Pastatas prie Biržos tilto

[laimutis]

Užuot statę stiklo ir metalo griozdus atstatytų senąjį "Salamander" namą prie Biržos tilto, ir vaizdas būtų gražus ir senamiestis nesubjaurotas.

Ikonografijos pastatui yra iš visų pusių, čia tik viena: http://www.bork-on-line.de/Memel/Bil...-lt/005207.htm

[Salvijus]

Užduotyje rašoma apie medžiagų novatoriškumą ir t.t., bet niekur nerandu aapie senojo atstatymą.

[Salvijus]

Peržiūrėjus urbanistinius-architektūrinius tyrimus maatyti, kad siūlomi įvairūs variantai.
Kaip visada laimės modernizmas, nes šendienos architektai nenori "įsiamžinti" atkurdami kopiją.
Tokios tendencijos. Pagyvensim – pamatysim.

[Eimantas]

Statybos Danės krantinėje - po metų?

http://www.ve.lt/naujienos/klaipeda1...-metu-1202163/

[wertis]

pagal vaizdelį kurį matau, tai man jis nepatinka. miestas pralaimi 0:3
matau norą kuo daugiau kvadratūros išspausti su aplinka statinį derinant tik formaliai.

1. gatvelė susiaurinama lyginant su sekančiu pastatu eilėje. na bet ten ir nėra kur palikti vietos dar ir parkingui. o ir visos kitos senamiesčio gatvelės yra siauros. nu tiek to.
2. aukštis permuša sekantį namą. nu kaip kitaip įrengsi trečiąjį aukštą, o tai švento kvadratūros didinimo tikslu padaryti būtina.
3. upės pusėje antras aukštas jau išlenda virš pirmojo. kam taip užgriozdinti krantą? priežastis ta pati.
4. kaži kaip jis atrodys? matysim primityvias formas, daug stiklo, prasto darbo ir medžiagų? gal tai jau bus 0:4 miesto nenaudai?

gal ir nėra reikalo būtinai atstatinėti senuosius pastatus tokius ir tik tokius kokie jie buvę. namanau, kad turėtume būt užsispyrę ir norėt rezultato 4:0 miesto naudai, bet ir sutikti su 0:4 irgi negalima.

[URBANISTAS]

pagal vaizdelį kurį matau, tai man jis nepatinka. miestas pralaimi 0:3
matau norą kuo daugiau kvadratūros išspausti su aplinka statinį derinant tik formaliai.

1. gatvelė susiaurinama lyginant su sekančiu pastatu eilėje. na bet ten ir nėra kur palikti vietos dar ir parkingui. o ir visos kitos senamiesčio gatvelės yra siauros. nu tiek to.
2. aukštis permuša sekantį namą. nu kaip kitaip įrengsi trečiąjį aukštą, o tai švento kvadratūros didinimo tikslu padaryti būtina.
3. upės pusėje antras aukštas jau išlenda virš pirmojo. kam taip užgriozdinti krantą? priežastis ta pati.
4. kaži kaip jis atrodys? matysim primityvias formas, daug stiklo, prasto darbo ir medžiagų? gal tai jau bus 0:4 miesto nenaudai?

gal ir nėra reikalo būtinai atstatinėti senuosius pastatus tokius ir tik tokius kokie jie buvę. namanau, kad turėtume būt užsispyrę ir norėt rezultato 4:0 miesto naudai, bet ir sutikti su 0:4 irgi negalima.

Kiek tau metų? Gal bent perskaityk pora žodžių prie nuotraukų!

[laimutis]

Šis vaizdas būdingas Senajai Klaipėdai ir gražesnis už naujai pastatytas stiklo ir betono dėžutes.

[Depeche]

LBP, aš išdalies su tavimi sutinku, bet ir tuo pačiu ne. Naujojo statinio statyba senamiestyje mano nuomone galima, tačiau jis neturi dominuoti kontekste arba jo iškraipyti. Bendrai pažvelgus į pastato atkūrimą, iš tikrųjų tai senamiestyje (turint medžiagą) sukeltų mažiausiai diskusijų (nes naujas atkurtas vizualiai statinys visiškai įsikomponuotų į senamiesčio vaizdą ir architektūrą, kontekstą). Tačiau kiekvienas atkūrimas kažkodėl sukelia krūvą diskusijų. Kartais atrodo, kad tokie žmonės kaip tu pamiršta bendrą kontekstą ir istorinę šios vietovės raidą (kartais atrodo, kad daugeliui architektų ji išvis neegzistuoja). Kaip ir sakiau projektuojant naują statinį būtina atsižvelgti į kontekstą, o statinio atkūrimas yra geriausias to išpildymas. Vis dėl to čia yra senamiestis o ne Jakų žiedas.

[wertis]

Aš būčiau kažkur per vidurį. Bet kokį brūdą pateisinti progresu niekaip negalima. dažniausiai butet šlamštas būna statomas, su kas bjauriausia, nuo pat pirmo žvilgsnio matoma praktiškai bekompromisė interesų įtaka. Kuo daugiau naudingo ploto savininkui išspausti. Žinoma argi architektas kaltas jei muziką užsako būtent tokią. Ir iš kitos pusės, visiškai neįsileisti šiuolaikinės architekūros būtų taip pat netinkama. Dermė, įžvalgūs sprendimai ir kompromisas turėtų lydėti tokiose vietose projektuojamus statinius. Nesu nei architektas nei dar kas kompetentingas. Tai tik mano, kaip gyventojo, besistengiančio mylėti savo miestą, matymas. Per daug pragmatiškų siekių ir per mažai įdėtos meilės randu dabartinėse tendencijose. Į tai galima nekreipti dėmesio pakraščiuose, bet miesto centre cinizmas ir paviršutiniškumas - netinkama praktika.

[Depeche]

O man atrodo, kad atkūrimo fanatikai nesiorientuoja realybėje ir sugeba pasakyti tik vieną žodį - ATKURTI. Ir nė vienas nepajėgus žengti antro žingsnio ir pagrįsti, kokiu būdu būtų galima atkurti. Nes nė vienas nežino, kas yra atkūrimas. Be to, poros paveikslėlių neišlikusio objekto atkūrimui švelniai tariant neužtenka.

Aš labai gerai žinau kontekstą, suvokiu, kad šioje vietoje galimas tiek atkūrimas, tiek nauja statyba. Ir man atrodo, kad kategoriškas ir aklas naujos statybos kaip reiškinio istorinėse miesto dalyse draudimas yra neracionalus.

Atkūrimas kaip paveldo tvarkymo priemonė taikoma neišlikusios kultūros vertybės atkūrimui. Šiame sklype gi nėra neišlikusios paveldo objekto. Tai yra karo metu sunaikintas statinys, kurio fragmentai (pamatai) yra išlikę. Dabar bandoma žengti žingsnį ir atsakyti į klausimą - ką daryti. Atkurti? Galbūt. Statyti naują? Galbūt. Tam ir yra konkursas, kurio metu bus atsakyta į klausimus ir pasirinkta. Viskas. Galbūt bus pripažinta, kad teisingiausias būdas yra naujo namo, identiško paskutiniam egzistavusiam, statyba. Bet neapgaudinėkite savęs ir suvokite, kad tai bus nauja statyba ir tikrai ne atkūrimas. Aišku, jums svarbiausia, kad būtų ""kaip tam paveikslėlyje, gražiai." Nesiginčysiu, tik pakartosiu, kad diskusija konkurso formoje į šį klausimą atsakys. Galite dalyvauti ir ĮRODYTI SAVO SIŪLOMO SPRENDIMO teisingumą.

Papildydamas dar noriu paklausti jūsų, kiek jūs žinot ATKŪRIMO atvejų šiuolaikinės Lietuvos istorijoje? Valdovų rūmai nesiskaito, nes tai nėra atkūrimas.

Šiaip tuščias reikalas rašyti argumentus ir klausimus, nes atsakymų (konkrečiai iš Laimučio) niekada nesulaukiu.

Jūs pats kalbėdamas apie ATKŪRIMĄ, pats šios sąvokos ir neapibrėžėte. Kas staigiai atėjo į galvą, tai pastatas prie Vilniaus rotušės aikštės. Tiktų ir dalinis atkūrimas: Antalieptės bažnyčia, Pacų rūmai Vilniuje.

[Depeche]

Aš žinau, kas yra atkūrimas. Aš klausiu, ar žinote jūs... Iš pateiktų pavyzdžių (Antalieptė, Pacų rūmai) matau, kad mažų mažiausiai neskiriamas atkūrimas nuo restauravimo.
O pastatas "prie Rotušės a." - apie kurį čia konkrečiau?

Ar tikrai žinote? Ar į restauravimo sąvoką galima įpainioti bokštų atstatymą ir fasadų ATKŪRIMĄ? Į šią savoką tiktų nebent itin menkos dalies atkūrimas. Praktiškai tas pats buvo padaryta su Pacų rūmais, kurių orginalaus fasado iš esmės nebuvo likę, fasadas atkurtas pagal brėžinius.

Kas prie rotušės aikštės:

kpd.lt

[Depeche]

Visa tai yra restauravimas.
Dar, kalbant apie išlikusių objektų tvarkybą, yra toks variantas "restauravimas atkuriant neišlikusius fragmentus". Tokį kalambūrą siūlo centrinio kpd galvos, kai juos užknisa regioninių padalinių vadovai, nepritariantys tvarkybos darbų projektams...

Kaip tai restauravimas jeigu pastatas yra iš esmės naujomis medžiagomis atstatomas? Tai gal tada mes ne apie tai kalbame, galbūt "restauruokime" Biržos pastatą nuo pamatų ar Klaipėdos pilį?

[sostapilis]

Viskas paprasčiau nei atrodo. Tuo atveju, kai pastato fasadai buvo vertingi, privaloma atkurti buvusius fasadus. Jei tai buvo paprastas, reguliarus standartinis fasadas, tuomet galbūt užtenka tiesiog atitaikyti tūrį, o su fasado sprendimu galima ir moderniau pažaisti. Pats patalpų planas turbūt mažai turi reikšmės tipiniams pastatams ir svarbus nebent atkuriant kažkokius prarastus dvarus, rūmus ar vertingas sales. Kitu atveju be jokios abejonės reikia kurti modernų interjerą.

Klaipėda turėtų imti pavyzdį iš Rygos. Ten ir Rygos chartija pasirašyta jei ką. Juodgalvių namas atkurtas su visais fasadais ir vidaus interjerais. Tai buvęs žymus pastatas visame miestovaizdyje, todėl jo pilnas atkūrimas buvo prasmingas. Net freskų primargino. Rygos rotušė atkurta kaip įvaizdis buvusio pastato, išlaikant ankstesnį tūrį, bet sukuriant visiškai modernų pastato vidų. Tai buvęs politinės valdžios, miesto ekonomikos ir miestečių savivaldos bei autonomijos simbolis, todėl jo atkūrimas buvo būtinas. Paėjėjus kokį šimtą metrų, esama modernių interpretacijų senamiesčio tema. Mano galva labai nevykusių, bet tiek to.

Klaipėdos biržos pastatą lyginčiau su Rygos rotušės sėkmės istorija. Jono bažnyčią derėtų gretinti su Juodgalvių namu. Labai gaila, jei tik bokštas bus atkurtas autentiškais parametrais, o bažnyčios tūris būtų mažesnis. Vidus taip pat buvo nesudėtingas, panašu, kad ir ten problemų nekiltų, nebūtina užkišti viską pseudomodernumu. Su Salamandros pastatu užu tilto, manau pakaktų atkurti tūrį, stengiantis per daug neprisižaisti su postmodernistinėmis buvusių arch. elementų stilizacijomis, nes tai gresia Głogów'u t.y. kiču ir fiasko. Galima ir pilnai atstatyti fasadus. Vidus kuriamas belenkoks.

[LBP]

Konkursiniai darbai:

http://www.architektams.lt/konkursai...ymu-konkursas/

[Creatium]

Nu ir nesakykit. Mano neprofesionaliai architektūroje akiai yra gražių darbų.

Baltas namas, Siluetai, Istorija+, Svečių namai man pasirodė labai įdomūs.

[Eimantas]

17-as darbe esantis pastatas identiškas + architekto pasižymėjimai (analogiškai šiltnamiams Keltininko name) ?

[LBP]

O tu nori pasakyti, kad architektai neturi teisės per konkursinius projektus išreikšti savo požiūro? Tokiu atveju ir tu neturi teisės jų ir įžeidinėti, ir apskritai komentuoti.

[Eimantas]

Šiuo atveju aš tik klausiu. Ir šiuo atveju pastato nėra, o kitu minėtu, buvo pagadintas geras.

[Monteminio]

Ganėtinai subtiliai ir idėjiškai išgeneruotais vertinčiau BALTĄ NAMĄ ir ISTORIJA+.
Šie architektūriniai pasiūlymai istorinio vokiškosios architektūros puoselėjimo užuomazgos. O to tikrai trūksta urbanistinių skylių pilname senamiestyje.
Tikėkimės sveikas protas nugalės ir neišdygs panaši dėžutė kaip šalia esantys Žvejų g. pastatai.

[nomad]

Šitas nerealus: