Laisvės Alėjos rekonstrukcija

[SAULIUS]

Ko jus cia taip ant tu parduotuviu apsistojot. Nuo parduotuviu laisves aleja tikrai neatgims. O turistui uzsimaniusiam atsigaivinti karsta diena tiks ir spurgine, cili pica ar dar kokia jauki kavinuke. O kaunietis tikrai zino kur yra ikiukas ir kt. O ir nuo laisves alejos ar sienamiescio iki akropolio netoli paejet Tad sioje vietoje as nematau problemu, del parduotuviu stygiaus

Kaunietis žino ir gerai, va su tokiu požiūriu taip ir gyvename, paskaitykit Kauno dieną vakarykščią, pamatysit ką apie mus masto svečiai iš užsienio.

[sirrolaz]

paskaitykit Kauno dieną vakarykščią, pamatysit ką apie mus masto svečiai iš užsienio.

Įsiskaitykit Sauliau dar kartą į savo sakinį.
"Kauno dieną" paskaitęs gal ir gali sužinoti, ką mąsto negerb. Garbaravičius ar kiti, kuriam laikui nuo lovio pastumti veikėjai, bet, jei norit sužinoti, ką mąsto užsieniečiai, siūlyčiau pasinaudoti kitais informacijos šaltiniais.

[SAULIUS]

Įsiskaitykit Sauliau dar kartą į savo sakinį.
"Kauno dieną" paskaitęs gal ir gali sužinoti, ką mąsto negerb. Garbaravičius ar kiti kuriam laikui nuo lovio pastumti veikėjai, bet, jei nori sužinoti, ką mąsto užsieniečiai, siūlyčiau pasinaudoti kitais informacijos šaltiniais.

Štai nuoroda

http://kauno.diena.lt/naujienos/mies...miestis-264452

Gal pakeisi nuomonę, kalba rimti gidai.

[sirrolaz]

Ne nepakeisiu . Šiandien turiu svečių iš Schwerin'o (Vokietija), kitą antradienį iš Glostrup'o (Danija), žinau nuomonę jų ir daugelio kitų, o nuomonės formuotojų nuomonė man nėra labai įdomi.

Kelios nuomonės ne iš Kauno dienos

...Kaunas hat eine wunderschöne Altstadt mit vielen Sehenswürdigkeiten, gemütliche Cafes und Restaurants. Das kulturelle Angebot (Open Air Konzert) war sehr gut.

...Kaunas ist eine sehr interessante, lebendige Stadt. Freundliche, hilfsbereite Menschen. Sehenswerte Gebäude, großzügige Straßen und Parks

...Kaunas in general was a real pleasant suprise.

[deep house]

Argumentuotai reikšti mintis kodėl LA turėtų būti pėsčiųjų/automobilių alėja yr air lenga ir sunku.
Lengva dėl to, kad labai paprasta išreikšti savo subjektyvią (ka dir pusiau profesionalią nuomonė).
Sunku dėl to, kad į šią problemą būtina žvelgti objektyviai ir daugiaplaniškai, iš įvairių rakursų.

LA kaip pėsčiųjų gatvė pasiteisino tada (sovietmečiu), kai Kaune gyveno virš 500,000 gyventojų, kai Kauno centras iš tiesų buvo CENTRAS; kai sakydavai tuo metu kad eisi į Centrą, savaime TAI reiškė Laisvės alėją ir Senamiestį. Tokia buvo šlovinga LA kaip pėsčiųjų alėjos praeitis. Tai ir dabar būtų galėję būti, jei:
1) nebūtų buvęs pastatytas (tam tikrų politikų labai proteguotas) pašonėje akropolis (apie jo tiesioginę ir vienareikšmišką žalą LA tuo metu buvo DAUG ir GARSIAI kalbėta.
2) Jei Kaune būtų tiek gyventojų, kiek ir prieš 20-25metus; o ne taip kaip dabar – 300,000 ir mažiau. Kauno populiaciją turi AIŠKIĄ tendenciją mažėti (emigracija į užsienį arba vilnių);
3) Kaune atsirado keli ir daugiau komerciniai centrai, kurie pritraukia didelį pirkėjų srautą; sovietmečiu DAUG pagrindinių parduotuvių buvo CENTRE, todėl logiška, kad ten visada buvo didelis žmonių judėjimas. Dabar tas judėjimas labai pasiskirstęs/išsiskaidęs dėl labai objektyvių priežąsčių.
4) LA buvo viena pagrindinių poilsio-rekreacijos miesto zonų. Daugiau Kaune tokių vietų nebuvo (iškyrus Ąžuolyną, Pažaislį ir kelis kitus parkus). Dabar rekreacijai-poilsiui skirtų vietų yra labai daug ir jos išsidėsčiusios labai įvairiose (nebūtinai centre) vietose. Didelę tam įtaką padarė žmonių MOBILUMAS (arba galimybė visur nuvykti savo privačia auto’transporto priemone).
PRIMINSIU: sovietmečiu automobilis nors ir nebuvo reta priemonė, tačiau mieste
iš esmės VISUR buvo važiuojama VISUOMENINIU transportu (troleibusai ir
autobusai). Taip kad kaip dabar TADA nebuvo galimybė nuleti kur į užmiestį ar
rajoną išgerti kavos ar suvalgyti šašlyką, cepaliną. Visi to daryti važiuodavo į
CENTRA, nes TADA pasirinkimas ir galimybės tikrai nebuvo toks platus kaip dabar.

Galima būtų ir daugiau bendrais bruožais vardinti kas buvo TADA ir kas yra DABAR. Nuo to ir reikėtų pradėti Laisvės Alėjos studijas, kad suprasti kokios priežąstys lėmė jos anuometinį “pasisekimą” ir kokios jos dabartinį “merdėjimą”.

- LA šiuo metu yra akivaizdžiai PER DIDELĖ alėja tokiam miestui kaip Kaunas, kuris vis labiau provincialėja ir kurio gyventojų populiaciją nenumaldomai mažėja.
- LA reikia prisitaikyti prie šiandienos (ir rytdienos) poreikių; įvertinti šiandienines žmonių mobilumo galimybes ir didelį paslaugų spektrą bei jo sklaidą.
- LA turi iš esmės keistis KONCEPSIJA, jei JI nori būti gyvybinga ir patraukli bet kuriuo metų ir paros laiku.
- Užsienyje (kur visi taip mėgsta ieškoti LA analogų) yra visai kitokia situacija. Jei tai didelė ir plati pėsčiųjų alėja, tai kaip taisyklė, tai yra DAUGIAMILIONINIAME didmiestyje. Pėsčiųjų alėjos, gatvės ar net jų tinklai BŪDINGI daugiausia tik SENAMIEČIAMS, dėl jų natūralaus gatvių tinklo, kuris nėra iš esmės pritaikytas intensyviems auto srautams ir PARKAVIMAMS.

Galima ir toliau nagrinėti analogus ir lyginti, gretinti su LA. Rastume ir panašumų ir skirtumų. Bet tai būtų rimta analizė, per didelė išdėstyti tokiame forume.

Ir pabaigai. Tam kad LA būtų TIK pėsčiųjų alėja, reikėtų iš esmės pertvarkyti esamą infrastruktūrą ir užstatymą. O tai yra nerealu.
Jei LA liks ir toliau tik pėsčiųjų alėja, ji, net jei ir bus pakeistas jos “grindinys”, ji ir toliau bus tik leisgyvė, tokia, kokia yra dabar. Jei daugumą Kauno piliečių tenkina tokia LA padėtis – lai tokia ji ir toliau būna. Čia kaip sakoma, “prieš vėją nepapūsi”.

Sėkmės visiems.

[Linas]

"- LA šiuo metu yra akivaizdžiai PER DIDELĖ alėja tokiam miestui kaip Kaunas, kuris vis labiau provincialėja ir kurio gyventojų populiaciją nenumaldomai mažėja."

Gal apsieikime be tokių epitetų. Čia jau grynai tavo subjektyvi nuomonė. Realus mažėjimas nėra didelis, nes jei žmogus išsikelia gyventi į artimą priemiestį, jis vis tiek daug laiko praleidžia mieste ir su miestu susijęs jo gyvenimas. Keletas draugų šeimų tai padarė, bet nuo to jie nenustojo būti miestiečiais, nors oficialioje statistikoje Kauno mieste jie nebefigūruoja. Kita vertus, studentai dažnai būna neregistruoti Kaune, bet čia jie realiai gyvena (kaip ir kituose universitetiniuose miestuose). Trečia - daug žmonių yra deklaravę savo gyvenamą vietą kažkur kitur, o dirba ir gyvena Kaune, net nuosavą gyvenamą plotą čia turi.

[boo]

Dėl pėsčiųjų alėjų tik DAUGIAMILIJONINIAME didmiestyje visiškai nesutinku. Pėsčiųjų alėjų pilna visame pasaulyje, ir didesnių, ir platesnių, ir panašaus dydžio, ir gal netgi mažesniuose miestuose nei Kaunas... Tik gaila, jog LA ateitis nėra aiški, nors jau x metų sudaromos ir paleidžiamos visokios analitinės grupės, kurios neva turėtų išanalizuoti, apibrėžti ir įvertinti kas yra LA, ir ką su ja daryti...deja, sugeba tik pasiimt pinigus, ir net negali pasakyti KAS YRA LAISVĖS ALĖJA? Ilgai mes dar taip gyvensim, net neabejoju...

[Metropolis]

Argumentuotai reikšti mintis kodėl LA turėtų būti pėsčiųjų/automobilių alėja yr air lenga ir sunku.
Lengva dėl to, kad labai paprasta išreikšti savo subjektyvią (ka dir pusiau profesionalią nuomonė).
Sunku dėl to, kad į šią problemą būtina žvelgti objektyviai ir daugiaplaniškai, iš įvairių rakursų.

LA kaip pėsčiųjų gatvė pasiteisino tada (sovietmečiu), kai Kaune gyveno virš 500,000 gyventojų, kai Kauno centras iš tiesų buvo CENTRAS; kai sakydavai tuo metu kad eisi į Centrą, savaime TAI reiškė Laisvės alėją ir Senamiestį. Tokia buvo šlovinga LA kaip pėsčiųjų alėjos praeitis. Tai ir dabar būtų galėję būti, jei:
1) nebūtų buvęs pastatytas (tam tikrų politikų labai proteguotas) pašonėje akropolis (apie jo tiesioginę ir vienareikšmišką žalą LA tuo metu buvo DAUG ir GARSIAI kalbėta.
2) Jei Kaune būtų tiek gyventojų, kiek ir prieš 20-25metus; o ne taip kaip dabar – 300,000 ir mažiau. Kauno populiaciją turi AIŠKIĄ tendenciją mažėti (emigracija į užsienį arba vilnių);
3) Kaune atsirado keli ir daugiau komerciniai centrai, kurie pritraukia didelį pirkėjų srautą; sovietmečiu DAUG pagrindinių parduotuvių buvo CENTRE, todėl logiška, kad ten visada buvo didelis žmonių judėjimas. Dabar tas judėjimas labai pasiskirstęs/išsiskaidęs dėl labai objektyvių priežąsčių.
4) LA buvo viena pagrindinių poilsio-rekreacijos miesto zonų. Daugiau Kaune tokių vietų nebuvo (iškyrus Ąžuolyną, Pažaislį ir kelis kitus parkus). Dabar rekreacijai-poilsiui skirtų vietų yra labai daug ir jos išsidėsčiusios labai įvairiose (nebūtinai centre) vietose. Didelę tam įtaką padarė žmonių MOBILUMAS (arba galimybė visur nuvykti savo privačia auto’transporto priemone).
PRIMINSIU: sovietmečiu automobilis nors ir nebuvo reta priemonė, tačiau mieste
iš esmės VISUR buvo važiuojama VISUOMENINIU transportu (troleibusai ir
autobusai). Taip kad kaip dabar TADA nebuvo galimybė nuleti kur į užmiestį ar
rajoną išgerti kavos ar suvalgyti šašlyką, cepaliną. Visi to daryti važiuodavo į
CENTRA, nes TADA pasirinkimas ir galimybės tikrai nebuvo toks platus kaip dabar.

Galima būtų ir daugiau bendrais bruožais vardinti kas buvo TADA ir kas yra DABAR. Nuo to ir reikėtų pradėti Laisvės Alėjos studijas, kad suprasti kokios priežąstys lėmė jos anuometinį “pasisekimą” ir kokios jos dabartinį “merdėjimą”.

- LA šiuo metu yra akivaizdžiai PER DIDELĖ alėja tokiam miestui kaip Kaunas, kuris vis labiau provincialėja ir kurio gyventojų populiaciją nenumaldomai mažėja.
- LA reikia prisitaikyti prie šiandienos (ir rytdienos) poreikių; įvertinti šiandienines žmonių mobilumo galimybes ir didelį paslaugų spektrą bei jo sklaidą.
- LA turi iš esmės keistis KONCEPSIJA, jei JI nori būti gyvybinga ir patraukli bet kuriuo metų ir paros laiku.
- Užsienyje (kur visi taip mėgsta ieškoti LA analogų) yra visai kitokia situacija. Jei tai didelė ir plati pėsčiųjų alėja, tai kaip taisyklė, tai yra DAUGIAMILIONINIAME didmiestyje. Pėsčiųjų alėjos, gatvės ar net jų tinklai BŪDINGI daugiausia tik SENAMIEČIAMS, dėl jų natūralaus gatvių tinklo, kuris nėra iš esmės pritaikytas intensyviems auto srautams ir PARKAVIMAMS.

Galima ir toliau nagrinėti analogus ir lyginti, gretinti su LA. Rastume ir panašumų ir skirtumų. Bet tai būtų rimta analizė, per didelė išdėstyti tokiame forume.

Ir pabaigai. Tam kad LA būtų TIK pėsčiųjų alėja, reikėtų iš esmės pertvarkyti esamą infrastruktūrą ir užstatymą. O tai yra nerealu.
Jei LA liks ir toliau tik pėsčiųjų alėja, ji, net jei ir bus pakeistas jos “grindinys”, ji ir toliau bus tik leisgyvė, tokia, kokia yra dabar. Jei daugumą Kauno piliečių tenkina tokia LA padėtis – lai tokia ji ir toliau būna. Čia kaip sakoma, “prieš vėją nepapūsi”.

Sėkmės visiems.

Kaip matyti, pateikta iš esmės tiksli Laisvės alėjos situacijos analizė, išskyrus kai kuriuos tendencingus vertinimus apie Kauną. Niekada mieste negyveno 0,5 mln. gyventojų, o ir dabar, daliai gyventojų emigravus, tačiau kita dalis miesto gyventojų įsikuria priemiesčiuose (metropolitan area). Tai - kryptis, kuri dėl didėjančio mobilumo vyrauja ir Vakaruose. Dėl koncepcijos pasikeitimo - sutinku, ji būtina, tačiau, verta paimti ir Vilniaus Gedimino pr. pavyzdį - nepaisant to, kad jis rekonstruotas ir juo važiuoja automobiliai, iš prospekto taip pat išsikrauto parduotuvės (ypač nuo Seimo pusės). Atsiminkit, kad Vilniuje šalia pat NĖRA Akropolio. Vadinasi, reikia ieškoti to priežasčių ir jas spręsti. Vienu ypu tikrai situacija nesikeis.

[deep house]

>Linas.Mylintis Kauną

Labai siaurai tamsta mąstote; todėl ir nesuprantate ką reiškia "per didelė". Pastebėjau, kad nemažai (kauniečių) čia komentuojančių mąsto, kaip čia pasakius, - "lokaliai".

Problemos yra daug gylesnės ir jų tikrai daug daugiau, kad viską taip supaprastinti.

Dauguma Jūsų, kurie esate už Laisvės Alėjos išsaugojimą kaip pėsčiųjų alėjos. Tad gerbiamieji, gal tada pasiūlykite RACIONALIŲ ir PROTINGŲ IDĖJŲ kaip atgaivinti gerbiamą Laivės Alėją.

Būtų labai įdomu susipažinti su Jūsų mąstymu ir kūrybiškumu siūlant idėjas. Dabar jūsų pasiūlymai (išskyrus keletos) švelniai tariant "pirmakursiški".

Tam, kad būtų rastas optimaliausias, geriausias sprendimas - turi vykti DISKUSIJA, kuri remtusi argumentais, faktais ir galimomis prielaidomis.

Tai, ką jus Linai parašėte, tėra vienas iš daugybės argumentų/faktų (beja, pakankamai svarbus) lemiančių miestiečių šiandienos gyvenimo kasdienybę ar realijas. Jame t.p. galima rasti daug įdomios tiesos, jei į šį aspektą ar faktą panagrinėtume giliau ir plačiau. Atsakymai ar išvados tikrai būtų įdomios, jei jas nagrinėtume įvairiais (moksliniais) aspektais.

Dėl pėsčiųjų alėjų tik DAUGIAMILIJONINIAME didmiestyje visiškai nesutinku. Pėsčiųjų alėjų pilna visame pasaulyje, ir didesnių, ir platesnių, ir panašaus dydžio, ir gal netgi mažesniuose miestuose nei Kaunas... ..

tai gal Tamsta pasakysite ar nurodysite konkretų ESAMĄ to "užsienio" užsieninį pavyzdį?
Va tada ir būtų labai įdomu panagrinėti, palyginti tą užsieninį pavyzdį su kaunietiškaja Laivės Alėja.

.... Dėl koncepcijos pasikeitimo - sutinku, ji būtina, tačiau, verta paimti ir Vilniaus Gedimino pr. pavyzdį - nepaisant to, kad jis rekonstruotas ir juo važiuoja automobiliai, iš prospekto taip pat išsikrauto parduotuvės (ypač nuo Seimo pusės). Atsiminkit, kad Vilniuje šalia pat NĖRA Akropolio. Vadinasi, reikia ieškoti to priežasčių ir jas spręsti. Vienu ypu tikrai situacija nesikeis.

Vilniaus Gedimino pr. ir Kauno Laivės al. iš principo yra dvi skirtingos urbanistinės sistemos; ar gatvės. Vienintelis dalykas jas siejantis yra tai, kad jos centrinės (reprezentatyvinės) šių miestų arterijos.
Gal tai kiek per kategoriška mano nuomonė, tad linkęs diskutuoti, kad ji keistusi į gerąją pusę :-).

[r08n]

Argumentuotai reikšti mintis kodėl LA turėtų būti pėsčiųjų/automobilių alėja yr air lenga ir sunku.
Lengva dėl to, kad labai paprasta išreikšti savo subjektyvią (ka dir pusiau profesionalią nuomonė).
Sunku dėl to, kad į šią problemą būtina žvelgti objektyviai ir daugiaplaniškai, iš įvairių rakursų.

Taip ir neparašei, kokią įtaką turėtų transporto eismas LA. Pakartosiu dar kartą klausimą:
kuo LA dabartinė padėtis (be transporto) skiriasi nuo aplinkinių gatvių (su transportu)?
Ar gali palyginti padėtį, pvz., Rotušės a., kur leidžiamas eismas ir parkavimas, su LA?
Tą klausimą rašiau jau kelis kartus, bet niekas taip ir neatsakė. Ar šitas klausimas yra toks kvailas ir nevertas net paminėjimo?

[aras991]

Na, aš manau kad laisvės alėja niekada nebus kokia buvo. Tikrai nebus ji pilnut pilnutele kaip anksciau ir reikia su tuo susitaikyti. Manau reiks investuot i infrastuktūrą. Sutvarkyt dangą, šviestuvus ir visa kita. Tartis bent su keliais restoranais, kurie dirbtų nakty (galbūt padarius lengvatas įvairias). Iš pradžių jie būtų tušti bet po išlėto tikrai atsirastų klientų. Bet svarbiausia nepagailėt pinigų ir žiūrėt į ateitį. Pasirinkt kokybiškas medžiagas, o ne pigiausias.
O dėl mašinų įvažiavimo yra visiškas šūvis pro šalį. Mašinos nepagyvins laisvės alėjos. Nemanau, kad žmonės labai trokšta vaikščiotis tarp smirdančių mašinų. Alėja turi būt ne verslo o poilsio zona. Bent man taip atrodo...

[Metropolis]

Manau, norint atsakyti ko reikia, kad viena ar kita centrinė gatvė būtų daugiau lankoma paprasta:
1. reikia stiprių, originalių traukos objektų (galbūt tokių, kokių mieste visai nėra) - tai gali būti ir tie patys restoranai, tačiau kitokie: pvz. kuriuose visai originali virtuvė (tarkim korėjiečių, Tailando etc.) su geru aptarnavimu ir jų turėtų būti ne vienas ar du; šalia jų turi būti stipri pramogų zona, kuri būtų kažkuo patraukli ir skirtųsi nuo esamų pramogų savo pateikimu.
2. Būtinas visiškas tokios zonos saugumas, įskaitant ir naktį.
Esmė: žmogus eis ten, kur galima pavalgyti (skanu, originalu) ir papramogauti, užtikrinus saugumą. Viskas sprendžiama per seną, kaip pasaulis, taisyklę "duonos ir žaidimų".

[Kaunius]

Kaunietis žino ir gerai, va su tokiu požiūriu taip ir gyvename, paskaitykit Kauno dieną vakarykščią, pamatysit ką apie mus masto svečiai iš užsienio.

SAULIAU, isiskaityk ka parasiau. Turistas atsigaivinti gali ir kavinukeje, o ju laisves alejoje tikrai pakankamai O beje del to straipsnio, tai tu turistu lygis aisku koks, jei jiems idomu prekybcentriai, o ne istoriniai pastatai, stikliniai "milzinai" kuriu nepamate jie nusprendzia, kad tai provincija, bei kiti ju perliukai.

[Mørtã]

...Tą klausimą rašiau jau kelis kartus, bet niekas taip ir neatsakė...

Ratu entuziastai neatsakys, nes atsakymas griauna paciu idejas. Koju entuziastai neatsakys, nes ir taip viskas aisku.

[Tomas]

Taip ir neparašei, kokią įtaką turėtų transporto eismas LA. Pakartosiu dar kartą klausimą:
kuo LA dabartinė padėtis (be transporto) skiriasi nuo aplinkinių gatvių (su transportu)?
Ar gali palyginti padėtį, pvz., Rotušės a., kur leidžiamas eismas ir parkavimas, su LA?
Tą klausimą rašiau jau kelis kartus, bet niekas taip ir neatsakė. Ar šitas klausimas yra toks kvailas ir nevertas net paminėjimo?

Palyginimas, kad ir tokiu aspektu, kaip visų išsvajoti restoranai (turiu omeny tuos kur "su baltom staltiesėm"). Taigi jų Kauno centre yra kažkur 12 (įskaitant kelis viešbučių restoranus). Rotušės a. 2vnt., artimiausiose jos prieigose dar 3. LA toks restoranas 1, artimose prieigose dar 3, bet visi gatvėse kuriose vyksta eismas. Gal kažką ir praleidau, bet tendencijos tokios.

[Athens]

Argumentuotai reikšti mintis kodėl LA turėtų būti pėsčiųjų/automobilių alėja yr air lenga ir sunku.
Lengva dėl to, kad labai paprasta išreikšti savo subjektyvią (ka dir pusiau profesionalią nuomonė).
Sunku dėl to, kad į šią problemą būtina žvelgti objektyviai ir daugiaplaniškai, iš įvairių rakursų.

LA kaip pėsčiųjų gatvė pasiteisino tada (sovietmečiu), kai Kaune gyveno virš 500,000 gyventojų, kai Kauno centras iš tiesų buvo CENTRAS; kai sakydavai tuo metu kad eisi į Centrą, savaime TAI reiškė Laisvės alėją ir Senamiestį. Tokia buvo šlovinga LA kaip pėsčiųjų alėjos praeitis. Tai ir dabar būtų galėję būti, jei:
1) nebūtų buvęs pastatytas (tam tikrų politikų labai proteguotas) pašonėje akropolis (apie jo tiesioginę ir vienareikšmišką žalą LA tuo metu buvo DAUG ir GARSIAI kalbėta.
2) Jei Kaune būtų tiek gyventojų, kiek ir prieš 20-25metus; o ne taip kaip dabar – 300,000 ir mažiau. Kauno populiaciją turi AIŠKIĄ tendenciją mažėti (emigracija į užsienį arba vilnių);
3) Kaune atsirado keli ir daugiau komerciniai centrai, kurie pritraukia didelį pirkėjų srautą; sovietmečiu DAUG pagrindinių parduotuvių buvo CENTRE, todėl logiška, kad ten visada buvo didelis žmonių judėjimas. Dabar tas judėjimas labai pasiskirstęs/išsiskaidęs dėl labai objektyvių priežąsčių.
4) LA buvo viena pagrindinių poilsio-rekreacijos miesto zonų. Daugiau Kaune tokių vietų nebuvo (iškyrus Ąžuolyną, Pažaislį ir kelis kitus parkus). Dabar rekreacijai-poilsiui skirtų vietų yra labai daug ir jos išsidėsčiusios labai įvairiose (nebūtinai centre) vietose. Didelę tam įtaką padarė žmonių MOBILUMAS (arba galimybė visur nuvykti savo privačia auto’transporto priemone).
PRIMINSIU: sovietmečiu automobilis nors ir nebuvo reta priemonė, tačiau mieste
iš esmės VISUR buvo važiuojama VISUOMENINIU transportu (troleibusai ir
autobusai). Taip kad kaip dabar TADA nebuvo galimybė nuleti kur į užmiestį ar
rajoną išgerti kavos ar suvalgyti šašlyką, cepaliną. Visi to daryti važiuodavo į
CENTRA, nes TADA pasirinkimas ir galimybės tikrai nebuvo toks platus kaip dabar.

Galima būtų ir daugiau bendrais bruožais vardinti kas buvo TADA ir kas yra DABAR. Nuo to ir reikėtų pradėti Laisvės Alėjos studijas, kad suprasti kokios priežąstys lėmė jos anuometinį “pasisekimą” ir kokios jos dabartinį “merdėjimą”.

- LA šiuo metu yra akivaizdžiai PER DIDELĖ alėja tokiam miestui kaip Kaunas, kuris vis labiau provincialėja ir kurio gyventojų populiaciją nenumaldomai mažėja.
- LA reikia prisitaikyti prie šiandienos (ir rytdienos) poreikių; įvertinti šiandienines žmonių mobilumo galimybes ir didelį paslaugų spektrą bei jo sklaidą.
- LA turi iš esmės keistis KONCEPSIJA, jei JI nori būti gyvybinga ir patraukli bet kuriuo metų ir paros laiku.
- Užsienyje (kur visi taip mėgsta ieškoti LA analogų) yra visai kitokia situacija. Jei tai didelė ir plati pėsčiųjų alėja, tai kaip taisyklė, tai yra DAUGIAMILIONINIAME didmiestyje. Pėsčiųjų alėjos, gatvės ar net jų tinklai BŪDINGI daugiausia tik SENAMIEČIAMS, dėl jų natūralaus gatvių tinklo, kuris nėra iš esmės pritaikytas intensyviems auto srautams ir PARKAVIMAMS.

Galima ir toliau nagrinėti analogus ir lyginti, gretinti su LA. Rastume ir panašumų ir skirtumų. Bet tai būtų rimta analizė, per didelė išdėstyti tokiame forume.

Ir pabaigai. Tam kad LA būtų TIK pėsčiųjų alėja, reikėtų iš esmės pertvarkyti esamą infrastruktūrą ir užstatymą. O tai yra nerealu.
Jei LA liks ir toliau tik pėsčiųjų alėja, ji, net jei ir bus pakeistas jos “grindinys”, ji ir toliau bus tik leisgyvė, tokia, kokia yra dabar. Jei daugumą Kauno piliečių tenkina tokia LA padėtis – lai tokia ji ir toliau būna. Čia kaip sakoma, “prieš vėją nepapūsi”.

Sėkmės visiems.

seniai čia jau nieko nerašiau, tačiau perskaitęs šią Jūsų pseudoprofesionalią, sakyčiau, analizę norėčiau priminti, kad architektūra plačiąją prasme(urbanistika, infrastruktūra, pastatų, landšafto architektūra....) yra socialinis menas ar reiškinys. Laisvės al. gyvybės trūkumas ir glūdi būtent šiuose aspektuose. Kai vidutines pajamas gaunančio žmogaus perkamoji galia yra žemiau jo poreikių ribos, tai tokiu atvejo nei eismas, nei stogas neišgelbės jokios gatvės. visų pirma turi augti socialinė gerovė, o tik tada susiformuoja stipri visuomenė. jei ta visuomenė gyvena mieste, beabejo jie naudosis tam tikromis "miestietiškomis" pramogomis, tada atsiras ir pasiūla, ir gyvybė, ir kas tik nori....
Kas dar dėl eismo, tai visiškai nereikalingas dalykas nei estetiškai, nei funkciškai. Jau daug kas ir aš taip pat šiame forume minėjom, kad LA turi dvi lygiagrečiai su ja einančias gatves, kurios tikrai nėra netinkamos aptarnauti LA. Abi sudejus gaunasi šešios eismo juostos, po tris į kiekvieną pusę. KAM TADA DAR REIKALINGOS DVI???? kas pasikeis?
LA gyvybei labai svarbus būtų centro jurisdikcijos kaimynystės pakitimas tam tikrais aspektais. Pvz, jei Vilijampolėje pavyktų suformuoti kažką panašaus į multikomplekcinių pastatų kvartalą(turiu galvoje high- rise building, apie 45-60 m vertikalės) kuriame įsikurtų keliata ryškesnių komercinių firmų, taip pat gyventų žmonės, tai jau būtų visuomenės atsigavimo ženklas, tuo pačiu ir LA.
Tai gi, tamsta, Jūsų požiūris taip nėra toks jau platus, nes LA visiškai nėra atgyvena ir net jos koncepcijos smarkiai keisti nereikia- Kaunas yra savotiškoje ir labai ryškioje stagnacijoje, ko pasekoje LA, senamiestis merdi
Sekmės ir Jums, laukiu kontrargumentų, nes jų visada būna

[r08n]

Palyginimas, kad ir tokiu aspektu, kaip visų išsvajoti restoranai (turiu omeny tuos kur "su baltom staltiesėm"). Taigi jų Kauno centre yra kažkur 12 (įskaitant kelis viešbučių restoranus). Rotušės a. 2vnt., artimiausiose jos prieigose dar 3. LA toks restoranas 1, artimose prieigose dar 3, bet visi gatvėse kuriose vyksta eismas. Gal kažką ir praleidau, bet tendencijos tokios.

Kažkaip abejoju, kad "baltų staltiesių" restoranai yra gyvumo rodiklis. Net jei jie būtų sausakimši, jokios didesnės įtakos gatvės gyvenimui jie nedarytų, nes vistiek viskas vyksta viduje. Atvažiavus su ratais ir išsilaipinus tiesiai į patalpas, net sunku pastebėti, ar tas restoranas bazuojasi LA, ar kur nors Savanorių pr. Iš išorės taip pat matytųsi tik fasadas ir šalia prišvartuoti automobiliai. Vėlgi, toks pats vaizdas galėtų būti bet kur, ir LA čia niekuo neišsiskirtų.

[Ramūnas kns]

Na, aš manau kad laisvės alėja niekada nebus kokia buvo. Tikrai nebus ji pilnut pilnutele kaip anksciau ir reikia su tuo susitaikyti. Manau reiks investuot i infrastuktūrą. Sutvarkyt dangą, šviestuvus ir visa kita. Tartis bent su keliais restoranais, kurie dirbtų nakty (galbūt padarius lengvatas įvairias). Iš pradžių jie būtų tušti bet po išlėto tikrai atsirastų klientų. Bet svarbiausia nepagailėt pinigų ir žiūrėt į ateitį. Pasirinkt kokybiškas medžiagas, o ne pigiausias.
O dėl mašinų įvažiavimo yra visiškas šūvis pro šalį. Mašinos nepagyvins laisvės alėjos. Nemanau, kad žmonės labai trokšta vaikščiotis tarp smirdančių mašinų. Alėja turi būt ne verslo o poilsio zona. Bent man taip atrodo...

Išmintingi žodžiai, paprasta ir genealu.
Kam aplamai daromos problemos iš nieko, Laisvės alėja yra ir tegu sau būna. Sutvarkyti valstybei priklausančią aplinkos dalį ir baigta. Tie visokie kosminiai projektai alėjoje stumiami neturinčių ką veikti savivaldos biurokratų (Kaune jų yra apie 1000 ir visi kažką turi veikti). Iš esmės pritraukti į šią zoną daugiau žmonių, reiškia atitraukti iš kitų miesto vietų. Jei jau įleidome Akrropolo monstrą šalia silpstančios Laisvė alėjos, tai biznis joje jau nesigaus.
Belieka tik parko tipo zona (bent jau to prekybcentriai neatims). Asmeniškai aš Kauno savivaldybei siūlyčiau pergudrauti oligarchus t.y. leisti pastatyti dar vieną Akroopolį kitame pėsčiūjų zonos gale (pvz. vietoje buvusios "Lituanica" gamyklos). Tokiu būdu Laisvės alėja taptų arterija jungiančia du traukos centrus. Neprireiktų ir fantanstinų projektų, o miesto architektams išsisprestų net kelių zonų urbanistinės problemos.

[kempas]

Kaune yra dvi labai panašios gatvės tai Savanoriu pr. ir L.A. ir jie vienas su kitu kaip ir konkuruoja. Ir žmonių srautus labai išdalina, nes abejose yra labai panašios parduotuvės, kavinės, ir pramogų centrai. Tik skirtumas tas kad Savanoriuose ir erdvė didesnė ir susisiekimas neblogas, su mašina galima privažiuoti "iki durų" ir biurų žymiai daugiau nei L.A., Taip pat stovėjimas nemokamas. Tuo tarpu L.A. viskas yra priešingai. L.A. tai kaip kokia jauki gatvelė vidury centro. Su keliais kioskeliais, kavinukės ir kelios parduotuvės. Niekada L.A. nebus dauk žmonių jei jinai radikaliai nebus keičiama. Ne tik grindinys bet ir aplinkui esančios teritorijos. Ir ne į gyvenamasias patalpas o į biurus.

[daktaras]

/\ šiaip pagal mane tai nusvaigai visiškai, nes šios gatvės panašios tai kaip du kibirai vandens