Atrodo kaip kokiame Dubajuje. Tikrai įspūdingai.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
''Žalgirio'' arena (2008-2010m. archyvas)
Collapse
This topic is closed.
X
X
-
Metropolis
Dalis A. Lukaitės interviu (www.lrt.lt) su E. Miliūnu apie areną:
Nemuno sala – vienas gražiausių Kauno žaliųjų kampelių. Lietuvos žalieji kritikavo sprendimą Kauno areną statyti šioje vietoje. Kokių architektūrinių sprendimų, kurie kiek įmanoma mažiau žalotų šios vietos kraštovaizdį, ėmėtės?
Prancūzai areną planavo viduryje salos. Mes arenai esame numatę salos pakraštį. Įsivaizduokite, sala užima 32 hektarus, o mūsų arena užima 4 hektarus. 28 hektarai lieka žali.
Mes taip pat stengiamės ją kuo daugiau įleisti į žemę, kad arena būtų kuo mažesnė tūrio ir aukščio požiūriu. Turime daug įvairių smulkių programų, kuriose numatyti teritorijos apželdinimo planai. Tačiau šitos dalies dar neviešiname, nes planuojamas salos išvystymo konkursas.
Kai kas galvoja, kad galbūt reikėtų salą urbanizuoti, tačiau aš pats, visai atvirai, esu už žalią salą.
Arena bus ne vien komercinis pastatas, bet ir dvasiniam susitelkimui tinkama erdvė. Aikštė, kuri yra šalia, galvoju, galėtų būti pavadinta Jurgio Mačiūno vardu. Lietuvis, gimęs Kaune, bet išgarsėjęs Amerikoje, kartu su Jonu Meku išvystė avangardinę meno kryptį, kuri buvo pavadinta Fluxus.
Šis kūrėjas meną matė kaip žaidimą. Saloje galėtų būti įrengta aikštė, kuri būtų moderni, naujų meno formų ir technologijų žaidimų erdvė.
Gal galėtumėte apibūdinti, kaip atrodys naujasis Kauno pramogų centras? Kokiais pagrindiniais vidaus ir išorė architektūriniais sprendimais pasižymės?
Norime, kad jo išorė būtų solidi ir santūri. Žmogų ji turėtų nuteikti kaip teatras ar kokia nors paslaptinga skrynia, kurioje vyksta renginiai. Kauno areną įsivaizduojame solidžią savo estetika, su daugiau prabangos viduje negu Šiaulių arenoje. Norime, kad čia atėję žmonės jaustųsi patekę į šiltą ir jaukią erdvę, norėtų čia likti kuo ilgiau.
Kokios Kauno arenos perspektyvos?
Šitos arenos projektas buvo kuriamas kartu su mūsų kolega Algimantu Bubliu, kuris dirba Amerikoje ir yra padaręs Detroito „Pistols“ arenos projektą. Ji yra viena iš pirmųjų Amerikoje komercinių salių, kurioje atsirado ložės, prekyba.
Šią praktiką mes atsivežėme iš Amerikos į Lietuvą ir, galiu pasakyti, kad buvome vieni pirmųjų Europoje. Viena pirmųjų arenų, kuri buvo pastatyta Europoje, komercinė arena, atidaryta Helsinkyje. Vėliau buvo atidarytos Prahoje, Hamburge, visai neseniai Londone. Šios salės, skirtingai nei iki tol buvusios Europoje, jau yra komercinės, sukurtos pagal amerikiečių pavyzdį.
Amerikoje salės buvo statomos kaip salės, turinčios atnešti pinigų, o Europoje jos buvo arba municipalinės, arba pastatytos kokia nors proga, pavyzdžiui, Europos čempionatui. Jos būdavo pastatomos ir po to po truputį vegetuodavo, nes nebuvo pritaikytos kitoms paslaugoms, išskyrus renginius.
Amerikiečiai pirmieji pradėjo galvoti, kaip iš renginių uždirbti daugiau pinigų. Ir štai taip tokios salės atsirado Amerikoje. Mes Kauno arenos projektą darėme vadovaudamiesi šia komercinių salių strategija. Mūsų arenoje, be pagrindinių salių, yra numatytos parodų salės, restoranai, patalpos biurams. Noriu pasakyti, kad Kauno arena bus gyva ir tuo laiku, kada niekas joje nekoncertuos ir nevyks sporto rungtynės.
Be to, Kauno arenos vieta labai patogi susisiekimui. Patogu atvažiuoti tiek iš Šiaulių, tiek iš Klaipėdos ar to paties Vilniaus. Be to, skirtingai negu iš Vilniaus „Siemens arenos“, iš Kauno arenos patogus susisiekimas su miesto centru. Jei nori, gali lengvai nueiti į „Akropolį“, Laisvės alėją arba zoologijos sodą.
Kai prieš 15–20 metų pradėjau statyti didžiules parduotuves, žmonės klausdavo: „Kas čia tiek išpirks, kam čia jų tiek reikia?“ Parduotuves stato ir stato, ir vis jų reikia, nes žmonės eina, perka. Yra maisto prekyba ir yra pramogų prekyba. Jų Lietuvoje tikrai nėra daug.
Negali žmonės visą laiką spoksoti į televizorių – jie nori išgirsti gyvą garsą, pamatyti gyvus žmones, bendrauti tarpusavyje.
Comment
-
Metropolis
Kito E. Miliūno interviu Vidai Savičiūnaitei dalis apie arenos projektavimą:
Turbūt nėra kito projekto Lietuvoje, dėl kurio būtų tampomasi net devynerius metus. Prisiminkime šios, net du tūkstantmečius susiejusios epopėjos svarbiausius faktus.
Arenos projektavimo konkursą, kur dalyvavo 7 architektų komandos, laimėjome dar 1998 m. Tada buvo nutarta, kad arena stovės Kalniečių parke. Sukūrėme projekto versiją, bet keitėsi valdžios, sustojo finansavimas ir darbas nutrūko.
Kilo abejonių ir dėl vietos tinkamumo. Toms abejonėms pritarėme ir mes. Patys savarankiškai, su kolegomis fantazavome, kur galėtų būti geriausia statyti modernią areną. Tyrinėjome apie 16 galimų vietų Kaune ir aplink Kauną.
Apie 2003-2004 m. ir valdžios sluoksniuose vėl atgijo arenos klausimas.
Mums tinkamiausia vieta atrodė už miesto, prie įvažiavimo į Kauną nuo Vilniaus pusės, šalia greitkelio, iš kur atsiveria Kauno marios, Pažaislis, kur puiki visų rūšių logistika. Ten siūlėme statyti ne vien Kauno, bet visos Lietuvos areną.
Politikams tai buvo nepriimtina. Jie norėjo, kad arena ir su ja susiję investicijos sustiprintų Kauno įvaizdį. 2004 metų vasarą gavome pasiūlymą projektuoti areną Nemuno saloje.
Man asmeniškai salos versiją sustiprino ir labai garbingo architekto Jono Zagorsko, kuris dabar jau miręs, kitados pasakyta nuomonė: „Sala turi išlikti žalia, na, nebent joje galėtų atsirasti miesto „holas“ (salė)“.
Skersai ir išilgai išvaikščiojau salą, eskizavau ieškodamas geriausios vietos. Tada dar nebuvo nei „Akropolio“, nei „Respublikos“ viešbučio rekonstrukcijos idėjos. Buvo tik kalbama, kad rytinėje salos kaimynystėje bus vystomas verslas.
Rytinis salos galas visais atžvilgiais buvo geriausias arenai. Ten ji atitraukta nuo Senamiesčio, ten ji harmoningai derės prie esamų ir būsimų naujų statinių Karaliaus Mindaugo prospekte. Net saulės šešėlis į salą bus mažiausias.
Harmonizuoti milžiniško statinio architektūrą saloje pavyko tada, kai suradome bumerango formos kylantį pandusą, kuris juos areną nuo centro ir senamiesčio pusės. Tai atspindi ir arenos vietą, ties kuria Kauno miestas tarsi lūžta, pereidamas iš tolimos istorijos (senamiestis) į šiuos laikus (naujamiestis).
Darbams einant į pabaigą, 2006 m. pavasarį atsirado visiems žinomi prancūzai. Mūsų paslaugų buvo atsisakyta.
Buvome ignoruojami, tačiau architektūrinę projekto dalį baigėme ir pristatėme ekspertams ir visuomenei. Kolegos iš Prancūzijos elgėsi arogantiškai ir nesidomėjo nei mūsų architektūriniu, nei urbanistiniu įdirbiu.
Prancūzų epopėja su „ledkalniu“, kaip paaiškėjo po metų, buvo nesėkminga. Šių metų vasarą vėl buvome pakviesti vystyti savo projektą.
Tęsėme savo apvalaus statinio versiją, nes gamtinėje aplinkoje yra absoliuti nesąmonė projektuoti aštriakampį objektą. Tam prieštarauja žalumos, vandens charakteris. Aštriakampiai statiniai gali tikti tarp pastatų, bet ne gamtoje.
Kuo ypatingas stambaus objekto projektavimas gamtinėje aplinkoje ir kuo jis skiriasi nuo projektavimo tarp pastatų?
Yra esminis skirtumas. Pastatų ir gatvių apsuptis apriboja fantaziją ir palieka mažiau nežinomųjų. Gamtinėje erdvėje pasijunti kaip nuogas. Tau duota milijonai variantų, kurių kiekvieną gali įrodyti, ir kiekvienas projektas gali būti priimtas.
Bet iškyla milžiniška moralinė ir profesinė atsakomybė architektui – apsispręsti ir nepakenkti. Eidamas prieš gamtą, dar niekas nelaimėjo, todėl reikia rasti geriausią kelią -- veikiant kartu su gamta.
Apie salą mąsčiau kaip apie būsimą modernaus miesto centrą, kai bus įgyvendinti naujų statybų projektai kairiajame Nemuno krante – Žemojoje Fredoje, kai ir tas krantas bus sujungtas su sala tiltais. Dešiniajame krante taip pat kils nauji statiniai. Architektūra juk kuriama ne metams, o gal net šimtmečiams. Tai yra menas mąstyti apie ateitį ir kurti būtent ateičiai.
Turbūt pastebėjote, kad oponentus neramina Kaunui tarsi per didelis, beveik 15 tūkst. vietų skaičius arenoje. Kas lėmė tokį sprendimą? Ar tai buvo užsakovų reikalavimas?
Projektuojant vietų skaičių, kuris buvo nurodytas nuo 12 iki 15 tūkst., irgi galvojau ne vien apie metus ar dvejus į priekį, o apie ateities Kauno perspektyvą. Miestas neišvengiamai augs, plėsis, modernės, aktyvės jo gyvenimas. Žvelgiant į perspektyvą, man nekyla abejonių dėl arenos užpildymo problemų.
Ar ne tokie pat nuogąstavimai – kas tiek pirks, kas tiek vartos -pasitiko didžiųjų prekybos centrų, benzino kolonėlių statybas? Kartais man atrodo, kad mūsų žmonės visai nebetiki savo miesto ir savo šalies ateitimi.
Kaip atsirado devyniakampio statinio forma ir kas lėmė fasadų apdailos idėją?
Metų pauzė, „Akropolio“ atsiradimas, energinga Šiaulių arenos statymo patirtis mums išėjo tik į naudą. Ypač daug ką pakoregavo „Akropolio“ atsiradimas, kuris pakeitė arenos konteksto charakterį.
Ankstesniam ovalo formos pastatui nutarėme suteikti daugiau šilumos, natūralumo ir dinamikos. Tam provokuoja ne tik griežta „Akropolio“ kaimynystė, bet ir aplink tekantis vanduo, senojo miesto artumas. Nelyginis kampų skaičius visada reiškia judesį, emociją, porinio skaičiaus siekimą.
Devyni kampai, kuriuose lengvai įkomponavome paprastai daug problemų keliančias arenos laiptines, atrodė tinkamiausia forma. Nei per aštru, nei per slidu. Ir, kaip paaiškėjo, labai funkcionalu.
Kauno arena natūralių gamtos judėjimų kontekste turėtų būti tvirta, santūri, ne iliuzinė, ne lengvai vėjo nupučiama. Vaivorykštinės, lengvos arenos versija tiko Šiauliams, kur aplinka buvo ne taip stipriai įpareigojanti. Pastatui Nemuno saloje reikia daugiau solidumo, patikimumo.
Fasadų apdailos charakteris – ažūrinės medžiagos ir natūrali spalvinė gama -- turėtų sušvelninti tą rūstumą, kurį dabar skleidžia „Akropolio“ ir jo garažų vaizdas.
visas interviu: http://www.kamane.lt/lt/naujienos/ki...viu_su_miliunuPaskutinis taisė Metropolis; 2009.01.11, 09:25.
Comment
-
Labai protingai pašnekejo žvelgiant į ateitį ir atrodo, kad 15 tūkt. arena tikrai neperdydelė pilnai su Miliūno žodžiais sutinkuProjektuojant vietų skaičių, kuris buvo nurodytas nuo 12 iki 15 tūkst., irgi galvojau ne vien apie metus ar dvejus į priekį, o apie ateities Kauno perspektyvą. Miestas neišvengiamai augs, plėsis, modernės, aktyvės jo gyvenimas. Žvelgiant į perspektyvą, man nekyla abejonių dėl arenos užpildymo problemų.Paskutinis taisė aviDer; 2009.01.11, 10:17.Mes siekiame gyventi geriau- suriko valdžia ! Mes tai jau senai matome- atsiduso liaudis.
Comment
-
Parašė Krokas Rodyti pranešimąMjso na tikrai ispudingai atrodo tavo nuotrauka )
Comment
-
Parašė Metropolis Rodyti pranešimąAmerikoje salės buvo statomos kaip salės, turinčios atnešti pinigų, o Europoje jos buvo arba municipalinės, arba pastatytos kokia nors proga, pavyzdžiui, Europos čempionatui. Jos būdavo pastatomos ir po to po truputį vegetuodavo, nes nebuvo pritaikytos kitoms paslaugoms, išskyrus renginius.
Amerikiečiai pirmieji pradėjo galvoti, kaip iš renginių uždirbti daugiau pinigų. Ir štai taip tokios salės atsirado Amerikoje. Mes Kauno arenos projektą darėme vadovaudamiesi šia komercinių salių strategija. Mūsų arenoje, be pagrindinių salių, yra numatytos parodų salės, restoranai, patalpos biurams. Noriu pasakyti, kad Kauno arena bus gyva ir tuo laiku, kada niekas joje nekoncertuos ir nevyks sporto rungtynės.You can change your car, you can change your house, you can change your Wetherspoon, you can change your wife or religion, even you can change your sex. But you can never change the team you support...
Comment
-
Parašė zanaz Rodyti pranešimąLabai nudžiugino šios mintys, jei visa tai ir igyvendins tai bus super. O jei dar kokį naują krepšinio muziejų Arenoj įkurtų, ar perkeltų Sporto muziejų iš senamiesčio.
Kažkur skaičiau mintį, kad prie arenos reiktu įkurti tokį krepšinio istorijos parką, dar ir peticija buvo sukurta. O minimaliai bent tai tikrai reiktu perkelti sporto muziejų.
Restoranai, parodų salės ir kt. beabejo būtu labai puiku.
Comment
-
sio forumo dalyvio tai buvo ir sugalvota gaila, kad nutilo viskas taip...
Parašė Cezaris Rodyti pranešimąKažkur skaičiau mintį, kad prie arenos reiktu įkurti tokį krepšinio istorijos parką, dar ir peticija buvo sukurta. O minimaliai bent tai tikrai reiktu perkelti sporto muziejų.
Restoranai, parodų salės ir kt. beabejo būtu labai puiku.
Comment
-
Parašė negative Rodyti pranešimąar skaitet lryto sestadienio popierini prieda "laikinoji sostine" ? pasirodo nemuno saloje yra labai bloga energetika ir i arena susirinke zmones bus linke ne pramogauti o linke i riauses
...oi kaip skauda lrytui ta kauno arena !
Comment
-
Parašė negative Rodyti pranešimąar skaitet lryto sestadienio popierini prieda "laikinoji sostine" ? pasirodo nemuno saloje yra labai bloga energetika ir i arena susirinke zmones bus linke ne pramogauti o linke i riauses
...oi kaip skauda lrytui ta kauno arena !
Comment
-
Metropoliui:
Arena bus ne vien komercinis pastatas, bet ir dvasiniam susitelkimui tinkama erdvė. Aikštė, kuri yra šalia, galvoju, galėtų būti pavadinta Jurgio Mačiūno vardu. Lietuvis, gimęs Kaune, bet išgarsėjęs Amerikoje, kartu su Jonu Meku išvystė avangardinę meno kryptį, kuri buvo pavadinta Fluxus.
Comment
-
Parašė somis Rodyti pranešimąMetropoliui:
Ar man vienam tas garsusis Jurgis Mačiūnas yra mažiau girdėtas už, pvz, Arvydą Sabonį? Na, tiksliau, visai negirdėtas..
Arvydas sabonis dar gyvas, yra dabartinio Žalgirio prezidentas, todėl manau kad nereikėtų aikštės vadinti jo vardu. Net neabejoju, kad atėjus laikui, Kauno miestas būtinai atitinkamai pagerbs garsiausią ir geriausią Lietuvos visų laikų krepšininką.
Manau Miliūnas paminėjo Jurgį Mačiūną todėl, kad nenorėtų saloje atsirasiančios arenos sieti tik su sportu...Tie kas domisi sportu kelią į salą neabejotinai ras,o tiem kas domisi menu(turistai) bus gera proga ten apsilankyti
Comment
-
Parašė daktaras Rodyti pranešimąbloga energetika... bloga energetika kyla tik tada, kai rytas atvažiuoja lošti į Kauną, arba kai lrytas tokias pievas rašinėja
Daktarai tu teisus esi ! Truputi nukripom nuo temos, aš taip pat, todėl atsiprašau visų. Gryžtam į temos vėžias.Mes siekiame gyventi geriau- suriko valdžia ! Mes tai jau senai matome- atsiduso liaudis.
Comment
Comment