Projektai Kaune...

[Taut.]

Dar va pailiustruosiu:

Yay:



Nay:

[Taut.]

Yay:



Nay:

[Taut.]

Yay:



Nay:

[Athens]

Jau atsakė Čikupakas. Priklausys ar taviškis statinys bus pavyzdinis savo laikmečio reprezentantas, architektūriškai unikalus, ar vienas iš kelių išlikusių miesto ar šalies kontekste.

Siauras mastymas. Jei domitės kultūros paveldu, tada paskaitykit Ashworth ar Lowenthal. Svarbu ne tik architektūrinė, estetinė ar kokia kita vertė žvelgiant iš šiuolaikinio paveldosaugos kampo, bet nemateriali jo vertė, taip pat jo svarba visuomenei.
Pagal tavo logiką, visa Vernecular architektūra, sudaranti Žaliakalnio pagrindą, yra nevertinga.

P.S. Juokingi kartais būna Glemžos sekėjai No Offense

[Čikupakas]

Žaliakalnio trobomis niekada nesižavėjau.

[Taut.]

Siauras mastymas. Jei domitės kultūros paveldu, tada paskaitykit Ashworth ar Lowenthal. Svarbu ne tik architektūrinė, estetinė ar kokia kita vertė žvelgiant iš šiuolaikinio paveldosaugos kampo, bet nemateriali jo vertė, taip pat jo svarba visuomenei.
Pagal tavo logiką, visa Vernecular architektūra, sudaranti Žaliakalnio pagrindą, yra nevertinga.

P.S. Juokingi kartais būna Glemžos sekėjai No Offense

Aš niekur apie pačią statinių svarbą architektūrinėje/urbaistinėje/socialinėje vystymosi plotmėje neužsiminiau. Aš kalbu būtent apie konkrečių pavyzdžių išsaugojimą priklausomai nuo galimybių. Kadangi pats tyrinėju ir vernakuliarios medinės architektūros reiškinius Kaune, tai jų svarbos miesto architektūrinėje raidoje neigti ir negalėčiau. Kaip ir bet kurios architektūrinės-socialinės tendencijos.

Visai kitas klausimas yra ką leidžia galimybės išsaugoti ir kokiais kiekais. Vernakuliarios architektūros, kaip kad jos pateikimas yra ryškiausias, ištisais kvartalais neišsaugosi - tam net nebėra galimybių, nebent, kalbant apie kokią Vilijampolę, kur tokie dariniai tebėra išlikę beveik vientisi. Juolabiau šiuolaikiniame kontekste ją daug tikslingiau tiesiog kokybiškai dokumentuoti, išsaugant kuo daugiau tipinių pavyzdžių, kur yra galimybės.

Kitas reiškinys yra pavieniai originalūs profesionaliosios architektūros statiniai - jų išsaugojimas atsiremia ir į jų architektūrinį unikumą. Būtent ką aš ir bandau parodyti - daugelis neišprususių tautiečių gins bet kokį istoristinį standartą miesto centre, bet tarpukario vila, dėl tautos mentalitete įsigalėjusių kompleksų, vien dėl savo statybinės medžiagos, jiems asocijuosis su "lūšna", "troba" ir kitais sinonimais.

Reikia ne tik atsikratyti sąmonėje įsigalėjusių sąsajų ir stereotipų dėl bet kokios medinės architektūros, bet ir atskirti vernakuliarines "trobas" nuo, tarkim, priemiesčio vilų.

P.S. Ačiū, bet nesmagu kad tokiais epitetais mėtotės kaip "Glemžos sekėjai" ir gaila, kad ne taip supratote.

[Taut.]

P.P.S. Žaliakalnio pagrindą sudaro ne vernakuliarinė architektūra.

[Athens]

Aš turėjau konkrečiai Gėlių Rato kvartalą, mano klaida, kad nepaminėjau
O šiaip tai nežinau, iš kur trauki, kad žmonių sąmonėje medinės vilos asocijuojasi su lūšnom? Man kaip tik atrodo, kad žmonės Lietuvoj nemėgsta carmečio ir sovietmečio.
Kita vertus, neteisinga, lyginti tarpukarį, varnacular ir istorizmą kokybinėje plotmėje. Man, asmeniškai, taip pat nelabai patinka caro laikmečio architektūra, tačiau laikyti tai visiškai nevertingu elementu irgi negalima. Pvz, tarpukariu, kaip žinome, buvo aštrus disputas dėl Soboro griovimo, o prielaidos griauti šį pastatą buvo toli gražu ne vien estetinės. Dabar gi, apie Soboro griovimą negali būti nei kalbos, tačiau pastato architektūra tikrai "nepagerėjo" - liko neįdomi, primenanti kartotinius projektus. Šiuo pavyzdžiu siekiu kiek paprieštarauti tavo nuomonei

Priklausys ar taviškis statinys bus pavyzdinis savo laikmečio reprezentantas, architektūriškai unikalus, ar vienas iš kelių išlikusių miesto ar šalies kontekste.

. Tai gi, Soboras toks nėra, tačiau jis labiausiai leidžia pajusti tą istorizmo miestų planavimo mintį, todėl yra neabejotinai vertingas Kauno m.c. dėmuo.
O dėl Čikupako požiūrio į trobas, tai taip pat kiek ginčyčiausi. Tiesa, gal tai ne visai tinka šiam konkrečiam objektui, tačiau mano nuomone, negalima laikytis tokio požiūrio. Be abejo, yra svarbu, apie kurią Žaliakalnio dalį kalbėsime, bet įsivaizduok, kad tas trobas išgriauname ir vietoj jų statome unikalios architektūros daugiabučius, kokių 9 - 12 aukštų. OK, pagerės architektūrinė kokybė, bet vieta praras savo identitetą. Aišku, sakysit, kad čia aš perdedu ir trobos gali būt pakeistos kitom, tik vertingesnėmis, pro architektūros trobomis, tačiau pagalvokime, kaip tai pakeistų socialinę konkrečios vietos aplinką, ir ar tai nebūtų dar vienas muliažas?? Čia jei kalbant apie Minties Ratą, tai ten ir sudarytas aiškus saugojimo reglamentas, kuriame nėra nurodoma viską saugoti in situ, ar atstatinėti in toto, o yra leidžiama natūrali kaita, tačiau svarbiausia yra gyv funkcijos, kaip vyraujančios išlaikymas.
O dabar dėl Savanorių pr. Sakysit, kad aš esu prieš progresą, ir ginu be reikalo tuos medinukus. Taip nėra, pvz Savanorių/Petrausko kampas tikrai probleminė vieta, tačiau dar didesnė problema yra viso prospekto ateities vizijos, koncepcijos nebuvimas, padrikas detalusis planavimas, nelogiškai inkorporuojami nauji pastatai, sovietmečio architektūros nykumas ir funkcinis dezorganizacija. Mano požiūriu, geriau visi Savanoriai būtų mediniai, su mūrų arch motyvais arčiau centro lyginant su dabartine jų estetine ir socialine išraiška.
P.S. dėl Glemžos. Nenorėjau įžeist, tačiau nepaneigsi, kad pas tave vyrauja paminklocentrinis požiūris į paveldą. Paveldą, kuriam būtinas paminklas: išskirtinis, vertingos architektūros, politiškai teisingas... O kur svarbiausias kultūros paveldo (ne paminklo) elementas??? Kur žmonės?
Aišku, Gator požiūris tai išvis nedovanotinas bet kadangi tu geriau supranti, tai tau ir reikalavimai aukštesni tikrai nenorėjau įžeist

[Taut.]

Aš turėjau konkrečiai Gėlių Rato kvartalą, mano klaida, kad nepaminėjau
O šiaip tai nežinau, iš kur trauki, kad žmonių sąmonėje medinės vilos asocijuojasi su lūšnom? Man kaip tik atrodo, kad žmonės Lietuvoj nemėgsta carmečio ir sovietmečio.
Kita vertus, neteisinga, lyginti tarpukarį, varnacular ir istorizmą kokybinėje plotmėje. Man, asmeniškai, taip pat nelabai patinka caro laikmečio architektūra, tačiau laikyti tai visiškai nevertingu elementu irgi negalima. Pvz, tarpukariu, kaip žinome, buvo aštrus disputas dėl Soboro griovimo, o prielaidos griauti šį pastatą buvo toli gražu ne vien estetinės. Dabar gi, apie Soboro griovimą negali būti nei kalbos, tačiau pastato architektūra tikrai "nepagerėjo" - liko neįdomi, primenanti kartotinius projektus. Šiuo pavyzdžiu siekiu kiek paprieštarauti tavo nuomonei . Tai gi, Soboras toks nėra, tačiau jis labiausiai leidžia pajusti tą istorizmo miestų planavimo mintį, todėl yra neabejotinai vertingas Kauno m.c. dėmuo.
O dėl Čikupako požiūrio į trobas, tai taip pat kiek ginčyčiausi. Tiesa, gal tai ne visai tinka šiam konkrečiam objektui, tačiau mano nuomone, negalima laikytis tokio požiūrio. Be abejo, yra svarbu, apie kurią Žaliakalnio dalį kalbėsime, bet įsivaizduok, kad tas trobas išgriauname ir vietoj jų statome unikalios architektūros daugiabučius, kokių 9 - 12 aukštų. OK, pagerės architektūrinė kokybė, bet vieta praras savo identitetą. Aišku, sakysit, kad čia aš perdedu ir trobos gali būt pakeistos kitom, tik vertingesnėmis, pro architektūros trobomis, tačiau pagalvokime, kaip tai pakeistų socialinę konkrečios vietos aplinką, ir ar tai nebūtų dar vienas muliažas?? Čia jei kalbant apie Minties Ratą, tai ten ir sudarytas aiškus saugojimo reglamentas, kuriame nėra nurodoma viską saugoti in situ, ar atstatinėti in toto, o yra leidžiama natūrali kaita, tačiau svarbiausia yra gyv funkcijos, kaip vyraujančios išlaikymas.
O dabar dėl Savanorių pr. Sakysit, kad aš esu prieš progresą, ir ginu be reikalo tuos medinukus. Taip nėra, pvz Savanorių/Petrausko kampas tikrai probleminė vieta, tačiau dar didesnė problema yra viso prospekto ateities vizijos, koncepcijos nebuvimas, padrikas detalusis planavimas, nelogiškai inkorporuojami nauji pastatai, sovietmečio architektūros nykumas ir funkcinis dezorganizacija. Mano požiūriu, geriau visi Savanoriai būtų mediniai, su mūrų arch motyvais arčiau centro lyginant su dabartine jų estetine ir socialine išraiška.
P.S. dėl Glemžos. Nenorėjau įžeist, tačiau nepaneigsi, kad pas tave vyrauja paminklocentrinis požiūris į paveldą. Paveldą, kuriam būtinas paminklas: išskirtinis, vertingos architektūros, politiškai teisingas... O kur svarbiausias kultūros paveldo (ne paminklo) elementas??? Kur žmonės?
Aišku, Gator požiūris tai išvis nedovanotinas bet kadangi tu geriau supranti, tai tau ir reikalavimai aukštesni tikrai nenorėjau įžeist

Iš bendro suvokimo. Ne tik, kalbant apie nuogirdas, ar komentarus populiariuosiuose portaluose straipsniuose apie medinę architektūrą, tačiau ir iš bendravimo net su pačių namų gyventojais. Kalbu, aišku, ne apie Minties rato ar Perkūno masyvus, kur jau žmonėm, dėka reglamento ir kitų tyrimų, dalinai atsivėrusios akys, bet apie, pavyzdžiui Panemunę ar rytinę Žaliakalnio dalį. Dažnai pastatas įvardinamas kaip "lūšna" ir asocijuojasi su antiprestižu vien jau dėl to, kad yra medinis, dėl savo prastos būklės, arba dėl abiejų šių elementų kartu.

Dėl išsaugojimo tai galima daug diskutuoti ką išsaugoti, juolabiau kai pastatai tiesiog atspindi socialinę-istorinę raidą. Pavyzdžiui paimkim tą patį Minties Rato rajoną - juk ten mediniai vieno aukšto pastatai buvo statomi kaip laikini, su mintimi kad ateityje šalia, ar vietoje jo atsiras "pilnavertiškas" namas. O ir vernakuliara architektūra to rajono nelabai pavadinsi - juk net ir kiekvienas sandėliukas turėjo būti projektuojamas diplomuoto architekto.

Aišku, rajono vystymosi kontekste jie yra svarbūs rodmenys, tačiau juk ne mažiau svarbesnis reiškinys, tokiu atveju, pavyzdžiui ir koks nors su tarpukariniu pastatu disonuojantis silikatinių plytų garažo priestatas Perkūno alėjoje. Taigi, šitoje vietoje svarbus klausimas "ką svarbu išsaugoti natūroje?" Ypač šiandien, kai yra įvairių pažangių dokumentavimo priemonių, kaip kad lazerinis skanavimas.

Pritariu dėl natūralios, nekontrastuojančios, raidos, natūralios kaitos. Ir labai gerai kad reglamente numatytas toksai požiūris, nors, asmeniškai ir diskutuočiau dėl kai kurių objektų priskirimui ne tai klasei (dėl per žemos klasės suteikimo kai kuriems objektams). Čia labai svarbu ir pats požiūris, ne tik profesionalų, tačiau ir gyventojų, į paveldą. Juk svarbiausiai nepamiršti kad paveldosauga neturi tapti progreso stabdžiu, ji turi būti įrankiu kuriant rytojų, kuriame nėra užmiršta praeitis.

Dėl savanorių prospekto aš pritariu visu šimtu procentų - vyraujantys achitektūriniai reiškiniai yra kone didžiausia kakafonija visame mieste. Ypač nugriauto medinio pastato Basanavičiaus gatvėje man gaila dėl panašių reiškinių - galiu beveik garantuoti kad jo vietoje išdygs kažkas panašaus į tipinį savanorių prospekto pavyzdžio statinį, iškrentantį iš aplinkos labiau, negu fone matomas sovietinis bendrabutis.

[Gator]

Siulau sukurti tema apie Kauno architekturini pavelda, nes vis islenda tokios diskusijos. Gal butu visai idomu apie tai specialioje temoje diskutuoti.

[r08n]

„Vyturio“ mokyklai – mėsainių siurprizas

„Hesburger“ nebus paskutinis statinys šalia mokyklos. Ateityje čia gali iškilti ir gyvenamasis pastatas, tarp mokyklos ir Taikos prospekto esančiame žaliajame plote ir fontano teritorijoje suformuoti trys papildomi sklypai.

[ViR2]

ir gerai, ta vieta reikia tankint...

[nepolitikas]

ir gerai, ta vieta reikia tankint...

niekada nesuprasiu tokio požiūrio.
želdiniai, fontanai, skulptūros ir pan. miestą puošia. prieš tankinant reikia inventorizuoti nenaudojamus pastatus.

[Gator]

Kuo tankesnis miestas (aisku ne iki kvailos honkongo ar panasiu ribos) tuo naudingiau paciam miestui - infrastruktura ir taip toliau. Jei miestas issidestes placiai ir netankiai (zeldiniai, individualus namukai ir tt) - miestui sunkiau. Kauna dar tankinti ir tankinti kol bus pasiektas nors padorus tankumas. Pvz Paryzius daugmaz 10 kartu tankesnis miestas (daugmaz tokioj pacioj kaip Kaunas teritorijoj gyvena virs 2mln zmoniu).

[Lettered]

Kuo tankesnis miestas (aisku ne iki kvailos honkongo ar panasiu ribos) tuo naudingiau paciam miestui - infrastruktura ir taip toliau. Jei miestas issidestes placiai ir netankiai (zeldiniai, individualus namukai ir tt) - miestui sunkiau. Kauna dar tankinti ir tankinti kol bus pasiektas nors padorus tankumas. Pvz Paryzius daugmaz 10 kartu tankesnis miestas (daugmaz tokioj pacioj kaip Kaunas teritorijoj gyvena virs 2mln zmoniu).

Ar tikrai jau tiek daug vietos tankinti? Juk nepridėjinėsi dviejų aukštų namams dar kokių penkių. Žaliakalnio, Aleksoto, Šančių individualių namų nepakeisti daugiabučiais.

[andrius.at]

Kuo tankesnis miestas (aisku ne iki kvailos honkongo ar panasiu ribos) tuo naudingiau paciam miestui - infrastruktura ir taip toliau. Jei miestas issidestes placiai ir netankiai (zeldiniai, individualus namukai ir tt) - miestui sunkiau. Kauna dar tankinti ir tankinti kol bus pasiektas nors padorus tankumas. Pvz Paryzius daugmaz 10 kartu tankesnis miestas (daugmaz tokioj pacioj kaip Kaunas teritorijoj gyvena virs 2mln zmoniu).

Ką tiksliai reiškia tankesnis? Ar tai gyventojų skaičius ploto vienete (kad ir koks jis būtų).

Klausiu, nes įdomu koks yra 'padorus tankumas'.

[Gator]

Ką tiksliai reiškia tankesnis? Ar tai gyventojų skaičius ploto vienete (kad ir koks jis būtų).

Klausiu, nes įdomu koks yra 'padorus tankumas'.

Gyventoju skaicius plotio vienete. Koks konkreciai yra optimalus tankumas ne mano kompetencijoj, taciau, kad Kaunui dar labai toli iki padoraus tankumo tai aisku kiekvienam. Miestui tik i nauda tankinimai,todel nesuprantu tokiu, kurie nori laukus plynus matyti vietoj pastatu. Parku Kaune ir taip per akis.

[Gator]

Ar tikrai jau tiek daug vietos tankinti? Juk nepridėjinėsi dviejų aukštų namams dar kokių penkių. Žaliakalnio, Aleksoto, Šančių individualių namų nepakeisti daugiabučiais.

Cia aisku daugiau utopiniai dalykai, taciau svajoju, kad kadanors kai kurie individualiu namu susideveje kvartalais busnugriauti ir ten iskils atitinkami statiniai. Kad ir pavyzdziui vaziuojant nuo pilies link vilijampoles, iskart uz tilto ten istisi kvartalai individualiu trobeliu, nors tokioj vietoj (prie pat centro) butu idealu tureti tankesni uzstatyma.

[Simex]

Sutikčiau su centro ir Naujamiesčio tankinimu, bet kam tankinti gyvenamuosius (miegamuosius) rajonus, tuo vien bloginant gyventojų aplinką - niekada nesuprasiu. Ar labai gyventojams po langais reikia Hesburgerio? Ar kas nors jų klausė? Aišku, ne tai, kad aš kada nors būčiau Hesburgeryje ką nors valgęs...

[Athens]

Apie mietų tankumą daug rašė J. Jacobs, C. Moghtin'as, R. Rogers su A. Power ir daug kitų praktikų bei teoretikų. Visų jų nuomone, pagrindinis miesto variklis yra tankumas, bendruomenė ir multifunciškumas - tai socialinė urbanistikos dimensija. Gi, estetikoje ji reiškiasi uždaro tipo kvartalų, daugiausiai susidedančių iš mažų daugiabučių užstatymu, dažniausiai juos "išklojant" perimetriškai ar pusiau laisvai. Moughtin, besiremdamas Jacobs rašė apie laisvo užstatymo erdvių amorfiškumą, kuris ilgainiui sudaro sąlygas nusikalstamumui, viešosios tvarkos pažeidimams. Esmė ta, kad kai erdvė yra visų kaip kokiuose Kalniečiuose, Eiguliuose, Dainavoj etc tai ji tada ir niekieno. Čia galima laabai daug išsiplėsti, bet paminėsiu tik pavyzdžius, kad tokių miestų kaip Liverpulis, Barselona regeneracijos prasidėjo nuo gyvenamosios žmonių kokybės gerinimo, tankinant kvartalus ir jiems pridedant naujas funkcijas. Panašiu metu (9deš) formuojasi ir "New Urbanism" idėjos, raginančios grįžti prie tradicinio miesto formos. To priežastys: akivaidžios Le Corbusier, Hilberseimer, Doxiadis ir dar tokio vieno arch, sukūrusio "No Stop City" (apie šią koncepciją nemažai yra rašęs K. Varnelis) idėjų žlugimas, nepasiteisinimas praktikoje.
Tankumas, kuris šiuo metu priešpastatomas moderniam miestui, visai nereiškia tokio tankumo, koks yra Manhetene ar Honkonge - šių pavyzdžių tankumas yra kiek "išsigimusi" Le Corbusier idėjų ir privataus kapitalo santykio išdava. Šiuolaikinis tankumas negali būti nustatomas objektyviai, pvz, kad viename kv. km. turi gyventi XXX žmonės. Čia kiekvienu atveju yra taikomos skirtingos strategijos, kurios labiausiai turi atsižvelgti į bendruomenės interesus, kiek labiau įmanoma prisitaikyti prie habitato identiteto, nes šiuolaikinė urbanistika nebesiekia FORMUOTI žmogaus kaip buvo modernizme, o pati yra jo FORMUOJAMA.
Kažkas dar minėjo, apie parkus, žaliąsias zonas. Tai be abejo būtina sąlyga gyvenimo kokybei užtikrinti, tačiau imkime dabartinius Lietuvos pavyzdžius. Labai tinka čia Pasakų parkas Vilniuj, Lazdynuose - ar tai saugi ir jauki pasivaikščiojimų erdvė, ar labiau amorfiška, pavojinga teritorija? Atsakymą ras kiekvienas. Kitas pvz.: neužstatyti laukai palei Baršausko gatvę - ar tai vėlgi jauki žalioji zona? Turbūt ne... Kita vertus ne tik Kaune, bet ir apskritai Lietuvoje vis dar vyksta suburbanizacijos procesai, kurie neatneša nieko gero miestams, silpnina jų ekonominę galią ir apskritai bet kokį patrauklumą. Taip pat nėra jokios koncepcijos ar strategijos, skatinančios grąžinti žmones į miestus, o pavieniai mokslininkų kvietimai tai padaryti susilaukia tokių replikų, kad jie visi yra nupirkti NT atstovų ir panašiai. Tai gi, kas svarbu, kad nėra Lietuvos miestuose ir stiprių bendruomenių... (čia aišku yra ir išimčių, bet aš stengiuosi kalbėti apie vyraujančią tendenciją)
Baigdamas noriu pabrėžti, kad Hesburgerių statymas, pavienių namų į sovietinių daugiabučių kvartalų "įgrūdimas" visai nesusijęs ir nesprendžia tankio problemos, tai labiau nevykęs bandymas prisitaikyti prie funkcinės integracijos, paslaugų sektoriaus suaktyvėjimo.
Svarbu ir tai, kad negalima (o kažkas minėjo, jog reikia) išgriauti medinių sodybinių kvartalų ir ten statyti, ką nors vertingesnio, labiau tinkančio būti prie senamiesčio. Na jau, kur Lietuvos identitetas, kodėl taip gėdijamasi medžio, nacionalinės statybinės medžiagos???? Belgija 6-7 deš išgriovė praktiškai visus istorinius medinius priemiesčius, tačiau nieko žavesnio, kaip teigia belgų mokslininkai, taip ir nesugebėjo sukurti. Dar vėliau buvo suprasta, kad medis, tai ne skurdo požymis, nes jo Belgijoje yra mažai. Kita vartus, kaip kontraargumentą man galit mest, kad medinė Vilijampolė ar Šančiai yra prastos būklės, tačiau čia jau ne vien urbanistinis reikalas, čia svarbu ir vietos ekonomika, įvaizdis ir politika. Galbūt tie kvartalai nebūtų taip nusidėvėję, o dalis visuomenės degradavusi, jei nebūtų buvusios tokios nepamatuotos pramonės įkorporavimo politikos į šiuo rajonus. Beje, patarčiau čia nejausti gėdos prieš įsivaizduojamus "geresnius" užsieniečius - vakariečius... Pas mane Kaune yra buvę draugų iš Izraelio, Rumunijos, Lenkijos, Vokietijos, Anglijos, Korėjos ir beveik visi jie labiausiai įvertino ne senamiestį, bet tarpukario modernizmą, ir, pirmoje, vietoje medinis Žaliakalnis, Šančiai - Vilijampolė (gal ne tiek, nes tos vietos privengiu ). Beje, turiu paminėt, kad visi tie žmonės tai itin išsilavinę, kai kurie net kultūros paveldo specialistai ar architektai.
Tai gi, dabar jau tikrai baigdamas, pasakysiu, kad svarbiausia ne medžiaga, bet priežiūra, tinkama regeneracija; vietos įvaizdis reikalingas ne tik kaip turizmo ar prestižo katalizatorius, bet ir vietinių žmonių pasididžiavimo savo kvartalu, rajonu, miestu, šalimi skatinimui.
P.S. Atwood Green - Birmingame; Bijlmermeer - Amsterdame visa tai ir dar daugiau dabar atrodo nei Kalniečiai ar Eiguliai blogiau