Laisvės Alėjos rekonstrukcija

[Ametistas]

Išmintingi žodžiai, paprasta ir genealu.

Nematau nei vieno išmintingo, nei vieno genialaus žodžio. Matyt, nežinai ką tai reiškia

[Tomas]

Kažkaip abejoju, kad "baltų staltiesių" restoranai yra gyvumo rodiklis. Net jei jie būtų sausakimši, jokios didesnės įtakos gatvės gyvenimui jie nedarytų, nes vistiek viskas vyksta viduje. Atvažiavus su ratais ir išsilaipinus tiesiai į patalpas, net sunku pastebėti, ar tas restoranas bazuojasi LA, ar kur nors Savanorių pr. Iš išorės taip pat matytųsi tik fasadas ir šalia prišvartuoti automobiliai. Vėlgi, toks pats vaizdas galėtų būti bet kur, ir LA čia niekuo neišsiskirtų.

Na va, jau nuspręsta - restoranų LA nereikia. Kaip viskas paprasta.
Ko dar nereikia?

[Bootsy]

gilaus hauso gerbejui is kasuciu su "profesionale nuomone".

teko praeita vasarele pabuvoti Heidelberge. sakyciau toks grazus ir jaukus Vokietijos kaimiukstis su 150 000 gyventoju. teko pereiti ir per jo pagrindine gatve (pirma google nuoroda kuria gavau ivedes heidelberg main street-> http://www.heidelberg-germany.europe...fr-index4.html ). tai va, shitam kryziuociu kaimiukstyje ir shitoj gatvej liepos menesio pavakareje buvo pilna zmoniu. turistu, studentu, vietiniu ir sveciu is aplinkui. keista... bo tame kaimiukstyje pilna ir daugiau graziu vietu (fantastishka krantine, superfantastishka pilis ir t.t.). tai nedaro tai gatvei neigiamos itakos. kaip nedaro itakos ir mistinis siuolaikiniu zmoniu mobilumas. ir nereikia Heidelbergui 500 000 gyventoju ar daugiamilijoninio miesto statuso. nereikia parkingo pagrindineje gatveje. nereikejo is esmes pertvarkyti uzstatymo ir infrastrukturos. turbut kaip nereikia Laisves alejai tokiu "cepalino" ir "gylesnės" nuomones ekspertiuksciu kaip tu...

[boo]

tai gal Tamsta pasakysite ar nurodysite konkretų ESAMĄ to "užsienio" užsieninį pavyzdį?
Va tada ir būtų labai įdomu panagrinėti, palyginti tą užsieninį pavyzdį su kaunietiškaja Laivės Alėja.

Aš nesuprantu, žmogau, tu gal iš medžio iškritęs? Ar paprasčiausiai jauti pasitenkinima viskam visiem ir visada prieštaraudamas, su savo "nenuginčijama" nuomone? Išvažiuok iš savo kaimo, gal akys atsivers. Ar šiaip nebebūsi toks piktas ant visko. Nenorėjau aš čia visai iki to nusileist, bet tie visi rinktiniai perliukai, kai viskas ką pasako kiti yra blogai ir netiesa...

neturiu aš ką veikt tik sėdėt ir rinkt, kur kokia pėsčiųjų alėja yra... Besk pirštu ir rasi : Novi Sad, Serbija, gal 300tūkst. gyventojų, puikiausia pėsčiųjų alėja...tik suvenyrų parduotuvės nė vienos. Nors miestas buvo subombarduotas ir stipriai apgriautas per Kosovo karą, alėja sutvarkyta ir gerokai tvarkingesnė už LA, na bet logiška, po karo viskas buvo naujai atstatyta.
Rintelnas, Vokietija. Miniatiūrinis miestukas, apie 30tūkst. gyventojų. Aišku mažesnė ta alėja, bet ji yra, ir smagiai sau veikia...
Ir tų pavyzdžių gali būti begalo bekrašto...nėra ta LA kažkoks stebūklingas reiškinys...tik užsiimt protingai ja reiktų. Apleist lengva nieko neveikiant...atgaivint daug sunkiau...na bet čia jau miesto valdžios reikalas...

[index]

tai gal Tamsta pasakysite ar nurodysite konkretų ESAMĄ to "užsienio" užsieninį pavyzdį?
Va tada ir būtų labai įdomu panagrinėti, palyginti tą užsieninį pavyzdį su kaunietiškaja Laivės Alėja.

Vaci gatvė Budapešte. Iš esmės analogiška Laisvės alėjai, tik gerokai ilgesnė (Na ir miestas ten didesnis). Žmonių kiekis gana skirtingas, dieną gana nemažas knibždėlynas, o naktį koks šimtas slampinėjančių turistų. O šiaip toje gatvėje pagrinde turistai ir lankosi, bei sudaro pagrindinę žmonių masę, nes jiems ten sudarytos praktiškai idealios sąlygos: pinigų keityklos ant kiekvieno kampo, kavinės, nemažai mažų parduotovėlių (Ala Kęstučio gatvės maxima).

[Raelis]

Vaci gatvė Budapešte. Iš esmės analogiška Laisvės alėjai, tik gerokai ilgesnė (Na ir miestas ten didesnis). Žmonių kiekis gana skirtingas, dieną gana nemažas knibždėlynas, o naktį koks šimtas slampinėjančių turistų. O šiaip toje gatvėje pagrinde turistai ir lankosi, bei sudaro pagrindinę žmonių masę, nes jiems ten sudarytos praktiškai idealios sąlygos: pinigų keityklos ant kiekvieno kampo, kavinės, nemažai mažų parduotovėlių (Ala Kęstučio gatvės maxima).

Dėl kavinių sutinku, bet dėl parduotuvių ale maksimų tai nelabai, pats vaikščiojau ten, nu tai galiu pasakyt, kad vien tik suvenyrinės ir daugiau nieko. Siaip ta gatvė nelabai ir ilga, labiau siaura pasakyčiau. Bet užtat kai pagalvoji vis Laisvės al. geriau, juk pas mus nors gatvė turgum neužsibaigia, kuriame gamina prasmirdusi guliašą, kaip Vengrijoj Vaci.

[index]

Dėl kavinių sutinku, bet dėl parduotuvių ale maksimų tai nelabai, pats vaikščiojau ten, nu tai galiu pasakyt, kad vien tik suvenyrinės ir daugiau nieko. Siaip ta gatvė nelabai ir ilga, labiau siaura pasakyčiau. Bet užtat kai pagalvoji vis Laisvės al. geriau, juk pas mus nors gatvė turgum neužsibaigia, kuriame gamina prasmirdusi guliašą, kaip Vengrijoj Vaci.

Na man ten tos parduotuvytės įstrigo (Jų gal kokias 3 ten radau, bet ir tai laikau nemažai), nes jose pagrinde apsipirkinėjau (Kitose nėra savitarnos, o pradavėjos nešneka angliškai). Tai šiaip man jos tokios jaukios pasirodė (O ir vengriškas vynas pigus ). O turgus tai irgi svarbus turistinis elementas (Aišku jis turi būti bent kiek tvarkingas). Vilniuje turistai sumasto net Kalvarijų turgų aplankyt.

[r08n]

Na va, jau nuspręsta - restoranų LA nereikia. Kaip viskas paprasta.
Ko dar nereikia?

Nesakau, kad jų nereikia; bet jeigu reiktų rinktis -- pėsčiųjų gatvė be "baltų staltiesių" restoranų ar gatvė su automobilių eismu ir restoranais -- rinkčiausi pėsčiųjų gatvę. Čia turiu raumeny tik tuos restoranus, iki kurių privaloma atvažiuoti autotransportu ir eiti pėsčiomis ne toliau kaip 20 m (sprendžiant pagal atstumą nuo jų iki lankytojų pastatyto transporto). Kitiems, picerijų tipo, tai kaip ir mažiau svarbu.

Beje,ta proga:
Laisvės alėjos metamorfozės (XIX a. pab.–XXI a. pr.) : I dalis

[Raelis]

Na man ten tos parduotuvytės įstrigo (Jų gal kokias 3 ten radau, bet ir tai laikau nemažai), nes jose pagrinde apsipirkinėjau (Kitose nėra savitarnos, o pradavėjos nešneka angliškai). Tai šiaip man jos tokios jaukios pasirodė (O ir vengriškas vynas pigus ). O turgus tai irgi svarbus turistinis elementas (Aišku jis turi būti bent kiek tvarkingas). Vilniuje turistai sumasto net Kalvarijų turgų aplankyt.

Jo, turgus tai ten subjektas nemenkas...bet, sakyciau svarus visai ( nebent pirmam aukste ties iėjimu siuksles ir elgetos metosi), plius gi kokie ten apsauginiai vaikšto...Kalvarijose apskritai avogt gali ir nepajausi...Siaip patiko man tas Turgus...
Dėl anglų kalbos, tai sutinku 100 procentu, ten fakstiskai niekas angliskai nemoka, o kas jau kalbėt kai nuvažiuoji prie ,,Herojų lauko" ir nueini į parduotuve....super, tdešimt minučių trakuciu pakeli perki...

[deep house]

I DALIS

seniai čia jau nieko nerašiau, tačiau perskaitęs šią Jūsų pseudoprofesionalią, sakyčiau, analizę…

O ir nesakiau, kad profesionali nuomonė; tai subjektyvi nuomonė, paremta tam tikra patirtimi tam tikroje darbinėje (urbanistinė ar pan.) sferoje. Tam, kad išreikšti PROFESIONALIĄ nuomonę (apie Laisvės Alėją), reikia atlikti kompleksą mokslinių-analitinių tyrimų tam, kad būtų galima tiksliai įvardinti priežąstis, pasekmes ar evoliuciją. Į profesionalią nuomonę nepretenduoju. Stengiuosi tik kiek galima konstruktyviau reikšti savo mintis.

..norėčiau priminti, kad architektūra plačiąją prasme(urbanistika, infrastruktūra, pastatų, landšafto architektūra....) yra socialinis menas ar reiškinys. Laisvės al. gyvybės trūkumas ir glūdi būtent šiuose aspektuose. Kai vidutines pajamas gaunančio žmogaus perkamoji galia yra žemiau jo poreikių ribos, tai tokiu atvejo nei eismas, nei stogas neišgelbės jokios gatvės. visų pirma turi augti socialinė gerovė, o tik tada susiformuoja stipri visuomenė. jei ta visuomenė gyvena mieste, beabejo jie naudosis tam tikromis "miestietiškomis" pramogomis, tada atsiras ir pasiūla, ir gyvybė, ir kas tik nori....

Taip, sutinku su tuo ką pasakėte. Natūralus tam tikros urbanistinės vietos ar darinio patrauklumo augimas ar kritimas susijęs su vietinių (ir atvykėlių) gerbuvio stoviu 9taip tikriausiai yra visame pasaulyje). Kaip verslininkai paprastai sako: “yra paklausa, bus ir pasiūla”.
Jus siūlote (bent taip jau man atrodo) viską palikti natūraliai savieigai, ar šios vietos “evoliucijai”. Gerai, jei jus turite optimistinį požiūrį ar ateities viziją (konkrečiai kas liečia LA); bet jei esu pesimistinio požiūrio į esamą LA padėtį ir jos palikimą evoliucionuotis (o gal vegetuoti?) toliau paliekant esama urbanistinę funkciją. Jei viską palikti “natūraliai” Laisvės Alėjos, kaip pėsčiųjų evoliucijai, tai labai sunku būtų ką nors konkretaus GERO numatyti artimiausiuose 10metų, prie esamų oficialių LA gaivinimo deklaracijų.
Patikėčiau kad Laisvės alėja kaip pėsčiųjų alėja bus prikelta naujam gyvenimui tik tada, jei matysiu realią jos atgaivinimo/restruktizavimo koncepsiją, kurios įgyvendinimo būtų kruopščiai laikomasi. Ką dabar ŠIANDIEN mes turime? BUVO Š.Kiaunės parengtas įdomus projektas. Buvo ir pražuvo. Ką tas projektas davė, tai tik pakeistus šviestuvus. Ir viskas.

Gerbiamas Athens, prie dabartinio miesto biudžeto, prie dabartinės mokesčių mokėtojų lėšų valdymo sistemos, prie dabartinių įtakos sferų pasiskirstymo prioritetų, Laisvės alėja, kaip pėsčiųjų zona įgaus natūralų patrauklumą po 10-20metų (čia mano optimistinis požiūris). Paliekant viską taip, kaip jus ir sakote: natūraliai savieigai. Bet spėju, kad tas patrauklumas turės labai daug tam tikros “kaunietiškos” specifikos. Viskas, kaip jus sakote, priklausys nuo šiame mieste gyvenančių piliečių, jų materialinio gerbuvio, jų mentaliteto, kultūros ir prioritetų. Kokie visi jie bus: palieku spręsti sociologams, psichologams ir kitiems gerb.specialistams.
Jei trumpai, tai priklausys nuo miestiečių KULTŪROS ir MATERIALINIO GERBUVIO stovio.

[deep house]

II DALIS
Na, grįžtu prie LA, kaip prie pėsčiųjų-autotransporto alėjos idėjos.
Jei reikėtų ieškoti šiai idėjai analogų, tai primiausia imčiau Vilniaus Vokiečių gatvę. Iš esmės Vokiečių g. ir būtų artimiausia "mano" siūlomai idėjai. Panašaus platumo, tik Laisvės Alėja ilgesnė. Taip, yra tam tikrų galimų skirtumų, bet tai būdinga kiekvienai urbanistinei struktūrai, pritaikytai prie tam tikro landšafto ar istorinių aplinkybių būdingų tai vietai formuojant savo urbanistinį audinį. Ir kas pasakys, kad Vokiečių gatvė nėra patraukli ir gyvybinga?
Kitas pavyzdys, kuris man labiausiai artimas iš “užsienio” – tai Paryžiaus bulvarai (kad ir tie patys Eliziejaus laukai ir kiti panašūs bulvarai). Pėsčiųjų, automobilių ir žaliosios juostos viename darinyje ten gerai dera.

(Vilniaus Gedimino pr. Analogų ieškočiau NY ir Tokijuje (pvz. Ginzos rajone).

Kas dar dėl eismo, tai visiškai nereikalingas dalykas nei estetiškai, nei funkciškai. Jau daug kas ir aš taip pat šiame forume minėjom, kad LA turi dvi lygiagrečiai su ja einančias gatves, kurios tikrai nėra netinkamos aptarnauti LA. Abi sudejus gaunasi šešios eismo juostos, po tris į kiekvieną pusę. KAM TADA DAR REIKALINGOS DVI???? kas pasikeis?

Visi kažkodėl pamiršta, kad istoriškai Laisvės Alėja visada buvo (projektuota) pėsčiųjų/automobilių alėja. Ir Ja judėjo visuomeninis transportas.
REIKIA žinoti ir suprasti priežąstis, kodėl sovietmečiu buvo panaikintas autotranportas šia gatve. Jei atsakysite į TAI, manau rasite atskymus ir į tai, kodėl DABAR negalėtų kisti/grįžti PIRMINĖ LA daugiafunkcinė paskirtis.

Kas liečia aptarnaujančias Kęstučio ir Donelaičio g-ves. Tamsta pamirštate, kad šios gatvės dar aptarnauja ir Donelaičio ir Kęstučio g. esančias įstaigas. Tad ar jos iš tiesų tokios jau naudingos, kaip nusakėte LA, drįsčiau abejoti.
Niekada žiūrint į gatvių tinklą (Laisvės alėja ir jai lygiagrečios Kęstučio ir Donelaičio gatvės) man neatėjo į galvą mintis, kad šios gatvės gali būti “aptarnaujančios” LA:
1) jos per daug (santykinai) nutolusios nuo LA; pasižiūrėkite į žemėlapį.
2) jos “aptarnauja” jose esančias įvairias įstaigas (parduotuves, kavinės, kontoros ir t.t.) ir tik po to LA;
3) tam, kad “aptarnauti” LA ir joje esančią infrastruktūrą (tarkim pastatus) turi būti labai patogus privažiavimas ir parkavimas prie jų “galinių” fasadų. Viso to nėra, arba yra, bet kaip reikiant komplikuotai. Vienintelis tiesioginio LA “aptarnavimo pavyzdys būtų iš šių gatvių įvažiavimas į visuomenines parkavimo aikšteles; tiksliau vienintelę, kiek žinau, merkurijaus stovėjimo aikštelę ir dar nedidukę pie VDU.
4) Kas iš tiesų “aptarnauja” LA, tai ją kertančios gatvės – Maironio, Daukanto, Mickevičiaus ir Gedimino. Šios gatvės turi tiesiogines (artimiausias) sąsajas su LA ir jos patogiausios miestiečiams, kurie atvyksta į LA trumpalaikių “reikalų” tvarkyti.

III DALIS
Į Laisvės Alėjos rekostrukciją-atgaivinimą reikia žiūrėti kompleksiškai. Imti ne tik Ją pačią, bet ir visas gretimas Jos gatves.

Reikalinga viso šio CENTRO koncepcija. O tai yra, kaip daugelis komnetatorių teisingai ir pastebėjo, - pramogos, poilsis, kultūra, apsipirkinėjimas, maitinimasis ir t.t.

Tam, kad LA būtų patraukli, reikalinga kaip galima didesnė šių paslaugų koncentracija šiame rajone (centre. CENTRAS – priminsiu – Laisvės alėja, Donelaičio ir Kęstučio, Maironio, Daukanto, Mickevičiaus ir Gedimino gatvės). Centro sąvokos geografija savaime gali kisti. Tai, ką čia parašiau, tėra tik mano asmeninė nuomonė.

Kiekviena epocha turi savų tradicijų, kurios keičia ar įtakoja miestiečių gyvenimo būdą, tempą ir pan. DABAR visi yra daugiau mažiau ratuoti. Todėl tai ir yra viena iš priežąsčių, kaip daugiau pritraukti lankytojų į LA – padaryti Ją važiuojamą. Tam kad nebūtų grūsties, niekas netrukdo imti 5-10lt/h mokestį už automobilio parkavimą. Taip savaime atsisijotų tie, kas tikslingai ir “brangiai” atvažiuoja leisti savo laiko LA, nuo tų, kurie negalėdami sau leisti tiek mokėti už parkavimą, savo mašinas statytų LA “aptarnaujančiose” gatvėse, kur būtų mažesnis mokestis. O tai jau savaime apsprendžia LA lankytojų ir pirkėjų srautus. Jei LA bus prabangos įstaigų (restoranais, parduotuvės ir pan.), jų lankytojai norės arčiau ir patogiau prie jų privažiuoti. Ir savaime galės susimokėti parkavimo didelį mokestį. Tad abejoju, ar LA bus labai jau nustatyta automobiliais – paprasčiausiai daug kas negalės sau to leisti. Bet kaip minėjau, tokiems LA lankytojams numatytos kitos “aptarnaujančios” gatvės, kur galės (ir kur ir DABAR galima) parkuoti savo automobilius.

Tai viena iš Laisvės Alėjos, kaip pėsčiųjų ir autotransporto junčių VIZIJA.

Ir dar: pasakykite, kas yra tik Laisvės Alėjoje, ko nėra kituose Kauno rajonuose (be muziejų, teatrų)? T.y. dėl ko paprastam ir neprastam kauniečiui verta būtų važiuoti leisti savo laiką būtent Laisvės alėjoje.

Ir pabaigai:
Kai kas iš komentatorių jau įdėjo nuorodas į užsieninius LA atitikmenis. Bet tam, kad būtų galima apie juos diskutuoti, reikia pirmiausia į juos įsigylinti (o tam reikia laiko). Tad galbūt kada nors būtų įdomu padiskutuoti, palyginti LA su jos “analogais” užsienyje.

[Aidzius]

II DALIS
Na, grįžtu prie LA, kaip prie pėsčiųjų-autotransporto alėjos idėjos.
Jei reikėtų ieškoti šiai idėjai analogų, tai primiausia imčiau Vilniaus Vokiečių gatvę. Iš esmės Vokiečių g. ir būtų artimiausia "mano" siūlomai idėjai. Panašaus platumo, tik Laisvės Alėja ilgesnė. Taip, yra tam tikrų galimų skirtumų, bet tai būdinga kiekvienai urbanistinei struktūrai, pritaikytai prie tam tikro landšafto ar istorinių aplinkybių būdingų tai vietai formuojant savo urbanistinį audinį. Ir kas pasakys, kad Vokiečių gatvė nėra patraukli ir gyvybinga?
Kitas pavyzdys, kuris man labiausiai artimas iš “užsienio” – tai Paryžiaus bulvarai (kad ir tie patys Eliziejaus laukai ir kiti panašūs bulvarai). Pėsčiųjų, automobilių ir žaliosios juostos viename darinyje ten gerai dera.

(Vilniaus Gedimino pr. Analogų ieškočiau NY ir Tokijuje (pvz. Ginzos rajone).


Visi kažkodėl pamiršta, kad istoriškai Laisvės Alėja visada buvo (projektuota) pėsčiųjų/automobilių alėja. Ir Ja judėjo visuomeninis transportas.
REIKIA žinoti ir suprasti priežąstis, kodėl sovietmečiu buvo panaikintas autotranportas šia gatve. Jei atsakysite į TAI, manau rasite atskymus ir į tai, kodėl DABAR negalėtų kisti/grįžti PIRMINĖ LA daugiafunkcinė paskirtis.

Kas liečia aptarnaujančias Kęstučio ir Donelaičio g-ves. Tamsta pamirštate, kad šios gatvės dar aptarnauja ir Donelaičio ir Kęstučio g. esančias įstaigas. Tad ar jos iš tiesų tokios jau naudingos, kaip nusakėte LA, drįsčiau abejoti.
Niekada žiūrint į gatvių tinklą (Laisvės alėja ir jai lygiagrečios Kęstučio ir Donelaičio gatvės) man neatėjo į galvą mintis, kad šios gatvės gali būti “aptarnaujančios” LA:
1) jos per daug (santykinai) nutolusios nuo LA; pasižiūrėkite į žemėlapį.
2) jos “aptarnauja” jose esančias įvairias įstaigas (parduotuves, kavinės, kontoros ir t.t.) ir tik po to LA;
3) tam, kad “aptarnauti” LA ir joje esančią infrastruktūrą (tarkim pastatus) turi būti labai patogus privažiavimas ir parkavimas prie jų “galinių” fasadų. Viso to nėra, arba yra, bet kaip reikiant komplikuotai. Vienintelis tiesioginio LA “aptarnavimo pavyzdys būtų iš šių gatvių įvažiavimas į visuomenines parkavimo aikšteles; tiksliau vienintelę, kiek žinau, merkurijaus stovėjimo aikštelę ir dar nedidukę pie VDU.
4) Kas iš tiesų “aptarnauja” LA, tai ją kertančios gatvės – Maironio, Daukanto, Mickevičiaus ir Gedimino. Šios gatvės turi tiesiogines (artimiausias) sąsajas su LA ir jos patogiausios miestiečiams, kurie atvyksta į LA trumpalaikių “reikalų” tvarkyti.

III DALIS
Į Laisvės Alėjos rekostrukciją-atgaivinimą reikia žiūrėti kompleksiškai. Imti ne tik Ją pačią, bet ir visas gretimas Jos gatves.

Reikalinga viso šio CENTRO koncepcija. O tai yra, kaip daugelis komnetatorių teisingai ir pastebėjo, - pramogos, poilsis, kultūra, apsipirkinėjimas, maitinimasis ir t.t.

Tam, kad LA būtų patraukli, reikalinga kaip galima didesnė šių paslaugų koncentracija šiame rajone (centre. CENTRAS – priminsiu – Laisvės alėja, Donelaičio ir Kęstučio, Maironio, Daukanto, Mickevičiaus ir Gedimino gatvės). Centro sąvokos geografija savaime gali kisti. Tai, ką čia parašiau, tėra tik mano asmeninė nuomonė.

Kiekviena epocha turi savų tradicijų, kurios keičia ar įtakoja miestiečių gyvenimo būdą, tempą ir pan. DABAR visi yra daugiau mažiau ratuoti. Todėl tai ir yra viena iš priežąsčių, kaip daugiau pritraukti lankytojų į LA – padaryti Ją važiuojamą. Tam kad nebūtų grūsties, niekas netrukdo imti 5-10lt/h mokestį už automobilio parkavimą. Taip savaime atsisijotų tie, kas tikslingai ir “brangiai” atvažiuoja leisti savo laiko LA, nuo tų, kurie negalėdami sau leisti tiek mokėti už parkavimą, savo mašinas statytų LA “aptarnaujančiose” gatvėse, kur būtų mažesnis mokestis. O tai jau savaime apsprendžia LA lankytojų ir pirkėjų srautus. Jei LA bus prabangos įstaigų (restoranais, parduotuvės ir pan.), jų lankytojai norės arčiau ir patogiau prie jų privažiuoti. Ir savaime galės susimokėti parkavimo didelį mokestį. Tad abejoju, ar LA bus labai jau nustatyta automobiliais – paprasčiausiai daug kas negalės sau to leisti. Bet kaip minėjau, tokiems LA lankytojams numatytos kitos “aptarnaujančios” gatvės, kur galės (ir kur ir DABAR galima) parkuoti savo automobilius.

Tai viena iš Laisvės Alėjos, kaip pėsčiųjų ir autotransporto junčių VIZIJA.

Ir dar: pasakykite, kas yra tik Laisvės Alėjoje, ko nėra kituose Kauno rajonuose (be muziejų, teatrų)? T.y. dėl ko paprastam ir neprastam kauniečiui verta būtų važiuoti leisti savo laiką būtent Laisvės alėjoje.

Ir pabaigai:
Kai kas iš komentatorių jau įdėjo nuorodas į užsieninius LA atitikmenis. Bet tam, kad būtų galima apie juos diskutuoti, reikia pirmiausia į juos įsigylinti (o tam reikia laiko). Tad galbūt kada nors būtų įdomu padiskutuoti, palyginti LA su jos “analogais” užsienyje.

labiausiai nesutinku su 2 dalim. Lyginti Vokieciu gatve arba Eliziejaus laukus su LA yra neteisinga. Paziurekit i plocius. Jei laisvej paleisti eisma centrine dalim, tai reikia iskirts medzius ir gausis eiline gatve. jei paleist eisma sone, tai naikinasi lauko kavines, pestiesiams lieka tik vidurys. Visi rekia kad truksta ivairoves laisvej, paleidus eisma galima butu atidarinet tik parduotuves, kavines nelabai tiktu ten. O kur dar masinu parkavimas, matom PC aisktelese kaip es kulturingai mokam parkuotis, tai jau matau vaizda kaip atrodys laisves aleja

[Tomas]

Tame pačiame Paryžiuje lauko kavinės puikiai telpa ant šaligatvių.

[r08n]

Kiekviena epocha turi savų tradicijų, kurios keičia ar įtakoja miestiečių gyvenimo būdą, tempą ir pan. DABAR visi yra daugiau mažiau ratuoti. Todėl tai ir yra viena iš priežąsčių, kaip daugiau pritraukti lankytojų į LA – padaryti Ją važiuojamą.

Ir kas iš to? Bus tik dar viena niekuo neišsiskirianti g-vė, lygiai tokia pati kaip Donelaičio ar Kęstučio.

[Aidzius]

Tame pačiame Paryžiuje lauko kavinės puikiai telpa ant šaligatvių.

sutelpa...taip... bet paziurek i eliziejaus lauku ploti. jei paliekam lauko kavines , tada kur vazines masinos, o jas dar ir parkuot kazkur reikia. tada belieka iskirst medzius. Kuo Laisves aleja tada skirsis nuo pvz kestucio gatves, ar Savanoriu prospekto

[Lettered]

jūs per daug tiesmukai viską suprantate. tame pačiame Paryžiuje, be Eliziejaus laukų (kurie, jei ieškotume paralelių su Laivės Alėja yra per dideli/platūs) yra ir kitų puikių bulvarų.

Iš tikrųjų (manau) lyginamajai analizei su Kauno Laisvės Alėjai imti patį panašiausią su Ja užsieninį pavyzdį.

Bet vėlgi, kodėl nepanagrinėjus Vilniaus Vokiečių g. ir Kauno Laisvės Alėjos (juk tai geografiškai artimiausias pavyzdys). Ar galėtų šiandieninės Vokiečių gatvės koncepcija būti pritaikyta Laisvės Alėjai?

Vokiečių gatvė yra daug platesnė už Laisvės al. Tad reiktų tikrai medžius kirsti norint automobilių eismą paleisti. Ir pėstiesiems (kavinėms) liktų labai mažai vietos. O juk dar kažkokie nauji medžiai turėtų atsirasti. Nes kitaip tikrai būtų įprasta pilka gatvė, kas, kad teoriškai tilptų. Negalima lyginti Laisvės al. su paprasta siaura Paryžiaus gatve. Laisvės al. vis tiek turėtų būti kažkoks Kauno veidas.

[deep house]

Vokiečių gatvė yra daug platesnė už Laisvės al. Tad reiktų tikrai medžius kirsti norint automobilių eismą paleisti. Ir pėstiesiems (kavinėms) liktų labai mažai vietos. O juk dar kažkokie nauji medžiai turėtų atsirasti. Nes kitaip tikrai būtų įprasta pilka gatvė, kas, kad teoriškai tilptų. Negalima lyginti Laisvės al. su paprasta siaura Paryžiaus gatve. Laisvės al. vis tiek turėtų būti kažkoks Kauno veidas.

sutinku, tokių terasų, kaip vasaros metu statė, LA kavinės jau nepadarytų, jei būtų važiuojamosios dalys. Bet lauko staliukai (tokie populiarūs senamiesčiuose ir iš dalies naujamiesčiuose) prie kavinių tai galėtų kompensuoti.
(kažkodėl prisiminiau Klaipėdoje esantį "Navalio" viešbučio kavinės vasaros terasą prie H.Manto gatvės. šaligatvio plotis apie >3m. ten iš pradžių statė tik lauko staliukus, po kiek laiko įrengė ir vasaros terasą. taip, pėsčiųjų juosta dėl to stipriai "suplonėjo"; bet juk galima rinktis, kuris variantas geresnis ir optimalesnis einamuoju laiku).

Laisvės Alėjoje pilnai galėtų būti (iš vienos alėjos ir kitos alėjos pusės) po vieną vienos krypties važiuojamąją dalį su papildoma juosta išilginiam (išilgai gatvės ar šaligatvio) automobilių parkavimui. Lieka (palei namus iš vienos ir kitos alėjos pusių) apie >3m pločio pėsčiųjų šaligatvis; pėsčiųjų juosta tarp medžių alėjos.

[Lettered]

sutinku, tokių terasų, kaip vasaros metu statė, LA kavinės jau nepadarytų, jei būtų važiuojamosios dalys. Bet lauko staliukai (tokie populiarūs senamiesčiuose ir iš dalies naujamiesčiuose) prie kavinių tai galėtų kompensuoti.

Laisvės Alėjoje pilnai galėtų būti (iš vienos alėjos ir kitos alėjos pusės) po vieną vienos krypties važiuojamąją dalį su papildoma juosta išilginiam (išilgai gatvės ar šaligatvio) automobilių parkavimui. Lieka (palei namus iš vienos ir kitos alėjos pusių) apie >3m pločio pėsčiųjų šaligatvis; pėsčiųjų juosta tarp medžių alėjos.

Kur tau lieka, su Google earth pamatavau, atstumas nuo pastatų iki tų medžių apie 8 metrus maksimum, kai kur tik 7 metrai. Jei medžių nekertam ir paliekam vidurinę dalį tokią pat, dvi juostos (viena eismui, kita stovėjimui) užima apie 6-6,5 metro ir lieka tik koks metras pėstiesiems ir kavinėms. Laisvės al. plotis apie 30 metrų, kai tuo tarpu Vokiečių g. beveik 50 metrų. Jūs patys pagalvokit, kur būtų tos Vokiečių g. kavinės viduryje, jei sumažintumėm gatvės plotį beveik per pus?

[deep house]

Kur tau lieka, su Google earth pamatavau, atstumas nuo pastatų iki tų medžių apie 8 metrus maksimum, kai kur tik 7 metrai. Jei medžių nekertam ir paliekam vidurinę dalį tokią pat, dvi juostos (viena eismui, kita stovėjimui) užima apie 6-6,5 metro ir lieka tik koks metras pėstiesiems ir kavinėms. Laisvės al. plotis apie 30 metrų, kai tuo tarpu Vokiečių g. beveik 50 metrų. Jūs patys pagalvokit, kur būtų tos Vokiečių g. kavinės viduryje, jei sumažintumėm gatvės plotį beveik per pus?

tokiais google ir panašiais "matavimais" nieko nepasieksime. Pvz. maps.lt išsimatavau visą Laisvės alėjos plotį: jis nuo fasado iki fasado yra apie 30m.
Jei VIDURINĖ pėsčiųjų alėja yra apie 6m, iš karto nuo jos dar atidėkime 6-6.50m automobilių judėjimo ir parkavimo juostai, pėsčiųjų šaligatviui liks apie 5-6m (kur galės patogiai įsitaisyti lauko kavinių terasos ir pėstiesiems dar užteks). tai pats OPTIMISTIŠKIAUSIAS "skaičiavimas" ir "matavimas".

Viską keistų ar koreguotų TIKRI Laisvės Alėjos juostų išmatavimai.

[Lettered]

tokiais google ir panašiais "matavimais" nieko nepasieksime. Pvz. maps.lt išsimatavau visą Laisvės alėjos plotį: jis nuo fasado iki fasado yra apie 30m.
Jei VIDURINĖ pėsčiųjų alėja yra apie 6m, iš karto nuo jos dar atidėkime 6-6.50m automobilių judėjimo ir parkavimo juostai, pėsčiųjų šaligatviui liks apie 5-6m (kur galės patogiai įsitaisyti lauko kavinių terasos ir pėstiesiems dar užteks). tai pats OPTIMISTIŠKIAUSIAS "skaičiavimas" ir "matavimas".

Viską keistų ar koreguotų TIKRI Laisvės Alėjos juostų išmatavimai.

Išmatavau ir su maps.lt Viskas tas pats, nuo fasado iki medžių 7-8 metrai. Tai kur tie 3 metrai tau lieka? Per siaura ta Laisvės al., kad būtų galima paversti ją į Vokiečių g. ir nieko nepakeisi čia.