Parašė tivoli
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Projektai Kaune...
Collapse
X
-
Parašė liutass Rodyti pranešimąCia banditam priklauso, todel viskas galima. Juk Lietuvelej gyvenam.
o jei rimtai esu matęs ne viena architektūrinį žinyną (ne lietuvišką), kuriame
Lietuvos architektūra pristatoma su šiuo ir dar keliais pastatais. tik nuotrauka paprastai būna nuo gatvės pusės ir naktį (taip šis pastatas atrodo įspūdingiau).
tikrai gražus pastatas.
Comment
-
Parašė booraz Rodyti pranešimąŠiandien mačiau jau Hesburger restoranas Taikos pr. prieš mokyklą jau atidarytas.Mano nuotraukos @Fotki.com
Auto Show Millennium 2007
Retromobile 2007
"Kova 1". Driftingo čempionatas
"Foje" Gali Skambėti Kitaip
Vilniaus žavesys kauniečio akimis: 1 dalis | 2 dalis
BaltMotorShow 2007, Vilnius: 1 dalis | 2 dalis
Kauno Marių Regioninis Parkas
Comment
-
Parašė HAMMER Rodyti pranešimąKad jau geras kelias savaites... O va Savanoriuose bus pirmasis dviejų aukštų
Comment
-
Patvirtinta bendrojo plano 2013-2023 m. koncepcija
kaunas.lt
Viešųjų ryšių poskyrio informacija
Kauno miesto taryba liepos 12 d. patvirtino Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano 2013-2023 metams koncepciją. Naujojo miesto bendrojo plano koncepciją parengė savivaldybės įmonė „Kauno planas". Visas planas bus baigtas 2013 metų pabaigoje - 2014 m. pradžioje.
Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas yra patvirtintas 2003 m., jo sprendiniai galioja iki 2013 m., todėl Kauno miesto savivaldybės taryba 2009 m. nusprendė rengti naują bendrąjį planą.
Bendrojo plano rengėjas - SĮ „Kauno planas", jungtinės sutarties pagrindu rengiantis bendrąjį planą kartu su UAB „Urbanistika" ir UAB „Lyderio grupė". Bendrojo plano rengėjas buvo parinktas vykdant viešuosius pirkimus atviro konkursu būdu. Bendrojo plano rengimas 85 proc. finansuojamas Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, 15 proc. sudaro savivaldybės biudžetas indėlis.
Tarybos patvirtintoje naujoje bendrojo plano koncepcijoje ir toliau bus laikomasi iš dalies pakoreguotos 2003 m. bendrojo plano urbanistinės vizijos. „Kauno plano" direktorius Gediminas Šinkūnas sakė, kad rengiant ankstesnius bendruosius planus būdavo tikimasi nuolatinio miesto gyventojų skaičiaus augimo, todėl planuota daug pusę milijono gyventojų turintiems didmiesčiams būdingų sprendinių.
Akcentuoja ne kiekybinę, o kokybinę plėtrą
„Dabar matome akivaizdų gyventojų skaičiaus mažėjimą, todėl planuojama, kad miestas neturėtų plėstis į priemiesčius, o plėstis kokybiškai, t.y. orientuotis į urbanizuotas teritorijas", - pasakojo G. Šinkūnas.
Bendrasis planas rengiamas taip, kad būtų patogus tiek investicijoms, tiek ir gyventojams. Didžiausias dėmesys bus skiriamas miesto esamo urbanistinio audinio racionalizavimui, atnaujinimui ir netolygaus miesto dalių augimo išlyginimui, miesto teritorijos panaudojimo efektyvumo didinimui.
Taip pat ieškoma kuo paprastesnių techninių sprendimų, plėtojant viešąją infrastruktūrą ir transportą. Peržiūrima ir koreguojama miesto viešųjų rekreacinių teritorijų sistema ir pasiūlymai viešosios rekreacinės infrastruktūros plėtrai.
Pramonė yra labai svarbi Kauno miestui. Tai sritis, kuri užtikrina miesto ekonominį gyvybingumą. Svarbiausiu miesto pramonės centru išlieka rajonas tarp Taikos, Chemijos gatvių bei Pramonės pr. ir Ateities plento. Naujai kuriamas viešosios logistikos centras, susijęs su planuojama europinio standarto geležinkelio trasa, numatomas Palemone, esamo geležinkelio mazgo teritorijoje. Siūloma išlaikyti ir atgaivinti pramonės centą ir Julijanavoje.
Dviračių takų plėtra
Transporto sritis bendrajame plane numatyta bendrovei „Urbanistika". Jos atstovas, susisiekimo inžinierius Marius Noreika pastebėjo, kad Kaunas nėra labai tankiai apgyvendintas. Žmonių tankumas siekia 2100 žmonių/kv. km. Viešojo transporto efektyvumas geriausias, kai tankumas yra nuo 2500 gyventojų/kv. km. Be to, labai daug kauniečių išsikelia gyventi į priemiesčius.
„Tai dar labiau skatina automobilizaciją, nes persikėlę gyventi į užmiestį, žmonės važinėja dirbti į miestą", - aiškino M. Noreika.
Pasak jo, būtina didinti viešojo transporto vaidmenį, plėsti susisiekimo būdus vandeniu, dviračiais. „Mūsų apklausos duomenimis, šiuo metu tik 1 proc. kauniečių į darbą vyksta dviračiais, Vakarų Europoje šis rodiklis siekia 12 proc. Todėl reikia plėsti dviračių takų tinklą", - teigė M. Noreika.
Planuose - Kėdainių tiltas
Taip pat siūloma užbaigti aplinkkelių sistemą. Jau seniai yra planuojama tiesti aplinkkelį netoli Kauno marių. Tačiau Susisiekimo ministerija šį projektą vis atideda ateičiai.
„Nuo senamiesčio dalį srauto atitrauktų Kėdainių tiltas. Intensyvus srautas M. K. Čiurlionio tiltu parodė, kad šie objektai laukiami ir duoda didelę naudą", - tvirtino M. Noreika.
Dėl to bendrojo plano koncepcijoje liko Kėdainių tiltas, sujungsiantis Marvelės ir Brastos gatves. Yra paskaičiuota, kad Jurbarko gatvėje, ties Vilijampolės tiltu, eismo intensyvumas jau pirmaisiais metais sumažėtų 35 proc., o ties Aleksoto tiltu - 25 proc.
Be to, 2013-2023 metų bendrojo plano koncepcijoje siūloma geležinkelio bėgiais sujungti Kauno ir Vilniaus oro uostus. Tam reikėtų Kaune nutiesti geležinkelio bėgių atkarpas, sujungsiančias oro uostą su Kauno ir Pravieniškių geležinkelio stotimis.
Tarybai patvirtinus bendrojo plano koncepciją, apie metus laiko užtruks sprendinių konkretizavimas. Vėliau bendrasis planas bus pristatytas susipažinti visuomenei per seniūnijas, miesto bendruomenes. Suderinus parengtą bendrąjį planą su atitinkamomis institucijomis, jis bus teikiamas tvirtinti miesto tarybai. Planuojama, kad tai įvyks 2013 m. pabaigoje, 2014 m. pradžioje.
Comment
-
Parašė GYARD-P Rodyti pranešimąNesu planavimo specialistas, bet ar galima bendrajame ar detaliuosiuose uzdrausti statyti Savanoriu pr. tipo dezutes?
(P.S. Atsiprasau del Lietuviu kalbos. Vengrijoje neturiu galimybes naudotis Lt. rasmenimis)
Comment
-
Parašė taspac Rodyti pranešimąO kokia alternatyva pasiulytum? Ta prasme ekonomiska, pritaikyta verslui, ergomiska ir pan.
Mano manymu sioje vietoje truksta reguliavimo.Paskutinis taisė GYARD-P; 2012.07.13, 10:38.
Comment
-
Parašė GYARD-P Rodyti pranešimąTarkime, pirmiausia ieskoti alternatyvu esamu paveldo objektu ar statiniu turinciu verte rekonstravimas ir pritaikymas siandienos reikmem.
Mano manymu sioje vietoje truksta reguliavimo.
Sentimentai sentimentais, paveldas paveldu taciau tokia arterija kaip Savanoriu pr. negali likti nuosavu namu kvartalo gatve. Cia panasiai butu jei New Yorke Broadway and kitose Manheteno gatvese butu saugoje autentika ir neleide stiebtis dangoraiziams. O juk kazkada ir ten stovejo paveldosauginiai pastatai...
Comment
-
Parašė taspac Rodyti pranešimąAs labaiu matau savanoriu vizija kaip 3-9 aukstu pastatu koridorius, vidutinio ir didesnio nei vidutinis verslo arterija. Geri pavyzdziai butu finansinis ir verslo centras Savanoriu 369 (SEB, DNB, PIzza Jazz ir t.t.), Kazkas panasaus vystosi aplink Utenos/Savanoriu sankryza (ATEA, DNB, dizaino ir baldu salonai, NORDIC centras...
Gal per daug gerai noriu, bet jei finansus ir norus sujungtu keli investuotojai ir statytu didesnius ir kokybiskesnius statinius , butu puiku
Kas kitas jei ne bendrasis planas gali viska sustatyti i savo vietas?
Comment
-
Bendrajam plane formuojama miesto plėtros, vystymo koncepcija, strategija. Pvz, BP gali būti nustatytos naujų miesto centrų (branduolių) formavimo zonos, principai ar struktūra - tarkim, siūloma formuoti didelio aukštingumo ir užstatymo intensyvumo zoną Savanorių pr. pradžioj ar gale. Galima nustatyti minimalų pastatų aukštį, pvz 25 m, 35m ir t. t. Yra daug instrumentų, deja, Lietuvoje jie dažniausiai naudojami tik akademiniuose darbuose ar koncepciniuose pasiūlymuose konkrečių teritorijų pertvarkymui, urbanistiniuose - architektūriniuose konkursuose.
Dar vienas svarbus faktorius - realus miesto poreikis. Šiandien per daug susikoncentruojama į siaurus poreikius, ko pasekoje BP ir miesto dalių DP tampa elementariu žemėtvarkiniu brėžiniu be jokios erdvinės koncepcijos. Urbanistų čia kaip ir nebereikia, viską padaro eiliniai geodezininkai. Viešųjų pirkimų sistema šią ydą tik stiprina, o išgyvendinti ją bus labai sunku.
Parengus BP, vadovaujantis suformuota strategija rengiami detalieji planai, kuriuose BP sprendiniai detalizuojami, reglamentuojami.
Taigi, atsakant į klausimą - dėžučių "uždraudimu" reikia rūpintis BP stadijoj. Tik iškyla grėsmė, kad nesant didelių pastatų poreikiui, nebus iš viso nieko statoma. Čia jau reikia BP rengėjų aukštos kompetencijos ir mažiau politikų kišimosi norint rasti kompromisus ir paruošt gerą miesto vystymo strategiją.Paskutinis taisė LBP; 2012.07.13, 11:17.N N N
Comment
-
Parašė LBP Rodyti pranešimąBendrajam plane formuojama miesto plėtros, vystymo koncepcija, strategija. Pvz, BP gali būti nustatytos naujų miesto centrų (branduolių) formavimo zonos, principai ar struktūra - tarkim, siūloma formuoti didelio aukštingumo ir užstatymo intensyvumo zoną Savanorių pr. pradžioj ar gale. Galima nustatyti minimalų pastatų aukštį, pvz 25 m, 35m ir t. t. Yra daug instrumentų, deja, Lietuvoje jie dažniausiai naudojami tik akademiniuose darbuose ar koncepciniuose pasiūlymuose konkrečių teritorijų pertvarkymui, urbanistiniuose - architektūriniuose konkursuose.
Dar vienas svarbus faktorius - realus miesto poreikis. Šiandien per daug susikoncentruojama į siaurus poreikius, ko pasekoje BP ir miesto dalių DP tampa elementariu žemėtvarkiniu brėžiniu be jokios erdvinės koncepcijos. Urbanistų čia kaip ir nebereikia, viską padaro eiliniai geodezininkai. Viešųjų pirkimų sistema šią ydą tik stiprina, o išgyvendinti ją bus labai sunku.
Parengus BP, vadovaujantis suformuota strategija rengiami detalieji planai, kuriuose BP sprendiniai detalizuojami, reglamentuojami.
Taigi, atsakant į klausimą - dėžučių "uždraudimu" reikia rūpintis BP stadijoj. Tik iškyla grėsmė, kad nesant didelių pastatų poreikiui, nebus iš viso nieko statoma. Čia jau reikia BP rengėjų aukštos kompetencijos ir mažiau politikų kišimosi norint rasti kompromisus ir paruošt gerą miesto vystymo strategiją.
Comment
-
Nebūtinai. Viskas daug paprasčiau - tereikia stipraus (metodine, akademine, praktine, intelekto ir techninių pajėgumų ir visom kitom prasmėm) BP rengėjo (urbanistų, o ne planuotojų) ir protingų politikų be savo siaurų interesų - miesto valdžios. Politikai neturi būti BP rengėjo mokytojai. Ir viskas. Tuomet galima rasti kompromisų.
Dėl nestatymo - mažiems objektams pilna vietų Kaune, o vietas, tinkamas stambių pastatų ar jų grupių statybai galima rezervuoti įrengiant aikšteles, skverus ir pan.Paskutinis taisė LBP; 2012.07.13, 11:52.N N N
Comment
-
Parašė LBP Rodyti pranešimąNebūtinai. Viskas daug paprasčiau - tereikia stipraus (metodine, akademine, praktine, intelekto ir techninių pajėgumų ir visom kitom prasmėm) BP rengėjo (urbanistų, o ne planuotojų) ir protingų politikų be savo siaurų interesų - miesto valdžios. Politikai neturi būti BP rengėjo mokytojai. Ir viskas. Tuomet galima rasti kompromisų.
Dėl nestatymo - mažiems objektams pilna vietų Kaune, o vietas, tinkamas stambių pastatų ar jų grupių statybai galima rezervuoti įrengiant aikšteles, skverus ir pan.
Todel reikia zvelgti i realia situacija mano galva.
Stipriu urbanistu, architektu, inzinieriu yra, bet jie nera parankus siai dienai.
Comment
Comment