Žiūrint apie ką tiksliau kalbi.Kokybė betono neprastėja,tik nuo priedų dedamų į betoną žiemą galbūt kenčia ilgaamžiškumas,bet tik galbūt.
Betonas ne stengsta ir kietėja o vanduo jame tarkim nuo -10 paprasčiausiai užšala , priedai betono iki kokios minusinės temperatūros būna naudojami ? Seniau naudodavo druską bet jinai pažeidžia armatūrą .
Betonas ne stengsta ir kietėja o vanduo jame tarkim nuo -10 paprasčiausiai užšala , priedai betono iki kokios minusinės temperatūros būna naudojami ? Seniau naudodavo druską bet jinai pažeidžia armatūrą .
Paprastai naudojamas kompleksas sprendimų. Pirma tai aižku cheminiai priedai mažinantys vandens užšalimo temperatūrą (tik šiai dienai be chloridų), tada priedai - greitikliai. Jie greitina betono kietėjimo intensyvumą. Ir trečia, konstrukcijų uždengimas, šildomi klojiniai ir pan.
Aišku šalia šitų priemonių reikia stebėti betono atvežimo į aikštelę laiką, temperatūrą (kartais ir papildomai šildyti), ypač paduodant į siurblio bunkerį.
...Aišku šalia šitų priemonių reikia stebėti betono atvežimo į aikštelę laiką, temperatūrą (kartais ir papildomai šildyti), ypač paduodant į siurblio bunkerį.
Ta prasme laiką per kiek iš betono mazgo yra atvežama į statybos aikštelę ? O būna betono automobilinių šildomų kriaušių , ir kaip papildomai pašildysi betoną paduodant į siurblio bunkerį ? Na man sunku įsivaizduoti kaip prie kokių -14 ir daugiau galima betonuoti , nors mažai patirties turiu ,kad galėčiau daugiau ką pasakyti .
Ta prasme laiką per kiek iš betono mazgo yra atvežama į statybos aikštelę ? O būna betono automobilinių šildomų kriaušių , ir kaip papildomai pašildysi betoną paduodant į siurblio bunkerį ? Na man sunku įsivaizduoti kaip prie kokių -14 ir daugiau galima betonuoti , nors mažai patirties turiu ,kad galėčiau daugiau ką pasakyti .
Viskas priklauso nuo bendro technologinio sprendimo.
Pvz. arenoje kiek iš akies teko matyti kolonas kietino pusiau termoso sąlygomis, t.y. apsuko plėvele.
O dėl betono mišinio pašildymo siurblio bunkeryje ar klojiniuose tai tas daroma elektros srove, elektrodais, karštu oru, infraraudonaisiais spinduliais ir kt.
Nors realiai kažkodėl manau, kad buvo viskas buvo padaryta betono mazge prifarširuojant į mišinį chemijos bei kažkiek pašildant, kad atvežus į aikštelę mišinio temp. būtų ~20 laipsnių (idealiausia teoriškai +40)
„O kūjis su pjautuvu - juk tai paprastos liaudies, darbininkų ir valstiečių simboliai. Dabar ženkliukus, pirktus Pilies gatvėje, ir kuriuos visą laiką iki uždraudimo nešiodavausi prisisegęs prie kuprinės, turėjau pasidėti į stalčių.“ - Tomizmas
„O kūjis su pjautuvu - juk tai paprastos liaudies, darbininkų ir valstiečių simboliai. Dabar ženkliukus, pirktus Pilies gatvėje, ir kuriuos visą laiką iki uždraudimo nešiodavausi prisisegęs prie kuprinės, turėjau pasidėti į stalčių.“ - Tomizmas
Na nesu statybos žinovas, tačiau iš savo darbo laboratorijoje patirties (dirbu Queen Mary, University of London, tyrimai su atsinaujinančiais energijos šaltiniais), žinau, kad pastatai kuriuose yra įrengtos laboratorijos su visa įranga, tokia, kaip nono mikroskopai, X-ray diffraction, optika ir daug daug kitų, turi būti pagal labai griežtus reikalavimus. Jų statyba yra siek tiek kitokia nei biurių ar gyvenamųjų pastatų.
Pastatai, kuriuose yra įrengiamos laboratorijos, privalo minimizuoti triušmą ir visokias vibracijas, (iš savo patirties galiu pasakyti, kai buvo daroma tyrimas su nano mikroskopu, net šnybdesys paveikė resultatus, kuriuos teko vėl kartoti). QMUL laboratorija buvo statoma labai ilgai taip pat, nes buvo naudojamas specialios medziagos, specialus statybos būdas, nes po pastatu driekiasi metro linija.
Taip pat is patirties žinau, kad mokslininkai ir studentai, tyrimus būna, kad atlieka naktimis, kai yra mažiausios vibracijos ir triukšmai!
Taigi, tikrai nereikia verkti, kad ilgai stato, nes tokios paskirties pastatas reikalauja įpatingo dėmesio, nes paskui, kad nebūtų taip, kad stovės pastatas tačiau bus niekam tikęs, nes negalės atlikti savo paskirties, o tai kainuotų daug daugiau...
Comment