Klaipėdos senamiesčio ir istorinės miesto dalies atstatymas bei griovimas

[Depeche]

KLAIPĖDOS MIESTO ATGIMIMO AIKŠTĖS ŽVALGOMŲJŲ ARCHEOLOGINIŲ TYRIMŲ PASLAUGŲ ATLIKIMO TECHNINĖ SPECIFIKACIJA

Tyrimų objektas: Atgimimo aikštė, esanti Klaipėdos mieste. Žvalgomaisiais archeologiniais tyrimais turi būti ištirta 10 000 m2 Atgimimo aikštės teritorija. Atgimimo aikštė patenka į valstybės saugomo viešajam pažinimui ir naudojimui Klaipėdos miesto istorinės dalies su priemiesčiais komplekso (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 27077) dalį – Priemiesčius (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 27079). Šiuo metu Klaipėdos miesto savivaldybės administracija organizuoja Klaipėdos miesto Atgimimo aikštės ir gretimybių raidos galimybių studijos parengimą. Šios studijos tikslas - pateikti optimaliausią, ekonominiais paskaičiavimais ir ekspertų vertinimu pagrįstą, pasiūlymą dėl Atgimimo aikštės ir gretimybių regeneravimo. Pažymėtina, jog Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog neištirtame moksliniam pažinimui saugomame objekte valdytojas gali vykdyti tik priežiūros ir konservavimo darbus.
Tyrimų tikslas: Atlikus Atgimimo aikštės žvalgomuosius archeologinius tyrimus, paslaugos pirkėjui pateikiama pažymą, parengtą vadovaujantis reikalavimais, nustatytais paveldo tvarkybos reglamente PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“.

[Eimantas]

Korupcijoje?

[Salvijus]

Na gal dar ir bukumas.

[laimutis]

Gal kai kurie paveldo saugotojai, architektai ir užsakovai dar neatsikratė sovietinės mąstysenos, nevertina praeities architektūros ir grožio, rūpinasi tik kaip prastumt ir gerus pinigus paimt.

[Eimantas]

Tuo tarpu planuojama nugriauti dar vieną seną pastatą Bangų g.
http://klaipeda.diena.lt/naujienos/k...6#.U5dlKdT4Kj4

[Eimantas]

Šito namuko tikrai gaila, nes siūlomas naujos Bastionų gatvės ir Bangų g. - Baltikalnio g. sankryžos pertvarkymas neįtikina.
Aišku viena. Jei statomas naujas tiltas ir gatvė, kažkur eismą reikės nukreipti iš Taikos pr. į Bastionų g. Būtent čia ir yra didysis šios temos klausimas.

Kitame krante ne ką geresnė situacija. Vėl pridarys posūkių ir šviesoforų, kaip važiuojant nuo Mokyklos g. tilto link Šiaurės pr.

[Eimantas]

Siekia atkurti senamiesčio architektūrą

Projekto rengėjas architektas Edmundas Andrijauskas pasakojo, kad rengiant projektą stengiamasi atkurti istorinio senamiesčio architektūrą.
"Jokių naujadarų neketiname ten statyti, kaip tik stengsimės atgaivinti senamiesčiui būdingą architektūrą. Greta senosios turgavietės, kur dabar niūri dykvietė ir tarsi televizorius stovi stiklinis sėklų parduotuvės pastatas, iš ikonografinės medžiagos stengiamės atstatyti namelius su mansardomis. Jų paskirtis turėtų būti mišri - ir gyvenamoji, ir komercinė", - planais dalijosi E. Andrijauskas.

http://www.ve.lt/naujienos/klaipeda1...ktura-1199926/

O koks užsstatymas buvo prie buv. siuvyklos pastato, kur naujus planuoja statyti?

[laimutis]

Siekia atkurti senamiesčio architektūrą



http://www.ve.lt/naujienos/klaipeda1...ktura-1199926/

O koks užsstatymas buvo prie buv. siuvyklos pastato, kur naujus planuoja statyti?

Friedricho turgaus aikštė. XX a. pradžios atvirukas

[Eimantas]

Dėl pastato vietoj sovietinio šalašo daugmaž aišku, o nepaaiškinta koks buvo užstatymas čia:

Naujam gyvenimui planuojama prikelti ir Turgaus a. 12 esantį buvusios siuvyklos pastatą. Pasak E. Andrijausko, planuojama namą remontuoti, o už jo statyti dar tris mažaaukščius statinius ir suformuoti vidinį kiemelį. Planuojama, kad patalpos būtų mišrios paskirties - dalis būtų skirta gyvenamajam būstui, dalis - svečių namams įrengti.
Archeologinius tyrimus minėtame sklype bendrovės "Vėjų energija" užsakymu atlikęs archeologas Edvinas Ubis pasakojo, kad šioje vietoje buvo rasti XIX-XX amžiaus pamatai.
"Dalį pamatų rekomenduojama išsaugoti. Ši teritorija buvo dosni. Radome 73 monetas, datuojamas nuo XVI amžiaus, taip pat 4 žiedus, auskarą - visi šie radiniai eksponuojami Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje", - archeologinių tyrimų rezultatus įvardijo E. Ubis.

[Depeche]

Laimučio nuotraukoje matosi siuvyklos namo stogas. O koks užstatymas kieme - reikia nagrinėti planus.
Turint omeny, kad tai 19-20a. užstatymas, galima spėti, kad nieko ypatingo nebuvo. Be to, įdomu būtų sužinoti, kas tą užstatymą sunaikino. Gal tai buvo natūralūs procesai, kai vieną užstatymą keitė kitas, arba pasikeitęs teritorijos naudojimo būdas. Nors šiek tiek baisu vartoti žodžius "nieko ypatingo", nes dabar populiarus radikalus saugojimas, kai net sukrypęs medinis lauko tualetas saugomas.

Iš tamstos galima suprasti, kad ten tiktų ir stiklo simfonija.

[Salvijus]

Na, jei senoji architektūra būtų buvusi saugoma kaip šiuolaikiniame pasaulyje, o ne ištisai griaunama (nuo sovietmečio iki dabar) tuomet - TAIP.
Klaipėdos istoriniame centre gal jau pakaks naujosios architektūros pavyzdžių.

[Depeche]

Kodėl gi ne. Visam pasauliui šiuolaikinė architektūra istoriniame kontekste tinka, mums kažkodėl ne. Be abejo, jei kalbama apie neišlikusių išskirtinių objektų atkūrimą - tokiu atveju variantas tik vienas - atkūrimas (jei yra tam riekalingų duomenų, o ne tik pora atvirukų). Tačiau kalbant apie įvairiais laikmečiais sunaikintus eilinius statinius - tokiu atveju galima galvoti ir apie šiuolaikinės architektūros objektus.
Tikriausiai po 100 metų panašiai bus kalbama apie dabartinius sovietinius daugiabučius - kaip apie būtinus išsaugoti istorinius objektus.

Iš tiesų reikėtų konkrečiai apsibrėžti erdves ką su jomis reikia daryti, nes su kiekvienu projektu atsiranda aiški nežinomybė. Jeigu mes norime senamiesčio regeneracijos, atkūrimo, tad tai ir vykdykime. Naujamiestyje galima būtų elgtis laisviau.

[laimutis]

Dėl pastato vietoj sovietinio šalašo daugmaž aišku, o nepaaiškinta koks buvo užstatymas čia:

1940 m. Klaipėdos miesto plano (1942 m. leidimas) fragmentas, čia pažymėjau to kiemo užstatymą.



http://www.miestai.net/forumas/showp...9&postcount=78

[laimutis]

O beje, su tavo pažymėta vieta besiribojanti zona Daržų g. pusėje jau užstatyta. Na, bet ten jums neįdomu, kaip suprantu, nes šitam plane užstatymo nėra.
O pažymėtoje vietoje matyti, kad nieko rimto. Ūkiniai kiemo pastatėliai ir tiek. Ar jūsų nuomone reikėtų ir tokius atstatyti? Sukrypusius, pūdintomis neobliuotomis lentomis, be langų?

Plane besiribojantis sklypas Daržų gatvėje tuščias todėl, kad jo vietoje stovėjo žydų sinagoga, ją 1939 m. apsistatę gesinimo priemonėmis supleškino naciai.
Namo kieme iki karo galėjo stovėti fachverkiniai arba plytų mūro sandėliai ir ūkiniai pastatai (pvz: Friedricho pasažas), kaip jie atrodė mes nebesužinosime, tad lai stato jų vietoje naujus. Bet jei yra ikonografinės medžiagos tada galima ir galvoti apie atstatyma, na bet pas mus tai nemadinga, lengviau pastatyti naują pastatą, pigiau ir patogiau.

[laimutis]

O tai, kas padaryta Fridricho pasaže, pačiam patinka?

Sena ir nauja, geriau negu nieko. Pažiūrėjau čia: http://www.pasazas.lt/kas-yra-friedricho-pasazas o sovietmečiu jis atrodė kitaip, buvo mažiau stiklo ir naujos architektūros.

[Salvijus]

Na ten buvo pritaikyta - tai kas buvo restauruota/rekonstruota sovietmečiu. Šiuo metu paskirtis pasikeitė.
Apie tai plačiau rašyta AP.

[Salvijus]

Na kiekvienas laimetis palieka savo įspaudą.
Būtų lengva vertinti jeigu būtų patvirtintos senamiesčių vystymo koncepcijos (Kauno, Klaipėdos, Kėdainių), o dabar vis dar vyksta chaotiškai, be sistemos. Tai ir nėra šioje temoje apie ką diskutuot.

[Salvijus]

Todėl, kad turi saugomo paminklo statusą, kuriam taikomi įvairūs apribojimai. Jų įtraukimą ar išbraukimą svarsto kompetentingos komisijos.
Naujamiestyje - vieta eksperimentams.

[Salvijus]

Jei teko girdėti yra tokia Rygos konvencija, kur atstatymas leidžiamas, ypač Rytų ir Vidurio Europoje, kur ypač pokariu nukentėjo istoriniai senamiesčiai.
Nesu prieš naujoves, tačiau jos turi turėti aiškią kryptį, o ne vystytis chaotiškai.
Jei nepatinka - galima teikt prašymą Kultūros ministerijai dėl Klaipėdos senamiesčio išbraukimo iš saugomų paminklų sąrašo (tokia teisė ir galimybė yra).

[laimutis]

Vieno dalyko tada nesuprantu kam tada juos vadinti senamiesčiais, užstatykime visas laisvas vietas naujais pastatais, išbraukime iš paminklų sąrašo, nes naujais šiuolaikiškos architektūros pastatais užstatyta teritorija niekaip negali vadintis senamiesčiu ir urbanistikos paminklu.