Kaip tau atrodo, kodel to buto dar neparduodam? Kadanors jis kainuos.. O iki to laiko palauksim Miesto centras, salia turgus, parduotuves, centrai, stotele, ir... "SVYTURYS" Taip, kad labai geras potencialas naujam dangoraiziui...
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
3 nauji dangoraižiai Klaipėdoje (Projektas pakeistas)
Collapse
X
-
Klaipedai dangoraiziai, mano manymu, labai tinka, nes miestas tesiasi palei juros kranta (taip sakant, pailgas miesto isplanavimas), Kaunas yra labai kalvotas, tai ir Zaliakalnis is vienos puses, Aleksotas - is kitos. Jei formuoti dangoraiziu kvartala centre, tai jis gautusi duobeje. Nezinau, ar tai butu gerai Kaunui. Pirmas dangoraiziu bandymas bus Gintariskiu gyvenamu namu kvartalas. Vieta tikrai labai gera, kadangi ant pacio kalno ir bus matoma is visur, net vaziuojant Via baltica jeliu i Marijampole.
Comment
-
Parašė EdgaexNamas "dangoraizio" statusa igauna, jeigu jis yra 13 aukstu arba 35m. o sitie du po 30 ir kazkur po 100m. Turbut nieko nenusimanai, nes cia ne vieninteliai Klaipedos busimi dangoraiziai bus toks Kvartalas kaip "Gandraliskes" ten bus penki dangoraiziai nuo 18-22 aukstu vienas 34 ir dar vienas 30, dar kitose Klaipedos vietose bus 2 komerciniu paskirciu pastatai, vienas 27 kitas 20. ir dar keli. ir ka reiskia tavo kvailas issireiskimas: "Jeigu Klaipedoj kazka stato, tai Kaune tuo labiau turetu statyt" tipo norejai pasakyti, kad Kaunas geresnis miestas uz Klaipeda
nu ir kas, kad pas mus tu projektu yra daug. kai pastatys, tai tada ir galesim krykstaut ir i kitus pirstais rodyt
Comment
-
ar nieks is moderu negali temos pavadinimo pervadinti i "Trys nauji dangoraiziai Klaipedoje" ? Statybu pilote (geguzes menesio) parasyta:
Parašė Statybu PilotasKlaipedos dvynukai klonuojasi dar projekte
Pirmasis Klaipedos dangoraiziu dvyniu projektas (arch. G. Natkevicius) vis kinta. Bendrove "Aidila", ketinusi 1,25 ha ploto sklype statyti du 30 aukstu dangoraizius, dabar svarsto galimybe cia sutalpinti 3 zemesnius (iki 25 aukstu) pastatus.
Kaip teige "Aidilos" vadovas Algimantas Bruzas, greiciausiai kvartale nebeliks ir komercines funkcijos - visas plotas bus gyvenamasis, nedidele jo dalis teks aptarnavimo ir poilsio erdvems. Kol kas, pasak jo, iekoma architekturines koncepcijos bei optimalios programos.
Projektas kelis kartus pristatytas miesto tarybai. Siai daugiausia abejoniu sukele aukstingumas - dangoraiziai planuojami Senamiescio prieigose, netoli Marijos Taikos Karalienes baznycios. "Statybu Piloto" zinioms, projekta, kuriam igyvendinti prireiks 50-60 mln. litu, numatyta baigti iki metu pabaigosWestside is the best ! :jura:
Comment
-
Senas straipsnis kuris sitoj temoj nebuvo imestas:
Du bokštai uostamiesčio nepapuoš
Dviejų Tilžės gatvėje planuotų bokšto silueto gyvenamųjų dangoraižių klaipėdiečiai neišvys - vietoje jų ketinama statyti blokuotų namų kvartalą.
Pasak architekto Gintauto Natkevičiaus, apie 1,5 ha ploto sklypo buvusio grūdų malūno teritorijoje nepavyko "išimti" iš Klaipėdos senamiesčio, ir dviejų bokštų teko atsisakyti.
Sprendimas dėl pastatų šiame sklype keičiamas radikaliai, tačiau naujas variantas dar nėra parengtas. Pasak G. Natkevičiaus, čia galėtų atsirasti mažaaukščiai blokuoti namai, taip pat bus bandoma išsaugoti kai kuriuos senojo malūno elementus, atstatyti Tilžės gatvės perimetrinį užstatymą.
Vietoje malūno galėtų atsirasti ekskliuzyvinis gyvenamasis namas, turintis, pavyzdžiui, vieną autentišką sieną.
Mažaaukščius siūloma blokuoti virtinėmis ir, anot G. Natkevičiaus, norima planuoti taip, kad beveik visi gyventojai turėtų bent po nedidelį sklypelį žemės, nes tai lietuviams labai svarbu.
Planuotuose dangoraižiuose būtų buvę įrengta apie 270 butų. Pasak architekto, naujai planuojamame kvartale jų būtų mažiau gal net perpus, o tai senamiesčiui esąs pliusas - būtų mažesnis žmonių ir automobilių srautas.
Savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjo Almanto Mureikos teigimu, džiugu, kad svarstoma nepalikti likimo valiai istorinio pastato. Jo buvimas suteiks išskirtinės dvasios, ir kvartalėlis nebus eilinis.Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!
Comment
-
Ardo senąjį malūną
RAMUNĖ ŠEŠTOKIENĖ
Senojo malūno Tilžės gatvėje likučius tikimasi prikelti naujam gyvenimui.
Praėjusio šimtmečio pradžios statinys ardomas. Tikimasi, kad jo plytos taps modernaus kvartalo akcentu.
„Klaipėdos projekto“ specialistai nustatė, kad statinys istoriškai nevertingas.
Todėl jis neįtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą. Tai reiškia, kad gali būti griaunamas.
Tačiau bendrovės „Aidila“ direktorius Algimantas Bružas tvirtino, kad iš griuvėsių turi būti atrinkta ne mažiau nei 20 tūkst. senųjų raudonų plytų, o dalis statinio fasado iš viso nebus nugriauta.
Sklypas - ilgam
Sklypas Tilžės gatvėje pagal ilgalaikės nuomos sutartį priklauso bendrovei „Prie Rąžės“.
Daugumą reikalų, susijusių su teritorija, tvarko nekilnojamojo turto srityje dirbančios bendrovės „Aidila“ atstovai.
Anot jos direktoriaus A.Bružo, tai reiškia, kad „Prie Rąžės“ nupirko iš „Aidilos“ projekto vystymo administravimo paslaugą.
Norėta dangoraižio
Kaip buvusį malūną paversti gyvenamųjų namų kvartalo akcentu, mąstyti „Aidilai“ padeda architektas kaunietis Gintautas Natkevičius.
Kol kas nėra teritorijos detaliojo plano. Kvartalo vizija turėtų išryškėti per artimiausius metus.
Anksčiau vietoje malūno planuota statyti daugiaaukštį pastatą.
Tačiau miesto širdyje keliolikos aukštų namo atsisakyta.Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!
Comment
-
Apgriautas malūnas klaipėdiečiams kelia sentimentų
Sentimentų vyresnio amžiaus klaipėdiečiams keliantis beveik nugriautas senasis malūnas Tilžės gatvėje turėtų išlikti kaip istorinis naujo gyvenamojo kvartalo akcentas.
Investuotojų teigimu, gautas leidimas malūną nugriauti visiškai, nes jis neturįs jokios kultūrinės istorinės vertės, tačiau su pastaruoju teiginiu istorikai nenorėtų visiškai sutikti.
Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio laikinai einančio vedėjo pareigas Laisvūno Kavaliausko teigimu, visi leidimai griauti malūną formaliai buvo gauti, nes jis nebuvo kultūros vertybė.
Tiesa, pasak L. Kavaliausko, maždaug prieš porą savaičių, kai sovietiniai malūno priklausiniai buvo pradėti griauti, ir, matydami, jog technika artėja prie malūno, klaipėdiečiai išreiškė susirūpinimą, buvo pasikalbėta su jo savininkais. Apie jų planus dėl senojo malūno, pasak L. Kavaliausko, kalbėta ir vakar, kai buvo likusi tik malūno dalis.
"Įvertinęs visą medžiagą bijau, kad sustabdyti griovimą mes neturime argumentų. Viskas priklausys nuo geros valios. Savininkai pažadėjo, kad to, kas liko - dviejų-trijų aukštų autentiškos sienos - negriaus, o integruos į žadamą statyti kvartalą", - sakė L. Kavaliauskas.
Tai patikino ir projektą administruojančios nekilnojamojo turto agentūros "Aidila" vadovas Algimantas Bružas. Jo teigimu, valant teritoriją, kurioje stovi malūnas, planuota nugriauti sovietmečiu statytus jo priklausinius. Iš paties malūno numatyta palikti tiek, kiek tai fiziškai įmanoma, kad senas pastatas negriūtų ir nekeltų grėsmės.
Pasak A. Bružo, atlikus techninę ekspertizę paaiškėjo, jog malūnas yra avarinės būklės, ir jį reikėjo demontuoti, kad neįvyktų nelaimė. Pastatas buvęs pažeistas, kai jo buvusi savininkė bendrovė "Kretingos grūdai" demontavo ir išsivežė įrenginius.
"Architektas Vytautas Šliogeris yra sakęs, kad šis pastatas nėra ypatingas, nes jis buvo statytas ne kaip malūnas, o kaip sandėlis. Be to, sovietmečiu jis buvo pakeistas. Nepaisant to, mes turime viziją iš jo padaryti kvartalo simbolį - įkomponuosime į bendrą architektūrą. Pagal verslo logiką norime pastatyti ne eilinį pilką, o patrauklų kvartalą su istoriniu akcentu", - sakė A. Bružas.
Malūnas, kuriame naudota garo technika, buvo baigtas statyti 1910 metais. Pasak istoriko Dainiaus Elerto, karo metu jis nukentėjo nestipriai, ir vėliau sėkmingai veikė.
Anot jo, griaunant malūną kai kurios moterys netgi verkė, vadinasi, žmonėms jis kažką reiškė. Sentimentų kyla dėl to, kad nemažai vyresniosios kartos klaipėdiečių ten dirbo.
"Žinoma, kad gyvenimas sukosi apie jį. Grūdai ir duona - tai ypač svarbu buvo po karo", - sakė istorikas.
Be to, Klaipėdoje buvo išlikę tik du malūnai, o dabar lieka vienas. Anot D. Elerto, tokio tipo technikos paminklų yra išlikę labai mažai, beveik nieko.
Istorikui taip pat kelia įtarimų ekspertizės objektyvumas. Anot jo, projektavimo darbų dokumentuose galima pamatyti tas pačias pavardes, kurios atliko ekspertizę. Be to, tarp ekspertų buvo tik architektai, ir nė vieno istoriko ar menotyrininko.
Pastato vertė, pasak D. Elerto, esą nutylima, be to, nors ir apleistas, jis nebuvęs avarinės būklės - tik priežiūros trūko.
Anot A. Bružo, ekspertizę atliko ne paprasti architektai, o kultūros vertybių paveldo ekspertai.
Būsimajame kvartale planuojama apie 15 tūkst. kvadratinių metrų gyvenamojo ploto. Čia turėtų išaugti vidutinio aukščio pastatai, o nedidelis skaičius komercinių patalpų, jei ir būtų - tik pagal perimetrinį Tilžės gatvės užstatymą. Šiuo metu laukiama žinių iš Kultūros paveldo departamento, kokiu keliu įgyvendinant projektą eiti toliau, jis kol kas yra "pakibęs".Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!
Comment
Comment