Kauno miesto politikai nusprendė Kauno rotušės aikštę aprengti nauju rūbu – parengti naują aikštės viziją. Norima ne tik pastatyti naujus suoliukus, atnaujinti aikštės dangą, bet iš esmės sutvarkyti visą aikštės teritoriją.
Eiliniame mieste, paprasčiausiame apskrities centre, tai būtų sutikta su džiaugsmu, bet Kaune, tai skamba kaip labai didžiulis iššūkis prisiminus kitus projektus...
vis dėlto dalį juozapavičiaus pr. akmenų turėtų panaudoti pačio prospekto rekonstrukcijoje (pvz.: "tarka" prieš perėjas, įvažos į šalia prospekto esančias aikšteles ir pan.)
Dėl Kauno vartų. Manau, kad visų pirma valdžia ir verslas turėtų orientuotis į apleistų pastatų centre panaudą ir kvartalų tankinimą. Niekada nesuprasiu, kam Kaunui reikalingi dangoraižiai, kai centro užstatymas itin ekstensyvus, o taip pat yra begalės apleistų pastatų VYtauto pr., Kęstučio, Donelaičio gatvėse, toj pačioj LA. O kur dar senamiestis. Vat šitos teritorijos turi būti prioritetinės: posesijų tankinimas, pastatų restauracija, infrastruktūros tobulinimas - žodžiu regeneracija. Po to, svarbiausia plėtoti Šančius ir Vilijampolę. O kam tie dangoraižiai, kai Kaune nėra nei patalpų, nei žemės trūkumo.
Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras. Jau FB
Dėl Kauno vartų. Manau, kad visų pirma valdžia ir verslas turėtų orientuotis į apleistų pastatų centre panaudą ir kvartalų tankinimą. Niekada nesuprasiu, kam Kaunui reikalingi dangoraižiai, kai centro užstatymas itin ekstensyvus, o taip pat yra begalės apleistų pastatų VYtauto pr., Kęstučio, Donelaičio gatvėse, toj pačioj LA. O kur dar senamiestis. Vat šitos teritorijos turi būti prioritetinės: posesijų tankinimas, pastatų restauracija, infrastruktūros tobulinimas - žodžiu regeneracija. Po to, svarbiausia plėtoti Šančius ir Vilijampolę. O kam tie dangoraižiai, kai Kaune nėra nei patalpų, nei žemės trūkumo.
Del, centro tankinimo, -nesutinku, aukstinimo,- taip. Dangoraziai statotomi ne vien del zemes trukumo, bet ir geresnes komunikacijos, ka jau senokai Vilniaus savivaldybe issiaiskino, kaip ir dideles kompanijos turincios 200-700 zmoniu personala vienoje vietoje. Kaunas daug praranda neturedamas ka pasiulyti, tuo tarpu vilnieciai nesnaudzia ir jiems dangoraiziai netrugdo.
Del, centro tankinimo, -nesutinku, aukstinimo,- taip. Dangoraziai statotomi ne vien del zemes trukumo, bet ir geresnes komunikacijos, ka jau senokai Vilniaus savivaldybe issiaiskino, kaip ir dideles kompanijos turincios 200-700 zmoniu personala vienoje vietoje. Kaunas daug praranda neturedamas ka pasiulyti, tuo tarpu vilnieciai nesnaudzia ir jiems dangoraiziai netrugdo.
Na, matai, kas dėl miesto centro tankinimo, tai jis be abejo susijęs su aukštinimu. reikia aukštinti kai kuriuos dviaukščius, kaip antai Versalis, tačiau pageidautina tai daryti kokybiškai.
dėl posesijų centre ir senamiestyje tankinimo, tai čia net be abejonės būtinas dalykas, tai pripažįsta ir mokslininkai, tad dėl to galima ginčytis tik patinka/nepatinka kategorijose.
O dėl komunikacijos kokybės, tai čia jau nesu specialistas, tačiau kiek žinau, alternatyva "dangoraižiams" yra tankiai užstatyti vidutinio aukščio kvartalai (7-12, gal aukštesni). šiaip tai jų išvaizda tiek tūrio, tiek mastelio požiūriu tokio tipo miestams kaip Kaunas yra kur kas tinkamesnė. Tik, vat kaip jau sakiau, nežinau, ar tokie kvartalai tokie pat efektyvūs kaip dangoraižiai... Manau, kad turėtų būt panašiai
Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras. Jau FB
O dėl komunikacijos kokybės, tai čia jau nesu specialistas, tačiau kiek žinau, alternatyva "dangoraižiams" yra tankiai užstatyti vidutinio aukščio kvartalai (7-12, gal aukštesni). šiaip tai jų išvaizda tiek tūrio, tiek mastelio požiūriu tokio tipo miestams kaip Kaunas yra kur kas tinkamesnė. Tik, vat kaip jau sakiau, nežinau, ar tokie kvartalai tokie pat efektyvūs kaip dangoraižiai... Manau, kad turėtų būt panašiai
Sakai;"tokio tipo miestams kaip Kaunas". O koks tas Kauno tipas? Priesingai, Kaunas idealus miestas misriam austybingumui. Pvz.: Senamiestis- nelieciamas, Centras, Vilijampole iki 15-20 metru aukscio, Z. Sanciai ir atkarpa nuo Vytauto Didziojo tilto iki Z. Fredos galetu buti skirta itin aukstiems pastatams. Pirmiausia reiketu uzstatyti KG teritorija, nes Aleksoto kalnas atrodo kaip sodininku bendrija Na o aukstutineje Kauno dalyje, jau sutinku su tavo nuomone, ten tikrai reikia tankinti ir statyti vidutinio aukstingumo pastatus.
Sakai;"tokio tipo miestams kaip Kaunas". O koks tas Kauno tipas? Priesingai, Kaunas idealus miestas misriam austybingumui. Pvz.: Senamiestis- nelieciamas, Centras, Vilijampole iki 15-20 metru aukscio, Z. Sanciai ir atkarpa nuo Vytauto Didziojo tilto iki Z. Fredos galetu buti skirta itin aukstiems pastatams. Pirmiausia reiketu uzstatyti KG teritorija, nes Aleksoto kalnas atrodo kaip sodininku bendrija Na o aukstutineje Kauno dalyje, jau sutinku su tavo nuomone, ten tikrai reikia tankinti ir statyti vidutinio aukstingumo pastatus.
dar sovietmečio terminais kalbant, Kaunas yra antros kategorijos miestas. dabar panašaus skirstymo nelikę, tačiau akivaizdu, kad Kaunui dangoraižiai (tiksliau tariant aukštutiniai pastatai) nėra reikalingi, nes jų čia ir nėra. Galbūt, šis mūsų ginčas yra tuščias, tačiau drįsčiau tau iš esmės prieštarauti dėl miesto užstatymo vizijos.
1. Nesuprantu, kodėl sakai, kad senamiestis neliečiamas? Čia yra klaidinga nuomonė! Visų pirma Kauno senamiestyje dar ir XXI amžiuje jaučiami net karo su Švedija padariniai: prie daugirdo ir klaipėdos viešbučių, taip pat ir kitų karų palikti sugriovimai, besireiškiantys akivaizdžiu perimetrinio užstatymo išardymu. Spręsti šiai problemai, reiktų šiuolaikinėmis priemonėmis atkurti perimetrinį užstatymą, išlaikant raudonąją liniją ir stogų liniją, su 50 - 70 proc sklypo užstatymo tankiu. Tokiu būdu atsirastų didelis patalpų kvadratūros kiekis patraukliame miesto rajone. Tas pats gali būti pritaikyta ir miesto centrui. Tik Senamiestyje neleistinas aukštybinis užstatymas net ne dėl paties aukštingumo, nes senamiesčio siluetui iki išbaigto dar trūksta mažiausiai vienos vertikalės, bet dėl to, kad šiuolaikinis aukštybinis užstatymas iš esmės yra taškinio tipo.
2. Dėl mišraus užstatymo, čia pats sau prieštarauji. Aš minėjau tankius kvartalus 7 - 12 aukštų. Tai kiek tavo nuomone čia yra metrų. Lažinuosi, kad tikrai daugiau 20 Be abejo, toks tipas yra tinkamas miesto centrui, tačiau prieš tai sutvarkius senamiestį.
3. Atkarpa nuo Aleksoto tilto iki Fredos ITIN aukštiems pastatams? Atsakydamas į šį teiginį susiesiu jį su prieš tai savo išsakytomis mintimis. Visų pirma, kas yra itin aukšti pastatai? 100m? šitokio mastelio pastatai, jų ansambliai išbalansuotų visą miesto vaizdą, jo siluetą. vietoj to, geriau yra vėl gi viską telkti centre. Regeneravus "Pergalės" gamybinius pastatus, išsaugant kultūros paveldą, vietoj menkaverčių pastatų galėtų įsikurti tie patys A klasės biurai ar kiti objektai. Būtent šioje vietoje, kūrybiškai galima įkomponuoti vertikalę dominantę, kuri išbaigtų centrinio rajono siluetą žvelgiant nuo Fredos šlaitų.
4. Dėl individualių gyvenamųjų namų Aleksote kritikos. Čia baigiant galima tiesiog paminėti, kad dabartinis miestovaizdis atliepia pačią miesto būklę ir tolesnias jo plėtojimo strategijas. Nuoširdžiai, nemanau, kad Kaune greit kils dangoraižis, nes nematau čia perkrauto užstatymo, pakankamo tankumo. Niekas nestatys tokio tipo, tokios kainos pastato vien dėl personalo komforto. Apskritai Kaunui, kaip miestui, reiktų orientuotis į gamybą, logistiką, o tik paskui į verslą, nes tai yra tam tikra tradicija, kurios neišrausi tiesiog pastatęs dangoraižį.
Uchhhh...
Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras. Jau FB
dar sovietmečio terminais kalbant, Kaunas yra antros kategorijos miestas. dabar panašaus skirstymo nelikę, tačiau akivaizdu, kad Kaunui dangoraižiai (tiksliau tariant aukštutiniai pastatai) nėra reikalingi, nes jų čia ir nėra. Galbūt, šis mūsų ginčas yra tuščias, tačiau drįsčiau tau iš esmės prieštarauti dėl miesto užstatymo vizijos.
1. Nesuprantu, kodėl sakai, kad senamiestis neliečiamas? Čia yra klaidinga nuomonė! Visų pirma Kauno senamiestyje dar ir XXI amžiuje jaučiami net karo su Švedija padariniai: prie daugirdo ir klaipėdos viešbučių, taip pat ir kitų karų palikti sugriovimai, besireiškiantys akivaizdžiu perimetrinio užstatymo išardymu. Spręsti šiai problemai, reiktų šiuolaikinėmis priemonėmis atkurti perimetrinį užstatymą, išlaikant raudonąją liniją ir stogų liniją, su 50 - 70 proc sklypo užstatymo tankiu. Tokiu būdu atsirastų didelis patalpų kvadratūros kiekis patraukliame miesto rajone. Tas pats gali būti pritaikyta ir miesto centrui. Tik Senamiestyje neleistinas aukštybinis užstatymas net ne dėl paties aukštingumo, nes senamiesčio siluetui iki išbaigto dar trūksta mažiausiai vienos vertikalės, bet dėl to, kad šiuolaikinis aukštybinis užstatymas iš esmės yra taškinio tipo.
2. Dėl mišraus užstatymo, čia pats sau prieštarauji. Aš minėjau tankius kvartalus 7 - 12 aukštų. Tai kiek tavo nuomone čia yra metrų. Lažinuosi, kad tikrai daugiau 20 Be abejo, toks tipas yra tinkamas miesto centrui, tačiau prieš tai sutvarkius senamiestį.
3. Atkarpa nuo Aleksoto tilto iki Fredos ITIN aukštiems pastatams? Atsakydamas į šį teiginį susiesiu jį su prieš tai savo išsakytomis mintimis. Visų pirma, kas yra itin aukšti pastatai? 100m? šitokio mastelio pastatai, jų ansambliai išbalansuotų visą miesto vaizdą, jo siluetą. vietoj to, geriau yra vėl gi viską telkti centre. Regeneravus "Pergalės" gamybinius pastatus, išsaugant kultūros paveldą, vietoj menkaverčių pastatų galėtų įsikurti tie patys A klasės biurai ar kiti objektai. Būtent šioje vietoje, kūrybiškai galima įkomponuoti vertikalę dominantę, kuri išbaigtų centrinio rajono siluetą žvelgiant nuo Fredos šlaitų.
4. Dėl individualių gyvenamųjų namų Aleksote kritikos. Čia baigiant galima tiesiog paminėti, kad dabartinis miestovaizdis atliepia pačią miesto būklę ir tolesnias jo plėtojimo strategijas. Nuoširdžiai, nemanau, kad Kaune greit kils dangoraižis, nes nematau čia perkrauto užstatymo, pakankamo tankumo. Niekas nestatys tokio tipo, tokios kainos pastato vien dėl personalo komforto. Apskritai Kaunui, kaip miestui, reiktų orientuotis į gamybą, logistiką, o tik paskui į verslą, nes tai yra tam tikra tradicija, kurios neišrausi tiesiog pastatęs dangoraižį.
Uchhhh...
Na ir prirasei tu cia Saunuolis, laikaisi savo nuomones, as turiu savo. Tu teisus sis gincas yra tuscias, ne tai , kad nera argumentu, bet tai, kad tu argumentu ir negali buti. Tai tik asmenines vizijos, cia tas pats kas gincytis kuri spalva yra grazesne
vis dėlto dalį juozapavičiaus pr. akmenų turėtų panaudoti pačio prospekto rekonstrukcijoje (pvz.: "tarka" prieš perėjas, įvažos į šalia prospekto esančias aikšteles ir pan.)
Šlapias akmuo yra pati slidžiausia galima kelio danga, būtų kvaila tokias tarkas prieš perėjas daryti. Vilniuje teko matyti prieš perėjas kažkokią šiurkščią raudoną kelio dangą, gal ir Kaune yra, neatkreipiau dėmesio. bet akmuo(dar jei tašytas), tai būtų visiška nesąmonė
Šlapias akmuo yra pati slidžiausia galima kelio danga, būtų kvaila tokias tarkas prieš perėjas daryti. Vilniuje teko matyti prieš perėjas kažkokią šiurkščią raudoną kelio dangą, gal ir Kaune yra, neatkreipiau dėmesio. bet akmuo(dar jei tašytas), tai būtų visiška nesąmonė
vyduno al. kazkas panasaus yra... nors nelabai ir padeda, labai daznai ten pasitaiko autoivykiu.
„Doriteksas“ inicijuojamo projekto „Turistinės klasės apgyvendinimo paslaugų plėtra Kauno mieste“ tikslas - rekonstruoti gamybinės paskirties pastatą ir įrengti jame ekonominės klasės viešbutį. Numatytame rekonstruoti pastate, kurio bendras plotas 3 413 m2, bus įrengti 125 kambariai. Viešbutyje yra planuojamos teikti kompleksinės paslaugos (apgyvendinimas, maitinimas ir konferencijų salė). Projektas yra dalinai finansuojamas iš Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo.
Užsakovas: UAB "Doriteksas"
Darbų pradžia: 2011 m. balandžio mėn.
Darbų pabaiga: 2011 m. spalio mėn.
Kiek mačiau šitos informacijos apie šita rekonstruojamą pastata Kaune prie autobusų stoties nebuvo lygtais.
Info šaltinis:http://www.yit.lt
besireiškiantys akivaizdžiu perimetrinio užstatymo išardymu. Spręsti šiai problemai, reiktų šiuolaikinėmis priemonėmis atkurti perimetrinį užstatymą, išlaikant raudonąją liniją ir stogų liniją, su 50 - 70 proc sklypo užstatymo tankiu.
Kokiai problemai? Kuo tas perimetrinis užstatymas toks vertingas? Kodėl reikia viską atstatyti iki karo su Švedija laikų, o ne, sakysim, iki kryžiaus žygių laikų?
Tokiu būdu atsirastų didelis patalpų kvadratūros kiekis patraukliame miesto rajone.
Koks tokių patalpų poreikis? Jeigu būtų poreikis, gal pirmiau būtų restauruotos jau esančios griuvenos? Patrauklumas irgi yra kintamas ir jį galima lengvai sugriauti su nevykusiom statybom.
Labiau panašu, kad kažkam niežti kiaušus ne dėl perimetrinio užstatymo, o dėl galimybės įgrūstį naują igzkliuzyvinį kvartalą į Valančiaus g. skverelį. Ta proga -- kaip ten sekasi "Šebos" kvartalui didinti Senamiesčio apgyvendinimo tankį?
Comment