Žardės tvenkinys pelkės likimo išvengs
Šį savaitgalį pirmą kartą turėtų būti pradėtas tvarkyti Žardės tvenkinys pietinėje uostamiesčio dalyje. Tai bus pirmasis žingsnis ir kitų Klaipėdos tvenkinių sutvarkymo link.
Iš apleisto Žardės tvenkinio bus išvalytas dumblas ir šiukšlės, suformuoti krantai, pastatyti suoliukai, išgenėti beverčiai krūmai, paliekant tik vertingus medžius, bus pagilintos kai kurios vietos žuvims žiemoti ir įrengta sala gulbėms vesti.
Priėjimo takeliai prie tvenkinio bus išgrįsti ąžuolinėmis plytelėmis, kad būtų patogiau prieiti gulbes maitinantiems gyventojams.
"Norėtume, kad dalis tvenkinio išliktų kaip laukinės gamtos kampelis, o likusioji, arčiau daugiabučių namų, būtų "sukultūrinta", - sakė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Daiva Berankienė.
Anot vedėjos, tvenkinys iki šiol iš pagrindų nė karto nebuvo tvarkytas, tad jei ir toliau nebūtų imtasi priemonių, iš tvenkinio būtų likusi tik pelkė.
Klaipėdos miesto savivaldybės skelbtą konkursą tvenkiniui sutvarkyti laimėjusi bendrovė "Šilutės polderiai" darbus turėtų atlikti iki kitų metų birželio 1 dienos.
Žardės tvenkiniui sutvarkyti Savivaldybė skyrė 490 tūkst. litų.
Pasak Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos pavaduotojos Solveigos Kutkienės, darbai turėtų būti pradėti kitos savaitės pradžioje ar net šį savaitgalį, kai tik konkursą laimėjusiai bendrovei pavyks susirinkti visus reikiamus dokumentus bei leidimus.
Savivaldybės atstovės aplinkinių namų gyventojų prašė pakantumo dėl galimo technikos keliamo triukšmo bei kitų nepatogumų, taip pat neužstatyti kelių prie tvenkinio, kol vyks tvarkymo darbai.
Beje, kiek anksčiau "Vakarų ekspresą" pasiekė Žardės mikrorajono gyventojos Janinos Druktienės laiškas, kuriame ji apgailestavo, jog žmonių pamėgta poilsio vieta netvarkoma, o gausiai vedamas gulbes sudoroja benamiai. Pernai iš dešimties gulbių šeimynos liko tik pora.
30 metų šalia tvenkinio gyvenanti moteris taip pat apgailestavo, kad dėl neišmanymo žmones gulbes maitina duonos gaminiais, nors šie paukščiams esą kenksmingi - nutukusios jos nepajėgia išskristi.
D. Berankienė sakė, jog apie tvenkinio tvarkymo būtinybę pradėta galvoti nuo užpraėjusios žiemos, kai dėl storo ledo bei per mažo gylio ėmė dusti žuvys. Pastabų tuomet sulaukta ir iš aplinkosaugininkų.
Žardės tvenkinys - pirmasis, kurį tvarkyti ėmėsi Savivaldybė. Strateginiame miesto plane numatyta ir likusių keturių didesnių Klaipėdos tvenkinių sutvarkymas. Anot D. Berankienės, geriausia būklė iš miesto tvenkinių yra Trinyčių.
Kitas vandens telkinys, kurį planuojama tvarkyti, - vadinamieji Draugystės tvenkiniai. Tiesa, dėl lėšų stokos tai greičiausiai bus daroma tik po poros metų.
Sandra LUKOŠIŪTĖ
http://www.ve.lt/?data=2007-11-30&ru...&id=1196363956
Šį savaitgalį pirmą kartą turėtų būti pradėtas tvarkyti Žardės tvenkinys pietinėje uostamiesčio dalyje. Tai bus pirmasis žingsnis ir kitų Klaipėdos tvenkinių sutvarkymo link.
Iš apleisto Žardės tvenkinio bus išvalytas dumblas ir šiukšlės, suformuoti krantai, pastatyti suoliukai, išgenėti beverčiai krūmai, paliekant tik vertingus medžius, bus pagilintos kai kurios vietos žuvims žiemoti ir įrengta sala gulbėms vesti.
Priėjimo takeliai prie tvenkinio bus išgrįsti ąžuolinėmis plytelėmis, kad būtų patogiau prieiti gulbes maitinantiems gyventojams.
"Norėtume, kad dalis tvenkinio išliktų kaip laukinės gamtos kampelis, o likusioji, arčiau daugiabučių namų, būtų "sukultūrinta", - sakė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Daiva Berankienė.
Anot vedėjos, tvenkinys iki šiol iš pagrindų nė karto nebuvo tvarkytas, tad jei ir toliau nebūtų imtasi priemonių, iš tvenkinio būtų likusi tik pelkė.
Klaipėdos miesto savivaldybės skelbtą konkursą tvenkiniui sutvarkyti laimėjusi bendrovė "Šilutės polderiai" darbus turėtų atlikti iki kitų metų birželio 1 dienos.
Žardės tvenkiniui sutvarkyti Savivaldybė skyrė 490 tūkst. litų.
Pasak Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos pavaduotojos Solveigos Kutkienės, darbai turėtų būti pradėti kitos savaitės pradžioje ar net šį savaitgalį, kai tik konkursą laimėjusiai bendrovei pavyks susirinkti visus reikiamus dokumentus bei leidimus.
Savivaldybės atstovės aplinkinių namų gyventojų prašė pakantumo dėl galimo technikos keliamo triukšmo bei kitų nepatogumų, taip pat neužstatyti kelių prie tvenkinio, kol vyks tvarkymo darbai.
Beje, kiek anksčiau "Vakarų ekspresą" pasiekė Žardės mikrorajono gyventojos Janinos Druktienės laiškas, kuriame ji apgailestavo, jog žmonių pamėgta poilsio vieta netvarkoma, o gausiai vedamas gulbes sudoroja benamiai. Pernai iš dešimties gulbių šeimynos liko tik pora.
30 metų šalia tvenkinio gyvenanti moteris taip pat apgailestavo, kad dėl neišmanymo žmones gulbes maitina duonos gaminiais, nors šie paukščiams esą kenksmingi - nutukusios jos nepajėgia išskristi.
D. Berankienė sakė, jog apie tvenkinio tvarkymo būtinybę pradėta galvoti nuo užpraėjusios žiemos, kai dėl storo ledo bei per mažo gylio ėmė dusti žuvys. Pastabų tuomet sulaukta ir iš aplinkosaugininkų.
Žardės tvenkinys - pirmasis, kurį tvarkyti ėmėsi Savivaldybė. Strateginiame miesto plane numatyta ir likusių keturių didesnių Klaipėdos tvenkinių sutvarkymas. Anot D. Berankienės, geriausia būklė iš miesto tvenkinių yra Trinyčių.
Kitas vandens telkinys, kurį planuojama tvarkyti, - vadinamieji Draugystės tvenkiniai. Tiesa, dėl lėšų stokos tai greičiausiai bus daroma tik po poros metų.
Sandra LUKOŠIŪTĖ
http://www.ve.lt/?data=2007-11-30&ru...&id=1196363956
Comment