nustatomos Teatro, Karlskronos, Turgaus aikštėms, Danės krantinėms nuo Jono kalnelio iki Biržos tilto ir nuo Biržos tilto iki Pilies tilto, skverams prie „Meridiano“, prie Žvejų g. 2, 2B, prie prekybos centro „Kiras“, prie Didžiosios Vandens g. 11, prie džiazo klubo „Kurpiai“, prie UAB „Klaipėdos projektas“ ir Kalvių gatvėje.

                                    Alternatyvūs pasiūlymai

                                    Konkursą detaliajam planui rengti laimėjęs architektas Vytautas Paulionis pasistengė ne tik „suinventorizuoti“ senamiestyje esančias viešąsias erdves, bet ir pasiūlyti, kaip jos galėtų keistis, kas jose galėtų būti.

                                    Prieš pateikdamas savo pamąstymus architektas su istorikais Dainiumi Elertu ir Kęstučiu Demerecku išstudijavo istorinę medžiagą – kas ir kada dabar esančiuose skveruose ar aikštėse yra buvę.

                                    Pristatydamas viešojo naudojimo erdvių Klaipėdos senamiestyje detalųjį planą architektų ekspertų tarybai V. Paulionis pateikė ir alternatyvių pasiūlymų.

                                    Dramos teatro priestato „uždarytą“ aikštę būtų galima apsodinti želdiniais, o renginius perkelti į šiuo metu „mirusią“ Karlskronos aikštę, kur būtų galima pastatyti pakylą žiūrovams. Renginius būtų galima stebėti ir iš kito Danės kranto. Arba – dabartinį priestatą naikinti ir palikti atvirą erdvę ar statyti persišviečiantį priestatą.

                                    Kitas variantas – atkurti buvusį užutekį ten, kur dabar Karlskronos aikštė: į senamiestį būtų „įleistas“ vanduo, čia galėtų įplaukti pramoginiai laiveliai. Būtų galima nutiesti dar vieną pėsčiųjų tiltą per Danę.

                                    Nedidelis skverelis prie Biržos tilto, Žvejų gatvėje, galėtų virsti smėlėtu paplūdimiu - panašiu, koks yra Paryžiuje prie Senos ir Vilniuje prie Neries. O prie septynaukščio ant Danės krantinės galėtų būti žuvų turgelis.

                                    Dvi erdves prie Kurpių būtų galima pertvarkyti į klasikinį skverelį ir aikštę su fontanėliu.

                                    V. Paulionio pasiūlymų beklausydami architektai ekspertai patys puolė siūlyti vienokius ar kitokius erdvių pertvarkymo variantus, bet vėliau nusprendė ir kolegai patarė neužsimoti per plačiai – kol kas tik apibrėžti ribas – kas ir buvo numatyta pagrindinėje detaliojo plano užduotyje. O sprendimus, kaip turėtų atrodyti vienas ar kitas skveras ar aikštė, palikti ateičiai. Gal prie sprendimų, kaip pertvarkyti erdves su savo pasiūlymais ir pageidavimais prisidėtų Klaipėdos gyventojai, gal būtų rengiami konkursai dėl senamiesčiui svarbių vietų įrengimo.


                                    Neužstatyti ir neatstatyti

                                    Pasak architekto Vytauto Paulionio, baigiamas rengti detalusis planas – tik pirmas, bet labai svarbus žingsnis senamiesčio viešųjų erdvių sutvarkymo link . O kas jose toliau vyks – net nebe tiek architektų, kiek visuomenės ir politikų valios klausimas.

                                    „Pati viešoji erdvė – kol kas neapibrėžtas terminas, neaiški samprata. Šiek tiek atsiduodanti utopija. Tai turėtų būti vieta, kurioje gera visiems. Bet ar taip gali būti“, – leidosi į samprotavimus architektas, pripažinęs, kad jo alternatyvieji siūlymai buvę pamąstymai, patyrinėjimai, kokia bus reakcija, bet toli gražu ne ketinimai „suprojektuoti“ visas senamiesčio erdves.

                                    Paklaustas, ką mano apie anksčiau vyravusią nuostatą, jog reikia atkurti senąjį senamiesčio gatvelių tinklą ir buvusį užstatymą, architektas perklausė – o kuris užstatymas turėtų būti atkuriamas?

                                    „Labai saldi mintis – susirenki ikonografinę medžiagą, atkuri tai, kas joje užfiksuota. Bet kodėl būtent tą akimirką atkuri? Kokią Klaipėdos istorijos atkarpą reikėtų atstatyti? 1944 metus, XIX, XVIII, XVII amžių? Istorinės medžiagos yra tikrai nemažai. Ir besiginčijant dėl to, ką atkurti, galima iki absurdo prieiti – vos ne iki šimto metų prieš gimstant Kristui“,- sakė V. Paulionis.

                                    Jo žodžiais, dabar dera fiksuoti tai, kas yra, nebent pasistudijavus šaltinius tam tikrą vietą pažymėti kokiu nors akcentu, įprasminti architektūrinėmis priemonėmis. Pavyzdžiui, tikrai žinoma, kur Turgaus aikštėje būta šulinio ir galvijų turgaus. Tad kodėl neatkūrus to šulinio ir nepastačius ten šios vietos istoriją miestiečiams priminsiančios skulptūros ar kompozicijos.

                                    O „šriubų“ prekeivius iš turgaus teritorijoje buvusių kapinių reikėtų iškrapštyti, tą erdvę sutvarkyti laikantis klaipėdietiškų tradicijų – palikti žalią plotą ir apsodinti medžiais.

                                    www.klaipeda.daily.lt
                                    GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                    Comment


                                      Naujoji Mazvydo alejos danga is oro atrodo tikrai neblogai.





                                      http://www.klaipeda.lt/klaipeda/cont...categoryId=763

                                      ...p a v e d u Architektūros ir miesto planavimo skyriui:

                                      1. pradėti rengti apie 7,5 ha teritorijos Kauno gatvės ir Šilutės plento kampe detalųjį planą (planuojamos teritorijos ribų planas pridedamas). Detaliojo planavimo tikslai – suplanuoti sklypą naujo Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato administracinio pastato bei areštinės statybai; suplanuoti naujus sklypus;...
                                      Kiek prisimenu, buvo snekama apie iki 20a. pastata.
                                      Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

                                      Comment


                                        Simonaitytes biblioteka


                                        Pasaulį reikia susprogdint, kad žmonės būtų laisvi, nes tada visos sienos išlėks į orą.

                                        Comment


                                          Dar vienas pastaciukas Vites kvartale, Titnago g. 10.


                                          Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

                                          Comment

                                          Working...
                                          X