Pagal konstrukciją spėju eilinė dėžutė
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Savanorių prospekto projektai Kaune
Collapse
X
-
Mano nuotraukos @Fotki.com
Auto Show Millennium 2007
Retromobile 2007
"Kova 1". Driftingo čempionatas
"Foje" Gali Skambėti Kitaip
Vilniaus žavesys kauniečio akimis: 1 dalis | 2 dalis
BaltMotorShow 2007, Vilnius: 1 dalis | 2 dalis
Kauno Marių Regioninis Parkas
-
Parašė Gator Rodyti pranešimąTen ortopedijoj tipo naujus butus pardavineja? Kaip savo laiko GAL ir kazkiek padous, bet dabar man tai pastatas vaiduoklis..
Comment
-
Parašė tivoli Rodyti pranešimąDar kažkas statoma (turbūt eilinė Savanorių "stikliaška") Savanorių gale- stato "Kaminta"
Mano nuotraukos @Fotki.com
Auto Show Millennium 2007
Retromobile 2007
"Kova 1". Driftingo čempionatas
"Foje" Gali Skambėti Kitaip
Vilniaus žavesys kauniečio akimis: 1 dalis | 2 dalis
BaltMotorShow 2007, Vilnius: 1 dalis | 2 dalis
Kauno Marių Regioninis Parkas
Comment
-
Parašė Gator Rodyti pranešimątaip parex bankas ten kur sakai
Comment
-
Prestižinėje gatvėje - beveidžiai pastatai
Komentarai (0)
Komentuoti
Siųsti el.paštu
Spausdinti
Vereta RUPEIKAITĖ
Savanorių prospekte medines lūšnas keičia architektūriškai skurdžios dėžutės
Savanorių prospektas – viena pagrindinių Kauno gatvių, kurią galima būtų vadinti miesto vizitine kortele. Tačiau prospektas svečiams sukuria ne šiuolaikiško didmiesčio, o chaotiškai besivystančio provincijos miestelio įvaizdį.
Statomi per žemi pastatai
Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas architektas Gintaras Balčytis Savanorių prospektą laiko viena pagrindinių miesto arterijų. Pasak jo, gerai yra tai, kad čia nėra daug apribojimų statybai, kaip miesto centre. Verslas Savanorių prospekte pamažu kuriasi, bet ne taip, kaip turėtų.
„Didžiausia blogybė, kad investuotojai, kurie nusiperka sklypą, stengiasi mažiausiomis išlaidomis gauti didžiausią pelną. Apmaudu, kad tokioje didelėje gatvėje atsiranda beveidžių pastatų“, – komentavo architektas. Pagrindinėje miesto gatvėje dygsta provincijos mastelio, vos dviejų ar trijų aukštų namai, jų architektūra primityvi – padaromas stačiakampio formos karkasas ir uždengiamas stiklu.
Investuotojų ambicijas galėtų pažadinti supratimas, kad namas, kurio architektūra yra įsimintina, nors ir kainuoja brangiau, tačiau turi didesnę vertę. Kai kuriuos pastarųjų metų statinius galima laikyti ne tik neįdomiais, bet ir apskritai nevykusiais pavyzdžiais. Jie pastatyti akivaizdžiai per arti važiuojamosios dalies, ant siauro šaligatvio neliko vietos pėstiesiems.
G.Balčyčio žiniomis, Savanorių prospekto pabaigoje, netoli greitkelio Klaipėda – Vilnius, yra siūloma statyti statinį pavadinimu „Kauno vartai“. Jis tikisi, kad į tokį ambicingą pavadinimą pretenduojantis pastatas išsiskirs unikalia architektūra.
Akmenys į architektų daržą
G.Balčyčio įsitikinimu, pagrindinės miesto gatvės išvaizdą turėtų reguliuoti ne vien rinka, savivaldybė taip pat turėtų turėti aiškią strategiją, kaip ateityje atrodys Savanorių prospektas. Centrinėje miesto dalyje yra ribojama aukštybinių pastatų statyba, o Savanorių prospekte, pasak architekto, galėtų būti neleistina statyti mažaaukščius pastatus.
Kita vertus, architektas sutinka, kad įgyvendinti vizijas investuotojų rankomis yra sudėtinga. Šiuo metu prospekte esančių daugiaaukščių biurų pastatų patalpos nėra visos naudojamos.
Eksperto nuomone, už pastatų kokybę atsakomybę turėtų jausti ir architektai, pasukti galvą, kaip padaryti statinį įdomų, šiuolaikišką. Jei statinys uždengtas stiklu, dar nereiškia, kas jis yra modernus.
Ilgai akis badę neužbaigti daugiabučiai monolitiniai namai nėra itin sektinos architektūros pavyzdys, tačiau, pasak G.Balčyčio, jie bent atitinka gatvės mastelį.
Vizijos negelbsti
Savanorių prospekto ateitis yra apsvarstyta ne viename savivaldybės dokumente. Urbanistikos skyriaus vedėjo Nerijaus Valatkevičiaus teigimu, čia turėtų būti statomi daugiaaukščiai, komercinės, visuomeninės ir gyvenamosios paskirties pastatai. Tačiau realybėje sukurtos vizijos, koncepcijos ir specialieji planai kol kas menkai įgyvendinami.
Gatvės veidą pirmiausia gadina menkaverčiai mediniai gyvenamieji namai. Tačiau jie vis neužleidžia vietos naujiems statiniams dėl to, kad už juos prašoma pernelyg aukšta kaina arba savininkai tiesiog atsisako juos parduoti. Kebliausia, kai name gyvena kelios šeimos.
Pasak N.Valatkevičiaus, investuotojų galimybes sunkina ir tai, kad norint statyti masyvesnį statinį reiktų nupirkti ne tik prie pat prospekto, bet ir atokiau stovinčius gyvenamuosius namus. Jei šalia stovi mažaaukščiai namai, teigė Urbanistikos skyriaus vedėjas, net ir norėdamas nepastatysi dangoraižio.
Savanorių prospekte, prie vadinamosios „Juzės“ buvo mėginta statyti daugiaaukščių namų, tačiau tvirtinant detalųjį planą aplinkiniai gyventojai tam pasipriešino. Privatūs interesai neretai kertasi su tuo, kas būtų naudinga miestui.
„Miestas turi didėti, negali miestas būti apsodintas lūšnomis“, – teigė N.Valatkevičius.
Nekilnojamojo turto specialistai aiškina, kad Savanorių prospektas yra patrauklus dėl patogaus susisiekimo, todėl komercinės paskirties žemė čia yra brangi. Kauno nekilnojamojo turto prekybos agentūros eksperto Rimanto Minkaus žiniomis, už arą žemės Savanorių prospekte prašoma iki 100 tūkst. litų, taigi kaina už 10 arų sklypą gali siekti milijoną litų. Už medinį namą, kuris vėliau būna griaunamas, sumokama 100–150 tūkst. litų.
Noro investuoti vis mažiau
„Jei statai aukštą pastatą, reikia turėti kur statyti automobilius. Automobilių stovėjimo aikštelei žemė pernelyg brangi. Aplinkui turėtų nelikti lūšnynų. Būtų geriau, jei miestas juos nugriautų, svečiai jų nematytų“, – kalbėjo kaunietė verslininkė Birutė Jablonskienė, kuri yra nupirkusi kelis medinius namus ir vietoj jų pastačiusi du naujus komercinius pastatus Savanorių prospekte.
Verslininkė teigė prieš penkerius metus už arą žemės šioje gatvėje mokėjusi po 40 tūkst. litų. V.Jablonskienės įsitikinimu, ne žemė Savanorių prospekte yra brangi.
„Jei perki šešis arus žemės ir namą, kuriame gyvena viena ar kelios šeimos, moki tiek, kad žmonės galėtų nusipirkti kitą, geresnį gyvenamąjį būstą“, – paaiškino ji.
Tikėtis gražių daugiaaukščių pastatų, pasak verslininkės, mažiau tikėtina ir dėl to, kad labai pabrango statybinės medžiagos bei darbai. Pasak B.Jablonskienės, anksčiau patalpų nuoma atsipirkdavo per 7–10 metų, o dabartinėms investicijoms atsipirkti gali prireikti dviejų dešimtmečių.
„Jei tokios kainos bus ir toliau, nežinau, ar kas nors ką nors čia statys. Aš dar spėjau pastatyti pigiau“, – džiaugiasi verslininkė. Jos teigimu, šiandien labai sunku pasisamdyti architektą. Projektuotojai esą turi labai daug užsakymų, todėl investuotojai negali jiems kelti aukštų reikalavimų.
Comment
Comment