Klaipėdos projektai

[Eimantas]

Ties Jūrininkų prospektu vystys komerciją

GIEDRĖ BALČIŪTĖ

Sklypai ties Taikos ir Jūrininkų prospektų sankryža vilioja gyvenamųjų namų statytojus.

Tačiau pagal bendrąjį miesto planą šie sklypai yra komercinės paskirties ir gyvenamųjų namų šioje vietoje nebus.

Ši teritorija yra ties pietine išvaža iš uosto. Todėl pro čia važiuoja daug sunkiojo transporto, keliančio triukšmą ir taršą. Klaipėdos savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas sakė, kad jeigu čia būtų pradėti statyti gyvenamieji namai, tektų mąstyti, kaip nuo triukšmo ir taršos apsaugoti aplinkinius gyventojus.

„Ta teritorija skirta ne gyventi, o komercijai. Siekiame iš gyvenamųjų Klaipėdos rajonų sunkiąją pramonę ir transporto bendroves iškraustyti už miesto arba į jo pakraščius, kad klaipėdiečiams būtų lengviau kvėpuoti“, - aiškino K.Macijauskas.

Vienas komercinės paskirties sklypas šioje teritorijoje – Jūrininkų pr. 35 – vasarį buvo parduotas už 2 mln. 415 tūkst. litų A.Griciaus autotransporto įmonei.

Kovo 27 dieną bus surengtas dar vienas aukcionas, kuriame bus pardavinėjamas Jūrininkų pr. 37 sklypas.

Nors ties Taikos ir Jūrininkų prospektų sankryža esantys sklypai yra komercinės paskirties, čia jau stovi vienas gyvenamasis namas, kuris ilgą laiką buvo nebaigtas statyti, todėl klaipėdiečių pramintas vaiduokliu.

Kol kas nėra parengtas techninis sprendimas, kaip šio namo gyventojus reikės apsaugoti nuo pro šalį iš uosto važiuojančių automobilių taršos keliamo ir triukšmo.

www.klaipeda.daily.lt

Klaipėdos savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas sakė, kad jeigu čia būtų pradėti statyti gyvenamieji namai, tektų mąstyti, kaip nuo triukšmo ir taršos apsaugoti aplinkinius gyventojus.

Kur tu Macijauskai buvai, kai baigė statyti vaiduoklį ir šalia dar vieną namą pastatė???

STT galėtų susidomėti šituo veikėju.

Nors ties Taikos ir Jūrininkų prospektų sankryža esantys sklypai yra komercinės paskirties, čia jau stovi vienas gyvenamasis namas, kuris ilgą laiką buvo nebaigtas statyti, todėl klaipėdiečių pramintas vaiduokliu.

O panelei žurnalistei vertėtų bent apsilankyti toje vietoje, apie kurią rašo...

[Eimantas]

Nuomonė

Laikas prasimerkti ir atsikvošėti

Gražus dviračių takas Herkaus Manto gatvėje. Bet tik pasižiūrėjimui.

Važiuoti? Su dujokauke ir dviračiu ant pečių. Tad kurgi išeitis? Centrinę miesto dalį puošia viena iš žemės kraujagyslių - Danės upė. Pati gamta mums siūlo pasinaudoti gražesne aplinka, tyresniu oru keliaujant iš centro arba į centrą dviračiais ar pėsčiomis upės krantais nutiestais takais. Tačiau viena bėda, kad sovietmetis mums paliko tvoromis aprėmintą ne tiktai uostą, bet ir upę. Toliau TEO LT (buvusio „Telekomo“) - anei krust.

Buvę ir esantys gamtosaugos įstatymai palankūs laisvam priėjimui prie vandens telkinių, jų panaudojimui visuomenės poreikiams. Tad gal įvyks stebuklas ir tvoros atsitrauks nuo upės, palikdamos vietos takams. Tai ką tik išrinktos miesto valdžios valioje ir galioje. Ir pinigų tam yra. Atsisakius utopinio projekto keliui iš Labrenciškių į Antrąją Melnragę tiesti, takams palei upę liktų 20 mln. litų. Aštuonių mln. litų pakaktų esamam keliui nuo Palangos plento iki Girulių asfaltuoti ir dar liktų dviračių takui nutiesti minėtu maršrutu. Ekologinis sprogimas visų mūsų, o labiausiai plaučių labui. Turgaus gatvė ir senamiestis taptų erdvesni, pasipuošę dviračių stovais. Tai ne utopija, tai naujos kadencijos miesto valdžios rūpestis ir galvos skausmas.

Centrinės dalies gyventojams dar labai rūpi, ar Martyno Mažvydo alėjoje išliks pėsčiųjų alėja, ar Herkaus Manto gatvė bus visa užstatyta, nepaliekant net Atgimimo aikštės? Kodėl net Skulptūrų parkas prie kavinės „Metų laikai“ baigia pavirsti automobilių stovėjimo aikštele? Šalia esantį lauko teniso aikštyną grasinama padaryti statybos aikštele. Turėtų vykti diskusijos su gyventojais ir dėl Muzikinio teatro statybos vietos. Pvz., kad ir prie „Saturno“ griuvėsių ar piliavietėje. Kažkodėl braunamės, kur dar žalia. O kas ir kada tvarkys griuvėsius? Klaipėdos gėda ir užsienio turistų siaubas - išrausta duobė Žvejų gatvėje prie buvusio „Baltijos“ kino teatro, „papuošta“ šiukšlių konteineriais ir šiukšlėmis. Ir taip toliau.

Tad neartų dirvonų daugybė tik menkame miesto plotelyje. Ar atsiras artojų?

RIČARDAS
Pedagogas

www.klaipeda.daily.lt

[Eimantas]

Prieš pusvalandį pritraukta iš balkono:

[enigma]

/\

Varpinė įspūdinga, tiek aukščio, tiek ir tūrio prasme. Makete kažkaip atrodė menkesnė.

[Eimantas]

Taikos prospekto pastatai aukštėja

Livija Grajauskienė

Taikos prospekto atkarpoje nuo sankryžos su Sausio 15 – osios gatve iki Agluonos gatvės porinių numerių pusėje statomi bei projektuojami nauji pastatai ryškiai aukštėja.

Prie Taikos pr. ir Agluonos g. sankryžos kyla 16 aukštų verslo centras „Neapolis“. Taikos pr. 32A prasideda 22 aukštų daugiabučio su komercinėmis patalpomis, pavadinto „Klaipėdos burė“, statyba.

Kitoje „Vėtrungės“ pusėje, prieš „Komprojekto“ pastatą esančiame skverelyje projektuojamas daugiaaukštis.

Vietoj buvusios socialistinio darbo didvyrių ir didmoterių portretų galerijos prie Taikos pr. ir Sausio 15-osios g. sankryžos jau senokai suprojektuotas daugiaaukštis biurų pastatas.

„Hansabankas“ parduoda jam priklausantį pastatą Taikos prospekte. Manoma, kad sklypo paskirtis bus keičiama, ir čia taip pat kils gyvenamieji namai ar namas.

Sklype Taikos pr. 22A UAB „Jaumina“ užsakymu bendrovės „Andrijauskas ir partneriai“ Klaipėdos architektų biuras projektuoja dar vieną daugiaaukštį.

Architektė Vaiva Lukaševičiūtė dabar siūlo sklype statyti 14 aukštų pastatą, kurio pirmame aukšte – komercinės patalpos.

Gyventojų automobiliams paliekami du požeminiai aukštai. Čia jų tilps 79. Įvažiavimas į požeminį garažą – skersgatviu nuo Bijūnų gatvės. Dar 10 vietų projektuojama „ant žemės“, kur automobilius galės pasistatyti atvykstantieji į komercinėse patalpose įsikursiančią parduotuvę.

www.klaipeda.daily.lt

[Balboa]

Taikos pr. 22A daugiabučio maketas:





Nuotraukos iš Lietuvos architektų sąjungos tinklapio.

[Eimantas]

(C) Draugelis

Pranašiški žodžiai:
(C) UMBAS
http://tinkle.miestai.net/showthread.php?t=1203&page=5

2007 03 24
Kertinis žodis-remontas


Suremontavo:

[Eimantas]

Jūrininkų prospektas - įdomesnis nei Šiaurės


Vakar vykusiame ketvirtajame šiais metais valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione parduota dar 90 arų Jūrininkų prospekte.

Didžiausią kainą - 1 mln. 760 tūkst. litų - už komercinės paskirties sklypą Jūrininkų pr. 37 pasiūlė autotransporto įmonės savininkas Antanas Gricius. Atplėšus vokus paskelbta pradinė 90 arų ploto sklypo kaina buvo 1 mln. 366 tūkst. litų. Dokumentus pateikė ir aukciono dalyviais buvo pripažinti trys asmenys, tačiau vienas iš jų į aukcioną neatvyko.

Anot Savivaldybės administracijos Žemėtvarkos ir teritorijų plėtros skyriaus vedėjos Raimondos Gružienės, paklausiausi išlieka gyvenamosios paskirties žemės sklypai, o ženklaus komercinės paskirties žemės kainos didinimo aukcionuose nesitikima. Vis dėlto prieš mėnesį iš aukciono parduoto 81 aro ploto komercinio sklypo Jūrininkų pr. 35 kaina pakilo beveik dvigubai - nuo 1 mln. 235 tūkst. litų atplėšus vokus iki 2 mln. 415 tūkstančių. Tuo tarpu šiemet skelbtas komercinės paskirties sklypo naujame Šiaurės prospekte aukcionas sulaukė vos vieno dalyvio.

Anot abu minėtus sklypus Jūrininkų prospekte įsigijusio A. Griciaus, žemė, ypač prieš mėnesį įsigytojo sklypo, tikrai labai brangiai kainavo - apie 30 tūkst. litų vienas aras kainuoja pačiame mieste.

Apie 200 vilkikų bei dar tiek pat refrižeratorių turinti autotransporto įmonė iš Dubysos gatvės, kur buvo įsikūrusi beveik 2 ha ploto teritorijoje, iškeliama į Jūrininkų prospektą. Čia ji iš viso turės apie 4,5 ha ploto ir jau galės, anot A. Griciaus, šiuolaikiškai gyventi.

Pasak R. Gružienės, pietinėje miesto dalyje ties Jūrininkų prospektu žemės sklypų rinka yra pagyvėjusi, ją papildė ir atkuriant nuosavybės teises čia išdalyta žemė.

"Gretimuose sklypuose vyksta detalusis planavimas, o su naujų objektų statyba plėtojama ir miesto infrastruktūra. Sklypai čia dar palyginti nebrangūs, greiti infrastruktūros įrengimo terminai - tai galbūt ir padidino susidomėjimą", - sakė R. Gružienė.

Neatmetama ir tai, kad dalyvaujantieji aukcione galbūt tikisi komercinę sklypo paskirtį keisti į gyvenamąją. Neseniai tokie planai buvo pristatyti Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komitetui, tačiau dėl maždaug toje vietoje planuojamos Pietinio išvažiavimo kelio iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto trasos, bei šalia esančios degalinės apsaugos zonos žemės paskirties keitimui nepritarta.

Balandžio mėnesį iš aukciono numatoma parduoti du komercinės paskirties žemės sklypus Melnragėje.

Giedrė NORVILAITĖ
www.ve.lt

[Eimantas]

Paveldo objektai toliau sėja nesantaiką


Uostamiesčio paveldosaugininkai aiškinasi, ar statybos darbus Klaipėdos piliavietėje dirbanti bendrovė išties suniokojo vertingą istorinį paminklą - gynybinio bokšto liekanas.

Statybos darbų užsakovai jiems mestus kaltinimus kategoriškai neigia - esą viskas buvę daroma laikantis nustatytos tvarkos, o visos kalbos apie menamą žalą tesą "emociniai dalykai".

Tuo tarpu Vakarų ekspresas" sužinojo, kad atsirado reali galimybė nugriauti ir miesto aktyvistų gintą buvusio celiuliozės virimo cecho pastatą Minijos gatvėje.

Pastebėjo atsitiktinai

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio specialistai tyrimą dėl galimo istorijos paminklo sunaikinimo Klaipėdos piliavietėje pradėjo gavę istoriko, Klaipėdos miestiečių iniciatyvinės grupės nario Dainiaus Elerto signalą.

Istorikas "Vakarų ekspresui" teigė kairiajame Danės krante, šalia atstatomo Ryžių malūno, vykdomus žemės kasimo darbus pastebėjęs visiškai atsitiktinai - plaukdamas keltu: "Dėmesį atkreipiau todėl, kad, mano žiniomis, maždaug toje vietoje kadaise stovėjo gynybinis bokštas."

Istorikų duomenimis, šis bokštas šaltiniuose pirmąkart paminėtas XVII amžiuje - 1648 metais. Jo paskirtis buvusi saugoti Danės upės žiotis. Spėjama, kad iš bokšto tuneliais, nutiestais po vandeniu, buvę galima patekti į pilies teritoriją. Pasak D. Elerto, bokštas šioje vietoje tikrai stovėjo iki XVIII amžiaus pradžios. Vėliau miesto planuose jo lyg ir nebelieka - toje vietoje žymimi kiti pastatai.
Kultūros paveldo departamentui surašius itin aptakias rekomendacijas, realus pavojus būti nugriautam iškilo ir klaipėdiečių aktyviai ginamam buvusio celiuliozės virimo cecho pastatui Minijos gatvėje

Vis dėlto, sakė D. Elertas, piliavietės projektuotojų užsakymu šios teritorijos ikonografinį tyrimą atlikęs jo kolega Kęstutis Demereckas išsiaiškino, kad gynybinis bokštas, tiksliau, į XVIII amžiaus pastatą integruotas jo fragmentas, buvęs nugriautas tik XX amžiaus pradžioje, tiesiant geležinkelio atšaką. Apie tai, kad ardomas itin vertingas istorijos paminklas, 1922 metais netgi buvę rašyta miesto spaudoje.

D. Elerto teigimu, visa informacija apie minėtąją teritoriją buvusi perduota projektuotojams. "Kam jie mokėjo tokius pinigus, jei nė neketina ja naudotis?" - stebėjosi istorikas. Jei paaiškės, kad istorijos paminklas išties nukentėjo, ne mažesnė atsakomybė, D. Elerto įsitikinimu, tenkanti ir miesto vadovams, taip pat gavusiems visą surinktą medžiagą.

Ne pirmas kartas

Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas "Vakarų ekspresui" teigė vienareikšmiško atsakymo apie istorijos paminklui galimai padarytą žalą dar neturįs. "Štai dabar kaip tik esu toje vietoje ir bandau viską išsiaiškinti", - vakar sakė paveldosaugininkas.

Tai, kad šioje vietoje bokštas tikrai stovėjo, esąs patvirtintas faktas. "Apžiūrėjus kasinėjimų vietą galima spėti, kad buvo kliudytas vienas jo kampas", - sakė L. Kavaliauskas.

Vis dėlto, paveldosaugininko įsitikinimu, svarbiausia esą tai, kad prieš pardedant bet kokius darbus tokioje visais požiūriais itin vertingoje ir pažeidžiamoje miesto vietoje privalu atlikti stacionarius archeologinius tyrimus, o vėliau, jau pradėjus darbus, būtina archeologo priežiūra. Nei viena, nei kita, pasak L. Kavaliausko, nebuvę padaryta.

Pasak L. Kavaliausko, archeologai šią teritoriją tyrinėjo, tačiau tos vietos, kur stovėjo bokštas bei kur, spėjama, būta tilto, - ne. Tuo esą galima įsitikinti pavarčius archeologų pateiktą ataskaitą.

"Šioje teritorijoje su panašia istorija susiduriame nebe pirmą kartą: pirmiausia pradedami žemės kasimo darbai, o tik paskui kviečiamas archeologas. Todėl jei nustatysime, kad vertingam istoriniam paminklui išties buvo padaryta žala, statybų vadovams bus skirta maksimali tokiais atvejais bauda - 3 tūkstančiai litų", - patikino L. Kavaliauskas.

Susitikimas su statybos vadovu, sakė paveldosaugininkas, suplanuotas šiandien.

Kalti nesijaučia

AB "Klaipėdos laivų remontas" direktoriaus Alvydo Butkaus įsitikinimu, triukšmas, sukeltas dėl neva sunaikintų istorinio bokšto liekanų, tesąs "emociniai dalykai".

Pasak bendrovės vadovo, visi būtini archeologiniai tyrinėjimai buvę atlikti dar prieš išduodant leidimą statyti. A. Butkaus teigimu, rangovai yra sudarę sutartį su archeologais, kurie stebi visus darbus, pavyzdžiui, kaip klojami inžineriniai tinklai. Jei kažkas randama, viskas fiksuojama, darbai sustabdomi, kreipiamasi į paveldosaugininkus ir tik sulaukus jų išvadų priimamas sprendimas dėl tolesnių darbų. Tokių atvejų, pasak A. Butkaus, jau buvęs ne vienas.

Papildomi tyrinėjimai, sakė bendrovės vadovas, bus atliekami ir šiuo atveju - pradėjus tvarkyti Ryžių malūno aplinką.

"Esam labai jautrioj teritorijoj, labai gerai suprantam mums tenkančią atsakomybę, todėl viską darome taip, kad vėliau nekiltų jokių nemalonumų", - teigė A. Butkus.

Kas kitas?

Kultūros paveldo departamentui surašius itin aptakias rekomendacijas, realus pavojus būti nugriautam iškilo ir klaipėdiečių aktyviai ginamam buvusio celiuliozės virimo cecho pastatui Minijos gatvėje

"Vakarų ekspreso" žiniomis, visai realus pavojus būti nugriautam iškilo ir miestiečių aktyviai ginamam buvusio celiuliozės virimo cecho pastatui Minijos gatvėje.

Kad tokio pavojaus išties esama, patvirtino ir L. Kavaliauskas. Pasak jo, bendrovei, kurios teritorijoje yra šis pastatas, pavyko gauti Kultūros paveldo departamento vadovų leidimą atlikus fotogrametrinius išmatavimus tą istorinio statinio dalį, kuri esanti avarinės būklės ir kelianti grėsmę aplinkiniams, nuardyti.

Tokia gan aptaki formuluotė, prognozavo paveldosaugininkas, statinio savininko gali būti traktuojama kaip leidimas jį nuardyti iki pat pirmo aukšto - tai, pasak L. Kavaliausko, Klaipėdoj jau tapo įprasta - ar net visai nugriauti.

Vilija ŠILINIENĖ
www.ve.lt

1.Švyturio senąją dalį nugriovė dar ana valdžia...
2. Nugriautas malūnas
3. Grėsmė celiuliozės cechui

Tai ką dar reikia nugriauti bravorą, skerdyklą, sandėlius Artojo gatvėje ir Klaipėdos senąją industrinę architektūrą galėsime pažinti iš atvirukų ir nuotraukų

Dujų fabrikas tikiuosi jau ne mirtininkų sąraše...

[zilviz]

Jau vieną Kartono gamykloje (CBK, ЦБК) kaminą nuardė, ir kitą jau baigia ...

[Bandit_romis]

kažkokia nesamonė.. visi sudėję rankas sėdi leidžia pastatui griūti, o po to jau avarinė jo būklė, reikia nugirauti.. atsibodo tas pats per tą patį, tai gal pristatom visur cechus ir akropolius..? oi kaip gražiai gyventume: iš dėžutės, į dėžutę! O valdžiai, savivaldai, žiūriu, vienodai šviečia. Padeda parašiuką: "na kadangi jau pastatas griūvantis, reikia nugriauti.." Kada pradėsime vertinti istoriją?

[Eimantas]

Statys naują konsulatą

VIGANTAS DANILAVIČIUS

Rusijos Federacijos generalinis konsulatas įsikurs Šermukšnių gatvėje.

Klaipėdos savivaldybės taryba vakar patvirtino teritorijos Šermukšnių gatvė 4, 6 ir 8 sklypų detalųjį planą.

Planavimo tikslai - sujungti žemės sklypus, nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo reikalavimus.

Sklypuose numatyta esamų statinių rekonstrukcija ir naujų statyba, suformuotas plotas automobilių saugyklai.

Šermukšnių gatvės 4, 6 ir 8 sklypai sujungti į vieną 2 643 kvadratinių metrų ploto teritoriją.

Čia bus statomas Rusijos Federacijos generalinis konsulatas. Kai kurie esami pastatai bus rekonstruoti ir statomi nauji.

Numatoma rekonstruoti ir Minijos bei Šermukšnių gatves.

www.klaipeda.daily.lt

[zilviz]

...................Statys naują konsulatą

VIGANTAS DANILAVIČIUS

Rusijos Federacijos generalinis konsulatas įsikurs Šermukšnių gatvėje.

Klaipėdos savivaldybės taryba vakar patvirtino teritorijos Šermukšnių gatvė 4, 6 ir 8 sklypų detalųjį planą.


Numatoma rekonstruoti ir Minijos bei Šermukšnių gatves. .............

www.klaipeda.daily.lt

Minijos g. jau rekonstruoja prie Minijos g. 11(20-aukščio). O dėl Šermukšnių g. negirdėjau?

[Eimantas]

Alternatyvieji paveldosaugininkai - prieš cecho griovimą


Trylika visuomeninių organizacijų, neseniai pareiškusių viešą protestą dėl, anot jų, neskaidrių rinkimų į Valstybinę kultūros paveldo komisiją, kuria alternatyvią visuomeninę komisiją, kuri viešins informaciją apie grėsmes, iškylančias kultūros vertybėms, ir sieks užkirsti kelią jų naikinimui.

Alternatyvi komisija, kuriose, be kitų organizacijų, yra ir Lietuvos jūrinės istorijos ir kultūros klubas "Budys", Kuršių nerijos mylėtojų draugija, neformalus Klaipėdos miestiečių sąjūdis, perspėja apie vieno numatyto istorinio pastato uostamiestyje - unikalaus pramoninio paveldo objektą, celiuliozės virimo cecho, griovimo.

Šis valstybės saugomas pastatas - viena iš svarbiausių senojo Klaipėdos celiuliozės fabriko komplekso dalių, priklausančių jūrų krovinių kompanijai "Bega".

Kultūros paveldo departamento (KPD) teigimu, ekspertai nustatė, kad statinys yra avarinės būklės ir jo pritaikymas gamybinei ar kitai paskirčiai be papildomo atskirų konstrukcijų sutvirtinimo negalimas, todėl siūloma griaunant palikti tik vieną ar dvi autentiškas sienas.

Klaipėdos miestiečių iniciatyvinės grupės nuomone, šis pastatas yra reikšmingiausias celiuliozės fabriko elementas, unikalus visos Lietuvos mastu, neabejotinai vertingas kraštovaizdžio, architektūros, technologinės-inžinerinės minties požiūriu, todėl privalu jį išsaugoti, pirmiausia likviduojant avarinę būklę.

KPD direktoriaus Albino Kuncevičiaus pasirašytame rašte, kuriuo leidžiama griauti istorinį pastatą, rašoma: "Departamentas, atsižvelgdamas į pastato avarinę būklę, mano, kad griaunant statinio dalis pagal galimybę būtina išsaugoti rytinio fasado elementus, galinčius stovėti nesukeliant griuvimo grėsmės".

KPD informavo kompaniją "Bega", kad norint atlikti statybos darbus reikalinga atlikti fotogrametrinius tyrimus, tačiau valstybės lėšų minimam darbui šiais metais nėra numatyta ir siūloma šiuos tyrimus kompanijai atlikti savo lėšomis.

Pasipiktinusios, kad rašte net neužsiminta apie galimybę išsaugoti pastatą sutvirtinant konstrukcijas ir restauruojant, visuomeninės organizacijos jį vertina kaip pramoninio paveldo paminklui pasirašytą nuosprendį.

Klaipėdos miestiečių iniciatyvinė grupė primena, kad griovimų istorija tęsiasi: praėjusių metų pavasarį buvo baigtas naikinti buvęs "Lūjos" restoranas, po jo atėjo eilė pirmajam Klaipėdoje garo mašinomis varomam malūnui Tilžės gatvėje, o dar prieš metus buvo nugriautas ir autentiškas valstybės saugomas namas pačiame uostamiesčio centre - vienas iš nedaugelio išlikusių XVIII a. pastatų, kuriame kadaise veikė pirmoji Klaipėdos krašte mokytojų seminarija, pirmoji miesto biblioteka ir, manoma, pirmasis Klaipėdoje muziejus.

"Vakarų ekspreso" ir Eltos inf.
www.ve.lt

[Hazard]

galetu iskart pradet darbus atrestauravimui kol isvis nesugriuvo

[Eimantas]

galetu iskart pradet darbus atrestauravimui kol isvis nesugriuvo

AB "Bega" su A.Kuzmarskiu priešakyje suinteresuota nušluoti cechą nuo žemės paviršiaus, jiems dar atsirastų vietos krovos aikštelei ar kitiems objektams.
Vemti verčia nuo to parsidavėliškumo, objektas avarinis, griaunam, net nešneka apie restauraciją. Tokia politika vadovaujantis galima dešimtimis griauti dvarus, bažnyčias ir kitokius objektus. Avarinis-reiškia griaunam. Bet jų negriauna (su išimtimis), pagalvokit keli arai žemės laukuose po dvaru, niekis. O čia kitas reikalas, dideli pinigai sukasi, kurių matyt užtenka ir reikiamiems raštams su parašais.

[Hazard]

Eimi varysim kada su plakatais paskanduoti pries celiuliozes pastato griovima



Klp seimo nariai

[Eimantas]

KU ir Savivaldybė technologijų slėnį kurs kartu


Vakar pasirašyta tradicinė Klaipėdos universiteto (KU) ir Savivaldybės sutartis žada produktyvų bendradarbiavimą.

Anot KU rektoriaus prof. habil dr. Vlado Žulkaus, apie 7 metus trunkantis bendradarbiavimas su uostamiesčio Savivaldybe be tradicinių įsipareigojimų apims platesnius veiklos barus.

Savivaldybė ir toliau rems KU "Žuvėdros" kolektyvą bei studentus. 2007-2008 metų stipendijų fondui numatoma skirti apie 19 000 litų aštuonioms universiteto ugdytinių stipendijoms.

Susitarta, jog per Savivaldybę KU atiteks Susisiekimo ministerijos skirtas milijonas litų. Už šias lėšas dar šiemet ruošiamasi pabaigti universiteto miestelyje tiesiamą gatvę. Savivaldybė taip pat įsipareigojo sutvarkyti infrastruktūrą šalia botanikos sodo, kad ši klaipėdiečių pamėgta vieta taptų prieinamesnė.

Be to, Savivaldybė ketina prisidėti prie universiteto puoselėjamos idėjos uostamiestyje įkurti Jūrinių technologijų slėnį.

"Plėtosime slėnio idėją ir bandysime kurti bendrą projektą", - sakė V. Žulkus.

Dar viena sutarties naujovė - miesto bendradarbiavimas su KU televizija. Pasak V. Žulkaus, ateityje ji galėtų propaguoti ne tik universiteto, bet ir miesto kultūrinius reikalus.

Indra DUOTAITĖ
www.ve.lt

[Eimantas]

Vydūno mokykla keis koordinates

Rengiantis tvirtinti uostamiesčio bendrąjį planą, siūloma rezervuoti teritoriją higienos reikalavimų neatitinkančiai Vydūno mokyklai iškelti.

Žlugus planams prie Vitės mokyklos prijungti Vydūno mokyklą, pastarajai iškelti bus ieškoma kitos vietos.

Anot uostamiesčio Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjos Laimos Prižgintienės, įstaiga neatitinka higienos reikalavimų - neturi nei sporto, nei aktų salės. Be to, Vydūno mokyklos teritorija Daržų gatvėje reikalinga miestui - čia numatomos statybos.
Kadangi Vydūno mokykloje mokosi ne tik šio mikrorajono vaikai, įstaigai iškelti ieškota patogesnės vietos. Anot L. Prižgintienės, tvirtinant bendrąjį planą, bus siūloma Vydūno mokyklą įkurdinti Bangų gatvėje, Klaipėdos psichiatrijos ligoninės teritorijoje.

Indra DUOTAITĖ
www.ve.lt

[URBANISTAS]

viename straipsnyje skaiciau kad planuojama klaipedoj statyti MEGA...........