Šiek tiek juokingai atrodo tokios kalbos apie skubius sprendimų priėmimus. Juokinga, nes šitie klerkai ir muziejininkai 2 metus (nuo 2016m vasaros pradžios, kai buvo rastas 13 amžiaus namelis) vaikščiojo į pasitarimus ir ieškojo sprendimo, ką su tuo nameliu daryti. Kalbėjo, skelbė deklaracijas apie būtinybę tokį turtą eksponuoti, restauruoti ir t.t. Mes, projektuotojai, projektavom alternatyvius variantus, statybininkai įrengė reikalingas konstrukcijas ir t.t. Realūs darbai iš dalies buvo sustoję Prabėgo 2 metai ir praėjusią savaitę šitą šauni kompanija nusprendė užbetonuoti namelį (jis yra stipriai žemiau grindų lygio). Formaliai - ateities kartoms Nes muziejininkai su Jonu Geniu priešakyje per 2 metus nepasiruošė patalpų, pinigų ir kompetencijų restauravimo ir konservavimo darbams. O dabar tas pats muziejininkas Jonas Genys išstoja ir aiškina, kaip svarbu tą namelį išsaugoti ir kaip tai yra neįmanoma. Nevykėlio pasiteisinimai.
Dėl bokšto analogiška situacija. Siūlėm iš karto (pradedant 2010 metais) mąstyti apie bokšto atstatymą, nes išlikusi bokšto dalis (jei kas dar atsimena, realiai naujai sumūryta apie 1990m.) buvo avarinės būklės. Priimtas sprendimas permūryti bokšto 1 aukštą (šios dienos faktinė situacija) vidų pritaikant ekspozicijoms. Pernai klerkai ir muziejininkai atsibudo, bokšto tvarkymą sustabdė, projektą į stalčių, bokšta stovi užkonservuotas, Genys žegnojasi - jam bokšto nereikia, jis nežino ką viduje veikti, tuo pačiu išstoja ir aiškina, kaip svarbu viduje įrengti ekspozicijas.
Nuoširdžiai kalbant, man gaila Klaipėdos piliavietės. Gaila dėl beviltiškos miesto administracijos ir tokių pačių muziejininkų. Šitam kontekste projektuotojų ir statybininkų padėtis yra nepavydėtina, nes klerkai už savo kalbas ir priimtus sprendimus, akivaizdu, neatsako. Sprendimai priimami, atšaukiami, keičiami arba pamirštami.
Dėl bokšto analogiška situacija. Siūlėm iš karto (pradedant 2010 metais) mąstyti apie bokšto atstatymą, nes išlikusi bokšto dalis (jei kas dar atsimena, realiai naujai sumūryta apie 1990m.) buvo avarinės būklės. Priimtas sprendimas permūryti bokšto 1 aukštą (šios dienos faktinė situacija) vidų pritaikant ekspozicijoms. Pernai klerkai ir muziejininkai atsibudo, bokšto tvarkymą sustabdė, projektą į stalčių, bokšta stovi užkonservuotas, Genys žegnojasi - jam bokšto nereikia, jis nežino ką viduje veikti, tuo pačiu išstoja ir aiškina, kaip svarbu viduje įrengti ekspozicijas.
Nuoširdžiai kalbant, man gaila Klaipėdos piliavietės. Gaila dėl beviltiškos miesto administracijos ir tokių pačių muziejininkų. Šitam kontekste projektuotojų ir statybininkų padėtis yra nepavydėtina, nes klerkai už savo kalbas ir priimtus sprendimus, akivaizdu, neatsako. Sprendimai priimami, atšaukiami, keičiami arba pamirštami.
Comment