Kai užbaigtas, visai padoriai atrodo. Tik tikiuosi, kad viršutiniame dešinės pusės kampe bus dedamas modifikuotas Mikrovisatos logotipas, nes jei dės dabartinį, tai labai stiliai išsiskirs.
Kai užbaigtas, visai padoriai atrodo. Tik tikiuosi, kad viršutiniame dešinės pusės kampe bus dedamas modifikuotas Mikrovisatos logotipas, nes jei dės dabartinį, tai labai stiliai išsiskirs.
Reikia pradet aukstint nuo ano galo, o ne tarp tarpukario medinuku ir murinuku toki griozda isprasaut
Aha, turi sklypą ir vietoj to, kad uždirbinėtų jis pinigus nieko nedarai 10 ar 20 metų, lauki kol kito galo sklypai išsivystys ir tada pradedi savo statybas, tiesiog šiaip keliasdešimt milijonų litų palieki ant stalo per tą laiką
Aha, turi sklypą ir vietoj to, kad uždirbinėtų jis pinigus nieko nedarai 10 ar 20 metų, lauki kol kito galo sklypai išsivystys ir tada pradedi savo statybas, tiesiog šiaip keliasdešimt milijonų litų palieki ant stalo per tą laiką
Su tokiu poziuriu ir atsiranda "Versalio" stiklainiai, didziulis Rimiakas vidury miesto, sandeliai centre. Nesakau, kad reikia stabdyt vystymasi verslo, bet miestui solidumo tikrai tokie svetimkuniai neprideda.
Su tokiu poziuriu ir atsiranda "Versalio" stiklainiai, didziulis Rimiakas vidury miesto, sandeliai centre. Nesakau, kad reikia stabdyt vystymasi verslo, bet miestui solidumo tikrai tokie svetimkuniai neprideda.
Neteisingai sutapatinai tuos dalykus, nes aš tiems irgi nepritariu. Tiesiog ne į temą tie pavyzdžiai. Čia visiškai kita situacija - Savanorių pr. yra būtent ta gatvė kur puikiai tinka tokie pastatai. Tai, kad kol kas keistai atrodo aplink mažus namukus nėra nieko blogo žvelgiant į ateitį. Kaip tik būtų blogiau ten statyti mažą namuką, nes taip dar labiau užsikonservuotų Savanorių pr. aukštis praėjusiame šimtmetyje.
Nėra čia didelio klausimo net ir paveldosaugos aspektu. Mano vykdomi tyrimai rodo, jog daugiau ar mažiau materiolo saugojimas yra liaudiškai tariant savęs apgaudinėjimas XIX amžiaus kanonuose. esminis to (paveldosaugos) principas ir įsikišimas atsiranda tada, kai yra prarandama tradicija (kai mums to nebereikia), tai bandoma ją išlaikyti dėl praeities, kaip Ricoeur yra gerai pasakęs (istorikai yra amžinai išsiskolinę praeičiai). Elementaru, jūs namuose nespalvoto Šilelio tikriausiai nelaikot, bet tai nepakeičia esmės - teliką vis tiek žiūrit, tam perkat ar tai plazminį kokį už du tūkstančius, ar per PC pažiūrit ar pan... esmė ta, kad senas Šilelis kaip ir senas medinukas, tam tikrais aspektais yra atitarnavęs dalykas ir jo vietą užima kitas artefaktas.
Dabar problematika, moksle, pavyzdžiui iškyla tame, bent jau mano suvokimu, kiek forma - materiali substancija apjungia platesnius visuomeninius kontekstus??? Į tai atsakyt nėra paprasta, nes paviršutiniškai mąstant - galima viską griauti ir statyt geriau. Anaiptol.
Bet kaip rodo miesto genetinio kodo tyrimai, tai pats paveldas, skirtingai nei paveldosauga, yra itin natūralus reiškinys. Plačiai kalbant, renesanso atsiradimas yra holistinis paveldinis veiksmas siekiant "apsaugoti" antiką. taigi, iš esmės, galime sakyt, kad vienas kriterijų apibrėžti ar reikia saugot materiolą yra tas, kiek tas paveldas formuoja mūsų visuomenę, ir kiek jis gali numest linkų į mūsų praeitį, dabartį ir, itin svarbu ateitį. taigi, čia yra daug kontraversinių matricų, tik kurias suskaičiavus galima prieiti vienų ar kitų išvadų apie konkretaus statinio paveldiškumą.
Vien tik apsaugotas materiolas nereiškia visiškai nieko ir turi minimalų kiekį linkų su aplinka. Štai Old Cairo itin geras pavyzdys - afigienas senamiestis, kuris atkleidžia vid. a. Egipto religinę, mokslinę, prekybos ir medicinos pažangą, bet kadangi kai Magelanas atrodo kitus prieskonių takus jūra, miesto reikšmę nunyko, ekonomika silpo ir dabar tikriausiai Egiptą galime vadint atsilikusia šalimi, o Kairą tiesiog dideliu šiukšlynu su vienu brangakmeniu. Tai ką tas/toks paveldas duoda??? na taip jis yra vertingas savaime, nes "autentiškas", bet taip tiesiog sakė Riegl ar kiti XIX amžiaus protai, o mes pasigavę jų idėjas, pastarąsias visaip interpretuojam, bet realiai tai kalbam apie tą patį.
Old Cairo nebeturi sąsajų nei su dabartinimi, nei su šiuolaikiniu žmogum, atėmus tai, kad jis yra geras turizmo traukos objektas, jis neturi visai jokios prasmės, yra tik plytų ir akmenų krūva sudėta pagal to meto arkitektūros paniatkes. Šiame kontekste Kauno modernizmo "foninė" architektūra, gyvenamųjų namų gatvelės yra kur kas vertingesnės, nes jos nurodo į galimos gyvenamosios aplinkos sprendimus, paremtus tam tikra socialine logika ir kylančius iš to kaip tauta save identifikuoja bei to, kas vyksta pasauly... ekonominių intertekstų, kaip ir grynųjų arckitektūrinių ar urbanistinių čia irgi apstu. Trūkumas - tai yra tai, kad mūsų valdžia to nesupranta, jog tuos esamus ryšius reikia atskleist ir puoselėt.
Žodžiu, paveldo genotipo atpažinimas ir saugojimas yra sudėtingas procesas. Šią teoriją aš vadinu paveldo naratyvo teorija, ji dar nėra paplitusi pasauly, berods šia linkme dirbu aš ir dar pora kolegų York'e, UK.
Anyway, medinukų visų griaut tikrai nereikia, bet ar gyvenimas 1 aukšto mediniam name prie didžiausios miesto gatvės gali būt teisinamas paveldu?? manau, kad ne, jis tėra teisinamas paveldosauga, kai objekto istoriškumas legitimuoja jo saugojimą.
O naujas pastatas yra nykus, bet tokio funkcinio tipo pastatų atsiradimas Savanoriuose turėtų būt intensyvesnis. Savanorių pr. yra apskritai gatvė be identiteto ir negeneruoja kažkokios tai paveldinės dimensijos... Vienas dalykas, ką sveiku protu mąstant, galima čia padaryt, tai siekt to, kad po 30-50 metų kolegos šiam forume nesakytų apie šią gatvę to, ką aš ka tik pasakiau.
Comment