Parašė daktaras
Rodyti pranešimą
Meile miesui –tai jokiu budu ne meile pastatams, gatvems ar dar kam nors. Meile miestui- tai ne meile kazkam abstrakciam. Todel neimanoma myleti miesto ir tuo paciu nemyleti/neapkesti jame gyvenanciu zmoniu.
Myleti miesto neimonama vien tik tai deklaruojant. Didziausia nemeile miestui, kokia gali buti- tai kaltu ieskojimas. Didziausia meile- problemu sprendimas. Mylintis miesta zmogus nebijos pripazinti jo problemu, nes supras, kad problemu pripazinimas- tai pirmas zingsnis joms spresti. Todel kritika jis priims neliguistai. Mylintis miesta zmogus net nebijos pasijuokti (ar ironiskai sypteleti) is savo miesto blogybiu ar silpnybiu. Toks zmogus sieks ir nores, kad miestas keistusi i gera. Problemu iskelima toks zmogus vertins racionaliai, problemu buvimo neteisins tuo, kad jos yra kitur. Problemu priezasciu taip pat ieskos pirmiausia savyje, o ne „samokslininkuose“.
Mylintis miesta zmogus niekada neieskos visur priesu (kenkeju) ir niekada nekaltins isoriniu jegu del savo paties problemu. Kita vertus tu savo problemu neperdes ir sugebes izvelgti gerus dalykus, pokycius.
Comment