Gal kas zinot ka prie Lisco pastato stato?siandien praeidamas krana maciau ir pamatus jau pastatytus, bet prieit arciau neturejau laiko
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Klaipėdos projektai
Collapse
X
-
Klaipėdos meras - už statybas universiteto teritorijoje
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=7824985
Montezauras_klp> WILD_WEST teisus ten stato ta 9auksti gyvenamaji nama http://www.eurohaus.lt/?lt=1121756134Westside is the best ! :jura:
Comment
-
Ar netrado jums keistai kad Haneris pirko ir montavo paneles (sienines plokstes) tokias kurios tinka jau galutinei apdailai ir staiga sumane jas aptaisyti kita apdailine medziaga. ar neatrodo kad verslininkui 2 kartus uz ta pati moketi kazkaip kvaila butu,
na nebent del to butu priezastis.
O ji yra
Isikvietes KLP meras verslininkus ant "kilimelio" ispeizavojo ju statoma PC ir pasake: nevalia klp miesto viduryje statyti kazkokiu sandeliu......
Stai ir matome dabar grazejanti haner PC
MERUI...
Comment
-
stebekt koki sena straipsni radau apie 35 aukstu dangoraizi, kuri kazkada zadejo statyti http://www.ve.lt/?rub=1065924810&dat...&id=1063904660
o cia siaip vieno protingo zmogaus citata
... "atvažiuojant kas vasarą matyti, kad reikalai gerėja. Ir Vilnius, ir Klaipėda gražėja, europėja. Blogiausia Kaune – atsilieka ir jau turbūt nebėra antrasis Lietuvos miestas, o trečiasis, nes Klaipėda jau jį pralenkusi. Gaila, nes Kauną aš irgi mėgstu ir myliu, bet gal laikui bėgant kas nors pasikeis..." - Yale Universiteto profesorius, poetas Tomas Venclova
http://www.alietuvis.com/Archyvas/263/
Westside is the best ! :jura:
Comment
-
Klaipėdiečiai pasijuto nuvertinti
Klaipėdos nekilnojamojo turto agentūrų atstovai nesutinka su valstybės įmonės Registrų centro paskelbtais duomenimis, esą vidutinė būsto vieno kvadratinio metro kaina uostamiestyje tesiekia 2,29 tūkst. litų.
Kai kurių nekilnojamojo turto ekspertų teigimu, tai yra kone paties pigiausio uostamiestyje esančio buto kvadratinio metro kaina. Esą reali kaina Klaipėdoje šiuo metu yra 3 tūkst. litų už vieną kvadratinį metrą gyvenamojo ploto.
Pirmą kartą Lietuvoje atlikę masinį nekilnojamojo turto vertinimą Registrų centro atstovai tikina, kad jų pateikti duomenys pakankamai tikslūs, tačiau galima 20 procentų paklaida.
"Be to, tai nėra vien matematiniai skaičiavimai. Tyrimas atliktas remiantis įvairiomis metodikomis, kurias pasiskolinome iš amerikiečių. Tokia masinio turto vertinimo kaina naudojama daugelyje Europos valstybių. Manau, kad šis vertinimas padės ir piliečiams, kurie nori pirkti būstą. Jie galės įvertinti, ar prašoma kaina yra reali", - sakė registrų centro atstovas Aidas Petrošius.
Padės apsispręsti politikams
Masinis šalies nekilnojamojo turto vertinimas buvo atliktas todėl, kad nuo kitų metų bus apmokestintas komerciniais tikslais naudojamas fizinių asmenų nekilnojamasis turtas. Mokestis priklausys nuo vidutinės rinkos vertės, kuri ir buvo nustatyta atliekant masinį vertinimą.
Beje, iki lapkričio 2 dienos, registrų centro Klaipėdos filiale buvo eksponuojami Klaipėdos, Palangos, Neringos miestų bei Klaipėdos, Kretingos ir Šilutės rajonų savivaldybių verčių žemėlapiai, su kuriais galėjo susipažinti ir gyventojai. Jie tai darė gana aktyviai, tačiau, anot Registrų centro Klaipėdos filialo Kadastro duomenų tvarkymo skyriaus vedėjos Vidos Labuckaitės, esminių pastabų nepareiškė.
Dabar savo atsiliepimus apie žemėlapiuose nurodytas nekilnojamojo turto vertes dar turi pateikti valdžios institucijos ir tuomet juos jau bus galima tvirtinti.
Anot A. Petrošiaus, visą nekilnojamąjį turtą reikėjo įvertinti dėl to, kad nėra aišku, kuris butas yra naudojamas komerciniams tikslams. Esą, jei reikėtų įvertinti kiekvieną komercinės paskirties būstą atskirai, tai būtų kainavę kur kas brangiau nei atlikti masinį vertinimą. Beje, šis vertinimas valstybei kainavo 3,5 mln. litų.
"Tikimės, kad šie duomenys turės įtakos politikams apsispręsti, kad visgi verta apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą. Užsienio šalių praktika rodo, kad nekilnojamojo turto apmokestinimas stabilizuoja rinką, be to, praturtina vietos savivaldos institucijas. Surinktas lėšas savivaldybės galėtų naudoti plėtojant mieste infrastruktūrą", - akcentavo A. Petrošius, taip lyg ir patvirtindamas, kad masinis nekilnojamojo turto vertinimas gali būti susijęs su galimu viso gyventojų nekilnojamojo turto mokesčio įvedimu Lietuvoje.
Klaipėda - antroje vietoje
Masinio vertinimo duomenimis, Klaipėda yra antras pagal būsto brangumą šalies miestas - čia kvadratinis metras vidutiniškai kainuoja 2,29 tūkst. litų. Palangoje būsto vertė siekia 2,09 tūkst. litų už kvadratinį metrą.
Pirmoje vietoje atsidūrė Vilnius. Sostinėje būsto kvadratinis metras vidutiniškai kainuoja 2,96 tūkst. litų. O antras pagal dydį miestas Kaunas atsidūrė tik ketvirtoje vietoje - vidutinė kaina siekia 1,55 tūkst. litų už vieną kvadratinį metrą. Mažiausios kainos - Ignalinos rajone: čia būsto kvadratinio metro kaina siekia vos 127 litus.
Visos Lietuvos nekilnojamasis turtas įvertintas daugiau nei 85 milijardais litų. Daugiausia jo yra Vilniuje - net 40 procentų (per 34 mlrd. litų) viso šalies nekilnojamojo turto.
Nuo 2001 metų sostinėje įregistruota kone 5,7 tūkst. naujų butų - net 10 kartų daugiau nei uostamiestyje ir 16 kartų daugiau negu Kaune. Klaipėdoje įregistruota per 530 butų.
Nurodyta pigiausio buto kaina?
Tačiau kai kurių uostamiesčio nekilnojamojo turto agentūrų atstovai suabejojo masinio vertinimo tikslumu. Esą pateikti duomenys realiai neatspindi tikrosios situacijos.
Pasak nekilnojamojo turto agentūros ekspertės Eilinos Zilnienės, šiuo metu vidutinė būsto kvadratinio metro kaina uostamiestyje yra 3 tūkst. litų.
Jai pritarė ir kitos nekilnojamojo turto agentūros direktorė Indrė Valionienė. Anot jos, nurodomas vidurkis - per 2,2 tūkst. litų už kvadratinį metrą - gali būti taikomas nebent patiems pigiausiems Klaipėdoje esantiems butams.
Nekilnojamojo turto eksperto Aivaro Rancevo žiniomis, tokia kaina už kvadratinį metrą gali būti prašoma tik senos statybos name, tačiau tai negali būti viso nekilnojamojo turto kainų vidurkis.
Registrų centro atstovas Aidas Petrošius sutiko, kad apibendrinimai nėra visiškai tikslūs, tačiau esą ir nebuvo siekiama nurodyti tikslią rinkos vertę. Pasak jo, masinis nekilnojamojo turto vertinimas nurodo vidutines rinkos vertes bei galimas tendencijas.
"Absurdas būtų atliekant masinį tyrimą reikalauti įvertinti nekilnojamąjį turtą šios dienos kainomis. Tai galima padaryti tik atliekant individualų vertinimą, kuris, žinia, gerokai skiriasi nuo masinio", - akcentavo A. Petrošius.
Iškreipta rinka
Apibendrindami pastarųjų dviejų mėnesių Klaipėdos būsto rinkos tendencijas, nekilnojamojo turto agentūrų atstovai minėjo, kad būsto kainos uostamiestyje pakilo nuo 8 iki 18 procentų.
Labiausiai pabrango miesto centre bei naujos statybos namuose esantys butai. Pastarieji tebegraibstomi dar net neprasidėjus namo statyboms.
Senos statybos namuose, miegamuosiuose rajonuose esančių butų kainos ženkliai nebekilo, o kai kurių agentūrų duomenimis, net šiek tiek nukrito. Šiuo metu už 1 kambario butą miegamuosiuose rajonuose prašoma nuo 85 tūkst. litų, Už 2, 3 ir 4 kambarių butus prašoma nuo 130 tūkst. litų.
Tiesa, ir toliau išsiskiria Miško kvartalas - čia už 1 kambario butą prašoma nuo 140 tūskt. litų, už 2 kambarių - nuo 180 tūkst., už 3 ir 4 - nuo 200 tūkst. litų.
Naujos statybos namuose esančių butų kvadratinis metras kainuoja nuo 3,5 tūkst. litų. Tačiau yra ir tokių namų, kur už kvadratinį metrą prašoma nuo 5 tūkst. litų. Anot I. Valionienės, kainos naujos statybos namuose per pusmetį pakilo nuo 7 iki 10 procentų. Tai esą nėra daug.
Paprastai centre esančių butų kainos, visuomet buvusios aukščiausios, per pastaruosius du mėnesius dar labiau pakilo. Pasak vienos uostamiesčio nekilnojamojo turto agentūros vadybininkės Ilonos Zakarauskienės, jei, pavyzdžiui, vasaros pabaigoje 2 kambarių butas miesto centre kainavo 270 tūkst. litų, tai dabar jo kaina - nuo 320 tūkst. litų. Trijų kambarių be remonto butų miesto centre kainos prasideda nuo 380 tūkst. litų.
"Vertintojai jau net nebeturi kriterijų, kuriais remiantis galėtų "ištempti" prašomą sumą", - akcentavo sukilusių butų kainų pasekmes I. Valionienė.%)
Comment
-
Klaipėda subrendo naujam karilionui
2005-11-03 Gyventojų informavimo tarnybos vyr. specialistas Andrius Juškevičius
Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius susitiko su Olandijos karilionus liejančios ir gaminančios kompanijos „Koninklijke Eijobouts“ vadovais J.Romonesku (J.A.P.G. Romonesco) ir J. van Bruselu (J.S.A. van Brussel). Pokalbio metu buvo aptartos galimybės restauruoti Klaipėdos karilioną.
Lapkričio 3 dieną iki susitikimo su miesto meru, Olandijos varpų meistrai apžiūrėjo centrinio pašto bokšte įrengtą karilioną, klausėsi ir įrašė jo varpų skambesį. Kalbėdami su miesto meru ir kitais savivaldybės administracijos vadovais olandai pastebėjo, kad Klaipėda, turėdama šiuolaikinius standartus atitinkantį varpų muzikos instrumentą, galėtų surengti ir pasaulinį karilioninkų kongresą. Jų vertinimu, kažkada socialistinėje Vokietijoje pagamintas karilionas turi prastą mechaniką, visiškai nestandartinę klaviatūrą, muzikantams fiziškai sunku groti.
Klaipėdoje Olandijos varpų liejikai lankėsi prieš šešerius metus – 1999 metais. Jau tada jų vertinimas buvo negailestingas – mūsų karilionas yra prastos būklės. Prieš šešerius metus pagal tuomet galiojusį Viešųjų pirkimų įstatymą savivaldybė negalėjo pirkti paslaugos iš vienintelio šaltinio, nors visame pasaulyje varpus liejančių kompanijų yra vos keletas.
Olandai pasiūlė, kad laimėję konkursą jie galėtų ne tik atnaujinti varpus, bet ir parengti visą kariliono pakeitimo projektą, kurį įgyvendintų vietinės kompanijos. Taip būtų taupomos lėšos, o jų specialistai prižiūrėtų ir kontroliuotų darbų eigą. Tokiu būdu buvo įrengtas karilionas Gdanske (Lenkija), kur dabar su malonumu koncertuoja žymiausi pasaulio muzikantai.
Meras R.Taraškevičius išreiškė nuomonę, kad Klaipėda seniai subrendo turėti gerą, šiuolaikišką karilioną, būtina priimti tokius sprendimus, kad jau po metų – baigiantis 2006-iesiems, - Kalėdų ar Naujųjų metų išvakarėse pašto bokšte suskambėtų nauji varpai.
Preliminari projekto vertė siektų apie milijoną litų. Įgyvendinant šį projektą yra galimybių pasinaudoti ir Europos Sąjungos fondų parama.
www.klaipeda.lt
beje, labai smagu del tos turizmo informacines sistemosWestside is the best ! :jura:
Comment
-
Klaipėdos piliavietės ateitis nėra aiški
AURELIJA KRIPAITĖ
Klaipėdos pilies ir jos teritorijos ateitis - vis dar neaiški.
Istorinę piliavietės teritoriją valdo uostamiesčio savivaldybė, o jos prieigas - bendrovė „Klaipėdos laivų remontas“. Prieš dešimtmetį Vyriausybė buvo priėmusi sprendimą šioje vietoje nutraukti gamybą ir išsaugoti kultūrinį paveldą. Nuo šių metų pavasario teritorija yra atvira lankytojams.
Anot Klaipėdos universiteto rektoriaus Vlado Žulkaus, archeologai dar neištyrė beveik trijų ketvirtadalių piliavietės, todėl reikia išsaugoti pilies liekanas. Piliavietės akcentu galėtų tapti atstatytas 46-48 metrų aukščio pilies bokštas.
Miesto mero Rimanto Taraškevičiaus nuomone, dauguma darbų jau padaryta. „Sieksime, kad atsirastų jungtis tarp senamiesčio ir piliavietės. Mažųjų laivų uosto finansavimo sprendimo tikiuosi dar šį lapkritį“, - sakė miesto vadovas.
Nei jis, nei V.Žulkus, nei „Klaipėdos laivų remonto“ bendrovės valdybos pirmininkas Robertas Dargis nemano, kad reikėtų atstatyti pačią pilį.
Gruodį - prekybos kompleksų antplūdis
GINA KUBILIŪTĖ
Ateinantį mėnesį netoli vienas nuo kito atsidarys trys didžiuliai prekybos ir pramogų kompleksai.
Netoli Baltijos žiedo gruodžio pradžioje atsidarys du prekybos centrai.
Prekybos centrą Baltijos ir Taikos prospektų sankirtoje stato nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner”. Projekto koordinatorius Gerdas Dubrickas dienraščiui pasakojo, kad čia duris atvers pirmoji „Rimi Hypermarket“ Klaipėdoje. Parduotuvė užims 4 tūkst. kvadratinių metrų bendrojo prekybos ir pramogų centro ploto.
Apie 17 tūkstančių kvadratinių metrų ploto užimančiose patalpose įsikurs ir kitos parduotuvės. Dviejuose pastato aukštuose veiks vaistinė, drabužių, batų parduotuvės, baldų salonas.
Daugiau nei du tūkstančius kvadratinių metrų vietos prekybos centre užims pirmoji Vakarų Lietuvoje namų apyvokos reikmenų parduotuvė „JYSK”.
Rusiškos virtuvės mėgėjai galės lankytis restorane „Katpėdėlė – Carskoje Sėlo”.
Planuojama, kad duris čia atvers pramogų klubas „Laukinių Vakarų salūnas“.
Bus įrengta daugiau nei keturių šimtų vietų automobilių stovėjimo aikštelė.
Į prekybos centrą investuota apie 60 milijonų litų.
Gruodžio pradžioje atsidarys netoli stovintis kitas prekybos centras. Projektas priklauso vilniečių statybos ir nekilnojamojo turto bendrovei „Viti“. Jos generalinis direktorius Konradas Juzeliūnas „Klaipėdai“ sakė, kad pagrindiniai prekiautojai bus „Norfa“, „BMS Megapolis“, „Tomas Philips“.
Taikos pr. 66A atsidarysiančiame prekybos komplekse taip pat bus galima apsipirkti vaistinėje, batų, drabužių, baldų, buitinės technikos parduotuvėse.
Į antrą aukštą žmonės galės patekti travelatoriumi. Jo paviršius yra lygus, todėl patogu kilti kartu su prekių vežimėliu.
Prie prekybos centro įrengta daugiau nei trijų šimtų vietų automobilių stovėjimo aikštelė. „Viti“ taip pat paruoš 40 vietų mašinų stovėjimo aikštelę greta stovinčių daugiabučių namų gyventojams.
Pastatas užims daugiau nei dvylika tūkstančių kvadratinių metrų vietos. Anot K.Juzeliūno, projektas kainuos apie 20 milijonų litų.
Konkurencija dalinsis ir netoliese abiejų prekybos kompleksų išdygsiantis „Akropolis“. „Klaipėda“ jau rašė, kad rekonstruota „Hyper Maxima“ atsidarys taip pat gruodžio mėnesį.Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!
Comment
-
Nuolatinės statybos komisijos posėdis įvyks 2005-11-09, 14 val., kab.504
I.Techniniai projektai:
1.(597) Viešbutis su restoranu I-me aukšte, Žvejų g. 22.
2.(59 Jachtų uosto aptarnavimo centras, Žvejų g. 24.
3.(544-1) Įplaukiančiųjų ir išplaukiančiųjų mažųjų laivų tikrinimo krantinės, suskirstant etapais: I etapas – suprojektuoti krantines, elektros tiekimo liniją ir elektros įrangą krantinėje, Smiltynės pl. 2A.
4.(576-1) Individualus gyvenamas namas (statybos užbaigimui). Rokiškio g. 38.
5.(590-1) Kanalizacijos kolektoriaus pertvarkymas skl. Sausio 15-osios g. 6b, Taikos pr. 16a.
6.(601) Individualaus gyvenamo namo rekonstrukcija (projekto pakeitimas), Giraitės g. 94.
7.(602) Dujotiekio įvadas iki sandėlio, Šilutės pl. 79.
8.(603) Dujotiekio įvadas iki gyvenamo namo, Balandžių g. 5.
9.(604) Dujotiekio įvadas iki gyvenamo namo, Valstiečių g. 4.
10.(605) Buto rekonstrukcija, įrengiant mansardoje gyvenamas patalpas, rekonstravus stogą, Jurginų g. 10 – 3.
11.(606) Individualus gyvenamas namas, Kretingos g. 177A.
12.(607) Individualus gyvenamas namas, Kretingos g. 177B.
13.(60 Buto rekonstrukcija, prijungiant pastogės patalpas, Šaulių g. 4 - 14.
14.(609) Buto rekonstrukcija, Nidos g. 54 - 50.
15.(610) Buto rekonstrukcija, Poilsio g. 10 – 61.
16.(611) Skirstomasis dujotiekis ir dujotiekio įvadai iki gyvenamų namų valdų ribos Tauralaukio kvartale, Debesų g.
17.(612) S-35042 kabelinės spintos remontas Liepojos 10 ATS, Kretingos g. 50.
18.(613) Kabelinės linijos S-123, 128 rekonstrukcija Danės g. 6 ATS, Liepų g. 38.
19.(614) Buto rekonstrukcija, įrengiant pastogę, Galinio Pylimo g. 26 – 5.
20.(615) Individualaus gyvenamo namo statyba (darbų užbaigimui) ir ūkinio pastato statyba, Mechanizacijos g. 28.
21.(616) Grožio salono įrengimas prekybos patalpose, Kepėjų g. 12.
22.(617) Daugiabutis gyvenamasis namas su katiline ir požemine automobilių stovėjimo aikštele, Kretingos g. 78A (pagal detalų planą Žolynų g. 37).
23.(61 Pastato kapitalinis remontas, Pylimo g. 4.
24.(619) Krantinių Nr.105-106 statyba: II etapas – nuotekų išleistuvo rekonstravimas; III etapas – krantinės Nr. 106-107 jungties statyba.
I.Detalieji planai:
1. Žemės sklypo J. Janonio ir Gulbių gatvių kampe, Klaipėdoje detalusis planas.
2. Žemės sklypo Klevų g. 6g, Klaipėdoje bei jo gretimybių detalusis planas.
3. Žemės sklypų Žvejų g. 2, 2a, 2b, Klaipėdoje detalusis planas.
www.klaipeda.ltPaskutinis taisė Eimantas; 2008.07.16, 14:18.Westside is the best ! :jura:
Comment
Comment