Straipsnis parašyas 2019metais. Esu girdėjės gandus(?) pernai, kad gamyba perkelta į Alytų ir likę tušti pastatai.
„Stumbre“ degtinės buteliai gamybos linija barška kaip barškėję. Matoma per langus nuo Bažnyčios g., visai originalus laiko leidimo būdas, pavyzdžiui, autobuso belaukiant
Remiantis Finansų ministerijos parengtu nutarimo projektu, nekilnojamasis turtas reikalingas savivaldybės infrastruktūros projektui įgyvendinti, būtent – Žemaičių plento rekonstrukcijai į B1 kategorijos gatvę. Kaip dėstoma projekto dokumentuose, Kauno savivaldybės taryba dar 2006 m. patvirtino detalųjį planą, kuriame po aptariamu pastatu esančią žemę ketinama naudoti susisiekimui.
... „Kas vyksta Kaune“ dėl Šilainiuose griaunamo pastato ir tolesnio teritorijos likimo išsiuntė užklausą Kauno savivaldybei. Gavę daugiau informacijos, papildysime.
Kauno savivaldybe pateike planus 2023 metams. Vienas is sporto infrastrukturos akcentu:
-Sporto ir laisvalaikio kompleksu Kaune projektavimas ir statyba (Europos pr. 105a).
Cia turbut minimas futbolo ir regbio maniezas Aleksote. Prisizoominus galima iziureti ir kokia tais vizualizacija.
Beje, nors paminetas LA rekonstrukcijos uzbaigimas, nieko neminima apie Rotuses aikste (ne pacia Rotuse). Buvo snekama apie darbu pradzia po kulturos sostines renginiu.
Beje, nors paminetas LA rekonstrukcijos uzbaigimas, nieko neminima apie Rotuses aikste (ne pacia Rotuse). Buvo snekama apie darbu pradzia po kulturos sostines renginiu.
Dėl Rotušės galima pakentėti, nėra ten labai blogai.
Su LA ties Soboru gerokai liūdniau, prastas asfaltas, nejauki gatvė, ten tikrai reikia užbaigt darbus.
Dėl Rotušės galima pakentėti, nėra ten labai blogai.
Su LA ties Soboru gerokai liūdniau, prastas asfaltas, nejauki gatvė, ten tikrai reikia užbaigt darbus.
Pritariu, kad Laisvės al. pradžia labiau reikalinga rekonstrukcija, bet kiek pamenu Rotušės aikštės rekonstrukcija prasidėti turėtų užbaigus pačios Rotušės renovaciją.
Turbut nera sio forumo dalyviu, kurie nera buve Vakaru Europoje, visi yra mate, kad gali buti kitaip, bet ne visi ta pasiema. Bent kolkas. Bet ateina ekonominio segmento prekybos centras is Vokietijos ir ziurekit, va imanoma, ir vitrininis fasadas, ir parkavimo aikstele kitaip isdestyta. Bet jeigu to kolkas neizvelgia tokiu projektu projektuotojai, o kas jau kas tai jie negalejo geruju pavyzdziu nematyti, ar tie patys lietuvisku prekybcentriu vystytojai nezino, kas yra product placement, tai ko noreti is eilinio vartotojo? Iki to yra prieinama, as pats asmeniskai ta irgi ne is karto supratau.
Dvidešimt metų planuoju prekybos centrus. Lietuva yra izoliuota ir klampi rinka, todėl nepatraukli stambiems Europiniams žaidėjams. Todėl turime tris pagr nesusipratimus:
1. Visuomenė neskiria prekybos centro nuo parduotuvės. Prekybos centrais pasaulyje vadinamos dengtos dirbtinės gatvės su patalpomis nuomai parduotuvėms. Prekiauja parduotuvės. Prekybos centrai populiariausios laisvalaikio praleidimo vietos, todėl didžiausios privačios investicijos į žmonių gerbūvį.
2. Lyginamės su kitais kraštais geografine prasme, bet neatsižvelgiam kur esam laiko skalėje. Vakarų Europa yra min 30 metų priekyje, Baltarusija panašiai atgal. Turėtume kopijuoti lenkus, bet ne onoras. Ateina vokietis į praeitį ir kala 20 paviljonų sostinėje, nes žino, kad žemės vertės prieaugis vis tiek bus didesnis už pelnus iš prekybos.
3. Prekybos centrai yra ne architektūra, o NT investicija į vartojimą. Vilnius yra kas dešimt metų dvigubėjanti ~€8mlrd vartojimo rinka (10% vartojimo finansuoja prekybinį NT), bet vietiniai statytojai to nemato, tai mieliau spekuliuoja trumpalaike butų ir biurų paklausos prognoze. O parduotuvės statosi sau.
To pasekoje, net kandidatai į merus ignoruoja, kad miestus augina vartojimas ir regioninė reikšmė, o ne ydingos prezervatyvų naudojimo praktikos. Kadangi parduotuvės jau seniai kanibalizuojasi, skleidžia prastą kvapą, todėl "užtenka tų prekybos centrų, statykit darželius". O urbanistai tariasi su vietos bendruomenėmis kaip geriau planuoti miestus, nes vietiniai rėksniai geriau žino.
Dvidešimt metų planuoju prekybos centrus. Lietuva yra izoliuota ir klampi rinka, todėl nepatraukli stambiems Europiniams žaidėjams. Todėl turime tris pagr nesusipratimus:
1. Visuomenė neskiria prekybos centro nuo parduotuvės. Prekybos centrais pasaulyje vadinamos dengtos dirbtinės gatvės su patalpomis nuomai parduotuvėms. Prekiauja parduotuvės. Prekybos centrai populiariausios laisvalaikio praleidimo vietos, todėl didžiausios privačios investicijos į žmonių gerbūvį.
2. Lyginamės su kitais kraštais geografine prasme, bet neatsižvelgiam kur esam laiko skalėje. Vakarų Europa yra min 30 metų priekyje, Baltarusija panašiai atgal. Turėtume kopijuoti lenkus, bet ne onoras. Ateina vokietis į praeitį ir kala 20 paviljonų sostinėje, nes žino, kad žemės vertės prieaugis vis tiek bus didesnis už pelnus iš prekybos.
3. Prekybos centrai yra ne architektūra, o NT investicija į vartojimą. Vilnius yra kas dešimt metų dvigubėjanti ~€8mlrd vartojimo rinka (10% vartojimo finansuoja prekybinį NT), bet vietiniai statytojai to nemato, tai mieliau spekuliuoja trumpalaike butų ir biurų paklausos prognoze. O parduotuvės statosi sau.
To pasekoje, net kandidatai į merus ignoruoja, kad miestus augina vartojimas ir regioninė reikšmė, o ne ydingos prezervatyvų naudojimo praktikos. Kadangi parduotuvės jau seniai kanibalizuojasi, skleidžia prastą kvapą, todėl "užtenka tų prekybos centrų, statykit darželius". O urbanistai tariasi su vietos bendruomenėmis kaip geriau planuoti miestus, nes vietiniai rėksniai geriau žino.
Susidaro įspūdis, kad tik parduotuvių skaičius daro miestą patrauklesnį ir augantį. Bet tai sukuria vieną milžinišką šių laikų problemą - vartotojiškumą. Asmeniškai, kuo didesnis apribojimas prekybai, tuo geriau, nes žmonės mažiau perka to, ko greičiausiai neprireiks.
Susidaro įspūdis, kad tik parduotuvių skaičius daro miestą patrauklesnį ir augantį. Bet tai sukuria vieną milžinišką šių laikų problemą - vartotojiškumą. Asmeniškai, kuo didesnis apribojimas prekybai, tuo geriau, nes žmonės mažiau perka to, ko greičiausiai neprireiks.
Taip ir prie to pačio naikint prekybininkų sukurtus "šventinius" laikotarpius, po kurių už švarą atsakingos įmonės nespėja perpildytų šiukšlių konteirių išvežti...
Kai pasidomi kiek daug įvairių resursų reikia kiekvienam daiktui pagaminti ir kur po to tie daiktai atsiranda susimąstai, kad gal geriau mažiau parduotuvių turėti ir nepirkti dovanų iš noro kažką padovanoti ar kasmet vis naujų papuošimų dėl kažkokio grožio...
Comment