Klaipėda (archyvas)

[Mantas]

Per kokią laidą rodė? Mažu atseksma

[ArTuRAs]

Nu tai tam makete juk buvo tas dangoraizis
Atrodo tikrai neblogai, gal jame "Hilton" atsiras

Cia eina biski suprast kokia forma turetu but:

[ArTuRAs]

2005 m. gegužės 10 d. Ūkio ministro įsakymu Klaipėdos miesto savivaldybės projektui "Klaipėdos pramoninio parko I-ojo etapo fizinės infrastruktūros vystymas" skirta 10 833 983 Lt parama.

Klaipėdos LEZ infrastruktūrai skirti ES struktūrinių fondų paramą prieš tai rekomendavo ir Verslo projektų atrankos komitetas.

Birželio 3 d. Klaipėdoje planuojama pasirašyti trišalę paramos skyrimo sutartį tarp Ūkio ministerijos, Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) ir Klaipėdos miesto savivaldybės.

Tikekimes kad ir toliau LEZ plesis ir pritrauks dar daugiau investiciju

[win2k3]

Grazi suma 3 litai ant marsrutkes

[Romas]

„Lietuvos rytas“ „Būstas “ 2005.05.30
Klaipėdos tvarkytojams idėjų pamėtėjo norvegų architektai
Gediminas Pilaitis


Įmonės cechai bus nugriauti
Ilgą laiką žmonėms visiškai neprieinamas istorinis Klaipėdos centras su senosios kryžiuočių pilies liekanomis turėtų tapti patraukliausia uostamiesčio vieta.
Taip mano bendrovės „Jūros vartai“ strategai, užsimoję šiai Klaipėdos širdimi vadinamai teritorijai suteikti šiuolaikiškos architektūros išvaizdą, paversti ją prestižine, turistų lankoma miesto dalimi.
Piliavietėje dunksanti nugyventa laivų remonto įmonė jau šluojama nuo žemės paviršiaus. Pernai įmonę įsigijusius „Jūros vartų“ savininkus tai daryti įpareigoja ir Vyriausybės nutarimas, pagal kurį iki 2009 metų kranų ir metalo lakštų žvangėjimas čia turėtų visam laikui nutilti.
„Visko neišgriausime – praeities kultūros paveldo vertybės bus išsaugotos ir paryškintos modernios architektūros statinių fone“, – kalbėjo vienos „Jūros vartų“ dalininkės bendrovės „Eika“ vadovas Robertas Dargis.
Suvokdami ypatingą piliavietės svarbą Klaipėdai „Jūros vartų“ vadovai į pagalbą pasitelkė net kelias projektuotojų grupes iš užsienio šalių, kurios specializuojasi istorinių teritorijų planavimu, jų renovavimu ir pritaikymu šiandienos poreikiams.
Kelių abejotinų projektų atsisakyta.
Neseniai pristatyta Norvegijos bendrovės „Niels Torp“ piliavietės ir šalia esančio naujo kruizinių laivų terminalo teritorijų plėtros studija urbanistikos specialistus nustebino nauju požiūriu į šios vietovės tvarkymo problemas.

Norvegai pažėrė naujų idėjų
Niekas dar nesiūlė atkurti senosios Danės upės vagos, nuo jos žiočių nutiesus kanalą į senamiestį. Triukšminga automagistrale virtusi Pilies gatvė, norvegų akimis, galėtų tapti kur kas reikšmingesnė, jeigu čia iškiltų visuomeninės paskirties pastatai, parduotuvės, viešbučiai.
Klaipėdos vyriausiasis architektas Almantas Mureika prisipažino, kad kai kurios „Niels Torp“ idėjos pribloškė ne tiktai vietinius architektus, bet ir miesto valdžią: „Jas verta svarstyti, toliau plėtoti, galvojant, kaip atrodys per amžius daug ko netekęs Klaipėdos senamiestis“.
Tarptautinio olimpinio komiteto užsakymu „Niels Torp“ sukūrė modernią ledo areną Hameryje, projektavo bendrovės „British Airway“ kompleksus Londone, įgyvendino keliolika įspūdingų projektų Skandinavijos šalyse, Didžiojoje Britanijoje, Olandijoje, Airijoje, Kinijoje.
Išskirtinė šios Norvegijos bendrovės veiklos kryptis – teritorijų ir statinių planavimas uostų rajonuose, prie pat vandens. Oslo centre pagal „Niels Torp“ projektą renovuota garsioji Akerio krantinė dabar yra šio miesto gyventojų ir turistų labiausiai lankoma vieta.
„Pamatęs Klaipėdos piliavietę iškart prisiminiau, kad panašias problemas mums teko spręsti Osle – Akerio krantinę anksčiau irgi gožė apleista laivų statykla. Vėliau cechų vietoje iškilo šiuolaikiški statiniai“, – kalbėjo projektuotojų grupės vadovas Nielsas Torpas.

Piliavietė – renginių vieta
Norvegai klaipėdiečiams siūlo išsaugoti autentišką piliavietės formą su pylimais, apsauginiais grioviais, kuriuose vasarą galėtų švartuotis į Lietuvos pajūrį atplaukusios užsienio turistų jachtos, motoriniai kateriai.
„Jachtklubas su prieplaukomis laivų remonto įmonėje jau veikia, tereikia sukurti tinkamą infrastruktūrą“, – pažymėjo Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentu išrinktas vilnietis R.Dargis.
Klaipėdos architektų užmojų iš stiklo ir metalo atkurti nugriauto 46 metrų aukščio pilies bokšto kontūrus „Niels Torp“ savo studijoje neplėtoja. Kaip dominantė įsivaizduojamas šalia bokšto iškilęs šiuolaikiškas maždaug 20 aukštų viešbučių arba biurų pastatas.
Piliavietės su restauruotais požemių kazematais norvegai pataria neužstatyti – joje verčiau palikti areną miesto šventėms, džiazo festivaliams, koncertams, kitiems kultūros renginiams. Norvegų planuojamoje arenoje tilptų apie 10 tūkstančių žmonių.
Žemės sklypai prie kruizinių laivų terminalo, norvegų akimis, yra tinkamiausia vieta istorijos, kultūros, turizmo pramogų ir verslo centrui. Čia įsikūrus kavinėms, restoranams, jaukioms parduotuvėms, klaipėdiečiai ir svečiai piliavietėje tikrai nenuobodžiautų.

Miestas jaustų marių alsavimą
Didžiulėje, bet kol kas tuščioje kruizinių laivų terminalo aikštėje galėtų iškilti prekybos centras. Iš Danės upės žiočių arčiau terminalo patraukus senąją Smiltynės perkėlą, ši vieta tiktų dar vienam naujam pastatui, kuriame būtų patogu aptarnauti vietinių keltų keleivius.
Po žeme norvegai siūlo įrengti 2900 vietų automobilių garažą. Atviros aikštelės, kuriose į kultūros ir pramogų kompleksą atvykę žmonės galėtų pasistatyti savo automobilius, numatytos ir piliavietės prieigose.
Nekilnojamo turto rinkos ekspertai žemės sklypų vertę aplink Klaipėdos piliavietę pagal kainas pusiau juokais lygina net su Šventaragio slėniu Vilniuje.
Senų pastatų vietoje laivų remonto įmonės teritorijoje „Jūros vartai“ pasirengę statyti ir gyvenamuosius namus.
„Niels Torp“ specialistams atrodo, kad piliavietės vaizdo negadintų 3-4 aukštų gyvenamieji pastatai.
Siūloma juos išdėstyti taip, kad nauja statyba piliavietę ir kruizinių laivų prieplauką atskirtų nuo šalia įsikūrusios Baltijos laivų statyklos pastatų.
„Pagrindinė mūsų idėja – priartinti Klaipėdą prie vandens.
Tada žmonės laisvai vaikštinėtų po piliavietę, atsivertų keliai prie Kuršių marių. Pilį juosiančius kanalus galėtų jungti tiltai“, – aiškino N.Torpas.

Tikslas – ištrūkti iš uosto
Ilgai kovoję, kad į jūrų uosto industrijos zoną patekusi piliavietė atitektų miestui, klaipėdiečiai savo tikslą iš dalies pasiekė – ją jau valdo savivaldybė, o aplinkines teritorijas suskato tvarkyti „Jūros vartai“.
Piliavietė architektams – problemų kamuolys. Šią istorinę vietovę su senamiesčio kvartalais turėtų jungti kažkokios arterijos. Norvegai mato išeitį – rekonstruoti išilgai jūrų uosto besidriekiančią Pilies gatvę, įspraudus ją į tunelį arba įrengus požemines perėjas pėstiesiems.
Šita „Niels Torp“ idėja, kaip ir siūlomo dangoraižio statyba šalia pilies liekanų, šiurpina konservatyvesnius urbanistus, budrius kultūros paveldo sergėtojus.
„Laivų remonto įmonės teritoriją turėsime sutvarkyti per penkerius metus, investavę 30 milijonų litų. Visoms norvegų vizijoms realizuoti, aišku, prireiks dešimteriopai daugiau investicijų“, – sakė R.Dargis.
Kairiajame Danės krante seni pastatai jau renovuojami – juose įsikurs kompaktiškas viešbutis, buriuotojų aptarnavimo centras, restoranas, iš kurio lankytojai galės grožėtis į upę atsivėrusiais vaizdais.
Tvarkomas jachtklubas, be kurio Klaipėdos centras ir toliau bus apmiręs.
Kaip bus įgyvendinamos norvegų studijos idėjos, paaiškės patvirtinus su visu senamiesčio tvarkymu susietą pilies ir kruizinių laivų terminalo plėtros planą“, – tvirtino A.Mureika.

Sumanymams prireiks milijonų
Manoma, jog darbams gali prireikti dešimties, o gal ir daugiau metų. Bendros investicijos į piliavietėje planuojamus statinius, teritorijų tvarkymo darbus gali siekti apie 300 milijonų litų.
„Planai, be abejo, gali keistis, statybų tempai paspartėtų, jei piliavietėje atsivėrusios erdvės bus patrauklios ne tiktai mums, bet ir kitiems potencialiems investuotojams“, – pažymėjo R.Dargis.

[ArTuRAs]

Grazi suma 3 litai ant marsrutkes

Nesupratau, ka cia norejai pasakyt?

[Arturas001]

amsterdamas
http://www.kleta.lt/images/KLETA002.jpg

[Rokas]

Ryt sausiu ryte ant molo paziuret ta Constellation

[liutass]

Ryt sausiu ryte ant molo paziuret ta Constellation

Tikiuosi, nuotrauku sulauksim?

[ArTuRAs]

Girdejau kad aukstis vos ne kaip 20 aukstu namo
Gal ir man kaip nors iseis nuvaryt

[Rokas]

Tikiuosi, nuotrauku sulauksim?

Sorry, neturiu fotiko Bet man rods, kad LT spauda mirges nuo Constellation fotkiu

[Rokas]

Girdejau kad aukstis vos ne kaip 20 aukstu namo
Gal ir man kaip nors iseis nuvaryt

Teisingai girdejai

[iuliano]

na gal pafotkinsiu jei kam bus idomu idesiu fotkiu su tuo "laiveliu"

[Tomasl]

na gal pafotkinsiu jei kam bus idomu idesiu fotkiu su tuo "laiveliu"

BUTINAI mums viskas idomu

[Tomasl]

amsterdamas
http://www.kleta.lt/images/KLETA002.jpg

A cia jau patvirtintas projektas?

kiek zinau tai jie planuoja pirmo daugiabucio pamatus jau rudeni suklot.Dabar jau veza zemes ir medzius ten retina, nu dirba vienu zodziu.

[Arturas001]

[kiek zinau tai jie planuoja pirmo daugiabucio pamatus jau rudeni suklot.Dabar jau veza zemes ir medzius ten retina, nu dirba vienu zodziu.[/QUOTE]

tikrai nepatvirtintas, bet gal bus

[win2k3]

Ryt sausiu ryte ant molo paziuret ta Constellation

Kelinta valanda? Atplaukia ar isplaukia?

[win2k3]

Nesupratau, ka cia norejai pasakyt?

Nesigilink Tiesiog ant galo tie trys litai

[ArTuRAs]

@win2k3
O ka, turejai infarkta gaut?
Zmoniu daug buvo?