Laisvės Alėjos rekonstrukcija

[daktaras]

/\ šiaip tai jis turėjo omeny parkavimą... bet paėjėti šiaip jau yra sveika...

[Neju]

As verciau nuleksiu iki Pompejos Visinskio gatveje

Višinskio gatvėje??? Pompėja berods Putvinskio gatvėje

[daktaras]

/\ sumaišė žmogus...

[Bootsy]

alonso

is principo negaliu sutikti su tokiu vartotojisku poziuriu. laisves aleja tuom ir yra ishskirtine, kad ji yra pesciuju aleja. ta reikia ir ishsaugoti. paleidus eisma neliks nieko savito. tik eiline betonine tustuma. atvaziuosi viena karta, antra, o po to vel vaziuosi i mcdonalda. tai nera problemos sprendimas. beje, putvinskio gatvej parkavimas iki 19val jau 3lt/val. kaip ir visur kitur mieste aplink laisves aleja. palyginimas netinkamas. pasazai irgi. skamba graziai, bet tik ne musu klimatui ir ne musu kishenei.

[x21]

as kagoriskai pries, daryti is alejos gatve....

[Gator]

Asmeniskai tai as esu absoliuciai pries eisma Laisves alejoje. Idiotiskas pasiulymas ir visiskai nereikalingas. Kam to eismo jei lygiagreciai salia yra normalios gatves?
Parkavimas yra problema, o ne pravaziavimas. O gal dar ir parkuot LA bus galima ant saligatviu? Ta imone renkanti pinigus uz parkavima galetu pasipelnyti. Vienybes aiksteje padarys parkavima ir bus idealu. Aisku ne ponams, kurie nori pasistatyti automobili prie duru.
Zodziu dar karta pakartosiu, kad automobiliu eismas yra idiotiska ideja

[sauls]

Pagrindine Laisves Alejos problema - susisiekimo nebuvimas. As, kaip ir dauguma kitu, esu komforto zmogus. Isivaizduokit, sugalvoju pavakarieniauti su seima mieste. Vien is patriotizmo nevaziuosiu i LA, tam reiktu ieskoti kur palikti masina viename is duobetu kiemu, drebeti, kad kas lango neisdauztu ir dar pedinti kelias minutes iki restorano per bjauru ora.

Ne. As verciau nuleksiu iki Pompejos Visinskio gatveje, prisiparkuosiu salia restorano esancioje apsviestoje parkavimo erdveje ir nesuksiu galvos. O gal verciau nuvaziuosiu i senamiesti, "Anties" restorana Rotuses Aiksteje, kur masina pastatyciau prie pat. O gal "Pappa Jazz" restoranas Savanoriu prospekte, kur masinu stovejimo aikstele yra po paciu pastatu? Kur pastoviai vyksta judejimas.. O dar ir puiki muzika..

Probelma tame, kad LA isdestymas yra ydingas. Negalima tiketis, kad zmones siais niuriais kapitalizmo laikais aukos savo ir artimuju komforta bei vedini fanatizmo bindzines po aleja, neturincia, ko pasiulyti. Beveik 2 kilometru tiese. Mano manymu tokia vientisa erdve yra per didele. Ja reikia skaldyti:

1.Dalyse jos leisti automobiliu eisma. Nesame tokie stori kaip kad Amerikieciai, kad nesugebetume ramiai kulniuoti viduryje Laisves Alejos, medziu alejoje. Jei gerai prisimenu, anksciau LA budavo skirta (dalinai?) automobiliams.

2.Dali jos irengti pasaza (dengti stikliniu stogu). Lietuva pastoviu geru ora pasigirti negali. Taciau pasedeti dengtame LA pasaze Presto kavinukeje, puciant siltam orui ir pasiurbcioti Espresso jaukiau pliaupiant lietui, neatsisakyciau.


3.Irengti parkingus, po zeme, po pastatais, ant pastatu. Bet kur, tik kad nereiktu vartotojams sukti galvos.

Visiskai pritariu. Zinant patogumus Akropolyje, Laisves aleja isgelbetu nebent
1) dengtas stogas,
2) slenkantys ekskalatoriai-takeliai (tokie kaip buna oro uostuose),
3) taip pat, kad keliautojai keliaudami milziniskus atstumus eskalatoriais nemirtu is bado butina kas 50 metru atidaryti po McDonad's arba Burger King restorana (butu puikus traukos objektas, nes Akropolis gali pasiulyti tik Pizza Hut ir KFC).

Nors ir su siais patobulinimais toli grazu ar pasieksime toki maitinimo istaigu tankuma koks yra Akropolyje, tad reikia galvoti kurybiskiau. Deja, savivaldybe nera pajegi tiek placiai mastyti, taigi lieka vienintelis budas - atiduoti iniciatyva i privacias rankas, t.y. privatizuoti Laisves aleja (panasiai kaip buvo privatizuotos Karmelitu ir kitu gatviu dalys dabar esancios Akropolyje). Arba galima butu paskelbti Laisves alejos operatoriaus konkursa (galbut netgi apjungti ji su sporto rumu operatoriaus konkursu). Jei atsirastu didelis remejas, pvz. Kalnapilis arba kad ir pvz. sidras Lucky Dog, uz didele suma jam butu suteikta teise pervadinti Laisves aleja savo vardu (pvz. Lucky Dog aleja), o siuos pinigus panaudoti Lucky Dog alejos grindinio rekonstravimui ir fasadu remontui.

[ernestas]

kaip matau, smaginates )

[alonso]

Tamstų požiūrį norėčiau pavadinti provincialiu, tačiau per daug nuvalkiotas šis žodis yra patapęs. Greičiau vertėtų sakyti: jūsu požiūris yra sustabarėjęs, subjektyvus, bijantis pokyčių ir šviežio vėjo gūsio.

Visų pirma, Laisvės Alėja, tokia, kokią jūs ginate tapo visai neseniai:

Laisvės alėja atsirado XIX a. viduryje, kai pagal carinius planus Kaunas buvo plečiamas - kuriamas naujas miestas. Ligi tol dabartiniame centre augo miškai, Įgulos bažnyčios vietoje telkšojo pelkė, kurioje buvo medžiojamos antys.

Naujame plote buvo suprojektuotas taisyklingas gatvių ir kvartalų tinklas, trys aikštės (dab. Nepriklausomybės, Vienybės ir skveras Laisvės al./ L.Sapiegos prie Savivaldybės). Pagrindinė gatvė, pavadinta caro garbei Nikolajaus prospektu, įrengta platesnė, sudaryta iš dviejų važiuojamųjų dalių, atskirtų pėsčiųjų taku. 1851-aisiais, nederliaus, metais, siekiant apylinkių bedarbiams suteikti uždarbio, vidurinė prospekto dalis apsodinta liepomis.

1982 m. ji tapo pėsčiųjų gatve (archit. A.Paulauskas, V.Paleckienė), kuri, anot specialistų, tebėra ilgiausia pėsčiųjų gatvė Rytų Europoje (1,6 km).

Viso labo ši gatvė pradėjo funkcionuoti kaip pėsčiųjų alėja palyginti nesenai. Ilgiausios pėsčiųjų gatvės titulas Europoje turėtų būti vertinamas ne tik kaip išskirtinumas, bet anomalija. Kodel kiti Europos miestai, būdami žymiai turtingesni, netiesia kitų ilgiausių pėsčiųjų alėjų, neįstatinėja didžiausių pasaulyje durų savivaldybių pastatuose, nekasa giliausių fontanų? Paprasta priežastis - tai yra neekonomiška. Ir vargu ar gerb Paulauskas su Paleckiene išsamiai išnagrinėjo pėsčiųjų alejų koncepsiją, priešs planuodami LA 1982 metais.

Kas iš to titulo, jei jis yra visiskai nepraktiškas? Kodėl reikia sėdėti ant kiauros geldos ir rėkti, kokia ji unikali, jei gali susitaisyti skyles ir išplaukti i plačiuosius vandenis?

LA klestėjo (su Metropoliu, Tulpe, Versaliu ir kt) dar tais laikais, kai ja zujo masinos.

Šios nuotraukos galėtų puikiai iliustruoti mano nuomonę:










Atkreipkite demėsį, kaip puikiai pasidalinę erdvę tiek automobiliai tiek pėstieji. Nesiūlau iškirsti liepaičių, išasfalstuoti viską. Pėsčiųjų bulvaras viduryje ar taip, ar taip ten liktų. Automobilių judejimas galetų būti apribotas gulinčiais policininkais, o gal ir tam tikra mokesčių sistema. Galima būtų atkurti ir smagų stilizuotą tramvajų, kursuojanti nuo Geležinkelio stoties per LA iki pat senamiesčio - tiek turistine atrakcija, tiek praktiška ir patogu.




Nesuprantu kai kurių is jūsų išsakytų prais'inimų, kokia šiandien LA yra šlovinga ir nepakartojama. Šalin fanatizmą. Reikia konstatuoti fakta: LA yra mirus. Ir jokie pakeisti suoliukai ar įstatyti nauji langai jos neprikels. Reikia keisti ne tai, reikia keisti jos koncepsiją.

Prašyčiau nedėti man pragmatiko etiketės. Myliu LA, kaip ir myliu pati Kauną. Tačiau matau problemą, kuriai spręsti niekas neturi pasiūlymų. Kad ir kokie intelegentiški bebūtumėte, trūksta vieno dalyko daugumos mąstyme - thinking outside the box. Meskite cliché i šona.


Šlykštu matyti, sustabarėjusius konservatyvius lietuvius, bijančius teigiamų pokyčių vien dėlto, jog priprato matyti, kad kambario sienų spalva buvo tokia pat dar sėdint ant šikpuodžio, tad tegul tokia ir lieka.

Panašius aimanavimus pastebėjau ir dėl "Merkurijaus". Ir visai nesvarbu, jog šis svetimkūnis atsirado dar visai nesenai. Gal prieštarautumėte ir šlykštaus Tado Ivanausko muziejaus pastato griovimui, siekiant atkurti dievišką Žydu banko pasažą?

O dar juokiamės iš vadinamųjų homo sovieticus, besiilginčių sovietinės praeities. Juk ir patys nesugebate išsivaduoti iš praeities gniaužtų.

[Simex]

Alonso, tamstos požiūris yra sveikas ir sveikintinas, jei savo samprotavimuose darytumei teisingą prielaidą ir ja remtumeisi. O jūs klystate a priori - LA NĖRA mirusi. Kaip pastebėjo Daktaras, tinkamu metu per LA sunku pereiti dėl žmonių gausos. O tiems, kas verkia dėl vakare tuščios alėjos - jei jūs ten neisite, tai kodėl ten turėtų būti krūva restoranų, pasiruošusių bet kurį akimirksnį pateikti jums skaniausius patiekalus ir geriausius gėrimus. Man, pvz. to nereikia, bet aš ir neverkiu, kad LA vakare yra tuščia. Dienomis ten visada yra ką veikti.

[x21]

alonso matyt retas svecias LA, o as ten kiekviena diena praeinu du kartus (i/is darbo), zmoniu (ypac vakare) tiek, kad praeiti nelengva... del masinu parkavimo LA mintis visiskai absurdiska... jei nepasakyti debiliska....

[liutass]

O Vilniaus g. šviestuvai pasipuošė gėlėmis

[tivoli]

Viso labo ši gatvė pradėjo funkcionuoti kaip pėsčiųjų alėja palyginti nesenai. Ilgiausios pėsčiųjų gatvės titulas Europoje turėtų būti vertinamas ne tik kaip išskirtinumas, bet anomalija. Kodel kiti Europos miestai, būdami žymiai turtingesni, netiesia kitų ilgiausių pėsčiųjų alėjų, neįstatinėja didžiausių pasaulyje durų savivaldybių pastatuose, nekasa giliausių fontanų? Paprasta priežastis - tai yra neekonomiška.

Ghent'as, Kopenhaga, Ryga, Otava - tai tik keli pavyzdzdžiai, kuriuos žinau, net neabejoju, kad jų yar daugiau. Kopenhaga turi visi rajoną - Strøget, didžiausią pėstėsiems skirtą centrinę dalį Kopenhagos. Tai kokia čia anomalija? Strøget - taip pat tik 8 -dešimtmečio rezultatas - miesto atsigręžiančio į žmones plano įvykdymas, tačiau nei vienas danas nepagalvotų ir neapsiverstų lėžuvis tai pavadinti - anomalija ir atgal atiduoti transportui Strøget gatves. Strøget gatvės yra net kaip viena iš Kopenhagos atrakcijų, vizitinė miesto kortelė šalia undinėlės, Rosenborgo ir kitų landmark'ų. Ghent'e taip pat mačiau praktiškai visą centrą be automobilių. Jei šie turtingesni miestai sugeba neekonomiškai naudoti tokią brangią žemę, tai abejoju ar apsimoka ir Kaunui tai griauti, kad ką galbūt reiks po to atstatinėti.
Laisvė alėja yra kaip tik inovatyvus dalykas, o ne anomalija.

Šlykštu matyti, sustabarėjusius konservatyvius lietuvius, bijančius teigiamų pokyčių vien dėlto, jog priprato matyti, kad kambario sienų spalva buvo tokia pat dar sėdint ant šikpuodžio, tad tegul tokia ir lieka.

Jei šlykštu...užsimerk. Jei dauguma nenori to (kad ir koie jie sustabarėję būtų), tai kaip gali priversti - patenkinti mažumos norsu? Ir įdomu, kur čia sustabarėjimas? Gal pats perėmei sustabarėjusį amerikietišką gyvenimo būdą, kuomet iki parduotuvės kitoje gatvės pusėje važiuojama mašina...Once yourself think outside the box.

[r08n]

Reikia keisti ne tai, reikia keisti jos koncepsiją.

Ir kokia gi tamstos siūloma koncepSija? Kiek supratau iš šito pagraudenimo, visa siūloma moderni out of the box koncepSija - tai paversti LA dar viena eiline gatve su transporto eismu, mažai besiskiriančia nuo Donelaičio ir Kęstučio g-vių.

O kalbas apie provincialumą ypač mėgsta neseniai po didmiesčius pasibastę mužikai, dar nespėję išsikrapštyti karvašūdžių iš kojų tarpupirščių, kuriems pagrindinis metropolio požymis - stikliniai šiltnamiai (a.k.a. "dangoraižiai") ir galimybė važiuoti su auto į kitą kvartalo galą (sėdėjimas po 3 val kamščiuose - privalumas).

[NIR_Rimc]

Ir kokia gi tamstos siūloma koncepSija? Kiek supratau iš šito pagraudenimo, visa siūloma moderni out of the box koncepSija - tai paversti LA dar viena eiline gatve su transporto eismu, mažai besiskiriančia nuo Donelaičio ir Kęstučio g-vių.

O kalbas apie provincialumą ypač mėgsta neseniai po didmiesčius pasibastę mužikai, dar nespėję išsikrapštyti karvašūdžių iš kojų tarpupirščių, kuriems pagrindinis metropolio požymis - stikliniai šiltnamiai (a.k.a. "dangoraižiai") ir galimybė važiuoti su auto į kitą kvartalo galą (sėdėjimas po 3 val kamščiuose - privalumas).

[alonso]

tivoli, simex ir x21:

Reikėjo iškart taip sakyti: LA yra gatvė, kurios nekamuoja jokios ligos. Ir žiniasklaida yra viso labo melagiai, jai juk nieko netrūksta, nei žmonių, nei investicijų. Ir visai nekeista, jog kvadrato kaina LA yra mažesnė už kvadrato Urmo bazėje.


Nelabai suprantu, kuo jums kliuvo transporto atkūrimo idėja? Ji per visą savo klestėjimo laikotarpį buvo hibridinė (pritaikyta tiek pėstiesiems, tiek automobiliams). Taip, Strøget Kopenhagoje klesti. Bet gal tiesiog Kaunas, jo išsidėstymas nėra sutvertas tokiai pėsčiųjų zonai?

Iš teigiamų įverčių, skirtų forume pakankamai respektabilių žmonių, suprantu, kad nesu balta varna.



r08n, NIR_Rimc:

Lietuvoje paskutinį kartą buvau Kalėdų laikotarpiu. O ir lietuvių kalbą naudoju nuo paauglystės tik retkarčiais. Nemanau, kad yra labai išmintinga šaipytis iš kitų klaidų, greičiau mažvaikiška. Taip norima nukreipti diskusiją į smėlio dėžės lygį.

[Gator]

alonso>> tu man paaiskink kokia nauda duotu automobiliu eismas LA? Kam tas eismas reikalingas, jei problema parkavimas, o ne privaziavimas. Aplink aleja ir kertant aleja isvystytos puikios gatves.
Antra juoka kelia tokiu ponu pasisakymai, kad nepatogu su automobiliu atvaziuoti i aleja. As pats atvaziuoju, statau bet kurioje is kertanciu gatveliu ir iki alejos atkulniuoju per 10-30 sekundziu. Dar kokia minute pridekime iki toliausiai esancio objekto. Tai kame cia problema, tu nori prie duru privaziuot?
Eismas alejoje yra miesto isprievartavimas mano kuklia nuomone.
Ten kazkoki argumenta bandai pateikti, kad pesciuju gatve atsirado neseniai. Todel reikia grazinti kaip buvo seniau. O kodel neziuri is sito kampo: Viskas vystosi ir tobuleja, tuo paciu ir LA issivyste i pesciuju aleja. Tapo geresne. Idiotiskas argumentas. Tokiu atveju apie daug ka galima kalbeti, pvz. stai dviraciai su 18 begiu atsirado neseniai, o juk pries xx metu buvo tik vieno begio dviraciai. Cia ne i tema pavyzdys, tiesiog iliustruoja argumento, kad LA tapo pesciuju gatve neseniai, todel reikia grazinti kas atgyvene idiotiskuma.
Kitas argumentas, kad mazi kur statomos pescuju gatves ar kazkas panasaus, todel ir mes tokios neturekime. Neturekime tokios isskirtines gatves, bukime kaip dauguma. Apgailetinas argumentas.
LA yra nuostabi pesciuju aleja, kuria didziuojames del jos isskirtinumo. Kodel stengtis ta isskirtinuma sumazinti ir priartinti prie to "kaip dauguma daro"

[r08n]

Nelabai suprantu, kuo jums kliuvo transporto atkūrimo idėja?

Tuo, kad nėra įrodyta, kad tai padės LA suklestėti. Man atrodo labiau tikėtina, kad LA su transportu taptų niekuo neišsiskiriančia gatve - panašiai, kaip jos dalis nuo Soboro iki Trakų g.

Ji per visą savo klestėjimo laikotarpį buvo hibridinė (pritaikyta tiek pėstiesiems, tiek automobiliams).

Bet sąlygos tuo laikotarpiu šiek tiek skyrėsi nuo šiandienos. Ar ano laikotarpio patirtis taip tiesiogiai pritaikoma šiandienai?

Bet gal tiesiog Kaunas, jo išsidėstymas nėra sutvertas tokiai pėsčiųjų zonai?

IMHO, centrinės dalies išdėstymas kaip tik labai tinkamas pėsčiųjų zonai: iš abiejų pusių lygiagrečiai LA eina transporto gatvės (Kęstučio ir Donelaičio), nuo kurių iki LA - keli žingsniai. Reiktų tik daugiau parkavimo vietų. Padėtį pagerintų planuojamas požeminis garažas Vienybės a. Dar gal galėtų atsirasti daugiau statymo vietų, iškuopus šabarkštynus vidiniuose kiemuose.

Apskritai, man sunku įsivaizduoti, kad negalėjimas laisvai važinėti automobiliais LA kažkam būtų didelis sunkumas (išskyrus aptarnaujantį transportą ir tuos, kam iš tiesų sunku vaikščioti). Man pėsčiųjų zonos atrodo didelis gėris. Išgirdus zyzimą apie tai, kad reikia leisti transporto eismą LA, kažkaip kyla asociacijos su tais, kurie prie prekybcentrių visada parkuojasi neįgaliųjų vietose, kuo arčiau įėjimo, nes paeiti kelis žingsnius jiems atrodo asmeninis įžeidimas.

Dar galima palyginti LA būseną su kitais LT miestais: pėsčiųjų bulvaras Šiauliuose, Vokiečių g. Vilniuje, Mažvydo al. Klaipėdoje (kas dar?) "Užsienis" nebūtinai yra rodiklis: dažnai LT iš užsienio perima visai ne tai, kas geriausiai pasiteisintų pas mus, be to, nėra 2 vienodų miestų, kad būtų galima taip tiesiogiai lyginti.

Nemanau, kad yra labai išmintinga šaipytis iš kitų klaidų, greičiau mažvaikiška. Taip norima nukreipti diskusiją į smėlio dėžės lygį.

Man užkliuvo ne klaidos, o moralizavimai apie sustabarėjusį požiūrį ir lyginimai su užsieniu be jokio pagrindimo.

[Cezaris]

Tai kiek anksčiau buvo automobilių ir kitokių eismo priemonių ir kiek būtu jų dabar?

[vlk]

Laisves Aleja budama pesciuju gatve yra labai smagi, turi savotisko sarmo.
Transportas joje nebus atgaivintas nes tai butu labai didelis ir visai nelogiskas zingsnis atgal.
Kauno centras kaip tik pritaikytas tokiai pesciuju gatvei. Pesciuju LA netrukdo susisiekimui, yra patogi zmonems, ir ju ten nera tiek jau mazai.
Atsiradus kitiems traukos centrams, miesto valdzia, o ir verslininkai nesugebejo prisitaikyti prie naujos situacijos bei kitu traukos centru konkurencijos.
Manau tai laikina situacija.
Transporto ileidimas i LA atnestu tik zala, butu brangus ir neduodu jokios konkrecios naudos.
Daugeluje siuolaikines Europos miestu centre puoselejamos pesciuju zonas.

Viso labo ši gatvė pradėjo funkcionuoti kaip pėsčiųjų alėja palyginti nesenai. Ilgiausios pėsčiųjų gatvės titulas Europoje turėtų būti vertinamas ne tik kaip išskirtinumas, bet anomalija.

1.Teiginys del anomalijos neatitinka tikroves.
2.Laisves aleja kaip pesciuju aleja pasiteisino. Tai Kauno miestui tinkamas sprendimas.