Klaipėda (archyvas)

[ArTuRAs]

http://www.maps.lt/redirect.asp?username=pievutakas8

Kazkur gilumoj miesto

[Eimantas]

Sprendžiama socialinio būsto problema

Gegužės mėnesį miesto Tarybai bus pateiktas svarstyti projektas dėl socialinio būsto statybos. Pietinėje miesto dalyje, už Alksnynės kvartalo, ketinama statyti du gyvenamuosius namus socialiai remtiniems asmenims, taip pat buvusiems tremtiniams apgyvendinti. Tai bus penkiaaukščiai namai, kiekvienas po 40-50 butų. Pirmieji jų aukštai turės būti pritaikyti gyventi neįgaliesiems.

Jei Taryba pritars, šiuos namus ketinama pradėti statyti ateinančių metų kovą. Savivaldybė šiems darbams yra pasirengusi imti paskolą, taip pat tikimasi gauti dalinį Vyriausybės finansavimą. Manome, kad savo lėšomis prisidės ir Uosto direkcija, nes šiuose namuose planuojama apgyvendinti iš uosto rezervinėje teritorijoje esančių namų iškeldinamus žmones.

Daugės sporto aikštelių

Šią vasarą ketiname iki galo įrengti tris naujas sporto aikšteles - prie Vitės, Tauralaukio pagrindinių ir "Smeltės" vidurinės mokyklų. Dauguma darbų buvo padaryta dar pernai, šiais metais beliko aikšteles aptverti, pakabinti skydus, kur reikia - padažyti.

Šiais metais taip pat turėtume įrengti tris visiškai naujas krepšinio aikšteles - Laukininkų g. 44 namo kieme, Tilžės g. prie Sendvario pagrindinės mokyklos ir Bandužių g. prie S. Stulpino mokyklos.

Čia darbai turi būti užbaigti iki liepos mėnesio. Jiems iš Savivaldybės biudžeto skirta 100 tūkst. litų.

Taip pat jau prasidėjo "Neptūno" sporto salės rekonstrukcija, šiais metais bus baigti remontuoti ir "Žalgirio" sporto rūmai.

Tęsiami darbai Skulptūrų parke

Permainų sulauksime ir Skulptūrų parke. Šiais metais 30 tūkst. litų esame skyrę skulptūroms atnaujinti. Po apžiūros paaiškėjo, kad 16 parke esančių skulptūrų yra apgadintos, iš jų 5 - itin stipriai. Būtent pastarosioms restauruoti atiteks didžioji minėtosios sumos dalis - 24 tūkst. litų.

Šiais metais taip pat numatyta sutvarkyti įvažiavimo į Skulptūrų parką kelią. Šiems darbams skirta apie 200 tūkst. litų. Labai geranoriškai į tai reagavo parke įsikūrusios kavinės "Metų laikai" vadovai, pažadėję šiam projektui įgyvendinti 40-50 tūkst. litų. Tai mums leis daugiau lėšų skirti parke esantiems suoliukams, skulptūrų aplinkai sutvarkyti.

Su policijos atstovais tarėmės ir dėl skulptūrų bei viso parko apsaugos. Planuojame prie pagrindinio tako įrengti stebėjimo kamerą, gal net ne vieną. Taip pat sutarėme dėl patruliavimo parko teritorijoje.

Klaipėdos mero pavaduotoja Audra DAUJOTIENĖ

www.ve.lt

[Rokas]

Idomu kur tas pasakojimas apie blogybes Gandraliskese?

[arturiux]

Komunistas tebesvencia!Nors sake,kad pirmadieni parasys,tiesa,neparase kuri.Su nekantrumu laukim sekancio

[Mantas]

Per žinias rodė piliavietės maketą. Kaina, kiek pamenu, ~300 mln Lt.

[ArTuRAs]

O daugiau nieko nepasakojo?

Idomu tai, kad stovi salia aukstybinis pastatas, nejaugi tai reiskia kad leis statyti KLR teritorijoj aukstybinius pastatus
Butu puikios zinios, nes dar nezinia ka Eika su Achema statys. O jos turi statyt daug

[Mantas]

Sakė, bet neįsidėmėjau. Šiaip greitu laiku turėtų įdėti pakartojimą, greičiausiai

[Draugelis]

Taigi galima zinas paziureti per interna...

[ArTuRAs]

Siek tiek straipsniu, issirinkit kuri norit

Norvegai senamiestyje mato vandenį



Tikimasi, kad Klaipėdos piliavietės teritoriją pavyks paversti rekreacine-pramogine-komercine zona, kuri leistų klaipėdiečiams ir miesto svečiams laisvai prieiti prie marių.

Norvegų projektuotojai sukūrė piliavietės ir senamiesčio viziją, kuri turėtų paskatinti miesto valdžią greičiau priimti sprendimus dėl pačios piliavietės regeneravimo.

Miesto vyriausiasis architektas Almantas Mureika pasidžiaugė, kad norvegų vizijoje palaikoma 15 metų klaipėdiečių puoselėta idėja "atvesti" senamiestį prie vandens.

Projektą kūrę Norvegijos kompanijos "Niels Torp" projektuotojai siūlo atkurti vandens kelią iki miesto ir nutiesti vandens kanalą iki pat Teatro aikštės. A. Mureika akcentavo, kad tokia mintis dar niekam nebuvo šovusi į galvą.

Labiausiai miesto architektą džiugina, kad planuojama netradiciškai - ne svarstoma, kaip mažame plotelyje įrengti kuo didesnio ploto pastatą, o kuriamos naujos erdvės, aikštės, diskutuojama dėl pastatų aukštingumo.

"Kol kas neaišku, ar piliavietės teritorijoje galėtų atsirasti puošnus aukštas pastatas, kuris būtų lyg miesto simbolis ir matytųsi iš jūros. Svarstoma, gal toks akcentas galėtų būti atstatytas pilies bokštas", - vakar surengtame projekto pristatyme pasakojo projektą rengusios norvegų įmonės vyriausiasis architektas Nielsas Torpas.

Norvegų parengto projekto tikslas - grąžinti buvusį miesto veidą, jo senuosius kontūrus naudojant šiuolaikiškas architektūros formas ir modernias statybos technologijas.

Bendrovei "Klaipėdos laivų remontas" (KLR) priklausančius senus gamybinius pastatus planuojama nugriauti, išliekamąją vertę turinčius pastatus - restauruoti.

Pasak KLR valdybos pirmininko Roberto Dargio, ši vieta turi tapti istorijos, kultūros, pramogų ir verslo centru. Čia planuojama įkurti įvairių viešojo maitinimo įstaigų - kavinių, restoranų, klubų, pramogų objektų, smulkių parduotuvėlių turistams, administracinių patalpų ir kt.

Šiemet į KLR valdomą teritoriją planuojama investuoti per 9 milijonus litų. Šiuo metu projektuojami ir netrukus bus renovuojami kairiajame Danės krante stovintys pastatai.

"Naujų pastatų neskubėsime statyti, kad jie nesugadintų bendro vaizdo. Todėl ir užsakėme tyrimų studiją, kaip turėtų atrodyti senamiesčio ir piliavietės teritorijos visuma, kad tai būti patraukli vieta miestiečiams ir miesto svečiams. Tai turėtų būti tokia vieta, kad visos Klaipėdos gražuolės norėtų ten ateiti įsimylėti", - pasakojo R. Dargis.

Jis neišdavė, kiek lėšų prireiktų norint norvegų viziją paversti realybe, tačiau, anot jo, kalbama apie kelis šimtus milijonų litų.

"Projekto įgyvendinimo laikas sunkiai įvardijamas. Iki tol Klaipėdos laivų remonto įmonė nesiruošia nutraukti savo veiklos", - sakė R. Dargis.

Jis, be kita ko, užsiminė, kad tai ne pirma piliavietės teritorijos viziją. Anksčiau analogišką projektą darė vokiečiai, tačiau esą jų vizija buvusi per daug "vokiška" - aiškios tiesios linijos. Norvegų improvizacija kol kas pasirodė priimtinesnė.

Projektas vadinasi "Jūros vartai", taip pat, kaip ir bendrovė, valdanti KLR kontrolinį akcijų paketą. UAB "Jūros vartai" savininkai UAB "Eika" ir AB "Achema" praėjusiais metais įsipareigojo į beveik 5 hektarų sklypą miesto centre užimančią teritoriją per penkerius metus investuoti per 30 milijonų litų.

----------------------------------

Siūlo uždaryti Pilies gatvę

Užsieniečiai pasiūlė uždaryti vieną judriausių miesto gatvių, o lietuviai ją norėtų „įkišti“ į tunelį.

Norvegų kompanija „Niels Torp“ vakar pristatė piliavietės teritorijų ir kruizinių laivų terminalo vystymo viziją. Klaipėdiečiai architektai ją pripažino drastiška ir įdomia, o miesto meras Rimantas Taraškevičius teigė turįs „prigesinti“ projekto kūrėjų entuziazmą.

Pagrindinė vieta, dėl kurios susikerta nuomonės, yra Pilies gatvė. Norvegų pasiūlytame variante vietoje jos numatyta gatvė pėstiesiems. Uždarius vieną judriausių gatvių mieste, sutriktų eismas. Architektas Saulius Manomaitis pasiūlė Pilies gatvę „pakišti“ po žeme - į tunelį. Tuomet senamiestis susijungtų su piliavietės kompleksu ir būtų vientisas perėjimas iš miesto prie vandens.

Kitas esminis norvegų pasiūlymas - piliavietės bastioną apjuosti vandeniu.

Skirtingas yra klaipėdiečių architektų ir norvegų požiūris į piliavietės bastiono vystymą. Klaipėdiečiai norėtų atstatyti piliavietės kompleksą su buvusiu 46 metrų aukščio bokštu. Norvegai siūlo vietoje pilies įrengti aikštę, kur vyktų įvairios šventės, o tarp piliavietės ir kruizinio terminalo statyti aukštą pastatą. Mūsų architektai teigė, kad toje vietoje statyti dangoraižį negalima pagal Klaipėdos senamiesčio teritorijų reglamentą.

Numatyta, kad didelė dalis teritorijos prie piliavietės taptų laisvai privažiuojama. Trauka į piliavietės ir kruizinio terminalo kompleksą būtų didelė, nes čia įsikurtų viešbučiai, verslo kontoros, privatūs kotedžai ir netgi prekybos centrai. Būtų įrengta beveik 3 tūkst. vietų požeminiai garažai ir skirta apie 150 tūkst. kvadratinių metrų ploto automobilių aikštelėms.

„Eikos“ bendrovės, kuri yra viena iš „Klaipėdos laivų remonto“ savininkų, direktorius Robertas Dargis teigė, kad norvegų pateiktas projektas nėra užbaigtas. Jis bus tobulinamas atsižvelgiant į klaipėdiečių architektų, valdininkų, kitų asmenų siūlymus.

---------------------------

Klaipėdos ateitis - pagal Venecijos pavyzdį

Klaipėdos piliavietės teritorijų ir kruizinių laivų terminalo prieigų modelį kurianti Norvegijos bendrovė "Niels Torp" siūlo šią teritoriją sutvarkyti pagal "Venecijos variantą" - joje statyti daugiausia vientisus ir neaukštus statinius.

Tačiau norvegų parengta teritorijos vizija sulaukė prieštaringų uostamiesčio istorikų ir architektų vertinimų, rašo dienraštis "Lietuvos žinios".
Reklama




Pasak statybų bendrovės "Eika" direktoriaus Roberto Dargio, pirmąja galimybių šioje teritorijoje apžvalga siekiama sukelti diskusijų sesiją ir naujo dizaino pavyzdžiais išryškinti artimiausio šimtmečio Klaipėdos ateitį.

Jo teigimu, siekiama, kad vietovė būtų ne tik valstybės istorinė vertybė, bet ir klaipėdiečių bei miesto svečių lankoma vieta.

Teritorijų prie vandens planavimo darbus daugelyje pasaulio miestų atlikusios "Niels Torp" manymu, nors teritorijai Klaipėdoje tiktų neaukšti statiniai, tačiau gali iškilti ir vienas daugiaaukštis architektūrinis akcentas. Studijos autoriai sakė nesigilinę į istorines detales ir teisinį teritorijos statusą.

Skandinavijos uostų pavyzdžiu Klaipėdai norvegai siūlo ne atskirų pastatų projektą, o jungtį tarp miesto ir jūros, savotišką "Venecijos variantą". Šios teritorijos plėtros koncepciją "Niels Torp" sukūrė bendrovės "Klaipėdos laivų remontas" užsakymu.

Kontrolinį 72,46 proc. "Klaipėdos laivų remonto" akcijų paketą valdo Vilniaus bendrovė "Jūros vartai", dar 17,63 proc. Klaipėdos bendrovės akcijų yra įsigiję "Jūros vartų" akcininkės, bendrovės "Eika" ir "Achema".

"Eika" ir "Achema" per 5 metus ketina investuoti ne mažiau kaip 30 mln. litų į uostamiesčio širdimi laikomą teritoriją.

Vien šiais metais "Klaipėdos laivų remontas", numatantis keisti savo pavadinimą, į pastatų Danės upės krantinėje renovaciją ir tvarkymą numato investuoti 9 mln. litų. Juose bus įrengtas viešbutis, restoranas ir jachtų priežiūros centras.


Pilies gatves pakisimas po zeme puki ideja
Tada susijungtu senamiestis su KLR ir butu daug geriau.
Beto reik ir aukstybionio akcento, butinai
Ir butinai pili atstatyt, bent jau kazka panasaus...

Dar viena nuotrauka:

[ArTuRAs]

Golfo aikštynui numatytas laukas - per mažas

Pagaliau paaiškės Danės upės pakrančių specialiajame plane numatyto golfo aikštyno likimas - Savivaldybė ketina sudaryti sutartį su potencialia investuotoja UAB "Kleta", kuri savo lėšomis parengs sklypo detalųjį planą.

Pasak bendrovės direktoriaus Arūno Kuraičio, plano rengimas truktų mažiausiai metus ir kainuotų galbūt net kelis tūkstančius litų.

"Be užsienio specialistų mes čia neapsieisime, nes reikės įvertinti dirvožemį, vėjo kryptis, herbicidų pylimą ir daugybę kitų veiksnių.

Parengus detalųjį planą būtų skelbiamas aukcionas ir, jei "Kleta" jo nelaimėtų, rengimo išlaidas padengtų nugalėtojas.

Danės pakrančių specialiajame plane vieta golfo aikštynui buvo numatyta dar 1999 metais, tačiau iki šiol jokie darbai nevyko, nes detaliojo plano rengimą finansuoti iš miesto biudžeto būtų buvę per brangu. Be to, nesant investuotojų, tiek lėšų skirti nebūtų tikslinga, - sakė Savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas.

Anot jo, aikštynui skirto lauko apžiūrėti buvo atvažiavęs ne vienas užsienio investuotojas, tačiau juo nesusidomėjo.

Liepų gatvėje, rytiniame upės šlaito pusėje aikštynui skirtas apie 50 hektarų ploto laukas, kuriame galėtų būti 18 duobučių. Specialiajame plane taip pat numatyta galimybė statyti tiltuką per Danę Biržų gatvės tęsinyje, per kurį būtų patenkama į aikštyną. Kitoje upės pusėje, kuri dabar užstatyta įvairios paskirties pastatais, galėtų atsirasti golfo klubas su kavinuke bei vietomis persirengti.

Tiesa, detalusis planas tikriausiai bus rengiamas maždaug 120 hektarų ploto sklypui, nes, anot A. Kuraičio, 50 hektarų aikštynui yra per mažai.

Nezinojau kad pas mumis irgi zada statyt aikstyna
Tai bus labai brangus ir didelis projektas, bet, jeigu jį pavyks įgyvendinti, paupys pasikeis neatpažįstamai. Žinoma, jei detalusis planas parodys, kad golfo aikštynas gali čia atsirasti", - sakė A. Kuraitis.
Nejau Kletai dar neuztenka vykdomu projektu?

[Tomasl]

Kažkaip man jau per daug.
Sunku patikėti kas dedasi.
Kiek jau stato dabar.
Ir dar kiekviena diena po naujiena.
Jei viskas kaip sakoma taps realybe.
Nu būsim "šustras" miestas

[alonso]

ir man keistoka. istrigo vieni tokie estuko pasakyti zodziai apie Klaipedos projektus ssc forume

[ArTuRAs]

It doesn`t have any logical or economical sence?

[Mantas]

kun saka?

[Rokas]

Man rods visi klaipedieciai sutiks, kad jau statomi 3 aukstybiniai pastatai: 34 ir du po 21 auksto jau yra didelis ivykis mieste. Jei dar is visu tu projektu bus pastatyti kokie 5 nemazesni nei 20 aukstu, tai as jau busiu tikrai patenkintas

[ArTuRAs]

@Mantaz
As mistliejau kad tu supronti ongliskaj?

[Mantas]

@Mantaz
As mistliejau kad tu supronti ongliskaj?

Kažna ar tujanai pats tokis razumnas?

[ArTuRAs]

Kažna ar tujanai pats tokis razumnas?

Kažna[kažin] ar tujanai[tu] pats tokis[toks] razumnas[protingas?]?
O dar mumis moko taisyklingai rašyt

[Mantas]

Oba, neslikti saproti, ko es varēju pasacīt

[ArTuRAs]

Pass...

@Mantaz
Kiek isviso kalbu moki?