[KAU] "Santakos slėnis" – pasaulinio lygio mokslinis centras Kaune

[Čikupakas]

Aukštesnis pastatas:

[fredis]

[Gator]

O kodel 9 aukstas paliktas atskirai?

[negative]

dar kelios juodo fasado detalės:

[Gator]

dar kelios juodo fasado detalės:

Kazkas rase, kad cia ne fasadas, o fasadas bus dedamas ant virsaus.

[Cezaris]

SLĖNIO PROJEKTAS KAUNE: MOKSLO IR VERSLO CENTRO STATYBŲ MAŠINA ĮSIBĖGĖJO

Pagr. statybų pabaiga iki birželio pabaigos.

[Origami]

Dengiamas/kabinamas fasadas ir viršutinis aukštas bus vienodų viensluoksnių betoninių plokščių.

[Luigi]

[Lašas]

Šiandien teko apsilankyti "Santakos slėnio" statybų aikštelėje vykusioje ekskursijoje. Šiuo metu šiose statybose dirba daugiau kaip 200 darbininkų, kitą savaitę tikimąsi pagrindinėje pastato dalyje pajungti šildymą, tada prisijungs dar apie 120 statybininkų. Štai keletas vaizdų:

Vaizdas į studentų miesteli iš aukštesniojo korpuso šešto aukšto

Vizualizacijos



Koridorius tarp bokšto ir pagrindinio korpuso


Pagrindiniai laiptai

Vestibiulis prie pagrindinio įėjimo po konsole. Kiekviena juoda apdailos plokštė sveria po 6 tonas ir yra pritvirtinta tik su dviem tvirtinimo elementais



Konsolė

Pagrindinio korpuso pirmasis aukštas, kuriame bus mokslinės laboratorijos

Atriumas


Konsolėje



Fasadas. Ant išsikišusių metaliniu detalių bus kabinami 4x4 m stiklo lakštai, kurie bus pakreipti 5% kampu

Požeminė automobilių stovėjimo aikštelė

[ViR2]

smagus progresas

[Vaidosius]

Fasadas iš aliuminio nelabai gražus.

[autc.lt]

Toks įspūdis, kad pastato architektūra yra grindžiama aiškia modernistine pastato kompozicijos paradigma. Tiesa, tai buvo galima pastebėti ir anksčiau, vien jau daug ką pasakantis yra horizontalaus ir vertikalaus kontrastas. Dabar jau matomos ir horizontalios langų eilės, ištiso stiklo (curtain wall) siena pabrėžtos laiptinės, asketiški fasadai. Galbūt tokie sprendimai respektuoja V. J. Dičiaus suprojektuotus pastatus studentų miestelyje, tačiau norėtųsi vis tik kažko šiuolaikiškesnio eksterjere. Galų gale ant racionalaus ir šalto modernizmo pamato mes statome jau bene 50 metų... Norėtųsi matyti ir miesto architektūriniam koloritui naudinga būtų įtraukti daugiau komunikatyvių - dvikodės architektūros elementų, išnaudoti spalvą, tūrinę erdvinę kompoziciją žaismingiau. Dabar gi, toks įspūdis, kad po 100 metų bus sunku, iš pirmo žvilgsnio, atskirti ar pastatas yra XXI a. pr. palikimas ar XX 7 deš. kūrybos rezultatas, rekonstruotas XXI amžiuje. Na, bet galbūt išankstinėms išvadoms kiek ankstoka džiugu, kad išvis yra architektūrinio veiksmo

[ArtisLT]

Toks įspūdis, kad pastato architektūra yra grindžiama aiškia modernistine pastato kompozicijos paradigma. Tiesa, tai buvo galima pastebėti ir anksčiau, vien jau daug ką pasakantis yra horizontalaus ir vertikalaus kontrastas. Dabar jau matomos ir horizontalios langų eilės, ištiso stiklo (curtain wall) siena pabrėžtos laiptinės, asketiški fasadai. Galbūt tokie sprendimai respektuoja V. J. Dičiaus suprojektuotus pastatus studentų miestelyje, tačiau norėtųsi vis tik kažko šiuolaikiškesnio eksterjere. Galų gale ant racionalaus ir šalto modernizmo pamato mes statome jau bene 50 metų... Norėtųsi matyti ir miesto architektūriniam koloritui naudinga būtų įtraukti daugiau komunikatyvių - dvikodės architektūros elementų, išnaudoti spalvą, tūrinę erdvinę kompoziciją žaismingiau. Dabar gi, toks įspūdis, kad po 100 metų bus sunku, iš pirmo žvilgsnio, atskirti ar pastatas yra XXI a. pr. palikimas ar XX 7 deš. kūrybos rezultatas, rekonstruotas XXI amžiuje. Na, bet galbūt išankstinėms išvadoms kiek ankstoka džiugu, kad išvis yra architektūrinio veiksmo

Viskas remiasi į $$$. Ir manau kaip miesto pakraštyje kuriamam mokslo centrui svarbiausia funkcionalumas, o ne išskirtiniai architektūriniai sprendimai.

[Mjso]

Viskas remiasi į $$$. Ir manau kaip miesto pakraštyje kuriamam mokslo centrui svarbiausia funkcionalumas, o ne išskirtiniai architektūriniai sprendimai.

Pakraštyje? Praktiškai miesto centras.

[Al1]

Viskas remiasi į $$$. Ir manau kaip miesto pakraštyje kuriamam mokslo centrui svarbiausia funkcionalumas, o ne išskirtiniai architektūriniai sprendimai.

Būtent. Ir aplamai, pastato pastatymas dar nereiškia, kad mokslas Lietuvoje padarys šuolį. Iš viso ne nuo pastatų statymo reikėjo mokslą gaivinti pradėti. Pastatų yra daugiau nei reikia, mažinti studentų skaičių reikia bent dvigubai, o tai atlaisvintų daugybę patalpų jau esamuose pastatuose, kuriuose ir būtų galima įrengti laboratorijas.

[D.P]

Būtent. Ir aplamai, pastato pastatymas dar nereiškia, kad mokslas Lietuvoje padarys šuolį. Iš viso ne nuo pastatų statymo reikėjo mokslą gaivinti pradėti. Pastatų yra daugiau nei reikia, mažinti studentų skaičių reikia bent dvigubai, o tai atlaisvintų daugybę patalpų jau esamuose pastatuose, kuriuose ir būtų galima įrengti laboratorijas.

Bet ar tai būtų išmintinga? Tiksliųjų mokslų profilio atstovų šiuo metu Lietuvai trūksta. Studentai kaip minkomas molis - kas ten žino, kas iš jų gausis. Be to, ne visi dirbs laboratorijose, nemaža dalis bus eiliniai korporatyviai darbuotojai, kurių kaip tik ir trūksta.
RD centrus sėkmingai kuria ir privatus verslas, pvz, lazeriai, puslaidininkiai (prieš kelias dienas - Brolis semiconductors), bent trys dalinai ar išimtinai privačios biotechnologijų laboratorijos Vilniuje per pastaruosius 3 metus ir pan. Nėra juk taip blogai.
Kita dalykas, kiek esamos patalpos yra pritaikytos naujom laboratorijom.

[Mjso]

[Al1]

Bet ar tai būtų išmintinga? Tiksliųjų mokslų profilio atstovų šiuo metu Lietuvai trūksta. Studentai kaip minkomas molis - kas ten žino, kas iš jų gausis. Be to, ne visi dirbs laboratorijose, nemaža dalis bus eiliniai korporatyviai darbuotojai, kurių kaip tik ir trūksta.
RD centrus sėkmingai kuria ir privatus verslas, pvz, lazeriai, puslaidininkiai (prieš kelias dienas - Brolis semiconductors), bent trys dalinai ar išimtinai privačios biotechnologijų laboratorijos Vilniuje per pastaruosius 3 metus ir pan. Nėra juk taip blogai.
Kita dalykas, kiek esamos patalpos yra pritaikytos naujom laboratorijom.

Korporatyvinio planktono Lietuvai kaip tik ir nereikia, nes jie nieko nekuria, reikia galinčių kurti kvalifikuotų specialistų.
Lietuvoje per daug baigusių vidurines stoja į aukštąsias. Kas dar neaišku. Dundukai net ne molis, o š, iš jų nieko nesigaus. Tik balvonai su diplomais, reiškiantys pretenzijas, kad neturi darbo pagal specialybė. Kai jie aplamai nieko nemoka ir nenori dirbti. Specialistų trūksta dėl to, kad vyksta didelė jaunimo emigracija, vyksta studentų emigracija. Jų tarpe išvažiuoja ir gabūs. 23 metai padarė savo moksle ir profesijose. Tie, kas buvo gabūs ir perspektyvūs, bet baigę prieš 10 ar 15 metų, eidavo dirbti iš viso ne pagal specialybė ir jie prarasdavo tas žinias ir gebėjimus, kuriuos įgydavo. Taip kad todėl nėra daug jau patyrusių specialistų.

[GYARD-P]

Velniškai gražus daiktas.

[toleranceofculture]