Klaipėdos projektai

[Klaipedietis]

Gali patalpinti idomu bus paziureti

[Hazard]

Gal geriau palauksiu naujos temos, nes greit bus

[Eimantas]

Dienos nuotrauka "Klaipėdoje":


Sudegė prie Skulptūrų parko esanti kavinė "Metų laikai" ir antrame aukšte esantis šachmatų klubas. Rašoma, kad padegimas.

P.S. kaminas nepraleidžia progos papozuoti

[Svecias]

Nesugalvojau į kurią temą dėti, bet artimiausia pasirodė ši.

Labai jau pesimistinis ir nieko gero nežadantis straipsniukas



R.Čekutis: Kultūros paveldo departamentas nežino, ką daro

Ričardas Čekutis, "Atgimimas"

2007 balandžio mėn. 13 d.





Po vizito Kultūros paveldo departamente tapo aišku, kodėl Lietuvoje unikalūs pastatai griūva niekieno neprižiūrimi arba griaunami su paveldosaugininkų palaiminimu. ...

...Jie teigia, kad kultūros paveldo sergėtojai sąmoningai leidžia apleisti kultūros objektus, kol galiausiai nelieka kitos išeities, kaip tik išduoti leidimą griauti.

Pažįstamas klaipėdietis, daugelį metų besidarbuojantis statybų versle, patvirtino, kad tai – tiesa. „Patvirtinčiau kiekvieną žodį, tik gal kiek net per švelniai parašyta“,– sako puikiai šią sritį išmanantis specialistas. ...

[asrebalius]

Klaipėdos miesto centrui teks pastovėti eilėje

Pilkuma, nešvara, nusilupę ir keiksmažodžiais aprašinėti fasadai, duobėtos gatvės, dulkėtos parduotuvių vitrinos rėkte rėkia apie Klaipėdos miesto centrą krečiančias priešmirtines konvulsijas.

Didžiausią nuostabą praeiviams kelia šiuo metu senamiestyje ir centrinėse gatvėse tuštėjančios kelios dešimtys skirtingo dydžio komercinių patalpų. Tačiau ekspertai ramina, kad verslas iš uostamiesčio centro visiškai nepasitrauks, jei tik valdžia suteiks skubią pagalbą.

Valdžia problemų egzistavimo neneigia ir žada gaivinti trečio pagal dydį Lietuvos miesto centrą. Tiesa, ne šiandien ir ne rytoj.

"Žaizdų" daugėja

Pasivaikščiojus nuo Lietuvininkų aikštės iki senojo turgaus akys užkliūva ties tuščiomis buvusios batų parduotuvės vitrinomis Herkaus Manto gatvėje, kone perpus "susitraukusia" kita avalynės parduotuve.

Priešais ją mažųjų klaipėdiečių mamos jau seniai pasigenda anksčiau veikusios parduotuvės vaikams. Praėjusių metų pabaigoje užsidarė ir greta Liepų gatvės įsikūrusi brangių drabužių "išparduotuvė".

Kone didžiausia tuščių vitrinų koncentracija pastebima Turgaus gatvėje: vaizdą darko pustuštis "Pajūris", į nežinią nugrimzdusi buvusi alkoholinių gėrimų ir odinių rūbų parduotuvės. Pasitraukusio iš senamiesčio verslo pėdsakai aptinkami ir Tiltų gatvėje.

Be to, laisvų plotų esama ir prekybos centruose "Megaplaza" bei "Kiras", o visai neseniai dar viena žaizda atsivėrė ir iš miesto centro pasitraukus sportinių rūbų parduotuvei "Adidas".

Tiesa, "Ober Haus" komercinio nekilnojamojo turto ekspertas Tomas Liutkus sako, kad pastaroji nutraukė savo veiklą Klaipėdos centre ne todėl, kad būtų atsidūrusi ties bankroto riba ar jaustų klientų trūkumą. "Ten būta problemų įmonės viduje", - sakė jis.

Prestižas klaipėdietiškai


Tuštėjančiame miesto centre dažniau galima sutikti užsieniečių, o klaipėdiečiai ir pramogauti, ir maitintis, ir apsipirkti renkasi prekybos centrus
Anot T. Liutkaus, nors šiuo metu miesto centre yra dešimtys nuomojamų komercinių plotų, gera vieta tuščia būna neilgai.

"Aišku, didžiųjų prekybos centrų įtaka egzistuoja. Ir ne tik todėl, kad ten - didžiuliai pirkėjų srautai, bet ir dėl patalpų nuomos kainų, kurios centre buvo didesnės nei prekybiniuose kompleksuose. Dabar gi situacija pasikeitė ir kainos iš esmės susilygino. Nūdien kvadratinio metro senamiestyje kaina prasideda nuo 60 litų", - aiškino jis.

Nekilnojamojo turto ekspertai ragina nesureikšminti fakto, kad kasmet iš Klaipėdos centro pasitraukia bent kelios prekybos įmonės.

Jų teigimu, ateityje viešojo maitinimo įstaigos ir paslaugų teikėjai turėtų veržte veržtis į prestižine vieta verslui visuose didmiesčiuose laikomą senamiestį bei centrą. Mat ten įprastai kuriasi tik firmos, kurioms svarbus prestižas.

Ekspertai pastebi, kad Klaipėdoje šis procesas vis dėlto vyksta, nors ir lėtai.

Tačiau iki tol konkrečius žingsnius turėtų žengti ir miesto valdžia: sutvarkyti gatves, išplėsti infrastruktūrą, suteikti pastatų fasadams patrauklumo bei atlikti kitus ne mažiau svarbius darbus. Kitaip miesto centras ateityje bus suvokiamas tik geografine prasme.

Be to, ekspertai atkreipia dėmesį ir į išskirtinį klaipėdiečių būdą. Anot jų, pavyzdžiui, vilniečiai mėgsta pasisėdėjimus jaukiose, mažose kavinėse ir ilgus pasivaikščiojimus, o uostamiesčio gyventojai - priešingai. Mes neva pripratę automobiliais atvažiuoti iki parduotuvių ar kavinių durų ir puikiai jaučiamės pietaudami didžiulėje išalkusiųjų minioje prekybos centruose.

Projektai nedulkės?

Klaipėdos savivaldybės administracijos darbuotojai, paprašyti apibūdinti merdinčio "ligonio" būklę ir "gydymo" metodus, sukvietė specialistų konsiliumą.

Esamą situaciją ir perspektyvas panoro įvardinti net keturi specialistai: Ekonomikos ir strategijos departamento direktorius Ričardas Zulcas, Investicijų ir verslo plėtros skyriaus vedėja Elona Jurkevičienė, Strateginio planavimo ir monitoringo skyriaus vedėja Indrė Butenienė ir Paveldosaugos skyriaus vedėja Rima Noreikienė.

Pokalbininkai džiaugėsi, kad pirmąkart iš visų kitų planuojamų darbų mišrainės senamiesčio atgaivinimo programa yra išskirta, tad galima tikėtis aiškaus ir spartaus jos įgyvendinimo. Juolab kad šįmet iš Savivaldybės biudžeto skirta ir konkreti pinigų suma.

Pagal programą, žmonių srautus senamiestyje siekiama didinti sukuriant traukos taškus nuo Danės upės žiočių iki naujo gyvenamojo Malūno kalno kvartalo, sutvarkant piliavietės teritoriją, Danės upės krantines, Teatro ir Turgaus aikštes, senajame tabako fabrike įkuriant Kultūros fabriką.

Specialistai jau ne pirmą kartą entuziastingai pasakojo apie Memelio miesto ir Malūnų kalno viziją, gyvenamojo kvartalo atsiradimą bei senamiestyje gyvenančius pensininkus pakeisiantį jaunimą, per dešimtmetį ten išdygsiančius darželius ir mokyklas.

Aiškūs terminai

Administracijos darbuotojų teigimu, dabar svarbiausias tikslas - sutvarkyti senamiesčio infrastruktūrą, nutiesti per Danę naują tiltą.

Jie džiaugiasi, kad jau prasidėjo ir senamiesčio pastatų atnaujinimo procesas - nekilnojamojo turto lengvatos mainais už sutvarkytus fasadus Tarybos sprendimu jau skirtos aštuonioms įmonėms. Šįmet fasadams senamiestyje atnaujinti skirta 300 tūkstančių litų ir 100 tūkst. Lt - Savivaldybės saugomiems paveldo objektams sutvarkyti.

Šiuo metu rengiama ir gatvių apšvietimo programa, kai dekoratyvinių šviesų pagalba naujomis spalvomis tamsoje turėtų sužibėti fasadai.

Įsibėgėja ir gatvių tvarkymas: pernai Biržos tiltui ir Tiltų gatvei rekonstruoti skirta per milijoną litų, o šįmet šiems objektams tvarkyti numatoma išleisti pusaštunto milijono.

Jau vykdomi projektai, finansuojami Europos Sąjungos lėšomis: Amatų centro įkūrimo, rekonstruojant pastatą Daržų g. 10 (projekto vertė - apie 2 mln. Lt), laivų ir jachtų uosto įrengimo Klaipėdos piliavietėje bei Danės krantinių rekonstrukcijos nuo Biržų tilto iki upės žiočių (ES parama, 25,8 mln. Lt), Danės slėnio teritorijos galimybių studija ir specialusis planas (vertė - 250 tūkst. Lt).

Paruoštas ir automobilių statymo sistemos įdiegimo priemonių planas, sutarta, kad Turgaus ir Tiltų gatvės vieną gražią dieną virs pėsčiųjų zona.

Nebiudžetinėmis lėšomis bus finansuojamas naujos Bastionų gatvės, sujungsiančios Bangų gatvę su naujuoju tiltu per Danę, techninis projektas.

Replikai, ar neliks dalis šių projektų tik popieriuose, dulkėsiančiuose valdininkų stalčiuose, specialistai skubėjo prieštarauti. Esą piliavietės projektas turi būti užbaigtas iki 2013-ųjų, o štai jachtų uostas pradės veikti jau kitų metų rudenį.

Trejų metų bėgyje centrą papuoš sutvarkyti Bokštų gatvės ir K. Donelaičio skverai.

Verslo inkubatorius

Savivaldybės administracijos atstovai pripažino, kad šiuo metu senamiesčio verslininkai patiria didelių sunkumų. Tačiau tikino, kad tai - laikina.

Anot jų, netolimoje ateityje turėtų pagerėti ne tik esamo verslo sąlygos, bet ir užsipildytų tuščia niša.

R. Zulcas "Vakarų ekspresui" sakė, kad tuštėjantis senamiestis - ne tik Klaipėdos, bet ir kitų miestų problema, todėl jos sprendimų būdus galima pasirinkti pasinaudojus kaimynų patirtimi. Ji esą galėtų padėti į senamiestį pritraukti meną, o ne "turginių" rūbų bei kitos kinų produkcijos parduotuves.

"Pavyzdžiui, Berlyne iš vieno kvartalo išsikėlė per šimtas parduotuvių. Miesto valdžia ėmė sukti galvas, ką daryti. Ir sugalvojo: buvo įkurta įstaiga, kuri atliko tarpininko tarp patalpų nuomotojų ir būsimųjų nuomininkų funkciją.

Savivaldybė savo ruožtu įsipareigojo kofinansuoti vadinamųjų neformalių verslininkų ir menininkų atėjimą į tuščias patalpas ir subsidijuoti laikinos nuomos kaštus, dalyvaudama europiniame projekte. Taip ir verslas pritrauktas, ir sudarytos galimybės pradedantiems verslininkams įsitvirtinti. Tai - lyg savotiškas verslo inkubatorius", - pasakojo R. Zulcas.

Jo manymu, šis pavyzdys rodo, kad tuščių patalpų nuoma ir verslo pritraukimas nebūtinai turi būti subsidijuojama miesto biudžeto pinigais. Be to, klaipėdiečiai neturėtų visą atsakomybę versti ant valdžios, o imtis iniciatyvos patiems.

Pasikeis po metų

O kas gi laukia Klaipėdos miesto centro? Specialistai tikina, kad tai - laiko klausimas.

"Kai bus visiškai sutvarkytas senamiestis, tada eisime ir į kitas miesto zonas", - pažadėjo R. Zulcas.

Savo ruožtu I. Butenienė pridūrė, kad į senamiesčio zoną nepatenkančios, bet miesto centrui priskiriamos erdvės neva nepaliktos be dėmesio: "Pavyzdžiui, šiais metais skirta lėšų - pustrečio milijono litų - M. Mažvydo alėjai sutvarkyti."

Šiuo metu jau paskelbtas viešojo konkurso nugalėtojas, pagal planuojamą pasirašyti sutartį, darbai turės būti atlikti iki 2008 metų gegužės 15-osios.

www.ve.lt informacija

[zilviz]

Klaipėdos miesto centrui teks pastovėti eilėje

Šiuo metu rengiama ir gatvių apšvietimo programa, kai dekoratyvinių šviesų pagalba naujomis spalvomis tamsoje turėtų sužibėti fasadai.

www.ve.lt informacija

Įdomu kokia spalva žada šviesti: geltona ar balta?

[Eimantas]

Įdomu kokie pastatai bus apšviesti. Mano prioritetų saraše Nr.1 būtų paštas.

[Eimantas]

Bočių atminimo vietose - šuntakiai ir šiukšlynai

Adelė Žičkuvienė

Praeityje garsesnės už pačią Klaipėdą Bandužių ir Žardės apylinkės skęsta ne tik šiukšlėse.

Gal ne kiekvienas pietinės miesto dalies Bandužių gatvės gyventojas žino, kieno garbei ši gatvė pavadinta.

Tačiau užtenka paėjėti keletą metrų iki Mogiliovo gatvės pabaigos, kai pamatai aptvertą tuščią plotą. Jo viduryje užrašas byloja, kad čia iki XIX amžiaus pabaigos būta senovinio kapinyno.

Ankstyvą pavasarį išlikę senojo kapinyno pakraštyje medžiai buvo nugenėti. Sulyginta, apželdinta ir pati kapaviečių teritorija. Tačiau tvora, kaip buvo nesutvarkyta, pro jos skyles šunų landžiojama atlikti šuniškų reikalų, taip ir liko.

Pro tas skyles ne tik veršio dydžio šunys lenda nusičiurkšti ant likusių kapinyno medžių, bet ir jų šeimininkai už pavadėlių įsitvėrę tipena paskui.

Taip išeitų, kad žalia veja užžėlęs aptvertas plotas skirtas ne protėvių atminimui, o šunų gamtiniams reikalams.

Panašų vaizdelį išėjęs pakvėpuoti pavasario oru, atbundančia gamta gali išvysti ir ant netoli nuo miesto pietinės dalies esančio Žardės piliakalnio.

Rytą ir vakarą keturkojų šeimininkai su savo numylėtiniais vorele iš miesto mūrų traukia per tuščią lauką link pilkapio. Gerai, jei šunelis spėja nusilengvinti iki piliakalnio viršūnėje esančių kapinaičių.

Tačiau neretas būtent užkopęs ant kalno lenda į geležine apirusia tvora ženklintą plotelį, kur protėvių kaulai dūlėja.

Dar prasčiau atrodo senosios Žardės kaimo kapinaitės. Jos – šalia piliakalnio. Tą vietą ant kalvelės žymi seni sukeroję alyvų krūmai. Tarp jų - iškilnoti antkapiai, lyg kas būtų tarp protėvių kaulų lobio ieškojęs. Šalia kapaviečių - plastiko „bambaliai“, skardinės nuo alaus. Matyt, kai kam kapinės atrodo tinkama vieta ir paūžti.

Šalia kapinaičių – nelegalus sąvartynas, iš plastiko maišelių, popierių, senų padangų, statybinio laužo atliekų krūvų. Krūmuose mėtosi nuplėšta į šalį numesta daili lentelė su užrašu - „Žardės kaimo kapinės“. Ką prie tokio vaizdelio bepridėsi. Nebent tiek, kad ir čia supiltų šiukšlių šeimininkai kada nors taps tokiomis dulkėmis, kokiomis pavertė Žardės gyvenviečių apylinkes.

www.klaipeda.daily.lt

[Eimantas]

Pirmosios urnos su pelenais - nuo pirmadienio

[Tomasl]

CBK švarina teritorija

[arturiux]

Čia dabar turbūt Bega, nebe CBK.

[zilviz]

CBK švarina teritorija

O, čia geras vaizdelis! Iš kur ėmei??

[ValdasJ]

CBK švarina teritorija

http://img81.imageshack.us/img81/8190/picture132uk4.jpg

Va paziuri zmogau tokius vaizdelius ir supranti kodel Klaipedoj daugiaauksciai taip aktyviai kyla (Cia is statomo Minijos gatvej kaip suprantu).

Na o is buvusio celiuliozes fabriko tai labai grazus keleivinis terminalas butu isejes, bet aisku prie naujosios perkelos jo neperkelsi. Kazin visoms uosto bendrovems biuru nereikia kad tokiam pastatui ramiai leidzia griut? Gaila kad loftams vieta nedekinga...

[TheNewYork_er]

Nerealus Loft'ai gautusi tame senajame fabrike....

[chmekas]

Nerealus Loft'ai gautusi tame senajame fabrike....

sutinku! as irgi apie tai pagalvojau.
butu labai gaila, jei patingetu prikelti naujam gyvenimui ir nugriautu

[Eimantas]

Žemė Melnragėje turi paklausą


Vakar uostamiesčio Savivaldybėje įvyko jau penktasis šiais metais viešas valstybinės žemės sklypo pardavimo aukcionas.

Nugalėtoja iš jo išėjo Klaipėdoje registruota bendrovė, už 7,5 aro sklypą Melnragėje, Otų gatvėje, pasiūliusi 753 tūkst. litų. Pusė šios sumos papildys miesto iždą, o likusioji dalis atiteks valstybei.

Sklypas Otų g. 1 įvardytas kaip komercinės paskirties teritorija, skirta prekybos, paslaugų ir pramogų objektams statyti. Nustatyta pradinė 0,0760 ha sklypo kaina - 431 tūkst. 398,71 lito.

Aukciono sąlygose įvardyta, kad šioje vietoje gali būti statomas vieno arba dviejų aukštų pastatas. Užstatymo tankis - nuo 25 iki 30 proc.

Iš dokumentus pateikusių keturių bendrovių aukciono dalyviais buvo pripažintos tik dvi. Atplėšus vokus su pirminiais pasiūlymais pradinė aukciono kaina paskelbta 436 tūkst. litų.

Varžytinių metu ji išaugo bemaž dvigubai ir pasiekė 99 tūkst. litų už arą. Pasak Savivaldybės administracijos Žemėtvarkos ir teritorijų plėtros skyriaus vedėjos Raimondos Gružienės, turint omenyje tai, kad aras komercinės paskirties žemės vidutiniškai kainuoja 40-50 tūkst. litų, iki beveik 100 tūkst. litų išaugusi kaina - visai neprastas rezultatas.

Anot R. Gružienės, kelerių metų patirtis parodė, kad vis dėlto didžiausią paklausą turi gyvenamosios paskirties sklypai. "Šiais metais mes kaip tik ir planuojame parduoti du didelius žemės sklypus gyvenamųjų namų kvartalams statyti. Vienas beveik 8 hektarų sklypas bus parduodamas Giruliuose, kitas - už buvusio medelyno, greta pradėto statyti pranciškonų centro. Šio sklypo plotas - apie 4 hektarus. Taip pat esame parengę keletą komercinės bei pramonės paskirties sklypų. Iš pastarųjų labiausiai domimasi esančiais šalia Vilniaus gatvės", - sakė R. Gružienė.

Tuo tarpu komercinės paskirties žemės sklypų kainos smarkiai didėti nėra linkusios. Sausio mėnesį vykusiame pirmajame šiais metais aukcione 44 arų sklypas Irklų g. 2 buvo parduotas už 1 mln. 364 tūkst. litų. Jo kaina aukcione pakilo vos 14 tūkst. litų. Maždaug prieš mėnesį 1 mln. 366 tūkst. litų įvertintas 90 arų sklypas Jūrininkų pr. 37 buvo parduotas už 1 mln. 760 tūkst. litų. Sėkmingiausias buvo vasarį įvykęs aukcionas, kurio metu 81 aro ploto komercinio sklypo Jūrininkų pr. 35 kaina pakilo beveik dvigubai - nuo 1 mln. 235 tūkst. litų atplėšus vokus iki 2 mln. 415 tūkstančių. Tuo tarpu sklypo naujame Šiaurės prospekte aukcione sulaukta vos vieno dalyvio.

Šį mėnesį bus parduodamas dar vienas komercinės paskirties žemės sklypas Melnragėje, Žiobrių g. 2.

Praėjusiais metais buvo parduoti 9 žemės sklypai. Iš jų 5, skirti gyvenamiesiems namams statyti. Iš viso gauta per 20 mln. litų. Pusė šios sumos pateko į miesto iždą.

Vilija ŠILINIENĖ
www.ve.lt

[ValdasJ]

Netycia aptikau YouTube. Klaipedos vizija 2002 metai. Kai kas jau igyvendinama, apie kai ka dar vis diskutuojama bet siaip yra idomiu dalyku (vienbegis Nida-Klaipeda-Palanga-Sventoji, sala prie Giruliu, giliavandenis uostas, o apie pilies gatves pavertima estakada isvis nebuvau girdejes):

[Svecias]

Netycia aptikau YouTube. Klaipedos vizija 2002 metai. Kai kas jau igyvendinama, apie kai ka dar vis diskutuojama bet siaip yra idomiu dalyku (vienbegis Nida-Klaipeda-Palanga-Sventoji, sala prie Giruliu, giliavandenis uostas, o apie pilies gatves pavertima estakada isvis nebuvau girdejes):

Kokią ten piramidę prie Danės planavo statyti.?

[Klaipedietis]

Cia daugiau nei puse jauciu bus neigyvendinta.Bet projektai tikrai grazus,tad galetu juos ir igyvendinti

[Eimantas]

Kokią ten piramidę prie Danės planavo statyti.?

Tai čia tik vizija turbūt.
Jau dabar galime pasakyti, kd nebus to kupolo žiedinėje sankryžoje.

Sala irgi nesąmonė kažkokia.