Parašė liutass
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Gyvenamų dangoraižių kvartalas Kaune
Collapse
X
-
Parašė Edd@ogo: Man kazkodel atrodo, kad tavo komentaras vienas is kvailiausiu kokius man teko skaityti siame forume. Issiujuokei is kitu, nors jie nieko juokingo neparase (ir turbut net negalvojo apie tai ka tu jiems priskyrei) ir pats parasei gilia ir profesionalia savo nuomone: "sprendimas (projektinis pasiūlymas) panašus į nugremžtų ir nudrožtų pieštukų pilną (?) pieštukinę"
Juokingiau turbut negali buti.It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Comment
-
Parašė TomasParašė Edd@ogo: Man kazkodel atrodo, kad tavo komentaras vienas is kvailiausiu kokius man teko skaityti siame forume. Issiujuokei is kitu, nors jie nieko juokingo neparase (ir turbut net negalvojo apie tai ka tu jiems priskyrei) ir pats parasei gilia ir profesionalia savo nuomone: "sprendimas (projektinis pasiūlymas) panašus į nugremžtų ir nudrožtų pieštukų pilną (?) pieštukinę"
Juokingiau turbut negali buti.
Comment
-
ogo
Parašė EddParašė TomasParašė Edd@ogo: Man kazkodel atrodo, kad tavo komentaras vienas is kvailiausiu kokius man teko skaityti siame forume. Issiujuokei is kitu, nors jie nieko juokingo neparase (ir turbut net negalvojo apie tai ka tu jiems priskyrei) ir pats parasei gilia ir profesionalia savo nuomone: "sprendimas (projektinis pasiūlymas) panašus į nugremžtų ir nudrožtų pieštukų pilną (?) pieštukinę"
Juokingiau turbut negali buti.
o "pieštukinė" visai vykęs pavadinimas. tik pridėta keletas sodresnių ir vaizdesnių epitetų praplecianciu bendra vaizdiali.
Comment
-
Pala, pala.
Kiek tokių jau įgyvendintų projektų yra Kaune? (Apšvieskit ne kaunietį O). Tiesiog pagalvokim, kokie žmonės ten įsikurs? Ar ten dalins visiems norintiems būsto? Kadangi manyčiau, kad atsakymą visi suprantam, tai kokia tada kalba apie galimą subomžėjimą - dabar net ir senais blokiniais namais rūpinasi jų gyventojai (pagal išgales). Kodėl taip netūrėtų atsitikti ir šiuo atveju? Toks rajonas turi visas perspektyvas klestėti.
Man pačiam visai patiktų Kaune matyti gerą ir stambų architektūrinį projektą. Žinoma, jei juos statytų miesto centre, būčiau visai kitos nuomonės. Dabar gi, vieta ganėtinai atoki. Ir man būtų malonu šalia natūralios, matyti dar vieną - architektūrinę - kalvą.
O apie pieštukines pakalbėsim, kai į šį tinklapį atkeliaus vaizdai su pastatytais daugiaaukščiais .
P.S. Lengva peikti - aš ir galėčiau čia parodyti senų ~1970 m. VDA arch. studentų diplominių darbų. Būtų linksma. Ale pabandykit patys kurt...
Comment
-
vyrai, nedarom delfio.
Yra taip kaip yra.
O projektus, kad aptarinejam su kritika, tai normalu.
kiekviena nuomone dalinai parodo rasanciojo lygi ir kas jam rupi.
Taigi, kiekvienas turi teise pareiksti savo nuomone, kokia ji bebutu. Aisku iki tam tikros ribos, kuria jau nustato kiek suprantu adminai.
Aisku butu gerai, kad visi pagristu savo nuomone, bet...
Comment
-
Straipsnis iš "Lietuvos ryto" priedo "Būstas" 2005.02.14
Blogu kvapu pagarsėjusiame Aleksote iškils dangoraižiai
Utopija, jau tampanti realybe
„Gyvenu Aleksoto dangoraižyje“, – šiandien išgirdus tokią frazę galima pamanyti, kad tai sakinys iš fantastikos knygos.
Tačiau po metų ar kitų dabar utopiškai skambantis „Aleksoto dangoraižio“ terminas gali tapti masalu naujai pastatytų būstų pirkėjams.
Prieš trejus metus irgi tarsi iš mistikos srities atrodė architektų ir verslininkų užmojai už Aleksoto esančioje Fredoje statyti europietiškus standartus atitinkantį gyvenamųjų namų kompleksą Fredos miestelį.
Neįtikėtinu greičiu augančiame miestelyje, kurio didžioji dalis pastatyta per vienerius metus, jau gyvena pirmieji naujakuriai.
Turint galvoje tokį trumpą Fredos miestelio kelią nuo idėjos iki realybės, nesunku patikėti, kad iki šiol mažiausiai naujosios architektūros dėmesio sulaukusiame Aleksote po dvejų trejų metų gali iškilti 16-26 aukštų daugiabučių namų kvartalas.
Modernėjančio miesto ženklas
Grandiozinę naujo gyvenamojo kvartalo idėją pasiūlė Fredos miestelio projektą sėkmingai administruojanti bendrovė „Baltic realty Adviser“ ir jos vadovas Arvydas Žilevičius.
Fredos miestelį projektavusi Algimanto Kančo architektų studija jau parengė 9 hektarų sklypo užstatymo projektą buvusioje „Apželdinimo“ bendrijos teritorijoje, kurią pernai įsigijo A.Žilevičiaus vadovaujama įmonė.
Gyvenamuosius namus, kurie naujajame kvartale bus net iki 26 aukštų, kauniečiai drąsiai galės vadinti dangoraižiais, nes didesnių namų mieste kol kas nėra.
Drauge dirbantys architektai ir kūrybingi verslininkai neabejoja, kad būstai naujajame kvartale bus paklausūs, o Aleksoto kvartalas Kaunui suteiks naujų augančio ir modernėjančio miesto bruožų.
Žaliakalnį jungs su Aleksotu
Kvartalą, kurio aukšti pastatai derės su kitame Nemuno krante esančia Kristaus Prisikėlimo bažnyčia, pėsčiųjų tiltu ketinama sujungti su Nemuno sala bei miesto centru.
Į Aleksoto kalną nuo Nemuno pakrantės ketinama įrengti istoriniam Kaunui charakteringą transporto priemonę – funikulierių.
Iškilsiantis Aleksoto kvartalas, statybų pradžios Nemuno saloje laukiantys Sporto rūmai, S.Daukanto gatvė ir Prisikėlimo bažnyčia Žaliakalnyje taptų nauja naujojo Kauno plėtros ašimi.
Galvojama ir apie tiltą ar specialų kabantį keltuvą virš miesto, kuris galėtų sujungti Žaliakalnį su atgimstančiu Aleksotu.
Kvartalas dar neturi pavadinimo, tačiau būtent jis, anot A.Kančo, turėtų simbolizuoti įspūdingą panoramą, skrydį ar ką nors panašaus.
Daugybė nepanaudotų erdvių
Ateityje numatoma atnaujinti ir dabar apleistas, buvusiais pramoniniais, gamybiniais pastatais bei krovininio upių uosto likučiais užgriozdintas teritorijas Aleksoto kalno apačioje, prie Nemuno.
„Joks Lietuvos miestas neturi tokių erdvių, dar visai nepanaudotų dviejų didžiausių upių pakrančių, kokias turi Kaunas“, – pažymėjo A.Kančas.
Jis Aleksoto atgimimą ir jo sujungimą su centru bei Žaliakalniu įsivaiduoja kaip realią netolimos ateities perspektyvą.
Pasak architekto, netgi ledynmečiai Kaunui išrėžė tokį parankų reljefą, kad būtų nuodėmė nepanaudoti jo privalumų.
Naujasis kvartalas, kurio statybą ketinama pradėti po pusantrų metų, kol kas sąlygiškai vadinamas „Apželdinimu“.
Projektas kovo mėnesį bus pristatytas Kanuose (Prancūzija) vyksiančioje nekilnojamojo turto parodoje MIPIM.
Tikimasi, kad Aleksoto projektas Kauną pristatys kaip perspektyvų, didelių galimybių miestą ir suintriguos užsienio investuotojus.
Skirtingus namus gali statyti skirtingos bendrovės, nes jie yra suprojektuoti taip, tarsi atrodytų statyti skirtingu laiku ir iš skirtingų medžiagų.
„Sąmoningai vengėme unifikuotos pastatų formos, iš vienodų medžiagų statytų namų.
Nesinorėjo, kad kvartalas kuo nors būtų panašus į sovietmečiu štampuotus miegamųjų rajonus“, – sakė projekto vadovas.
Buvusi svetimųjų teritorija
A.Kančo nuomone, gamtiniu ir geografiniu požiūriu Aleksotas nedaug nusileidžia Žaliakalniui, bet šios miesto dalies prestižą nuolat menkino istorinės ir socialinės aplinkybės.
„Nuo amžių Aleksotui prigijo tarsi ne mūsų, ne Kauno ir netgi ne Lietuvos teritorijos etiketė“, – priminė A.Kančas istorinę rajono kilmę.
Atstumtojo dalią Aleksotui lėmė tai, kad po 1795 metų kartu su Užnemune jis atiteko Prūsijai.
1807-aisiais Aleksotas priklausė Varšuvos kunigaikštystei.
1815 metais jis buvo atiduotas Rusijos imperijos Lenkijos karalystei.
Tiktai 1931 metais Aleksotas tapo Kauno dalimi.
Egzistuoja ir socialinis neprestižinės Aleksoto charakteristikos aspektas, kuris gajus ligi šiol.
Žaliakalnis nuo tarpukario laikų įgijo elitinio inteligentų, šviesuomenės rajono aurą.
Tuo tarpu Aleksotas šimtmečius formavosi kaip, prastuomenės rajonas.
Prasta kilmė ir blogas kvapas
Iki XVI amžiaus kairiojo Nemuno kranto teritorija buvo vadinama Svirbigala. Aleksoto vardą kvartalas gavo nuo ten veikusios laivų statyklos, vadintos aleksota.
XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje Aleksote buvo sukoncentruota gausybė lentpjūvių, medžio apdirbimo įmonių.
Sovietmečiu Aleksotas irgi buvo plėtojamas kaip pramoninis, nuolat dvokiantis rajonas.
Kelis dešimtmečius veikęs mėsos kombinatas skleidė tokią stiprią smarvę, kad dėl jos norėjosi dideliu lanku apvažiuoti Aleksotą.
„Tai yra realus įrodymas, kaip blogas kvapas gali ilgam pražudyti didžiulę miesto teritoriją“, – pažymėjo A.Kančas.
Vertę pakėlė ir naujas tiltas
Dar viena aplinkybė, kuri iš esmės pakeitė investuotojų požiūrį į Aleksotą, yra naujo M.K.Čiurlionio tilto per Nemuną atsiradimas.
Kol buvo tik senasis, nuolat remontuojamas tiltas ties Senamiesčiu, rodos, ranka pasiekiamas Aleksotas būdavo atgrasus ir dėl vargingo susisiekimo.
Naujas tiltas atvėrė ne tik naują miesto centro ir Aleksoto ryšio galimybę, bet ir Aleksoto perspektyvą atsirasti judrioje „Via Baltica“ ašyje.
„Iki šiol visų pamirštas ir apleistas Aleksotas dabar tampa neatrasta žeme investuotojams ir europietiškai miesto plėtrai“, – sakė A.Kančas.
Žolėje sudygę daugiaaukščiai
Daugiaaukščių gyvenamųjų pastatų kvartalas nuo seno žaluma garsėjančiame Aleksote ketinama formuoti taip, kad namai atrodytų tarsi sudygę žolėje.
Tik susisiekimui būtinos gavės ir pėsčiųjų takai raižys žalią kvartalo dangą.
Visos techninės patalpos, garažai, automobilių stovėjimo aikštelės bus įrengtos po žeme.
Šiaurinis kvartalo kraštas ribosis su Aleksoto šlaitu, kuris ir taps požeminių garažų maskuote.
„Vaizdžiai tariant, žemės paviršių nuo šlaito pusės tarsi atlupsime, pakelsime ir po juo pakišime visą garažų masyvą“, – paaiškino A.Kančas.
Arčiau dangaus bus brangiau
Daugiaaukščių namų kvartale įsikurs apie aštuonis tūkstančius žmonių. Įvairaus dydžio ir kainos būstus būsimieji naujakuriai galės rinktis dvylikoje daugiabučių.
Jų aukštis sieks nuo 16 iki 26 aukštų.
Numatoma pastatyti ir 20 blokuotų angliško tipo namų.
Kainą diktuos ne tik būsto dydis. Kuo aukščiau, tuo brangiau – toks bus pagrindinis kainų skirtumo principas daugiaaukščiuose.
Viršutinių aukštų gyventojams nemažus pinigus teks sumokėti už gražų vaizdą – galimybę pro savo buto langus pasižvalgyti į visas keturias Kauno miesto puses.
Comment
Comment